fefc8d85-ea97-4155-b673-604dfa72edcc · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                     Baudž. bylos Nr. 1A-321-116/2013                                                                                    Teisminio proceso Nr.1-81-1-00065-2013-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija  (S) 2.4; 1.2.14.3.1.; 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.3.; 2.1.2.7.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 25 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei, gynėjui advokatui Zenonui Klapatauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

R. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi  baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :            T. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 21 d., apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), neapÅ¡viestoje gatvės dalyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavė tris smÅ«gius į veidÄ ir krÅ«tinę nukentėjusiajai I.

V., ir dėl to sulūžo jos dantų protezai, 800 Lt vertės, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei pagrobė I. V. priklausantį turtÄ : rankinę, 20 Lt vertės, ir joje buvusius daiktus: pinigus – 12 Lt, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA 2220 slide Graphite“ su Omnitel SIM kortele, bendros 150 Lt vertės, akinius, 250 Lt vertės, 1 kg „Panevėžio“ cukraus, 4 Lt vertės, 2 vnt. „Dvaro“ sviesto, bendros 10 Lt vertės, „Biržų“ batonÄ , 1,20 Lt vertės, prožektorių, 15 Lt vertės, bevertį maiÅ¡elį ir beverčius raktus, 11 vnt., tuo padarydamas nukentėjusiajai I.

V. 1262,20 Lt turtinę žalÄ .            Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. praÅ¡o jam paskirtÄ bausmę sumažinti iki minimalios arba pakeisti jÄ areÅ¡to bausme.            Skunde apeliantas nurodo, kad jis teisiamojo posėdžio metu nesuprato teisėjos klausimų, todėl į juos atsakė teigiamai. Teigia, nors nuosprendyje raÅ¡oma, jog jis sutiko su tuo, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, iÅ¡ tikrųjų to nebuvo. Jis papraščiausiai nesuprato teisėjos klausimo.

Esant tokioms aplinkybėms, apelianto manymu, jis turi pagrindÄ teigti, kad byla buvo sufabrikuota, ir jis buvo nuteistas per griežta bausme. Be to, anot T. R., teismas jį nuteisė pagal savo vidinius įsitikinimus, o ne remdamasis įrodymais. Teigia, kad liudytojas V. K. nežinojo, kÄ jis (T. R.) tuo metu norėjo daryti, jis, bÅ«damas sulaikytas ir norėdamas bÅ«ti kuo greičiau paleistas, tik patvirtino tai, kÄ pagal bylos duomenis pastarajam pasakė tyrėjas.            Nuteistojo T. R. teigimu, jis, eidamas paskui moterį, iÅ¡ kurios pagrobė rankinukÄ , neturėjo tikslo įvykdyti šį nusikaltimÄ , jį padarė tada, kai moteris įėjo į neapÅ¡viestÄ skersgatvį.

Bėgdamas iÅ¡ įvykio vietos jis ėmė gailėtis taip padaręs, norėjo grįžti ir grÄ Å¾inti rankinukÄ moteriai bei jos atsipraÅ¡yti, tačiau neiÅ¡drįso to padaryti ir pasisavino kaltinime iÅ¡vardytus daiktus.            Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, nes savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiÅ¡kai, žalÄ nukentėjusiajai pažada atlyginti. Pažymi, kad jis ankstesnę bausmę yra atlikęs, jam reikia rÅ«pintis savo mama, kurios sveikata nuolat blogėja, be to, nenori, kad jo mama bÅ«tų apgyvendinta slaugos namuose, kur ji buvo tol, kol jis pataisos namuose atlikinėjo bausmę.

Nurodo, kad nukentėjusioji jam atleido, prašė teismo skirti jam kuo mažesnę bausmę, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.  Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.            Apeliacinis skundas atmetamas.  Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų.

Spręsdamas T. R. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam teisingai paskyrė bausmę.            Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas pripažino T. R. kaltu sudavus smÅ«gius nukentėjusiajai I. V. ir pagrobus pastarajai priklausantį turtÄ , t. y. padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis: paties nuteistojo T.

R. parodymus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus nukentėjusiosios I. V., liudytojų V. R., V. K. parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus, daiktų, dokumentų pateikimo protokolus bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus. Apelianto teiginys, kad liudytojas V. K. nežinojo, kÄ jis (T. R.) įvykio metu norėjo daryti, ir kad V. K. tik patvirtino tai, kÄ pagal bylos duomenis pastarajam pasakė tyrėjas, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas, nes šį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojo V.

K. ir nuteistojo T. R. parodymai vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, be to, bylos duomenys liudija, kad V. K. parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , parodymus, duotus tyrėjai, perskaitė ir juos patvirtino savo paraÅ¡u (46–47 b. l.). Liudytojo V. K. parodymus taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai. Kartu pastebėtina, kad liudytojas V. K. skundų dėl galbÅ«t netinkamų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmų nepateikė.

           Nuteistojo T. R. teiginius, kad jis nesuprato teisėjos klausimų, taip pat nesutiko su tuo, kad byla bÅ«tų baigta nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, patvirtinančių duomenų taip pat nėra. PrieÅ¡ingai, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tiek T. R., tiek pastarojo gynėjas advokatas Z. Klapatauskas sutiko, jog byla bÅ«tų baigta nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka (122 b. l.). BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas   T. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, anksčiau T.

R. yra ne kartÄ teistas, teistas ir už analogiÅ¡kus nusikaltimus (66, 68–69, 70–72, 73–77, 78–79, 83–95, 102–105 b. l.), naujÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į tai, jog T. R. per metus administracine tvarka nebaustas (64–65 b. l.). Kadangi T. R. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs, Å¡iÄ aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T. R. už padarytÄ nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams) yra mažesnė negu BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Å¡ios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus T. R. kaltu už nusikalstamų veikų padarymÄ , jam keletÄ kartų buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorÄ laikytis įstatymų. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nusikaltimÄ Ä¯vykdė spontaniÅ¡kai, su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka ir pažada jį atlyginti, nori rÅ«pintis savo mama, nėra pakankamas pagrindas tenkinti nuteistojo skundÄ ir Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę mažinant paskirtos bausmės dydį ar skiriant Å¡velnesnę bausmės rūšį, kaip praÅ¡o T. R., – areÅ¡tÄ . Kartu atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistojo motinai reikalinga kito asmens priežiÅ«ra ir jÄ prižiÅ«ri bÅ«tent apeliantas.

Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys taip pat nepatvirtina apelianto teiginio, kad nukentėjusioji jam atleido ir prašė teismo skirti jam kuo mažesnę bausmę (121–124 b. l.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:     atmesti nuteistojo T. R. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                     Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                               Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                              Bronius Zalaga