2022-05-25 Nr. AB-13600-3-62-3-01365-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-35-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01365-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, (toliau – atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2020 m. birželio 5 d. (skundo teismui padavimo dienos) (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Kauno TI) kamerose Nr. 155, 221, 160, 228, 213, 206, 156, 159, 129, kuriose nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas akcentavo, kad yra (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, o, nesant pagrindo skundą atmesti visa apimtimi, prašė pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau piniginės kompensacijos nepriteisti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui 119 parų nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau ploto trūko ypač minimaliai – nuo 0,10 iki 0,14 kv. m, trumpais, neištęstiniais laikotarpiais. Pažeidimas yra mažareikšmis, neigiamų pasekmių, realiai juntamų nepatogumų pareiškėjui negalėjo sukelti ir nesukėlė. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiais konkrečiais laikotarpiais arba kurioje konkrečioje kameroje jam trūko ploto, kada tas trūkumas jam buvo juntamas. Pareiškėjas skunde nurodė visą buvimo Kauno TI laikotarpį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjui buvo užtikrintas didesnis plotas nei numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo skundą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas realių savo teisių apribojimų nepatyrė, o į teismą kreipėsi galbūt tik paskatintas noro pasipelnyti iš valstybės. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi ne iš karto, o po daugiau nei metų nuo tada, kai jo teisės, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra, šių aplinkybių nepagrindžia ir konkrečiai nenurodo ir pats pareiškėjas. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu skundėsi kompetentingoms institucijoms dėl blogos savijautos, netinkamų jo laikymo sąlygų. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo ir negalėjo būti žymūs, todėl tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas galėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 357 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, taip pat Įsakymo 1.3.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad reikalavimas dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas 119 parų, pareiškėjui teko nuo 3,46 kv. m iki 3,50 kv. m, t. y. trūko nuo 0,1 iki 0,14 kv. m ploto.

8. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, sanitarinio mazgo užimamą plotą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui kalint Kauno TI ginčo laikotarpiu 119 parų nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

9. Atsižvelgęs į pažeidimo mastą bei trukmę (7,5 paros gyvenamojo ploto norma buvo pažeista 0,14 kv. m., 111,5 paras – 0,1 kv. m.), įvertinęs tai, kad šį plotą dar labiau mažino kameros baldų užimamas plotas, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

10. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, ar, kad dėl to būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 357 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo.

III. 11. Atsakovo atstovas Kauno TI apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir pripažinti pareiškėjo asmens teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisti.

12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepagrįstai priteisė neturtinę žalą pinigais, nes nevertino ir netyrė visų į bylą pateiktų ir nagrinėjamam ginčui svarbių įrodymų, aktualios teismų praktikos, todėl netinkamai pritaikė materialines teisės normas, priėmė formalų teismo sprendimą.

13. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pažeidimo mažareikšmiškumą, sukeltas (ar nesukeltas) neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, galimybes judėti už kameros ribų, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir parinko neteisingą žalos atlyginimo būdą. Pareiškėjui didžiąją laiko dalį buvo užtikrintas gerokai didesnis plotas kameroje nei numato teisės aktai. Todėl yra akivaizdu, kad Kauno TI pareigūnai nesiekė pareiškėją pažeminti, o ploto normos pažeidimas buvo minimalus, atsitiktinis. Ploto norma buvo pažeista tik nuo 0,1 iki 0,14 kv. m, todėl toks ploto normos pažeidimas realiai asmeniui nėra ir negali būti juntamas. Tai, jog pareiškėjas ploto normos trūkumo ar jo sukeltų neigiamų pasekmių nejautė, patvirtina ir tai, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kuriuo konkrečiai metu ar kokioje kameroje jam buvo juntamas ploto normos trūkumas. Su atsiliepimu į skundą buvo pateiktos tipinių kamerų nuotraukos, kurios patvirtina aplinkybę, jog perteklinių baldų kamerose nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas (kaip ir kiti kameroje buvę asmenys) kameroje nebuvo laikomas nepertraukiamai, o tai patvirtino su atsiliepimu pateikta Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkė ir Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa.

14. Pasak atsakovo atstovo, Lietuvos teismai ploto normos pažeidimo neturėtų vertinti formaliai, o turėtų atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai už mažareikšmį ar nežymų ploto normos pažeidimą kameroje piniginė kompensacija nepriteisiama (2018 m. vasario 7 d. nutartis Nr. A-440-525/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartis Nr. A-1631-415/2019; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis Nr. A-1558-756/2020). Skundžiamame teismo sprendime, nustatant žalos atlyginimo dydį, nebuvo įvertinta naujausia teismų praktika. Nors pažeidimas truko 119 parų, tačiau buvo mažareikšmis bei nežymus, todėl pakankama satisfakcija pareiškėjui galėtų būti pažeidimo fakto pripažinimas.

15. Atsakovo atstovas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu. Pareiškėjas į teismą nesikreipė tada, kai jo teisės neva buvo pažeistos, o kreipėsi tik po ilgo laiko. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas pažeidimais skundėsi abstrakčiai, nenurodydamas ne tik konkrečių aplinkybių, tačiau ir kilusių neigiamų pasekmių.

16. Pareiškėjas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad yra (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini). Nors Kauno TI šalia medicininės dalies yra įrengta kamera (duomenys neskelbtini) turintiems asmenims, tačiau pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė ja pasinaudoti. Jis buvo laikomas kamerose, skirtose sveikiems asmenims, kuriose buvo įrengtos 2 aukštų lovos, pareiškėjui neužtikrinant miegamosios vietos pirmame aukšte. Nei tualetai, nei dušai nebuvo pritaikyti (duomenys neskelbtini) turintiems asmenims, buvo atimta galimybė kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nors jis nesureikšmino savo (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad jis buvo laikomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Kauno TI nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2020 m. birželio 5 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista 119 parų. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir jam priteisė 357 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra keliamas ginčas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu plotu kamerose skundžiamu laikotarpiu, vertinimo ir nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2020 m. birželio 5 d., iš viso – 119 parų, nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma – trūko nuo 0,1 iki 0,14 kv. m ploto.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

24. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

25. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (119 parų pareiškėjui trūko nuo 0,1 iki 0,14 kv. m ploto kamerose, kuriose jis buvo laikomas su dar 3 asmenimis (Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. birželio 25 d. pažyma Nr. 11-3200 „Apie A. M. laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas“ (b. l. 21–34)), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

27. Pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. vasario 7 d. nutartis Nr. A-440-525/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartis Nr. A-1631-415/2019; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis Nr. A-1558-756/2020) nuo nagrinėjamos bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis – pažeidimo trukme ir mastu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ja remtis, sprendžiant dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė