2022-07-18 Nr. BB-4884-1-01-1-32731-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3601/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32731-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutarties ir išteisintojo G. K. baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Prokuroras R. Pačebutas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, nes suteikė išteisintojo G. K. parodymams išskirtinę reikšmę, nepaisant jų prieštaravimo nukentėjusiojo parodymams, vaizdo įrašų duomenims. Darydamas išvadą dėl asmens, kuris išprovokavo konfliktą, apeliacinės instancijos teismas nevertino vieno iš konflikto vaizdo įrašų duomenų, kad pokalbio pradžioje konflikto tarp G.

K. ir L. V. nebuvo, L. V. parodymų, kad konfliktas kilo tik po to, kai G. K. neaiškiu pagrindu nurodė L. V. pasitikrinti blaivumą, kad liudytojai V. L., O. Z., Z. U. matė įvykį tik po to, kai G. K. neaiškiu pagrindu pareikalavo L. V. pasitikrinti blaivumą, o tai reiškia, kad jie negali būti laikomi patvirtinančiais G. K. parodymus, kad konfliktą išprovokavo neadekvačiai besielgiantis L. V. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino vieno iš konflikto vaizdo įrašų duomenų, iš kurių matyti, kad G. K. varžė L. V. judėjimo laisvę norėdamas patikrinti L.

V. blaivumą. Pirmiau nurodytos aplinkybės galėjo sukelti vėliau teismų įvertintą kaip neadekvatų L. V. elgesį. Darydamas išvadą, kad G. K. neturėjo tyčios pargriauti ir sužaloti L. V., apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vieno iš konflikto vaizdo įrašų duomenis interpretavo kaip rodančius L. V. brovimąsi pro G. K. ir neišlaikymą pusiausvyros bei griuvimą, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad G. K. pastūmė L. V. kaire kūno puse, todėl šis nugriuvo. G. K. neteisėtas reikalavimas L. V. pasitikrinti blaivumą, judėjimo laisvės ribojimas, stūmimas yra tiesiogine tyčia padaromi veiksmai, todėl nelogiška apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tolimesni G.

K. veiksmai atlikti esant kitai kaltės formai. Pagal teismų praktiką, jei policijos pareigūnas, viršydamas tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalą sveikatai, tokia žala savaime vertintina kaip didelė žala Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir policijos prestižui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-P-1/2014). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nenustatė L. V. sužalojimo mechanizmo, neištyrė priežastinio ryšio ir pasekmių, neįvertino reikšmingos teismų praktikos ir padarė esminius BPK pažeidimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl to nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu. Įrodymų vertiniams ir išvadų apie bylos faktines aplinkybes darymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įgaliojimų sritis. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo išteisintas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Nors paduotame kasaciniame skunde teigiama, jog buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimai, tačiau tai daroma deklaratyviai, nes iš skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismų pateiktu L. V., išteisintojo G. K., liudytojų V. L., O. Z., Z. U. parodymų, vaizdo įrašų turinio vertinimu, pateikia savą byloje surinktų įrodymų turinio interpretavimą ir nurodo, jo manymu, darytinas išvadas apie bylos faktines aplinkybes, kurias turėjo padaryti apeliacinės instancijos teismas. Taigi, kasatorius ginčija byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teismų nustatytas bylos aplinkybes, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė - Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas