fefdd34a-4da8-4247-8a2d-dc2348c8eb57 · Kauno apylinkės teismas

                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-142-737/2017                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69522-2015-5                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                              1.2.4.6.2; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.6.2.2.;2.3.6.4.2                                                                                JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Jonava                   Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Ina Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,kaltinamajam D.

K., nukentėjusiajai G. B.nepilnamečiui nukentėjusiajam O. B., jo atstovėms pagal įstatymÄ E. M. ir A. S., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai MotiejÅ«nienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " Å¡altkalviu, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-04-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. - 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda; 2) 2013-05-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., 64 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 1040 litų bauda; 3) 2016-10-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 227 str. 1 d., 64 str. 1 d., 2 d., 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 8 MGL (301,20 eurų) bauda (laisvės apribojimo bausmę atliko 2017-04-24, baudos nesumokėjo)kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., padarymu.

Teismas n u s t a t ė: D. K. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 17.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine G. B., tyčia sudavė smÅ«gį kumščiu jos mažamečiui sÅ«nui O. B., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, padarydamas kraujosruvÄ kaktos kairėje, pereinančiÄ Ä¯ kairio smilkinio sritį, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O.

B. sveikatÄ . Apklaustas teisiamajame posėdyje D. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku konfliktavo su sugyventine G. B., tačiau nei jai, nei jos sÅ«nui smÅ«gių nesudavė. G. B. nestÅ«mė. Bandė iÅ¡ jos rankų iÅ¡traukti telefonÄ . Buvo neblaivus. Nors kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu: Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis O. B. parodė, kad jis įvykio metu gyveno kartu su mama, D, jo tėvais ir su savo sesėmis.

Ä®vykio dienÄ su sesėmis sėdėjo virtuvėje ir girdėjo, kaip D su mama pykstasi, rėkauja. Jis buvo kitame kambaryje, kai mama išėjo į laukÄ , o D norėjo jÄ vytis ir eidamas trenkė jam kumščiu į kairę galvos pusę. Nuo smÅ«gio jis atsisėdo ant lovos, skaudėjo. Tada nuėjo paskui mamÄ , o D liko kambaryje. Mama stovėjo prie tvarto ir skambino policijai. Atėjęs pasakė, kad D trenkė. Atvažiavus policija apžiÅ«rėjo tÄ vietÄ , kur trenkė, buvo nedidelis guziukas.

Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. K. gyvena apie 8 metus. Kaltinime nurodytu metu kartu gyveno ir jos sÅ«nus O. B.. Ä®vykio metu abu buvo neblaivÅ«s. Kaltinamasis griebė už telefono, norėdamas pasižiÅ«rėti su kuo ji susiraÅ¡inėja. Jis ėmė už rankos, kurioje laikė telefonÄ , ji tÄ rankÄ traukė ir traukdama atsimušė į sienÄ petimi. Kitų smurtinių veiksmų nebuvo. Išėjusi į laukÄ paskambino policijai ir pasakė, kad D. K. muÅ¡asi.

Sakė ir apie tai, kad muÅ¡a vaikÄ . O jai sakė, kad trenkė, rodė galvÄ , bet ji sužalojimų nerado. Matė pas vaikÄ ant kakto nedidelį guziukÄ , bet jis buvo ne nuo to sutrenkimo. O. sakė, kad sudavė jam, bet ji pati nematė. Tyrimo metu sakė, kad sudavė į krÅ«tinę, nes buvo iÅ¡gėrusi. Nepamena, kad jis bÅ«tų ėmęs už kaklo. Liudytoja O. K., kaltinamojo motina teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡girdusi, kad D. K. ir G. B. garsiai kalba, atėjo į kambarį pasižiÅ«rėti.

Kambary buvo G, D, berniukas. Matė, kad D norėjo suduoti G, berniukas gynė ir turbÅ«t pataikė jam. Konkrečiai kad pataikė, nematė. Matė, kad vaikas lindo į konfliktÄ . Ä®rodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaičius O. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja Å¡iuos parodymus patvirtino, paaiÅ¡kindama, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, girdėjusi, kad G. B. atsisakius duoti telefonÄ jie su D susistumdė.

Tuo metu ji buvo Å¡alia esančiame kambaryje, kurio durys neuždaromos. G. B. sÅ«nus, kiek pamena, buvo tame pat kambaryje, kaip ir O. K.. Kadangi didelio triukÅ¡mo nebuvo, į sugyventinių konfliktÄ nesikiÅ¡o. Ar O buvo nuėjęs į kambarį, kuriame vyko konfliktas, pasakyti negali, kadangi, palikusi jį savo kambaryje, prasidėjus susistumdymui, nuėjo į virtuvę. Kuris kurį stumdė to konflikto metu, nematė. Kai tik nuėjo į virtuvę, pastebėjo, kad G. B. iÅ¡ kambario iÅ¡bėgo į laukÄ .

Pro langÄ matė, kad O. buvo nubėgęs prie mamos, o ji, bÅ«dama prie Å«kinio pastato, skambino kažkam telefonu. Policijai iÅ¡vykus, pas O. jokių paraudimų, patinimų galvos srityje nepastebėjo. Berniukas nesiskundė, kad D prieÅ¡ jį bÅ«tų smurtavęs. Nematė, kad sÅ«nus O bÅ«tų sudavęs smÅ«gį. Jokių kraujosruvų O smilkinių srityse nei tÄ vakarÄ , nei anksčiau ar vėliau nematė (1 t. b.l. 89-90).Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patrulio J. K. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2015-12-19 apie 17.24 val.

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK gautas praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje – name (duomenys neskelbtini). PolicijÄ kvietė G. B.. Užfiksuoti smurtÄ prieÅ¡ mažametį O. B. galintys rodyti požymiai – patinimas kairio smilkinio srityje (1 t. b.l. 1-2, 4-7). Liudytojas J. K., Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK reagavimo skyriaus vyr. patrulis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tarnybiniam praneÅ¡ima dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuoja tuos sužalojimus, kuriuos ant nukentėjusiojo kÅ«no mato.

Jei tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad matyti patinimas kairio smilkinio srityje, reiÅ¡kia jis tikrai matėsi. Jei nesimato, mes visai nepildo tos grafos apie sužalojimÄ . Skiria, kur Å¡viežias sužalojimas, o kur padarytas anksčiau. Tarnybiniame praneÅ¡ime fiksuojame tik Å¡viežiÄ sužalojimÄ . Ä®vykio aplinkybes papasakoja namuose buvę asmenys.2015-12-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėta įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. (1 t. b. l. 41-43).2015-12-22 Bendrojo pagalbos centro raÅ¡tu Nr. 41D(K)-1919, kuriame nurodyta, kad 2015-12-19 17.18 val.

Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas G. B. praneÅ¡imas iÅ¡ MRT Nr. 8 648 18295 dėl smurto artimoje aplinkoje. Pateikta skambučio skaitmeninė garso įraÅ¡o kopija, sudaryta pokalbio suvestinė (1 t. b.l. 76-79).Teisiamojo posėdžio metu perklausius G. B. praneÅ¡imÄ Bendrojo pagalbos centro telefonu, nustatyta, kad G. B. kviečia pagalbÄ , praneÅ¡a apie pavartotÄ smurtÄ jos ir sÅ«naus Atžvilgiu, klausia sÅ«naus, ar jam reikės pagalbos.Asmens blaivumo testais 2015-12-19 17.54 val. G. B. nustatytas 2,51 promilių girtumas, 2015-12-19 18.16 val.

D. K. – 1,71 promilės girtumas (1 t. b.l. 58).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3505/2015(02) G. B. nustatyta kraujosruva kaklo priekyje deÅ¡inėje, kraujosruva nugaros deÅ¡inėje virÅ¡utinėje dalyje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir/arba kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiÅ«ros. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviejų (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į kaklo priekį deÅ¡inę pusę, padarant kraujosruvÄ .

Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 53).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG1058/2017(02) konstatuota, kad VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3505/2015(02) G. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-12-19 (1 t. b.l. 57).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3507/2015(02) O. B. nustatyta kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į kairio smilkinio sritį, du nubrozdinimai dešiniame žande.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir/arba kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu. Kraujosruva galėjo bÅ«ti padaryta kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiÅ«ros; nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ daugiau nei parÄ iki teismo medicinos apžiÅ«ros. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 64).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG698/2017(02) konstatuota, kad O.

B. veido kairės pusės kraujosruvos vaizdas rodo, kad ji galėjo bÅ«ti padaryta 2015-12-19. DeÅ¡inio žando nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti katės nagais (1 t. b.l. 67).2017-03-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tu Nr. 6B-14-351 nustatyta, kad G. B. ir D. K. Å¡eimoje iki 2016-09-06 augo trys nepilnamečiai vaikai: V. B., gim. (duomenys neskelbtini)., O. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl vaikų nepriežiÅ«ros, girtavimo, tinkamų gyvenimo ir buities sÄ lygų nebuvimo vaikams 2016-09-06 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatyta laikinoji rÅ«pyba/globa, vaikų globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus.

G. B. Å¡eima dėl girtavimo, vaikų nepriežiÅ«ros nuo 2015-08-26 įraÅ¡yta į Jonavos rajono socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ (1 t.b.l. 81-87). Ä®rodymų vertinimas Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs. BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimÄ bÅ«tina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Teismo nuomone, siekiant įvertinti nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymų patikimumÄ , svarbi aplinkybė ta, kad proceso dalyvius: kaltinamÄ jį D. K. ir nukentėjusįjį O. B. sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, tad siekiant eliminuoti apkalbėjimo galimybę kaltinamojo kaltės negalima grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais.

Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad G. B., O. B. motina, ir D. K. yra bendrÄ Å«kį vedantys asmenys, kuriuos sieja artimi santykiai, tad G. B. prieÅ¡taringų parodymų kontekste teismas, vertindamas tai, kad G. B. suinteresuota duoti kaltinamÄ jį teisinančius parodymus, Å¡iais parodymais tiki tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems iÅ¡tirtiems įrodymams.           Taigi, Å¡ioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieÅ¡taringi skirtingų suinteresuotų liudytojų grupių parodymai.

Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iÅ¡ jų yra nuoseklÅ«s, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini. Duodama parodymus policijos pareigÅ«nams G. B. paaiÅ¡kino, kad po jos atžvilgiu pavartoto smurto, sÅ«nus netrukus atėjo prie jos į laukÄ ir pasakė, kad D. K. jam sudavė smÅ«gį į galvÄ kairio smilkinio srityje. Mano, kad smÅ«gis buvo suduotas po to, kai išėjo iÅ¡ kambario, nes to nematė. Matė, kad toje vietoje kur pasakė, kad D.

K. jam sudavė smÅ«gį kumščiu, buvo nedidelis guzas ir neryÅ¡ki kraujosruva. Po pokalbio su sÅ«numi paskambino bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112 ir pranešė apie smurtÄ (b.l. 45, 47-48, 49). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji duodama parodymus pati abejojo sÅ«naus parodymais paaiÅ¡kindama, kad po to, kai O pasakė, kad jį sužalojo, jokių Å¡viežių sužalojimo žymių jo galvoje ji nematė. Nors kita vertus, iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu perklausyto garso įraÅ¡o matyti, kad praneÅ¡dama bendrajam pagalbos centrui apie smurtÄ , pati nurodė, kad kaltinamasis sudavė O.

B. į smilkinį. Tuo tarpu O. B. buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jo parodymus apie tai, kad D. K. jam sudavė smūgį į smilkinį patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, kurios konstatuota O. B. kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į kairio smilkinio sritį, sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-12-19, tai yra kaltinime nurodytu metu (1 t.b.l. 64, 67). Nukentėjusiojo O. B. parodymus patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriam iš karto po įvykio fiksuotas O.

B. patinimas kairio smilkinio srityje (b.l. 1-2, 4-7). Taip pat patrulio J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad tarnybiniame praneÅ¡ime fiksuoja tik tai, kÄ mato objektyviai. Sužalojimas buvo Å¡viežias. O. B. parodymus patvirtina taip pat teisiamojo posėdžio metu perklausytas bendrojo pagalbos telefono įraÅ¡as, kuriame motina pranešė apie jo atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ . O. B. parodymai atitinka visÄ teisiamojo posėdžio metu nustatytÄ Ä¯vykių sekÄ , juos patvirtina kiti iÅ¡tirti įrodymai, todėl jais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamasis neigia O.

B. atžvilgiu atlikęs jam inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus. Nurodo, kad jis mažamečiui smūgio nesudavė. Teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki, nes jie yra paneigti aukščiau nurodytais įrodymais. Liudytojos O. K. parodymai prieštaringi. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė nemačiusi įvykio ir O. B. sužalojimų, teisiamojo posėdžio metu liudytoja teigė, kad matė, kai D norėjo suduoti G, berniukas gynė ir turbūt pataikė jam. Konkrečiai kad pataikė, nematė.

Matė, kad vaikas lindo į konfliktÄ . Å ie parodymai neatitinka nei pačios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nei nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymų, todėl laikytina, kad liudytoja sÄ Å¾iningai klydo duodama parodymus apie įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, todėl jos parodymus teismas nelaiko patikimais.Taigi, teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad D.

K. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 17.10 val. tyčia sudavė smÅ«gį kumščiu mažamečiui O. B., į galvos sritį, padarydamas kraujosruvÄ kaktos kairėje, pereinančiÄ Ä¯ kairio smilkinio sritį, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatÄ .D. K. smurtavo prieÅ¡ mažametį, taigi jo veiksmai pagal kvalifikuotÄ nusikaltimo sudėtį, numatytÄ BK 140 str. 3 d., kvalifikuoti tinkamai. Dėl G. B. atžvilgiu įvykdytos veikos (BK 140 str.2 d.) D. K. taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d. apie 17.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine G.

B. metu, tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ G. B. į krÅ«tinės sritį, nuo ko nukentėjusioji deÅ¡iniu petimi atsitrenkė į medinę sienelę, tuo padarė nukentėjusiajai G. B. kraujosruvÄ kaklo priekyje deÅ¡inėje, kraujosruvÄ nugaros deÅ¡inėje virÅ¡utinėje dalyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. B. sveikatÄ , t. y. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.Apklaustas teisiamajame posėdyje D. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad G. B. nestÅ«mė.

Bandė iÅ¡ jos rankų iÅ¡traukti telefonÄ . Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu abu buvo neblaivÅ«s. Kaltinamasis griebė už telefono, norėdamas pasižiÅ«rėti su kuo ji susiraÅ¡inėja. Jis ėmė už rankos, kurioje laikė telefonÄ , ji tÄ rankÄ traukė ir traukdama atsimušė į sienÄ petimi. Kitų smurtinių veiksmų nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu perskaitytų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui apie tai, kad D. K. jÄ stojantis nuo lovos stÅ«mė rankomis į krÅ«tinę, nuo ko ji deÅ¡iniu petimi atsitrenkė į medinę sienelę, nepatvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu nei namuose buvęs nepilnametis nukentėjusysis O. B., nei liudytoja O. K., nei V. B., įvykusio konflikto tarp nukentėjusiosios G. B. ir D. K. nematė. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, smurtÄ prieÅ¡ G. B. galintys rodyti požymiai neužfiksuoti (1t. b.l. 1-2, 4-7). PraneÅ¡dama Bendrojo pagalbos centro telefonu apie įvykį G. B. nurodė, kad jÄ kaltinamasis „pervertė“ (1t.b.l.78). IÅ¡ kart po įvykio G. B. nustatytas 2,51 promilių girtumas (1 t. b.l. 58).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada G. B. nustatyta kraujosruva kaklo priekyje deÅ¡inėje, kraujosruva nugaros deÅ¡inėje virÅ¡utinėje dalyje, galimai padarytos užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-12-19 (b.l. 57). Taigi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nepatvirtino, kad jos atžvilgiu kaltinamasis vartojo fizinį smurtÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti sužalojimai (kraujosruvos), teismui neduoda pagrindo spręsti, kad Å¡iuos sužalojimus padarė bÅ«tent kaltinamasis ir bÅ«tent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus paaiÅ¡kino, kad D. K. jÄ stÅ«mė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminės apklausos metu 2015-12-19 18.10 val. G. B. buvo sunkaus girtumo bÅ«klėje (2015-12-19 17.54 val. G. B. nustatytas 2,51 promilių girtumas 1t.b.l.45), todėl Å¡ie jos parodymai apskritai negali bÅ«ti vertinami. 20176-12-21 nukentėjusioji apklausta papildomai patvirtino pirminės apklausos metu duotus parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajai Å¡ių parodymų nepatvirtinus, teismas vien jais negali grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes bÅ«tų pažeista BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiesioginio įrodymų iÅ¡tyrimo taisyklė.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių abejonėms ir prielaidoms dėl G.

B. sveikatos sutrikdymo aplinkybių nustatymo paÅ¡alinti, tačiau kilusių abejonių ir prielaidų, kad D. K. tyčia pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , paÅ¡alinti nebėra objektyvių galimybių, todėl jos vertintinos kaltinamojo naudai. Tad kaltinamasis D. K. dėl G. B. sužalojimo pagal BK 140 str. 2 d. iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir, kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu.

D. K. padarė vienÄ nesunkiÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kėsinamasi į itin svarbiÄ baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – žmogaus sveikatÄ . Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka: 1) 2010-01-18 pagal LR ATPK 133 (1) str. 1 d. 400 litų bauda; 2) 2010-10-15 pagal LR ATPK 123 str. 5 d. 110 litų bauda; 3) 2011-08-25 pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 123 str. 1 d. 200 litų bauda; 4) 2011-09-19 pagal LR ATPK 133 (1) str. 2 d. 1800 litų bauda; 5) 2014-02-24 pagal LR ATPK 174 str. 250 litų bauda; 6) 2016-10-13 pagal LR ATPK 130(2) str., 123 str. 5 d., 123 str. 1 d. 1250 eurų bauda, daiktų konfiskavimu; 1250 eurų bauda pakeista 208 val. vieÅ¡ais darbais ( b.l.137-141).

NusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ teisiamas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs 8 MGL baudos). D. K. priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitose neįraÅ¡ytas (b.l. 133-135). Kaltinamasis dirba.Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos Å¡velnesnės bausmės savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis ir vėl prasikalto, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , dirba, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti bausmės vykdymÄ atidedant.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (fizinis smurtas mažamečio O. B. atžvilgiu) ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 64 str. 2 d.

Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2012-04-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. paskirta nesumokėta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, bausmes visiÅ¡kai sudedant ir D. K. skirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ ir uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.Nustatyti, kad D.

K. paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (baudÄ mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 ir banko kvitÄ pristatyti teismo raÅ¡tinės darbuotojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota įstatymų nustatyta tvarka - priverstinai per antstolį).D. K. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas G.

B. atžvilgiu). D. K. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2015-12-19 iki 2015-12-21 įskaityti į bausmės atlikimo laikÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.Kompaktinę plokÅ¡telę su skaitmenine garso įraÅ¡o kopija nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                     Jūratė Petraškienė