2018-07-17 Nr. AB-13111-3-62-3-00368-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-505-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00368-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininko 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 64-TE-31 „Dėl I. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo); 2) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-30 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo); 3) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą (jos pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją); 4) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 64-IL-838 ir priimti sprendimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-2872-554/2018, kol įsiteisės procesinis sprendimas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-459-537/2018.

Teismas nustatė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-459-537/2018 pareiškėja kaltinama nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, padarymu už tai, kad būdama statutine valstybės tarnautoja, eidama Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, veikdama bendrininkų grupėje su kitais Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) patalpose, savo darbo kabinete netiesiogiai, per bendrininkę priėmė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lauriva“ direktorės dalį bendro visiems bendrininkams skirto 53,56 Eurų vertės kyšio už teisėtą jos ir bendrininkų veikimą vykdant įgaliojimus praeityje ir ateityje bei jos ir bendrininkų palankumą, išimtinę padėtį vykdant įgaliojimus migracijos kontrolės srityje, susijusioje su UAB „Lauriva“, jos vadovės ir jos šeimos narių realiai vykdoma tarpininkavimo teikiant dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą, veikla.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos ginčijamas Įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, kuris buvo pagrindas pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos, priimtas daugiausia remiantis duomenimis, kurie šiuo metu yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu, ši administracinė byla ir bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla yra glaudžiai susijusios, kadangi nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas turės remtis teisiškai reikšminga aplinkybe dėl pareiškėjos kaltės ir nusikaltimo sudėties buvimo (nebuvimo) jos veiksmuose vykdant tiesiogines savo pareigas.

III. Atsakovas Marijampolės AVPK atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį.

Marijampolės AVPK paaiškina, kad Įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo buvo priimtas atsižvelgiant į Marijampolės AVPK specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 654-P1-10, priimtą po Komisijos atlikto papildomo patikrinimo dėl pareiškėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Atsakovas pažymi, kad papildomo patikrinimo metu Komisija nevertino pareiškėjos kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o vertino pareiškėjos patikimumą, sąžiningumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Papildomo patikrinimo metu buvo remtasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuotais duomenimis, pareiškėjos elgesiu ir sprendimais ikiteisminio tyrimo metu, kitų kartu su ja baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų duotais parodymais ir dėl jų priimtais procesiniais sprendimais, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija, papildomo patikrinimo metu pareiškėjos duotais parodymais bei kitais duomenimis.

Atsakovo vertinimu, priimti procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje Nr. 1-459-537/2018 neturės teisinės reikšmės Komisijos papildomo patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms bei jomis remiantis priimtam sprendimui panaikinti pareiškėjos teisę dirbti su įslaptinta informacija ir teismas turi galimybę išnagrinėti administracinę bylą iš esmės bei priimti joje procesinį sprendimą.

Pareiškėja I. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde nepaneigė aplinkybės, jog Komisija pateikdama išvadas rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19612-17 duomenimis dėl pareiškėjos nesąžiningumo, nepatikimumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei, neturėdama teismo ištirtų ir nustatytų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja tyčia padarė nusikalstamas veikas. Pareiškėja nurodo, kad vykdyti teisingumą, inter alia (be kita ko) pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra išimtinė teismų funkcija.

Pareiškėja teigia, jog administracinės bylos dokumentai patvirtina, kad byloje dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos, be kita ko, yra vertinami faktiniai duomenys, dėl kurių pareiškėja yra kaltinama minėtoje baudžiamojoje byloje. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir baudžiamosios bylos egzistuoja prejudicinis ryšys.

Pareiškėja nurodo, jog teismo nutartis, kuria siekiama gauti visus faktinius duomenis ir priimti sprendimą dėl administracinės bylos esmės pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui yra pagrįsta taip pat ir dėl nagrinėjamos bylos pobūdžio (dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo ir atleidimo iš tarnybos), nes teismas privalės įvertinti visus faktinius duomenis ir priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Marijampolės AVPK atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria sustabdyta administracinė byla Nr. I-2872-554/2018, kol įsiteisės procesinis sprendimas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-459-537/2018, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra privalomasis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje (šiuo atveju – baudžiamojoje byloje), dėl kurios siekiama sustabdyti bylą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės AVPK viršininko Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos; Įsakymą dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo; įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją ir išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 64-IL-838 dėl išvykimo iš tarnybos ir kelionės išlaidų kompensavimo.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadą dėl pagrindo sustabdyti administracinę bylą, nurodė, jog pareiškėjos ginčijamas Įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo priimtas iš esmės remiantis duomenimis, kurie šiuo metu yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl administracinė byla ir bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla yra glaudžiai susijusios, kadangi nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas turės remtis teisiškai reikšminga aplinkybe dėl pareiškėjos kaltės ir nusikaltimo sudėties buvimo (nebuvimo) jos veiksmuose vykdant tiesiogines savo pareigas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos sustabdymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo buvo priimtas atsižvelgus į Komisijos 2018 m. sausio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 654-P1-10 (toliau – ir Protokolas), priimtą po Komisijos atlikto papildomo patikrinimo dėl pareiškėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, ir, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu (Įsakyme dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo ir Protokole nurodytas 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, kurios 20 punkte nurodyta, jog asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Protokole buvo pabrėžta, jog kai sprendžiama dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, be kita ko, dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, nėra sprendžiamas asmens kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo klausimas, ir nustačius pareiškėjos nepatikimumą, nesąžiningumą, nepareigingumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei buvo konstatuota, kad pareiškėja nėra tinkama dirbti su įslaptinta informacija.

Iš Protokolo turinio matyti, kad jame daromos išvados yra grindžiamos procesinės prievartos priemonės taikymo metu gauta informacija (vaizdo įrašu) ir dviejų Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei UAB „Lauriva“ direktorės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-564-416/2017, kuri baigta 2017 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu). Taip pat Protokole atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos apklausos duomenis (pareiškėja kalta neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus) bei į aplinkybes, jog pareiškėja neatsakinėjo į Komisijos klausimus ir atsisakė atlikti tyrimą poligrafu. Be to, Komisija, nustačiusi, kiek iš UAB „Lauriva“ pateiktų rašymų patvirtino pareiškėja, ir atsižvelgusi į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją, pažymėjo, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su prašymų patvirtinti kvietimus trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką tikrinimu.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. I-459-537/2018 pareiškėja kaltinama nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų), padarymu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Protokole, kuriuo vadovaudamasis atsakovas priėmė Įsakymą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, pabrėžta, jog Komisija nevertino pareiškėjos kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o vertino pareiškėjos patikimumą, sąžiningumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Savo išvadų dėl pareiškėjos asmeninių savybių (nepatikimumo, nesąžiningumo, nepareigingumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei) Komisija negrindė tuo, kad pareiškėja galbūt kyšininkavo ar padarė kitą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje turės būti nuspręsta, ar padaryta nusikalstama veika, ar ne. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės, susijusios su kyšininkavimu, turės įtakos administracinei bylai išnagrinėti, t. y. administracinės bylos nagrinėjimas bus neįmanomas, o iš esmės nurodė gana abstrakčius teiginius dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-459-537/2018 reikšmės administracinei bylai. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, ABTĮ nustatyta tvarka negalės surinkti įrodymų, būtinų visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines šiai bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Iš šiuo metu byloje esančių duomenų darytina išvada, kad nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-459-537/2018 netrukdo šią administracinę bylą nagrinėti iš esmės ir ją tinkamai išspręsti. Kaip jau minėta, bylos sustabdymas neturi užvilkinti bylos nagrinėjimo, o teismas turi įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės ją tinkamai išnagrinėti.

Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentaciją, pagrindžiančią būtinumą sustabdyti šią administracinę bylą ir jos nenagrinėti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra kliūtis nagrinėti šią administracinę bylą, t. y. nevertinti pareiškėjos skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, nespręsti konkretaus administracinio ginčo ir nepriimti sprendimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios, teismui priėmus procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, galėtų būti laikomos prejudicinėmis šioje administracinėje byloje, t. y. aplinkybių, kurios turės išimtinę įrodomąją galią administracinėje byloje, ir kurių nenustačius užkertamas kelias nagrinėti šią administracinę bylą; aplinkybių, kurios negali būti nustatytos administracinėje byloje. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje bus sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindas bei kad tarp baudžiamosios ir administracinės bylų yra prejudicinis ryšys.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė