fef97c91-76d5-42e7-a8f9-a707b2dd24b2 · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-183-351/2012(Proceso Nr. 1-94-1-00830-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.; 2.1.6.2.; 2.1.12.2.3.2.; 2.3.7.1. (S) ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 8 d.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Šilutė Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant G.

V., dalyvaujant prokurorei Stefai D. R., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui L. S., nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui A. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, Å«kininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284str. 1d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

   A. S. 2011 m. lapkričio 04 d., apie 18 val., Šilutės r., Kintų sen., Kintų mstl., A. K. priklausančios sodybos kieme, iÅ¡vadino nukentėjusįjį A. K. necenzÅ«riniais žodžiais bei kumščiu sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , taip padarydamas kairio antakio muÅ¡tinę žaizdÄ , kas nukentėjusiajam A. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Dėl pareikÅ¡tų kaltinimų A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio pykstasi su kaimynu A.

K. dėl to, kad Å¡is savo sodyboje iÅ¡kasęs vandens telkinį, pažeidė drenažo sistemÄ , kuri sausino jo valdÄ , pažeidė vandens rinktuvÄ . Kadangi jis nesutvarkė pažeistos drenažo sistemos, todėl 2011-11-04 automobiliu atvyko pas K. apie tai pasikalbėti. Sustojo Korsakų sodybos kieme, jis liko prie automobilio, žmona nuėjo ieÅ¡koti A. K.. Girdėjo, kaip žmona prašė sutvarkyti drenaÅ¾Ä , tačiau A. K. ėmė juos keikti, sakė, kad savo sodyboje daro kÄ nori, iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais jo žmonÄ .

Kai jis K. pasakė „kÄ tu muzikante supranti apie drenaÅ¾Ä â€œ, tuomet K. pradėjo artintis prie jo, žmona puolė į tarpÄ , tada jis iÅ¡girdo bilstelėjimÄ . Su A. K. jis nesistumdė, jam smÅ«gio nesudavė ir jo sužaloto nematė.Savo parodymus patvirtino akistatos metu (b. l. 14-15).Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltumas įrodytas Å¡iais duomenimis:             Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2011-11-04, apie 18 val., į jo sodybos,  kiemÄ atvažiavo A.

S. su L. S.. Tuo metu kieme buvo jis, jo žmona, sÅ«nus ir dar keletÄ svečių. S. pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl jo iÅ¡kasto tvenkinio, klausė „kÄ dabar darysim“, po to pagrasino, kad jis daugiau nebeturės jokių svečių, nebegros ir čia nebegyvens. Kadangi jis verčiasi kaimo turizmu ir buvo kÄ tik atvykę svečių, paprašė A. S. tuo metu apie tai nekalbėti, pokalbį atidėti kitam laikui, tuomet A. S. jį iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Prie automobilio buvusi L.

S. ramino A. S., tačiau pastarasis, priėjęs prie jo kumščiu sudavė smÅ«gį į veidÄ , ties kairiuoju antakiu. Prakirstas antakis ėmė kraujuoti. Kai A. S. jam sudavė smÅ«gį, Å¡alia buvo mažametis sÅ«nus M., kuris iÅ¡sigando ir ėmė verkti. Kai tai mačiusi žmona ėmė Å¡aukti jog kvies policijÄ , S. iÅ¡važiavo. Jis tÄ patį vakarÄ kreipėsi į medikus, kurie susiuvo jam prakirstÄ antakį. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 20-26), bei akistatų metu (b.l. 14-15, 18- 19).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei papildoma iÅ¡vada nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta kairio antakio muÅ¡tinė žaizda, kuriÄ galėjo įgauti tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu į antakio sritį, tiek atsitrenkiant Å¡ia sritimi į panašų daiktÄ ar pavirÅ¡ių (b.l. 32, 114, 115).Liudytoja D. K. parodė, kad kartu su vyru ir sÅ«numi buvo sodybos kieme, kai ten atvažiavo A. S. su L. S., kurie buvo labai supykę. A. S. Å¡aukė: „kÄ darysim“. Į sodybÄ kÄ tik buvo atvykę svečiai, todėl jos vyras pasakė, kad pakalbės kitÄ dienÄ .

S. ramino S., tačiau Å¡is nenusiramino, pradėjo sakyti, kad daugiau jokių svečių nebeturėsi, tu daugiau negrosi, daugiau nedirbsi, iÅ¡vadino vyrÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais ir priėjęs vyrui trenkė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , dėl ko ėmė bėgti kraujas. Tai matęs sÅ«nus pradėjo klykti. Savo parodymus liudytoja D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, akistatų metu (b.l. 37, 38, 39, 41-46).Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su tėčiu ėjo taisyti vamzdžio, kai į kiemÄ atvažiavo svečiai.

Taip pat atvažiavo S. ir S., o tėtis pykosi su dėde S. dėl prakiurdytų vamzdžių. S. ramino S., kuris pyko, keikėsi ir sudavė jo tėčiui kumščiu vienÄ smÅ«gį į akį. Tėčiui ėmė bėgti kraujas, Stankai iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, o jie važiavo pas gydytojÄ . Ankščiau tėtis nesipykdavo su S., todėl jam buvo baisu, kai S. sumušė tėtį, kÄ jis matė stovėdamas už 2-3 m. S. nieko nedarė tėčiui (b.l. 56, 57).Liudytojas V. R. parodė, kad yra Kintų seniÅ«nijos apylinkės inspektorius. 2011 m. lapkričio pradžioje, apie 18-18.30 val., paskambino D.

K., kuri pasakė, kad vyras A. K. kÄ tik buvo sumuÅ¡tas jų namų kieme, nurodė, kad A. S. užsipuolė ir sudavė vienÄ kartÄ kumščiu A. K. į veidÄ ir praskėlė antakį ir dabar A. K. kraujuoja žaizda. D. K. nurodė, jog A. S. buvo atvykęs kartu su žmona L. S.. Kadangi skambutis buvo pasibaigus jo darbo valandoms, jis patarė kreiptis į Å ilutės ligoninės priėmimo skyrių. Ä®vykis buvo užfiksuotas Å ilutės policijos komisariate ir paimtas A. K. pareiÅ¡kimas. Jis patikslino įvykio aplinkybes ir apklausė A. ir D.

K. liudytojais. Korsakai nurodė, kad įvykį matė ir jų mažametis sÅ«nus Matas. Taip pat D. K. minėjo, kad įvykio vakarÄ pranešė Kintų seniÅ«nui A. K., jog A. S. sužalojo A. K.. Liudytojas A. K. parodė, kad yra Kintų seniÅ«nijos seniÅ«nas. 2011 m. lapkričio 4 d., vakare apie 18 val., paskambinusi L. S. pasakė, kad vyrai konfliktuoja dėl iÅ¡kasto vandens telkinio ir paprašė atvažiuoti. Kadangi buvo iÅ¡vykęs, pasakė, kad neatvažiuos. Maždaug po pusvalandžio paskambino D.

K. ir pranešė, kad A. S. sumušė jos vyrÄ A. K.. Jis patarė kreiptis į policijÄ arba į medikus.                   Liudytoja L. S. parodė, kad su vyru nuvyko pas kaimynus K. iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl sugadintos drenažo sistemos. Ji buvo labai supykusi, nes verčiasi daržininkyste, o dėl sugadintos drenažo sistemos jos žemę gali apsemti vanduo ir jie netektų pragyvenimo Å¡altinio. Kai ji pradėjo reikalauti, kad A. K. sutvarkytų tai kÄ sugadino, jis ėmė keiktis, iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais.

Ji sekė paskui A. K., einantį link jų automobilio, kur vyras pasakė: „kÄ muzikantas supranta apie drenaÅ¾Ä â€œ. Vyras ir A. K., stovėdami prieÅ¡ais, artėjo vienas prie kito. Ji pastÅ«mė A. K.. Nematė, kaip Å¡is pargriuvo, tik girdėjo garsÄ . Su A. S. iÅ¡ karto iÅ¡važiavo iÅ¡ Korsakų sodybos teritorijos. Ji nematė, kur atsitrenkė A. K., tik galvoja, jog pastarasis galėjo atsitrenkti į automobilio galinio lango valytuvÄ . A. S. A. K. kumščiu netrenkė, Å¡alia nebuvo A.

K. vaiko ir žmonos.                           Savo parodymus patvirtino akistatos metu (b. l. 14-15).                          Nors kaltinamasis neigia sudavęs smÅ«gį A. K. į veidÄ , tačiau Å¡iuos jo aiÅ¡kinimus paneigia nukentėjusiojo, liudytojų D. K. ir M. K. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tarpusavyje nėra prieÅ¡taringi ir kuriais teismas netikėti neturi pagrindo.

Liudytojas V. R. iÅ¡ esmės patvirtino Å¡ių asmenų parodymus, patvirtinamas, kad iÅ¡ karto po konflikto jam paskambinusi D. K. pranešė, kad S. suduodamas kumščiu jos vyrui į veidÄ prakirto antakį. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad pirmoji jam paskambino L. S. ir pranešė, kad vyrai konfliktuoja, o po kurio laiko paskambino ir D. K., informuodama, kad S. sumušė jos vyrÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta kairio antakio muÅ¡tinė žaizda.

Nors teismo posėdyje apklaustas teismo med.ekspertas R. P. negalėjo patvirtinti kokiu traumuojančiu daiktu padaryta žaizda, tačiau neatmetė galimybės, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir suduodant kumščiu į antakio sritį.             Kaltinamojo A. S. ir liudytojos L. S. parodymai nėra nuoseklūs, tarpusavyje nesutampa. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. S. parodė, kad su vyru  nuvyko pas K. išsiaiškinti dėl sugadintos drenažo sistemos.

A. K. jÄ Ä—mė keikti necenzÅ«riniais žodžiais ir jiedu susistumdė. Ji A. K. pastÅ«mė, o Å¡is veidu atsitrenkė į automobilio priekinio stiklo valytuvÄ . A. S. į jos ir A. K. konfliktÄ nesikiÅ¡o. (b.l. 62).Tuo tarpu liudytojas A. K. paaiÅ¡kino prieÅ¡ingai, nurodydamas, kad paskambinusi L. S. pasakė, kad vyrai konfliktuoja ir prašė jo atvažiuoti.Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad atvykus aiÅ¡kintis A. K. ėmė juos keikti necenzÅ«riniais žodžiais ir ėjo link jo.

Pagalvojęs, kad A. K. jį puola, su pastaruoju apsistumdė, smÅ«gių Å¡iam nesudavė, po to su žmona iÅ¡važiavo (b.l. 68, 70).Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės, o L. S. parodymus - kaip siekimÄ padėti sutuoktiniui iÅ¡vengti atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiamų padarinių, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Aptartų nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymai patvirtina, jog A. S. veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ , paprasčiausiai užsitęsusių nesutarimų tÄ soje dėl pažeistos drenažo sistemos, konflikto su A.

K. metu, kaltinamasis pavartojo fizinę prievartÄ . Kita vertus, A. S. neteisėti veiksmai truko neilgai, suduodant vienÄ smÅ«gį į veidÄ , jie buvo atlikti privataus namo kieme. Nors kaltinamasis, nukentėjusysis bei liudytojai patvirtino, kad į sodybÄ buvo atvykę svečių, tačiau byloje nėra jokių duomenų kur konflikto metu buvo Å¡ie asmenys, ar jie matė ir girdėjo konfliktÄ , ar dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas jų poilsis ir pan. BÅ«tent dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4d. ir iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus kvalifikuojančiÄ veikÄ aplinkybę-chuliganiÅ¡kas paskatas, kaltinamojo A.

S. veika perkvalifikuotina iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. į veikÄ numatytÄ BK 140 str. 1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl asmeninių paskatų.  Civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 56,95 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiajam A. K. suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis ieÅ¡kinio nepripažįsta. Prokurorė palaiko civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti. Kadangi ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas todėl tenkintinas.Nukentėjusysis A.

K. pareiÅ¡kė 10000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad dėl patirto smurto jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, nes negalėjo dalyvauti renginiuose. Patirto sužalojimo pasekmes jaučia dar ir dabar, nes lankosi pas medikus.Kaltinamasis ieÅ¡kinio nepripažįsta. Civilinis ieÅ¡kinys mažintinas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

             Įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tai sudaro prielaidÄ neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Nors nukentėjusysis A. K. nurodo, kad dėl patirto sužalojimo ir dabar jaučia pasekmes ir dar gydosi, tačiau Å¡ių savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais. Atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas vieno poveikio metu – kairio antakio muÅ¡tinė žaizda.

A. K. jautė fizinį skausmÄ , nepatogumus. Be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises, pažemino kaip žmogų jam artimų žmonių akivaizdoje, nusikalstamÄ veikÄ A. S. padarė nukentėjusiojo sodybos kieme dėl to nukentėjusysis kurį laikÄ negalėjo jaustis saugus. Todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, bei vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt. (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.),Kaltinamojo A.

S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumÄ visuomenei, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė nebÅ«damas teistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302, 303 str. 2d., 306 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir nuteisti laivės apribojimu 6 mėnesiams.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės - raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti - nekeisti.Priteisti iÅ¡ A. S. 56,95 Lt žalos atlyginimÄ Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.Priteisti iÅ¡ A. S. 2000 Lt A. K. neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Å ilutės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Virgina Pankauskienė