fef72d5e-eefc-4e16-a705-a30565be6e06 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-556-803/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13698-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; (S) 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donatos Kravčenkienės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

P. ir Ž. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. R., K. R., J. G., G. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir Ž. P. dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. B. ir A. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai prašė pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo schemÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams 3 306,00 Eur kompensacijÄ , t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovų A.

R. ir K. R. priteisti atsakovams 1 392,00 Eur kompensacijÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovų J. G. ir G. G. priteisti atsakovams 1 914,00 Eur kompensacijÄ .

2. Nurodė, kad žemės sklype yra pastatytas keturių butų namas, kuriame esantį butÄ Nr. 1 kartu su 242/960 dalimi žemės sklypo 2013 m. liepos 16 d. įsigijo ieÅ¡kovai A. R. ir K. R., butÄ Nr. 2 kartu su 235/960 dalimi žemės sklypo 2017 m. kovo 29 d. įsigijo tretieji asmenys, butÄ Nr. 3 kartu su 226/960 dalimi žemės sklypo 2012 m. liepos 31 d. įsigijo atsakovai, o butÄ Nr. 4 kartu su 257/960 dalimi žemės sklypo 2008 m. balandžio 18 d. įsigijo A. K., iÅ¡ kurio šį nekilnojamÄ jį turtÄ 2021 m. gruodžio 9 d. įsigijo ieÅ¡kovai J. G. ir G. G.. IeÅ¡kovai A. R. ir K. R. 2018 m. balandžio 26 d. iÅ¡ trečiųjų asmenų įsigijo 47/960 dalis žemės sklypo, todėl ieÅ¡kovams priklausanti žemės sklypo dalis padidėjo.

3. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ butų savininkai žemės sklypo dalis, pažymėtas Nr. 1, 2, 3 ir 4, naudoja atskirai, kiekvienas savo poreikių tenkinimui, o 287/960 žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, valdo bendrai. Tačiau iÅ¡ tikrųjų butų savininkai Å¡ia tvarka nesivadovauja ir faktiÅ¡kai indeksu „A“ pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį valdo ir naudojasi bendru susitarimu kitaip, t. y.

žemės sklypo dalimis prie butų įvažiavimų kiekvienas iš bendraturčių naudojasi atskirai. Tretieji asmenys, buto Nr. 2 savininkai, iš viso nesinaudoja žemės sklypo „A“ dalies pakraščiuose esančia žemės sklypo dalimi. Dėl to ieškovai 2018 m. balandžio 26 d. ir įsigijo iš trečiųjų asmenų 47/960 dalis žemės sklypo, kad galėtų ir faktiškai, ir teisiškai naudotis žemės sklypo „A“ dalimi, esančia prie jų buto Nr. 1.

4. Ieškovai paaiškino, jog žemės sklypo „A“ likusia dalimi butų savininkai naudojasi bendru sutarimu. Tačiau atsakovai sodina augalus ir stato statinius bei daiktus ne jiems priskirtoje asmeniškai naudotis žemės sklypo dalyje Nr. 3, bet bendro naudojimo dalyje „A“, prie butų Nr. 1 ir Nr. 4, nesilaikydami atstumo nuo kaimyninių sklypų ribų, gyvenamojo namo konstrukcijų, taip pat nesilaikydami bendraturčių priimtų sprendimų, kad bendro naudojimo žemės sklypo „A“ dalyje nebūtų sodinami augalai, medžiai ar statomi nekilnojami daiktai, nes toje vietoje yra patvirtinta butų Nr. 1 ir Nr. 4 nuotekų sistemos prijungimo prie miesto tinklų trasa.

Dėl neracionalios ir ydingos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir atsakovų veiksmų yra iÅ¡keltos net keturios bylos, tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypo „A“ dalimi. Dėl to bÅ«tina keisti nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkÄ , siekiant atkurti tarp Å¡alių taikÄ , racionalų sklypo naudojimÄ ir valdymÄ .

5. IeÅ¡kovai praÅ¡o tik pakeisti valdymo ir naudojimo teisinius santykius, bet ne apriboti nuosavybės teisę (disponavimo daiktu teisę) iÅ¡ atsakovų. Patenkinus ieÅ¡kinį, 38 kv. m iÅ¡ 72 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo „A“ dalies ploto atsakovai nesinaudotų ir nevaldytų, tuo tarpu likusia 34 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo „A“ dalimi, apimančia privažiavimÄ prie buto Nr. 3 ir atskirta tujomis, atsakovai ir toliau galės naudotis, valdyti ir disponuoti atskirai nuo bendraturčių, statyti kilnojamus statinius, kitus daiktus ar augalus. Toks teisinių santykių modifikavimas tarp Å¡alių nelaikomas žemės paėmimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.67 straipsnį ir nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas.

6. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovams yra reikalingas bendrojo naudojimo žemės sklypas, įgyvendinant vandentiekio ir nuotekų projektÄ . Å ia žemės sklypo dalimi naudotis atsakovams trukdo ieÅ¡kovai, kurie nevykdo pareigos prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo žemės sklypo. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu siekia apriboti atsakovų nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, uždrausdami jiems naudotis bendro sklypo dalimi prie butų Nr. 1 ir Nr.

4. Atsakovai turės ir toliau kiekvienais metais mokėti žemės mokesčius, mokėti už bendrÄ Å¾emės sklypo priežiÅ«rÄ , vykdyti kitas pareigas, tačiau negalės naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi. Atsakovams privačiam naudojimui skirtoje sklypo dalyje Nr. 3 nėra jokios galimybės pastatyti sandėliuko, nes nebus galimybės iki jo prieiti, jis užstos vaizdÄ Ä¯ miÅ¡kÄ . Patys ieÅ¡kovai sandėliukus yra pasistatę bendro naudojimo žemės sklypo dalyse. IeÅ¡kovai siekia naudoti bendro naudojimo žemės sklypo dalį taip, kad bÅ«tų tenkinami iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovų interesai.

7. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra istoriškai susiformavusi. Atsakovai visada siekė naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, tačiau ieškovai nuolat trukdo. Svarbu tai, kad naudojimosi tvarka ne tik nustatyta, įregistruota, bet tokia tvarka realiai įgyvendinta ieškovų ir trečiųjų asmenų konkliudentiniais veiksmais. Patys bendraturčiai priėmė sprendimus dėl tvoros, skirtos bendro naudojimo žemės sklypui atskirti ir į jį patekti, įrengimui. Bendro naudojimo žemės sklype yra bendro naudojimo objektai, kuriuos reikia tinkamai prižiūrėti.

Dėl to negali būti apribojamos bendraturčių teisės patekti prie šių objektų. Bendro naudojimo objektai bendroje žemės sklypo dalyje yra bendra tvora pietinėje ir šiaurinėje sklypo pusėse, bendros pastato konstrukcijos, nuotekų požeminiai tinklai, nuotekų valymo įrenginys „Traidenis“. Turto administratorius tik administruoja bendro naudojimo objektus. Tačiau naudoja, valdo ir disponuoja turtu šio turto savininkai.

8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. B. ir A. B. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra aiški ir neatitinka faktinės situacijos, o tretieji asmenys nuolatos yra įtraukiami į šalių ginčus. Siekdami išvengti konfliktų, tretieji asmenys sutinka su ieškovų pateiktu 2021 m. balandžio 11 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pakeitė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo schemÄ . Ä®pareigojo ieÅ¡kovus A. R. ir K. R. atsakovams V. P. ir Ž. P. sumokėti 1 392 Eur kompensacijÄ . Ä®pareigojo ieÅ¡kovus J. G. ir G. G. atsakovams V. P. ir Ž. P. sumokėti 1 914 Eur kompensacijÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovų V. P. ir Ž. P. 11 812,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams K.

R. ir A. R.. Priteisė iš atsakovų V. P. ir Ž. P. valstybei 28,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

10. Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu galioja žemės sklypo naudojimosi planas, pagal kurį bendraturčiai žemės sklypÄ turi naudoti ir valdyti tokiu bÅ«du: žemės sklypo „A“ dalį naudoti bendrai, o žemės sklypo dalį, pažymėtÄ Nr. 1, 2, 3, 4, naudoti atskirai nuo kitų bendraturčių savo poreikių tenkinimui. Žemės sklypo „A“ dalyje yra į kiekvienÄ butÄ Ä¯rengti įvažiavimai, kurie pagal nustatytÄ tvarkÄ turėtų bÅ«ti naudojami bendrai. Taigi kiekvieno buto savininkas turi teisę, pvz., pastatyti savo automobilį įvažiavime prie ne savo buto, o prie kitam bendrasavininkui priklausančio buto. Teismas pripažino, kad tokia tvarka savaime nulemia konfliktinę situacijÄ . Pagal faktinę situacijÄ privažiavimai prie kiekvieno buto yra atskirti tujų gyvatvorėmis, kiekvienas iÅ¡ bendraturčių prie jo buto esančiu įvažiavimu naudojasi atskirai.

11. Likusios žemės sklypo „A“ dalys, kurios ribojasi su ieškovams priklausančiais butais Nr. 1 ir Nr. 4., pažymėtos taškais 2-3-7-5 (prie buto Nr.

1) ir 1-21-22-23-1 (prie buto Nr. 2), yra naudojamos bendriems poreikiams. IeÅ¡kovams A. ir K. R. priklauso sandėliukas, esantis žemės sklypo „A“ dalyje (prie buto Nr. 1), ieÅ¡kovams J. ir G. G. priklauso sandėliukas, esantis žemės sklypo „A“ dalyje (prie buto Nr. 4), kurie pastatyti iki atsakovams įsigyjant butÄ Nr.

3. Žemės sklypo „A“ dalyje, prie buto Nr. 1, yra atsakovams priklausantis 10,45 kv. m ploto sandėliukas. Tretieji asmenys jokio sandėliuko žemės sklypo „A“ dalyje nėra pastatę. Žemės sklypo „A“ dalyje, daugiausia prie buto Nr. 1, atsakovai laiko kilnojamÄ lysvę ir yra pasodinę kelis augalus. IeÅ¡kovai A. ir K. R. žemės sklypo „A“ dalyje prie buto Nr. 1, prie tvoros, taip pat yra pasodinę augalų.

12. Tretieji asmenys yra prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų. Taip pat atsakovai 2020 m. kovo mėnesį prisijungė prie miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1286-936/2020 pagal ieÅ¡kovų A. R., K. R., A. K., S. G. K., D. B. ir A. B. ieÅ¡kinį atsakovams dėl įpareigojimo įvykdyti 2018 m. liepos 16 d. daugiabučio namo savininkų susirinkime priimtÄ sprendimÄ , atjungiant iÅ¡ (į) buto Nr. 3 iÅ¡einančius (įeinančius) tinklus nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo valymo įrenginio ir priteisti iÅ¡ atsakovų skolÄ už valymo įrenginio iÅ¡laikymÄ . Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo nutarta bylÄ nutraukti, nes atsakovai susirinkime priimtÄ sprendimÄ Ä¯vykdė geruoju.

13. Teismas pripažino, kad atsakovų elgesys, bendraturčiams sprendžiant klausimus dėl nuotekų ir vandentiekio prisijungimo prie miesto tinklų, buvo prieÅ¡taringas, t. y. atsakovai nesutiko kartu su visais bendraturčiais dalyvauti vieningo nuotekų ir vandentiekio projekto įgyvendinime, savo pasirinkta pozicija ir veiksmais sudarė kliÅ«tis projekto įgyvendinimui, tačiau tuo pačiu metu skundė bendraturčius atsakingoms institucijoms dėl to, kad jie neskuba prisijungti prie miesto tinklų, nors patys atsakovai stabdė prisijungimo procesÄ . Atsakovai ir toliau ieÅ¡kovams R. sudaro kliÅ«tis įvykdyti prisijungimÄ prie miesto tinklų, nes atsakovai be R. ir kitų bendraturčių sutikimo pastatė sandėliukÄ Å¾emės sklypo „A“ dalyje, toje vietoje, kur ieÅ¡kovams R., tiesiant komunikacijas reikėtų vykdyti kasimo darbus.

14. Kiekvienam bendraturčiui prisijungus prie miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų, įrenginį „Traidenis“ pertvarkius, nuotekų Å¡alinimo problemų nebus arba jų bus gerokai mažiau. Atsakovai neįrodė pagrįsto intereso, kad jie bÅ«tinai, bet kuriuo metu turi prieiti prie jiems priklausančios sklendės, esančios Å¡ulinyje prie buto Nr. 4, kur yra pastatytas sandėliukas. Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančiÄ bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ . Dėl to, nepriklausomai nuo to, ar bendrieji inžineriniai įrenginiai bus bendrojo naudojimo žemės sklype, ar vienam savininkui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, savininkas visais atvejais turi sudaryti sÄ lygas patekti prie bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių.

15. Atsakovai ne kartÄ savo teiginiais ir veiksmais patvirtino, kad jie atskirai nuo visų jungiasi prie miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų, todėl manytina, jog bendras gręžinys ar nuotekų įrenginys atsakovams yra neaktualus. Teismas pripažino, kad atsakovai nepagrindė, kÄ jie, prieidami prie inžinerinių įrenginių, realiai darytų. Vien atsakovų smalsumas prieiti prie inžinerinio įrenginio, nelaikytinas objektyviu bÅ«tinumu, kurį bÅ«tų galima pripažinti aplinkybe, nulemiančia žemės sklypo bendrosios nuosavybės buvimo bÅ«tinumÄ ten, kur yra inžinerinis (techninis) įrenginys.

Tokio įrenginio techninės priežiÅ«ros funkcijos pavedamos bendrojo naudojimo objektų administratoriui, todėl bendraturčiai, net ir nesant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, atsiradus techninio įrenginio veikimo problemoms, turėtų kviestis atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčius specialistus. Atsakovų atsijungimas nuo bendros bendraturčių nuotekų sistemos bei atsakovų teiginiai, kad nenori turėti nieko bendro su kitais bendraturčiais, kiek tai susiję su namo nuotekų valymo ar vandentiekio tinklais, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovai realiai neturi jokio intereso bÅ«ti bendros namo inžinerinių tinklų sistemos dalyviais.

16. Teismas pripažino, kad Å¡alių, ypač V. P. ir K. R. nuolatiniai nesutarimai, ginčai ir net atvirti konfliktai dėl žemės sklypo „A“ dalyje, prie buto Nr. 1, esančių statinių, daiktų, želdinių ir augalų, akivaizdžiai patvirtina objektyvų bÅ«tinumÄ pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . PrieÅ¡ingu atveju, atsiras nauji ginčai, kurie, tikėtina, gali tęstis labai ilgÄ laikÄ . Atsakovai siekė sudaryti įspÅ«dį, kad jiems reikia nuolatos patekti į žemės sklypo „A“ dalį tarp taÅ¡kų 2-3-7-5 dėl želdinių priežiÅ«ros, tačiau pagrindinis atsakovų tikslas yra naudotis tam tikra sklypo dalimi savo asmeniniams poreikiams. Toks atsakovų tikslas yra suprantamas, tačiau bet kokia atsakovų veikla toje sklypo dalyje iÅ¡Å¡aukia konfliktus. Dėl to yra pagrindas Å¡alių ginÄÄ spręsti taip, kad bÅ«tų gerokai mažiau sÄ lygų konfliktams tarp Å¡alių kilti.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovai pateiktais duomenimis įrodinėjo aplinkybę, jog jie nori rÅ«pintis ir Å¡alia esančio sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkų teisių užtikrinimu. Tačiau atsakovai nepateikė tiesioginių įrodymų, kad gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkai turi pretenzijų dėl prie sklypus skiriančios tvoros augančių augalų. Dėl to teismas pripažino, kad šį argumentÄ atsakovai naudojo, siekdami įtikinti, jog R. augalai pasodinti prie tvoros netinkamai, jie netinkamai prižiÅ«rimi, kaip ir netinkamai prižiÅ«rima pati tvora. Tačiau tokios aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ taip, kad atsakovams nereikėtų nuolatos vaikščioti prie tvoros ir rÅ«pintis net ne savo, o kaimyninio sklypo savininkų interesais, kurių realios pretenzijos nėra žinomos.

18. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų V. ir Ž. P. santykiai, ypač su ieÅ¡kovais K. ir A. R., yra itin konfliktiÅ¡ki, kuriems pagerėti prielaidų nėra daug. Dėl to yra pagrindas nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kad Å¡alims kuo mažiau reikėtų spręsti bet kokius klausimus, susijusius su naudojimusi bendrÄ ja daline nuosavybe. Teismuose iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3941-465/2018, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1482-392/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6165-1019/2020, Nr. e2-12346-1089/2021) ir dar nagrinėjamose civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-526-1134/2022, kuri teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje) kilę Å¡alių ginčai yra daugiausia susiję su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiÅ«ra ir pan.

Šios aplinkybės patvirtina, kad esama naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri realybėje jau neatitinka įregistruotos, nėra tinkama.

19. Teismas nustatė, kad pagal statytojo UAB „NVS“ sumanymÄ vidurinių kotedžo tipo butų žemės sklypų ribos yra priekyje ir gale, o kraÅ¡tinių butų – priekyje, gale ir iÅ¡ kraÅ¡to. Abiem kraÅ¡tiniams butams pastačius sandėliukus, sklypų priekyje buvo papildomai įrengti varteliai Å¡alia sandėliukų. Nuo pat butų įsigijimo pradžios kraÅ¡tiniai butai visada prižiÅ«rėjo namo Å¡one esantį žemės plotÄ : pjovė, sėjo, laistė žolę, dažė tvoras ir pan. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis buvo suformuota ne bendram naudojimui, o tik dėl to, kad Å¡iose dalyse yra bendro naudojimo vandens gręžinys ir nuotekų sistema.

20. Teismo pažymėjo, kad tokio tipo statiniuose paprastai visada kraÅ¡tiniams butams priskiriamas naudotis aplink (priekyje, gale ir Å¡alia) esantis žemės sklypas, o vidurinėje dalyje esantiems butams paprastai tenka mažiau naudotino, Å¡alia buto esančio žemės ploto. Tačiau tÄ paprastai turto pirkėjai įvertina iÅ¡ anksto, prieÅ¡ turto pirkimÄ . Nagrinėjamoje byloje daugiabučio namo statytojas neįvertino, kokio masto konfliktus gali sukelti žemės sklypo dalis, paliekama naudoti bendrai.

Didesnė dalis atsakovų argumentų ir pateiktų įrodymų patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, nei to siekė atsakovai. Atsakovų įrodymai patvirtina nesibaigiančius bendraturčių konfliktus dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo priežiÅ«ros, daiktų, statinių juose statymo ir tvarkos palaikymo ir sudaro pagrindÄ nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovams bÅ«tų kuo mažiau pretekstų kelti bendrojo naudojimo objektų sutvarkymo, priežiÅ«ros, atnaujinimo ir pan. klausimus, nes atsakovai kelia Å¡ias problemas ne dėl to, kad bÅ«tų pasiektas visiems labiausiai priimtinas sprendimas, o siekdami iÅ¡imtinai savo interesų patenkinimo.

21. Vienas iÅ¡ atsakovų interesų yra jų noras žemės sklypo dalyje „H“, prie buto Nr. 1, turėti sandėliukÄ . Atsakovai nėra gavę kitų bendraturčių sutikimo statyti statinį bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, kad ir Å¡iuo metu naudojasi bendrojo naudojimo dalyje esančiu sandėliuku, nors kartu teikė įrodymÄ , jog atsakovai dar nuomojasi garaÅ¾Ä kitoje vietoje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovams galimai nepakaks ir kelių sandėliukų (garažų). Tačiau dėl atsakovų didelių poreikių patenkinimo vis tiek turi bÅ«ti visų bendraturčių pritarimas laikyti sandėliukÄ bendrojo naudojimo žemėje ir tas pritarimas turėjo bÅ«ti gautas dar iki pastatant statinį. Nors pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ pakeičiant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tam tikru mastu suvaržoma atsakovų naudojimosi nuosavybe apimtis, tačiau tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias daugeliui galimų ginčų.

22. Pakeitus naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ , sumažėtų ar neliktų poreikio atsakovams patekti į žemės plotÄ , anksčiau naudotÄ kaip bendrÄ , o tai užtikrintų didesnį kiekvieno bendraturčio privatumÄ . Daugiabučio namo aplinka nepritaikyta sodininkystei ar daržininkystei vystyti (plėtoti). Tokiems poreikiams reikalingas atskiras daržo ar sodo sklypas. Be to, atsirandantis poreikis rÅ«pintis lysve ar medžiu, esančiu bendrojo naudojimo žemėje, skatina naujus konfliktus, apsunkina vejos priežiÅ«rÄ . Visus klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, bendraturčiai gali pavesti bendrojo naudojimo administratoriui, o visus su tuo susijusius sprendimus priimti bendraturčių balsų dauguma.

23. Å alys pateikė įrodymus, kad ieÅ¡kovai R. ir atsakovai ketina parduoti jiems priklausančius butus. Tačiau Å¡i aplinkybė nepakeičia naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo objektyvios bÅ«tinybės, nes ir naujieji namo butų savininkai bus suinteresuoti ramia aplinka ir taikiu sugyvenimu su kitais bendraturčiais. Pagal naujÄ tvarkÄ Ä¯teisinama jau nusistovėjusi tvarka bendraturčiams naudojantis įvažomis į jų butus žemės sklypo A, B, C ir D dalyse. Atsakovams tenkanti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis sumažėja 38 kv. m, už kuriuos ieÅ¡kovai sutinka sumokėti atsakovams kompensacijas.

UAB „Marleksa“ konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos kaina yra 78 300 Eur. Todėl, pakeičiant naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ planÄ , atsakovams mokėtina kompensacija už nukrypimÄ nuo turimos idealiosios sklypo dalies, kuria atsakovai neteks teisės naudotis, sudaro 3 306 Eur. IeÅ¡kovų mokėtinos kompensacijos dalys atsakovams paskirstomos proporcingai pagal jiems tenkančiÄ naudotis didesnę žemės sklypo dalį po naudojimosi tvarkos pakeitimo.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iÅ¡ teisminės mediacijos pasitraukė atsakovai. Geriausias Å¡io ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das buvo bÅ«tent Å¡alių susitarimas taikiu bÅ«du. Atsakovai, žinodami, kad iÅ¡ 4 butų savininkų, trys pritaria ieÅ¡kovų siÅ«lomam naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimui, pasitraukė iÅ¡ teisminės mediacijos, kuriame ieÅ¡kovai patyrė iÅ¡laidas. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , atsižvelgė į atsakovų netinkamÄ elgesį mediacijos procese, taip pat į tai, jog, nepaisant paskirto paruoÅ¡iamaisiais dokumentais pasirengimo bylos nagrinėjimui bÅ«do, atsakovai ne kartÄ dar pildė bylos medžiagÄ , o ieÅ¡kovai turėjo į jÄ atsakyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 25. Atsakovai Ž. P. ir V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Teismas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ turėjo nutraukti nagrinėjamÄ bylÄ , nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3941-465/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019 jau buvo iÅ¡nagrinėję ieÅ¡kovų P. ieÅ¡kinį ir atsakovų R. bei K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2008 m. rugpjūčio 29 d. nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo.

Byloje atsakovai sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo bÅ«tinumÄ grindė argumentais, kad 2008 m. nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčiai niekada nesivadovavo, kad tarp bendraturčių nuolat kyla konfliktai dėl bendro naudojimo įrenginių priežiÅ«ros, kad atsakovai ketina jungtis prie Vilniaus miesto centralizuotų nuotekų tinklų atskirai nuo kitų bendraturčių, nuotekų įrenginiu „Traidenis“ ir požeminiu gręžiniu nesinaudos, todėl veja apželdintomis dalimis naudotis atsakovams nebus bÅ«tina. 25.2.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ ir patenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, pripažindamas, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas buvo pažeidžiantis ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus, taip pat įpareigojo atsakovus paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias ieÅ¡kovams naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe – užtikrinti nekliudomÄ patekimÄ atsakovams ir jų Å¡eimos nariams į sklypo dalis, pažymėtas indeksu „A“, įrengiant vartelius ar užtikrinant neribojamÄ jau esančių vartelių atvėrimÄ atsakovams žemės sklypo plane pažymėtiems tarp skaičių 2-5, tarp skaičių 3-7, bei tarp skaičių 21-1. 25.3.

Atsakovai P. nuosekliai siekė realizuoti savo teisę į žole apželdintas sklypo dalis, lygiomis teisėmis su kitais bendraturčiais jomis naudodamiesi. Tuo tarpu ieÅ¡kovai toliau stengėsi sudaryti įvairias teisines, fizines, o daugiausia psichologines kliÅ«tis atsakovams realizuoti teisę į veja apželdintas sklypo dalis. IeÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė tapačius reikalavimus, grindžiamus tomis pačiomis aplinkybėmis ir tikslais: siekiu nutraukti 2008 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos ir patvirtinti naujÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ veja apželdintos sklypo dalys prie ieÅ¡kovų butų bÅ«tų skirtos naudoti tik ieÅ¡kovams, o atsakovai naudotųsi tik trinkelėmis grįsta dalimi.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų reikalavimas skyrėsi tik tuo, kad atsakovams buvo praÅ¡oma priteisti 2 000 Eur kompensacijÄ . Teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinio dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba Å¡iÄ dalį nutraukti ir spręsti tik dėl reikalavimo dalies – trinkelėmis grįstos žemės sklypo dalies naudojimo tvarkos pakeitimo ir (arba) 2 000 Eur kompensacijos priteisimo. 25.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovams nebÅ«tina naudotis bendrais inžineriniais tinklais, esančiais bendrojo naudojimo žemės dalyje, ir dėl to atsakovams nebÅ«tina naudotis Å¡ia sklypo dalimi.

IeÅ¡kovai nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimo spręsti klausimÄ dėl inžinerinių tinklų naudojimo, todėl teismas, spręsdamas šį klausimÄ , peržengė ginčo ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, ginčas dėl vietinių tinklų naudojimo, prisijungimo prie centralizuotų tinklų ir kitų aplinkybių buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1286-936/2020. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Å¡alys inžinerinius įrenginius valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir turi turėti priėjimÄ prie Å¡ių įrenginių, yra atsakingos už Å¡ių renginių priežiÅ«rÄ ir naudojimÄ . 25.5.

Atsakovų vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plane nurodyta, kad klientas (atsakovai) individualiai eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo taško A (požeminės sklendės, kuri yra bendro naudojimo žemėje – ieškovų G. sandėlyje) iki pastato (atsakovų buto). Dėl to atsakovai turi turėti galimybę prieiti prie vandentiekio sklendės. Toje pat vietoje suprojektuotas ir ieškovų bei trečiųjų asmenų vandentiekio įvadas. Aplinkybę, kad patekimas prie vandentiekio įvado aktualus visiems savininkams, yra nurodęs UAB „Verkių būstas“ 2022 m. gegužės 11 d. laiške ieškovui G..

Å ie vandentiekio įvadai ir sklendė visų keturių butų savininkų yra eksploatuojami individualiai, todėl namo administratorius neprižiÅ«ri objektų, kurie nėra įtraukti į daugiabučio namo bendro naudojimo objektų apraÅ¡Ä . Teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Bendro naudojimo žemės sklype esant bendro naudojimo objektams, bÅ«tina užtikrinti jų tinkamÄ eksploatavimÄ , priežiÅ«rÄ , remontÄ ir pan. Dėl to negali bÅ«ti apribojamos bendraturčių teisės patekti iki Å¡ių objektų.

Patenkinus ieškinį, tokio priėjimo atsakovai netenka. 25.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendras gręžinys ar nuotekų įrenginys atsakovams neaktualus. Jokie teisės aktai neapriboja savininko teisės naudotis jam priklausančiais objektais, prie jų prieiti ir pan. Turto administratorius tik administruoja bendro naudojimo objektus. Tačiau šiuos objektus naudoja, valdo ir disponuoja turtu šio turto savininkai. Tam, kad bendrasavininkiai galėtų valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, turi būti užtikrinta galimybė prie turto patekti.

Be to, atsakovai moka už įrenginio remontÄ . Atsakovai pateikia apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gruodžio mėnesį gauta sÄ skaita ir UAB „Verkių bÅ«stas“ atsakymÄ , kurie patvirtina, kad atsakovai moka už įrenginių remontÄ ir jų priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovai nevykdo pareigų prižiÅ«rėti bendro naudojimo įrenginius, todėl atsakovams bÅ«tina turėti galimybę prieiti prie bendro naudojimo įrenginių. 25.7. Teismas rėmėsi tik Å¡alių susiraÅ¡inėjimu, vertindamas jį subjektyviai ir atsižvelgdamas tik į ieÅ¡kovų teiginius, tačiau netyrė jokių kitų įrodymų dėl bendrų objektų naudojimo ir jų priežiÅ«ros.

Teismas nevertino atsakovų nurodytų ir įrodymais pagrįstų faktų, kad ieÅ¡kovai nevykdo jiems priskirtų pareigų ir neprižiÅ«ri įrenginių, daro žalÄ gamtai, aplinkai ir visų namo gyventojų reputacijai. Teismas nustatė nepagrįstÄ aplinkybę, kad atsakovai trukdo ieÅ¡kovams prisijungti prie miesto tinklų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. liepos mėnesį raÅ¡tu nustatė, kad atsakovų sandėliukas yra mobilus. Jokių statinių nukėlimo nuo planuojamos kasti trasos ieÅ¡kovų projekte nėra numatyta.

Teismas neįvertino fakto, kad pačių ieÅ¡kovų daiktai ir augalai yra toje pačioje trasoje, kurioje yra ir atsakovų sandėliukas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai davė sutikimÄ ieÅ¡kovams laikinai nukelti jiems priklausančius objektus nuo planuojamos kasti trasos. Taigi atsakovai nesudaro visiÅ¡kai jokių kliūčių ieÅ¡kovams jungtis prie centralizuotų tinklų. 25.8. Teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, kad Å¡alys disponuoja ne tik inžineriniais tinklais, bet ir kitais bendro naudojimo objektais: tvora iÅ¡ pietinės ir Å¡iaurės pusės, bendromis pastato konstrukcijomis.

Apie tai teismas visiškai nepasisakė savo sprendime. Teismas neįvertino įrodymų dėl atsakovų noro ir teisių naudoti daugiabučio namo šonines sienas kondicionavimo įrangos, šviestuvų montavimui. Įrangos aptarnavimui bus būtina prie šios įrangos prieiti, dėl to bus būtina patekti į veja apželdintas sklypo dalis. Bendro naudojimo objektai išlieka, nepriklausomai nuo to, kokia bus žemės sklypo naudojimosi tvarka. Tai reiškia, kad pakeista žemės sklypo naudojimo tvarka neturės įtakos bendro naudojimo objektų eksploatavimui ir galimiems ginčams tarp bendraturčių.

Dėl to teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , nebeliks ginčų tarp bendraturčių. 25.9. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesutarimai dėl statinių, želdinių ir augalų prie buto Nr. 1 patvirtina bÅ«tinybę pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Teismas visiÅ¡kai neįvertino atsakovų teisės turėti galimybę naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi, pasistatyti sandėliukÄ , pasisodinti augalus, kaip tÄ daro ieÅ¡kovai.

Atsakovai taip pat siekia bendro žemės sklypo dalyje turėti sandėliukÄ ir lysves. Atsakovams privačiam naudojimui skirtoje sklypo dalyje nėra galimybės pastatyti sandėliuko, nes nebus galimybės iki jo prieiti, taip pat jis užstos vaizdÄ Ä¯ miÅ¡kÄ . IeÅ¡kovai sandėliukus taip pat yra pasistatę bendro naudojimo žemės sklypo dalyse, o ne jiems privačiam naudojimui skirtose dalyse. Pastačius sandėliukÄ prie įvažiavimo, nebus kur pastatyti automobilių. Pagal teismo sprendimÄ atsakovai iÅ¡lieka bendraturčiais su ieÅ¡kovais, turi nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, tačiau naudotis ja negali.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai turės ir toliau kiekvienais metais mokėti žemės mokesčius, mokėti už bendrÄ Å¾emės sklypo priežiÅ«rÄ , vykdyti kitas pareigas, tačiau negalės naudotis žemės sklypo dalimi. 25.10. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų procesinis elgesys buvo netinkamas, jie nesÄ Å¾iningai naudojosi mediacija. Naujai į bylÄ Ä¯stoję ieÅ¡kovai J. ir G. G. neprašė bylos nagrinėti toliau, o teismas, pažeisdamas CPK normas, nepradėjo bylos nagrinėjimo iÅ¡ pradžių.

Dėl to atsakovai pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį į bylÄ teikė naujus įrodymus, susijusius su naujais proceso dalyviais. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 punktÄ bet kuri ginčo Å¡alis gali pasitraukti iÅ¡ teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Dėl to pasitraukimas iÅ¡ mediacijos nelaikomas nesÄ Å¾iningu naudojimusi mediacija. IeÅ¡kovų patirtos 11 812,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos, neproporcingos suteiktoms paslaugoms ir neteisingai nurodytos, į Å¡ias iÅ¡laidas įskaičiuojant iÅ¡laidas dėl suteiktų paslaugų kitose bylose.

26. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai G. G., J. G., A. R. ir K. R. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį, kuris jau buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3941-465/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019.

Pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir situacijai po nurodytų teismų sprendimų priėmimo, atsirado poreikis keisti ydingÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nes galiojanti žemės sklypo naudojimosi tvarka kelia itin daug konfliktų bei yra pasikeitusi faktinė jos naudojimo tvarka. PastarÄ jÄ aplinkybę pripažįsta ir atsakovai, nurodydami, kad įvažomis prie butų naudojasi ne bendrai, o atskirai kiekvienas bendraturtis naudojasi žemės sklypo dalimis ties įvažiavimais prie butų. 26.2.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai nesirėmė aplinkybe, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tapatus jau iÅ¡nagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3941-465/2018. Atsakovai neprašė teismo nutrauki civilinės bylos ir neįrodinėjo, kad ieÅ¡kiniai yra tapatÅ«s. Taigi atsakovai iÅ¡ esmės sutiko su teismo spendimu priimti ieÅ¡kinį ir jį nagrinėti teisme. Nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje nesutampa proceso Å¡alys, nes ieÅ¡kovai J. G. ir G.

G. ankstesnėse bylose nedalyvavo. Taip pat skiriasi Å¡ių bylų dalykas ir pagrindas. Ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo siÅ«loma atsakovams atskirai naudotis trinkelėmis grįsta dalimi prieÅ¡ais jų butÄ , taip pat nagrinėjamoje byloje buvo pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. 26.3. BÅ«tent naudojimosi tvarkos plano turinys yra esminis kriterijus, kuris gali bÅ«ti laikomas tapačiu reikalavimu tik tuo atveju, jeigu plane nurodyta naudojimosi tvarka yra identiÅ¡ka svarstytai pirmoje civilinėje byloje.

Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos planas yra tik ankstesnėje civilinėje byloje pateikto plano patobulinimas. Nagrinėjamoje byloje pateiktame naudojimosi tvarkos plane iš esmės skiriasi bendraturčių valdomos žemės sklypo idealiosios dalys, nes ieškovai K. R. ir A. R. įsigijo iš trečiųjų asmenų dalį bendro naudojimo žemės sklypo. Taip pat skiriasi ir prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nes nebelieka bendrai naudojamų ne tik žemės sklypo kraštinių, bet ir bendrai naudotinų įvažų. 26.4.

Nesutampa ir ankstesnės bylos bei nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas. Pirmoje byloje priešieškinio pagrindas buvo faktinė aplinkybė, kad parduodamas butus Nr. 1 ir Nr. 4, statytojas buvo atskyręs varteliais ir tvoromis kraštines bendrai naudotinas sklypo dalis taip, kad jos buvo sujungtos su butams Nr. 1 ir Nr. 4 priskirtomis atskirai nuo kitų bendraturčių naudotinomis sklypo dalimis, taip apribojant butų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkų galimybes naudotis bendrais žemės sklypo pakraščiais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas yra dėl neracionalios, ydingai nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nuolat kylantys konfliktai, kurie prasidėjo po 2019 m. priimto teismo sprendimo 26.5.

IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, pasisakydamas, jog atsakovams nebÅ«tina naudotis bendro naudojimo objektais ir dėl to jiems nereikia bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Teismas sprendime turi pasisakyti dėl visų iÅ¡tirtų aplinkybių ir įrodymų, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Kadangi atsakovai grindė savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį aplinkybe, kad jiems yra bÅ«tina naudotis žemės sklypo dalimi tam, kad galėtų prieiti prie joje esančių antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, todėl teismas turėjo įvertinti atsakovų poreikio bendrai naudotis žemės sklypo dalimi pagrįstumÄ . 26.6.

Teismas teisingai nurodė, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančiÄ bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ . Nepriklausomai nuo to, ar bendrieji inžineriniai įrenginiai bus bendrojo naudojimo žemės sklype, ar vienam savininkui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, savininkas visais atvejais turi sudaryti sÄ lygas patekti prie bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių.

Net priskyrus atskirai naudotis kraštines žemės sklypo dalis, kurios šiuo metu naudojamos bendrai, nebūtų paneigta atsakovų teisė prieiti prie bendro naudojimo objektų, esančių bendraturčiams priskirtoje atskirai naudotis žemės sklypo dalyje. 26.7. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, jog bendras gręžinys ar nuotekų įrenginys atsakovams yra neaktualus, nes jie disponuoja šiuos turtu nuosavybės teisėmis. Minėta teismo išvada nereiškia, kad gręžinys ar nuotekų valymo įrenginys atsakovams nepriklauso nuosavybės teise.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad valymo įrenginys ir gręžinys yra naudojamas tik butų Nr. 1 ir 4 savininkų. Bendro naudojimo objektų apraÅ¡as patvirtina, kad nuotekų Å¡alinimo įrenginiu atsakovai nesinaudoja. Patys atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad faktiÅ¡kai nebesinaudoja valymo įrenginiu „Traidenis“ ir siekia perleisti nuosavybės teises į šį įrenginį ieÅ¡kovams. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad faktiÅ¡kai valymo įrenginio priežiÅ«rÄ atlieka ne patys savininkai, o pastato ir jo bendro naudojimo dalių administratorė UAB „Verkių bÅ«stas“.

Dėl to atsakovams nėra bÅ«tina bet kuriuo paros metu patekti prie bendro naudojimo objektų, nes jų priežiÅ«ra atlieka pastato administratorius. 26.8. Teismui vertinant aplinkybę, ar esama naudojimosi tvarka yra ydinga ir neracionali, pakanka nustatyti faktÄ , kad dėl esamos naudojimosi tvarkos kyla daugiau konfliktų, negu kad juos sureguliuoja. Naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo tikslas – sureguliuoti bendraturčių tarpusavio santykius taip, kad bÅ«tų užtikrintas daikto racionalus naudojimas ir užkertamas kelias kilti konfliktams tarp bendraturčių.

Teismas pagrįstai vertino faktines aplinkybes ir dėl jų pasisakė tik tiek, kiek jos yra reikÅ¡mingos fakto, kad galiojanti naudojimosi tvarka yra (ne)racionali ir (ne)Å¡alina konfliktų tarp bendraturčių, konstatavimui. Teismas konfliktinių situacijų atsiradimo priežastis teisingai nustatė pagal byloje esančius įrodymus, bylos dalyvių teiktus paaiÅ¡kinimus ir savo vidinį įsitikimÄ . 26.9. Teismo sprendimu nebuvo atimtos atsakovų nuosavybės teisės į bendro naudojimo žemės sklypo A dalį, tenkančiÄ atsakovams (72 kv. m).

Sprendimu teismas tik pakeitė žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisinius santykius, bet neatėmė nuosavybės teisės (disponavimo daiktu teisės) iÅ¡ atsakovų. Pagal teismų praktikÄ , pakeitus naudojimosi tvarkÄ taip, kad nukrypstama nuo turimų idealiųjų bendrai naudotinų objektų dalių, tik sumažėja bendraturčių Å«kinės ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir jų nesutarimų ar konfliktų galimybė. Nagrinėjamoje byloje atsakovams buvo tik apribota Å«kinė veikla žemės sklypo A dalyje prie butų Nr. 1 ir Nr. 4, taip atkuriant socialinę taikÄ tarp bendraturčių ir užtikrinant racionalų sklypo A dalies valdymÄ ir naudojimÄ . 26.10.

Atsakovai ir po naudojimosi tvarkos pakeitimo turės pakankamÄ Å¾emės sklypo dalį (188 kv. m), kuria naudosis ir valdys atskirai nuo kitų bendraturčių. Atsakovai Å¡ioje dalyje galės laikyti savo daiktus, sodinti sodinius be kitų bendraturčių pritarimo ir taip bus ne tik pagerintos atsakovų teisės į žemės sklypo valdymÄ ir naudojimÄ , bet ir atkurta socialinė taika tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimo. Atsakovams buvo priteista kompensacija, kuri pagrįsta ir apskaičiuota pagal pačių atsakovų pateiktÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę.

Toks teisinių santykių modifikavimas nelaikomas žemės paėmimu pagal CK 4.67 straipsnį ir nėra Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas. 26.11. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nesÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas, ne laiku teikė naujus įrodymus, į kuriuos ieÅ¡kovai privalėjo reaguoti. Dėl atsakovų naujų dokumentų teikimo bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Dėl to ieÅ¡kovai nepagrįstai daug iÅ¡leido teisinėms paslaugoms, iÅ¡imtinai dėl atsakovų nuolatinio dokumentų teikimo.

Dėl to buvo teisinis pagrindas priteisti visas ieÅ¡kovų dėl to patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi. IeÅ¡kovai siekia pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo schemÄ .

28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklype yra pastatytas keturių butų namas. Name esantis butas Nr. 1 kartu su 289/960 dalimi žemės sklypo priklauso atsakovams A. R. ir K. R. pagal 2013 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, butas Nr. 2 kartu su 188/960 dalimi žemės sklypo priklauso tretiesiems asmenims pagal 2017 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, butas Nr. 3 kartu su 226/960 dalimi žemės sklypo priklauso atsakovams pagal 2012 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o butas Nr. 4 kartu su 257/960 dalimi žemės sklypo priklauso ieškovams J. G. ir G. G. pagal 2021 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

29. Notaro patvirtinta 2008 m. balandžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „VNS“ pirkėjas D. J. įsigijo 235/960 dalis žemės sklypo ir 16326/31130 dalis buto Nr. 1, o pirkėjas A. K. įsigijo 257/960 dalis žemės sklypo ir 14945/30005 dalis buto Nr.

2. Å ia sutartimi taip pat buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ pardavėjai UAB „VNS“ palikta teisė atskirai naudotis 324/960 žemės sklypo dalimi, D. J. – 163/960 dalimi, A. K. – 186/960 dalimi, taip pat pardavėjai ir pirkėjams palikta bendrai naudotis likusiomis 287/960 dalimis žemės sklypo, pažymėtomis indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, kurios turės bÅ«ti valdomos, naudojamos ir disponuojamos bendru bendraturčių sutikimu (el.b., failas 1, l. 65-76).

30. Bylos Å¡alims iÅ¡ pradinių nekilnojamojo turto savininkų įsigijus butus su dalimis žemės sklypo, Å¡io turto pirkimo–pardavimo sutartyse taip pat buvo nustatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ bendraturčiai bendrai naudojasi 287/960 dalimis žemės sklypo (287 kv. m ploto), žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „A“, linijomis ir skaičiais 3-2-1-23-22-21-18-19-20-11-10-5-6-7-3, kurios valdomos, jomis naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o žemės sklypo dalis, pažymėtas Nr. 1, 2, 3, 4 – bendraturčiai naudoja atskirai savo poreikių tenkinimui.

31. IeÅ¡kovai pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo schemÄ , kurioje numatyta, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, yra padalinta į dalis: A, kuri yra skirta naudotis buto Nr. 1 savininkams, B kuri yra skirta naudotis buto Nr. 2 savininkams, C, kuri yra skirta buto Nr. 3 savininkams, ir D, kuri yra skirta buto Nr. 4 savininkams. Kadangi pagal naujÄ tvarkÄ buto Nr. 1 savininkams tenka naudotis iÅ¡ viso 306 kv. m, buto Nr. 2 savininkams – 188 kv. m, buto Nr. 3 savininkams – 188 kv. m., o buto Nr. 4 savininkams – 279 kv. m., ieÅ¡kovai (butų Nr. 1 ir 4 savininkai) prašė ieÅ¡kiniu priteisti atsakovams (buto Nr. 3 savininkams) 3 306,00 Eur kompensacijÄ už atsakovams tenkančiÄ mažesnę naudojimui skirtÄ Å¾emės sklypo dalį.

Dėl naujų įrodymų 32. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo parengtus 2018 m. ir 2021 m. naudojimosi žemės sklypu planų ir aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami 2018 m. ir 2021 m. teikti ieÅ¡kiniai, palyginimus, UAB „Verkių bÅ«stas“ 2022 m. gruodžio 1 d. el. laiÅ¡kÄ atsakovams ir 2022 m. spalio mėnesio sÄ skaitÄ už suteiktas administravimo paslaugas, atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. sudarytÄ sutartį dėl garažo nuomos sutarties pratęsimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d.

įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-18617-1176/2022 dėl 250,61 Eur skolos už namo fasado dalies perdažymo remonto projekto parengimÄ , statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ ir namo stogo remontÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų A. R. ir K. R. kreditorei V. P..

33. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad Å¡ie duomenys patvirtina, jog bendro naudojimo žemės sklypo dalyje yra bendro naudojimo objektai, kurių bendraturčiais yra ir atsakovai, kad dėl ieÅ¡kovų veiksmų atsakovams negalint pasistatyti sandėliuko, jie nuo 2018 m. turi nuomotis garaÅ¾Ä daiktų laikymui, kad tarp Å¡alių ginčai kyla ir dėl bendro naudojimo objektų, nepriklausomai nuo žemės sklypo naudojimo tvarkos. IeÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutiko su naujų įrodymų priėmimu, nurodė, kad Å¡ie duomenys galėjo bÅ«ti pateikti dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

34. Atsakovai 2023 m. kovo 3 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovai Nekilnojamojo turto registre 2023 m. kovo 1 d. įregistravo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklus, kurie pastatyti ginčo sklypo dalyje, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso dujotiekio vamzdynas, esantis ginčo sklypo dalyje, taip pat butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu 2023 m. sausio 20 d. protokolÄ Nr.

1. Nurodė, kad atsakovai aktyviai ieÅ¡kojo informacijos apie namo inžinerinius tinklus, tačiau juos gavo tik bylÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės.

35. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

36. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra susiję su byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, su Å¡iais dokumentais turėjo galimybę susipažinti ieÅ¡kovai, kurie atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikė Å¡ių dokumentų vertinimÄ . Dėl to atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

38. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. CPK 306-318 straipsniuose yra nustatyta aiÅ¡ki apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo tvarka, terminai, apibrėžtas Å¡ių procesinių dokumentų turinys, jų reikÅ¡mė. Atsakovai byloje buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2021 m. gegužės 21 d. Taigi atsakovai turėjo galimybę laiku surinkti visus duomenis apie žemės sklype esančius inžinerinius tinklus, taip pat galėjo praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo iÅ¡reikalauti Å¡iuos duomenis. Tuo tarpu po teismo sprendimo priėmimo atsakovų bandymai organizuoti namo bendraturčių balsavimÄ tam tikrais bendrosios nuosavybės valdymo klausimais neturi įtakos jau priimto teismo sprendimo teisėtumo vertinimui.

39. Atsakovų 2023 m. kovo 3 d. pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teisme buvo gauti likus tik kelioms dienoms iki 2023 m. kovo 7 d. paskirto teismo posėdžio, taigi nebuvo galimybės per tokį laiko tarpÄ sudaryti ieÅ¡kovams tinkamas sÄ lygas pateikti savo nuomonę dėl naujai pateiktų duomenų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Å¡iuos atsakovų įrodymus. Dėl ieÅ¡kinių tapatumo 40. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad tapatus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys jau buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3941-465/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019, todėl pirmosios instancijos teismas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ turėjo nutraukti bylÄ ar jos dalį ir spręsti tik dėl dalies ieÅ¡kinio tenkinimo – dėl trinkelėmis grįstos žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo ir (arba) 2 000 Eur kompensacijos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

41. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl Å¡ios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pateikus ieÅ¡kinį, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieÅ¡kovo atsisakymo ieÅ¡kinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

42. IeÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai pasisakyta dėl tapataus ieÅ¡kinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo Å¡alys yra tapačios, esminę reikÅ¡mę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginÄÄ sprendė teismas, dalyviai. Dėl to Å¡alių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiÅ¡kia buvusiam ieÅ¡kovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

45. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas).

Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal Å¡io reikalavimo dalykÄ ir faktinį pagrindÄ . Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepaÅ¡alina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimÄ nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

46. Naujas ieÅ¡kinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

47. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3941-465/2018 pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovams A. K., S. G. K., A. R., K. R. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovei V. P. ir atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Ž. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodytoje byloje trečiaisiais asmenimis buvo A. B. ir D. B.. Å ioje byloje atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo schemÄ .

48. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino ir pakeitė naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo schemÄ . Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1482-392/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo atsakovus A.

K., S. G. K., A. R., K. R. paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe – užtikrinti nekliudomÄ patekimÄ ieÅ¡kovei V. P., Ž. P. ir jų Å¡eimos nariams į sklypo dalis pažymėtas indeksu „A“, įrengiant vartelius ar užtikrinant neribojamÄ jau esančių vartelių atvėrimÄ patiems V. P. ir Ž. P. vietose žemės sklypo plane pažymėtuose tarp skaičių 2 ir 5, tarp skaičių 3 ir 7 bei tarp skaičių 21 ir 1, atsakovų A. K., S. G. K., A. R., K.

R. priešieškinį atmetė.

49. Pripažintina, kad aptartose abiejų instancijų teismų bylose ir nagrinėjamos bylos proceso pradžioje Å¡alys buvo tapačios. Tačiau nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pradiniai ieÅ¡kovai A. K. ir S. G. K. buvo paÅ¡alinti iÅ¡ civilinės bylos, o vietoje jų į bylÄ buvo įtraukti ieÅ¡kovais J. G. ir G. G.. Taigi bylos Å¡alys nagrinėjamoje byloje iÅ¡ dalies skyrėsi nuo Å¡alių civilinėse bylose Nr. 2-3941-465/2018 ir Nr. 2A-1482-392/2019.

50. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje taip pat skyrėsi ir ieÅ¡kinio dalykas, t. y. ieÅ¡kovų suformuluotas reikalavimas. Visų pirma, skyrėsi pati praÅ¡oma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka, nes pagal ankstesnėse bylose praÅ¡omÄ tvarkÄ bendros žemės sklypo dalies „A“ trinkelėmis grįstas plotas, esantis prieÅ¡ais privažiavimų prie butų, buvo numatytas palikti visiems savininkams naudotis bendrai, atskiriant tik Å¡onines veja apželdintas dalis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pateiktame naudojimosi žemės sklypo plane numatyta priskirti atskirai naudotis kiekvieno buto savininkui ir trinkelėmis grįstas žemės sklypo dalis.

Taip pat nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tame reikalavime yra numatyta atsakovams priteistina kompensacija už 38 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuria jie netenka teisės naudotis. Dėl to negalima pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikÅ¡tas tapatus, jau kartÄ teismų iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys, nes jame buvo suformuluoti visiÅ¡kai nauji reikalavimai.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės, kaip nurodo apeliaciniame skunde atsakovai, nagrinėti tik ieÅ¡kinio dalį dėl trinkelėmis grįstos žemės sklypo dalies naudojimo tvarkos pakeitimo ir (arba) kompensacijos priteisimo, nes kompensacija yra numatyta bÅ«tent už Å¡oninėse sklypo dalyse esantį veja apželdintÄ Å¾emės sklypo dalį. Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai visÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo pagrindų 52. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į istoriÅ¡kai susiformavusiÄ ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , neįvertino atsakovų teisės turėti galimybę naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pasistatyti joje sandėliukÄ ir pasisodinti augalus, taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovai neprižiÅ«ri bendro naudojimo žemės sklypo dalies.

Teismo sprendimas yra neteisingas, nes atsakovai ir toliau turės mokėti žemės mokesčius, mokėti už bendro žemės sklypo priežiÅ«rÄ , tačiau negalės naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bendro naudojimo žemės sklype yra bendro naudojimo objektai, todėl negali bÅ«ti apribojamos bendraturčių teisės patekti iki Å¡ių objektų, nevertino įrodymų dėl atsakovų noro ir teisių naudoti daugiabučio namo Å¡onines sienas kondicionavimo įrangos, Å¡viestuvų montavimui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

53. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

54. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

55. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

56. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

57. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). 58.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

59. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai nagrinėjo visus byloje esančius duomenis, susijusius su butų žemės sklype statyba, jų pardavimu bei žemės sklypo naudojimosi tvarka, ir aptarė bei įvertino, kokia žemės sklypo tvarka buvo nustatyta namo statytojos ir pardavėjos UAB „VNS“ bei kokia ji susiklostė vėliau žemės sklypu naudojantis butus įsigijusių kitų fizinių asmenų (E. P., G. I., O. B.), taip pat ir bylos šalių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad keturių butų namo statytoja UAB „VNS“ buvo numačius, jog vidurinių kotedžo tipo butų žemės sklypų ribos bus priekyje ir gale, o kraštinių butų – priekyje, gale ir iš šonų.

Nuo pat butų įsigijimo pradžios kraÅ¡tiniai butai visada prižiÅ«rėjo namo Å¡one esantį žemės plotÄ , o bendro naudojimo žemės sklypo dalis buvo suformuota ne bendram naudojimui, o tik dėl to, kad Å¡iose dalyse yra bendro naudojimo vandens gręžinys ir nuotekų sistema (el. b., failas 2, l. 47-50). Å ios aplinkybės yra teisinė prielaida spręsti, kad atsakovai prieÅ¡ įsigydami nuosavybę turėjo žinoti ir suvoktai įvertinti faktinę galimybę naudotis ginčo žemės sklypo dalimi.

Atsakovai savo laisva valia nusprendė įsigyti nuosavybę, kurios daiktinių teisių turinys buvo apspręstas dar namo statytojos ir pardavėjos UAB „VNS“ (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

60. Visų keturių butų savininkų turimos žemės sklypo dalys yra nevienodos, didžiausios Å¡io sklypo dalys priklauso butų Nr. 1 ir Nr. 4 savininkams, t. y. ieÅ¡kovams, mažiausia dalis priklauso tretiesiems asmenims. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų kyla nuolatiniai konfliktai, susiję su bendros žemės sklypo dalies, kuri kraÅ¡tinėse sklypo dalyse prie Å¡oninių butų, naudojimu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad egzistuojanti žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai vieno buto savininkas gali bendrai naudoti ir tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri yra prie pat kito buto, nėra racionali.

Pastebėtina, jog butai name yra suformuoti taip, kad, įrengiant langus ir išėjimo duris, buvo siekta iÅ¡saugoti visų savininkų privatumÄ pagal kiekvieno konkretaus buto konfigÅ«racijÄ , taip sudarant teisėtÄ lÅ«kestį į tam tikrÄ teritorijos naudojimo privatumÄ , nors ji yra bendro valdymo ir naudojimo. Primintina, kad byloje yra įrodyta, jog bendro naudojimo teritorija yra numatyta tik dėl namÄ aptarnaujančių komunikacijų, kurios yra bendro naudojimo objektu. Bendro naudojimo objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype nėra aplinkybė, kuria per se galėtų bÅ«ti pagrindžiama atsakovų teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažeidžiant kitų bendraturčių teisėtus interesus, tame tarpe, siekį iÅ¡laikyti jų privatumÄ saugančiÄ erdvę (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

Dėl to yra pagrindas nustatyti tokiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kad visiems butų savininkams bÅ«tų priskirtos aiÅ¡kiai apibrėžtos ir tik jų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys.

61. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitinka susiformavusiÄ savininkų faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bei leidžia geriausiai naudotis savininkams jiems priklausančiomis buto dalimis. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ atsakovams faktiÅ¡kai tenkanti naudotis žemės sklypo dalis sumažėja 38 kv. m. Tačiau už tai atsakovams yra priteista 3 306 Eur kompensacija. Atsakovams taip pat lieka teisė asmeniÅ¡kai naudotis 188 kv. m žemės sklypo dalimi, todėl negalima teigti, kad nustatytoje naudojimosi tvarka neproporcingai pažeistų atsakovų interesus (CK 1.5 straipsnis).

62. Nors atsakovai teigia, kad už 38 kv. m žemės sklypo dalį jiems vis tiek reikės mokėti žemės mokesčius bei mokesčius už žemės sklypo priežiÅ«rÄ , tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kokio dydžio mokesčius atsakovai moka už jiems tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį bei kokiÄ dalį Å¡ie mokesčiai sudaro už 38 kv. m. Pažymėtina, kad už tai, jog atsakovai negalės naudotis 38 kv. m žemės sklypo dalimi, jiems yra priteista 3 306 Eur kompensacija. Atsakovai apeliaciniu skundu Å¡ios sumos neginčija bei nenurodo, kokia papildoma suma jiems turėtų bÅ«ti priteista, kad bÅ«tų atlygintinas žemės mokesčio mokėjimas. Dėl to Å¡ie atsakovų argumentai pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178 straipsniai).

63. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir atsakovų ketinimus bei jų galimybes žemės sklype statyti sandėliukÄ bei sodinti augalus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad daugiabučio namo aplinka, atsižvelgiant į jam priskirto viso neužstatyto žemės sklypo plotÄ , nėra skirta sodininkystei ar daržininkystei vystyti. Atsakovai taip pat nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl jų vykdomos veiklos jiems bÅ«tų bÅ«tinas papildomas sandėliukas bei augalų auginimas, ir bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių jie bÅ«tų įsigiję bÅ«tent tokio dydžio žemės sklypo dalį prie buto. BÅ«tent priteista kompensacija turėtų atlyginti atsakovams tam tikrÄ ploto sumažėjimÄ .

64. Atsakovai nepagrįstai nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ginčija, remdamiesi aplinkybe, kad jie ketina naudoti daugiabučio namo Å¡onines sienas kondicionavimo įrangos, Å¡viestuvų montavimui, todėl, norėdami prie Å¡ios įrangos prieiti, atsakovai turės patekti ir į veja apželdintas sklypo dalis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2544-1154/2022 iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, kuriuo jie siekė be atsakovų K.

R. ir A. R. sutikimo gauti leidimÄ ant namo pietinės sienos įrengti kondicionavimo įrangÄ , ir ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-135-640/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nagrinėjamoje byloje atsakovai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad norimos kondicionavimo įrangos bei Å¡viestuvų jie neturi galimybės montuoti ant jiems priklausančio buto iÅ¡orinių sienų (CPK 12, 178 straipsniai).

65. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovų nurodyta aplinkybe, kad ginčai tarp atsakovų ir ieÅ¡kovų kyla ir dėl kitų bendrojo naudojimo objektų, ne tik dėl žemės sklypo. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis tik didžioji dali konfliktų tarp Å¡alių kilo dėl naudojimosi bendra žemės sklypo dalimi. Dėl to pripažintina, kad patvirtinus naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , konfliktų dėl naudojimusi žemės sklypu tarp bendrasavininkų sumažės, o tai, tikėtina, įtakos ir mažesnį ginčų dėl kitų bendro naudojimo objektų skaičių.

66. Atsakovai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie inžinierinių tinklų naudojimÄ , peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes Å¡is klausimas buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1286-936/2020. Patys atsakovai tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde patvirtintÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarka ginčijo, remdamiesi aplinkybe, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalyje yra įrengtos inžinierinės sistemos, dujų įvadai bei iÅ¡vedžioti elektros kabeliai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti praÅ¡omos patvirtinti žemės sklypo naudojimo tvarkos įtakÄ namo bendro naudojimo objektų priežiÅ«rai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat citavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria buvo nutraukta civilinė byla Nr. e2-1286-936/2020. Taigi nagrinėjamoje byloje jokių sprendimų, susijusių su inžinierių tinklų naudojimu, nebuvo priimta, bet buvo konstatuota aplinkybė, kad butų savininkai vykdo prisijungimo prie miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų darbus.

Šios aplinkybės atsakovai nepaneigė.

67. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas neginčijamas faktas, kad namo bendro naudojimo objektus administruoja UAB „Verkių bÅ«stas“. Dėl to atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad jie bÅ«tinai turi turėti priėjimÄ prie namo inžinierinių įrenginių, nes yra atsakingi už jų naudojimÄ , nėra pagrindas pripažinti nustatytÄ naujÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ neteisėta bei pažeidžiančia atsakovų interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį nekilnojamojo turto savininkas visais atvejais turi sudaryti sÄ lygas patekti prie bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių, kuriuos tvarkyti ir prižiÅ«rėti turi atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys bei tam įgalioti asmenys.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 68. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatsižvelgė, kad kai kurios iÅ¡ ieÅ¡kovų nurodytų iÅ¡laidų buvo nepagrįstos arba patirtos kitose bylose, kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, taip pat teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jos atsakovų procesinis elgesys buvo netinkamas, jie nesÄ Å¾iningai naudojosi mediacija. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais atsakovų argumentais.

69. Pagal Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bet kuri ginčo Å¡alis gali pasitraukti iÅ¡ teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo Å¡alims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės civilinių ginčų mediacijos bÅ«du. Tačiau Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad į Å¡alies pasitraukimÄ negalima atsižvelgti, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad Å¡alis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomÄ ja mediacija arba praÅ¡ymÄ perduoti ginÄÄ spręsti mediacijos bÅ«du pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningai, arba nesÄ Å¾iningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiÅ¡kė nesÄ Å¾iningus praÅ¡ymus, taip pat gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.

70. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent atsakovai pasitraukė iš teisminės mediacijos. Atsakovai apeliaciniame skunde šios aplinkybės neneigė, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų dėl savo pasitraukimo iš mediacijos priežasčių. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas mediacijos procese.

71. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu, po atsiliepimų ir tripliko pateikimo, atsakovai kelis kartus 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. teikė teismui papildomus dokumentus (el.b., failas 3, l. 50-164; failas 4, l. 1-101; failas 4, l. 163-194; failas 5, l. 91-106; 171-183; 193-195). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad toks pats atsakovų procesinis elgesys išliko ir apeliaciniame procese, nes atsakovai kartu su apeliaciniu skundu teikė naujus įrodymus bei 2023 m. kovo 3 d., likus nedaug laiko iki paskirto teismo posėdžio, papildomai vėl pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus dokumentus.

Pripažintina, kad toks atsakovų elgesys prieÅ¡tarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principui, kurį įgyvendindamos Å¡alys rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

72. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

73. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

74. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktÄ , nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

75. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

76. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad Å¡iems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokiais atvejais iÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

78. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteisė 11 812,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 11 767,25 Eur ieÅ¡kovų sumokėti už teisinę pagalbÄ . Pirmosios instancijos teismas 11 767,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nustatė, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovų atsakovės 2022 m. lapkričio 8 d. praÅ¡yme nurodytas 10 738,75 Eur iÅ¡laidas bei jas pagrindžiančius dokumentus (el.b., failas 6, l. 1-27) ir 2022 m. lapkričio 11 d. praÅ¡yme nurodytas 1 028,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei jas pagrindžiančius įrodymus (el.b., failas 6, l. 56-58).

79. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų apeliacinio skundo teiginiu, kad tarp ieÅ¡kovų pateiktų dokumentų nėra pateikta 2022 m. lapkričio 8 d. praÅ¡yme lentelėje nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. CEE2021121315, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai turėjo sumokėti 650 Eur (50+25+100+275-200) bylinėjimosi iÅ¡laidų be PVM. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad Å¡is sÄ skaitos numeris „CEE2021121315“ buvo klaidingai nurodytas vietoje tikrojo sÄ skaitos numerio „CEE2022021813“, kuri buvo pateikta į bylÄ .

80. Pagal byloje esančius duomenis ieÅ¡kovų atstovė 2022 m. spalio 25 d. buvo pateikusi teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų prijungimo kartu su iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir jų sumokėjimÄ pagrindžiančiais įrodymais (el.b., failas 5, l. 107-125). Didžioji dalis Å¡ių sÄ skaitų buvo pakartotinai pateiktos ir kartu su 2022 m. lapkričio 8 d. praÅ¡ymu. Tarp Å¡ių sÄ skaitų yra 2022 m. vasario 18 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra CEE2022021813, pagal kuriÄ už suteiktas paslaugas yra mokėtina 847 Eur suma, kuriÄ sudaro 50 Eur kliento atsiųstų dokumentų analizė, konsultacijos suteikimas dėl atsakovų pateikto balsavimo raÅ¡tu (klausimais dėl daiktų paÅ¡alinimo iÅ¡ žemės sklypo), 50 Eur byloje dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo: atsakovės taikaus susitarimo ir taikos sutarties sÄ lygų analizė, aptarimas su klientais dėl pateikto pasiÅ«lymo ir galimo veiksmų plano parengimas, 25 Eur byla dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo: atsakymo į atsakovės pasiÅ«lymÄ rengimas, 100 Eur byla dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo: dalyvavimas „online“ susitikime su klientais dėl bylų eigos ir taikos sutarties sudarymo sÄ lygų, 275 Eur taikos sutarties pasiÅ«lymo parengimas atsakovei, 200 Eur taikos sutarties korekcijos pagal klientų komentarus (el.b., failas 5, l. 113; failas 6, l. 8).

81. Aptartos 2022 m. vasario 18 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. CEE2022021813 detalizacijoje nurodytos mokėtinos sumos sutampa su 2022 m. lapkričio 8 d. lentelėje nurodytos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2021121315 mokėtinos sumos: 50+25+100+275-200. Prie Å¡ių sumų nėra pridėtos tik papildomos 50 Eur sumos, tačiau aptartoje sÄ skaitoje nurodyta, kad Å¡i suma yra mokama už paslaugas, suteiktas klausimais dėl daiktų paÅ¡alinimo iÅ¡ žemės sklypo, taigi už paslaugas, nesusijusias su nagrinėjama byla.

Kadangi minėta sÄ skaita pateikta į bylÄ , ieÅ¡kovai sumokėjo joje nurodyta sumÄ , dalis joje nurodytų paslaugų buvo suteiktų už nagrinėjamÄ bylÄ , todėl teismas pripažįsta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. lentelėje buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, o bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas sprendžiamas pagal juos patvirtinančius byloje esančius dokumentus. Dėl to apeliacinės instancijos, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , toliau vertina 2022 m. vasario 18 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. CEE2022021813 pagrįstumÄ vietoje lentelėje nurodytos Nr. CEE2021121315.

82. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai buvo sudarę sutartį su advokatų profesine bendrija „CEE Attorneys“. IeÅ¡kovus atstovavo advokatė K. S., nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. advokatė suteikė leidimÄ ieÅ¡kovus atstovauti advokato padėjėjai L. L. (el.b., failas 3, l.2), kuri vėliau rengė ir teikė procesinius dokumentus teismui, atstovavo ieÅ¡kovus teismo posėdžiuose. Pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad ieÅ¡kovams už suteiktas teisines paslaugas buvo taikomas mokestis, kuris sudarė 100 Eur už valandÄ .

83. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – VDU bruto) Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs Å¡alies Å«kio VDU yra aktualus nustatant atlygintinÄ atstovavimo iÅ¡laidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datÄ ), t. y. kada realiai buvo patirtos iÅ¡laidos.

84. Byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2021 m. gegužės 13 d. ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pateikimo teismui iki jos iÅ¡nagrinėjimo teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ mokėtina maksimali suma buvo nuo 152,42 Eur (2021 m. gegužės 13 d.) iki 178,05 Eur (2022 m. lapkričio 28 d.), jeigu paslaugas teikė advokatas, ir atitinkamai nuo 121,94 Eur iki 142,44 Eur, jeigu paslaugas teikė advokato padėjėjas.

85. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovų mokėtinas 100 Eur per valandÄ mokestis už teisines paslaugas nevirÅ¡ijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o buvo ketvirtadaliu arba beveik pusę karto mažesnis. IÅ¡ dalies sutiktina su atsakovais, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, jiems nereikėjo specialių žinių. Tačiau Å¡ioje byloje Å¡alys, ypač atsakovai, nurodydavo daug faktinių aplinkybių bei teikdavo gana didelį įvairių dokumentų kiekį. Dėl to 100 Eur per valandÄ mokestis už teisines paslaugas pripažintinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad aplinkybė, jog naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas jau buvo kartÄ nagrinėtas teismuose, nėra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, nes nagrinėjamoje byloje buvo vertinama kitoks naudojimosi tvarkos pakeitimo planas, papildomai sprendžiamas priteistinos kompensacijos dydžio klausimas.

86. Pagal 2021 m. birželio 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2021060911 už suteiktas paslaugas mokėtina 2 057 Eur suma, kuriÄ sudaro 200 Eur už įrodymų surinkimÄ ir 1 500 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ . Pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2021081042 ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje sumokėjo 725 Eur už dubliko parengimÄ . Å iuos dokumentus rengė advokatė K. S., pagal Rekomendacijas maksimali už ieÅ¡kinį mokėtina suma buvo 3 810,50 Eur, už dublikÄ â€“ 2 286,30 Eur. Taigi ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal Å¡ias sÄ skaitas yra pagrįstos.

87. Pagal 2021 m. rugsėjo 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2021091320 ieÅ¡kovai už suteiktas paslaugas turėjo sumokėti 121 Eur sumÄ už procesinių dokumentų priedų įteikimÄ asmeniÅ¡kai atsakovo atstovei ir pateikimÄ teismui. Nurodytos paslaugos yra iÅ¡ esmės procesinių dokumentų įteikimo, o ne teisinės paslaugos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ių dokumentų nebuvo galima iÅ¡siųsti registruotu paÅ¡tu, Å¡ios aplinkybės nepaaiÅ¡kino ir ieÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Dėl to apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovų argumentais dėl Å¡ių iÅ¡laidų nepagrįstumo ir mažina juos iki 20 Eur.

88. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. CEE2022022851, CEE2022041403 ir CEE2022071515 nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos, nes Å¡ios sÄ skaitos buvo pateiktos ir kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2544-1154/2022. Pažymėtina, kad visose sÄ skaitose yra detaliai prie kiekvienos paslaugos nurodyta, kokioje byloje Å¡ios paslaugos yra suteiktos, t. y. „byloje dėl naudojimosi tvarkos“, „kondicionierių byloje“, dėl mediacijos ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2544-1154/2022 buvo nagrinėtas atsakovų ieÅ¡kinys dėl leidimo įsirengti kondicionavimo įrangÄ . Minėtoje byloje nevyko mediacijos procesas. Dėl pripažintina, kad visos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. CEE2022022851, CEE2022041403 ir CEE2022071515 nurodytos iÅ¡laidos dėl mediacijos yra patirtos nagrinėjamoje byloje.

89. Pagal 2021 m. liepos 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2021071302 ieÅ¡kovai už atstovavimÄ teismo posėdyje (avansu) turėjo sumokėti 605 Eur sumÄ . SÄ skaitoje nurodyta, kad mokama už 5 valandas teisinių paslaugų. Minėtoje sÄ skaitoje nėra nurodyta, kokiame procese ieÅ¡kovai buvo atstovaujami. Tačiau atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė, kad Å¡i sÄ skaita bÅ«tų buvusi pateikta į kitÄ bylÄ , kurioje vyksta kitas Å¡alių ginčas.

90. Nagrinėjamoje byloje vyko trys teismo posėdžiai: 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdis truko 40 min. (9:34 -10:15), 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdis truko 2 val. (9:47-12:12), 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdis truko 7 val. 32 min. (9:25-16:57). Å iuose teismo posėdžiuose ieÅ¡kovu atstovavo advokato padėjėja. Pagal 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022110825 ieÅ¡kovai už 8,50 val. trukmės atstovavimÄ 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje sumokėjo 1 028,50 Eur (el.b., failas 6, l. 56-58).

Kitose PVM sÄ skaitose nėra nurodyta ieÅ¡kovams mokėtinų sumų už atstovavimÄ teismo posėdžiuose, tačiau detaliai iÅ¡skirtos sumos už susipažinimÄ su pateiktais dokumentais bei pasiruoÅ¡imus teismo posėdžiams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal 2021 m. liepos 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2021071302 mokėtina suma mažintina iki 240 Eur už atstovavimÄ 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiuose.

91. Pagal 2022 m. vasario 18 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ CEE2022021813 ieÅ¡kovai turėjo mokėti 50 Eur už atsakovės taikaus susitarimo ir taikos sutarties sÄ lygų analizę, aptarimÄ su klientais dėl pateikto pasiÅ«lymo ir galimo veiksmų plano parengimÄ , 25 Eur už atsakymo į atsakovės pasiÅ«lymÄ rengimÄ , 100 Eur už dalyvavimÄ â€žonline“ susitikime su klientais dėl bylų eigos ir taikos sutarties sudarymo sÄ lygų, 275 Eur už taikos sutarties pasiÅ«lymo parengimÄ atsakovei, 200 Eur už taikos sutarties korekcijos pagal klientų komentarus.

92. Pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022022851 ieÅ¡kovai turėjo mokėti 65 Eur už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir konsultacijų teikimÄ , 1 000 Eur už atsakovų 2022 m. vasario 3 d. praÅ¡ymo analizę, konsultacijos teikimÄ ir aptarimÄ su klientais, raÅ¡ytinės nuomonės rengimÄ ir pateikimÄ teismui, 190 Eur už atsakovų pastabų dėl taikaus ginčo sprendimo analizę, paklausimÄ klientams dėl mediacijos nuomonės, praÅ¡ymÄ dėl mediacijos skyrimo ir atsakovų nuomonės analizė.

93. Kadangi byloje ieÅ¡kovai siekė bylÄ užbaigti taikiu bÅ«du ir pasinaudoti mediacija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal sÄ skaitas Nr. CEE2022021813 ir CEE2022022851 ieÅ¡kovų patirtos 1 905 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos. Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Å¡alių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, kuri buvo baigta 2022 m. rugsėjo 7 d. Pagal 2022 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022041403, 2022 m. liepos 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ CEE2022071515, 2022 m. rugpjūčio 19 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022081905, 2022 m. rugsėjo 15 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022091507 ieÅ¡kovai turėjo sumokėti iÅ¡ viso 2 125 Eur. Už Å¡iÄ sumÄ visos teisinės paslaugos ieÅ¡kovams buvo teikiamos mediacijos procese. Atsižvelgiant į CPK 177 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnio nuostatas teismas neturi ir negali vertinti mediacijos proceso bei jame spręstų klausimų. Tačiau atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad mediacijos metu buvo sprendžiami ir kiti tarp Å¡alių kilę ginčai, nėra pagrindas mažinti Å¡iame procese patirtas iÅ¡laidas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į mediacijos trukmę bei ilgalaikius ir įvairius bylos šalių konfliktus, susijusius su valdomais bendro naudojimo objektais, sprendžia, kad 2 125 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

94. Pagal 2022 m. spalio 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022101320 ieÅ¡kovai turėjo mokėti 60 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiui ir pozicijos derinimÄ su klientais dėl tolimesnių veiksmų, 60 Eur už teismo nutarties analizę, praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį rengimÄ ir pateikimÄ teismui. Pagal 2022 m. lapkričio 7 d. iÅ¡ankstinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022110701 ieÅ¡kovai turėjo mokėti 300 Eur už pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio patikslinimo rengimÄ , 600 Eur už susipažinimÄ su atsakovų 2022 m. lapkričio 4 d. praÅ¡ymu, atsiliepimo jam rengimÄ ir pasirengimÄ bylos nagrinėjimui 2022 m. lapkričio 8 d.

Pagal 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022110714 ieÅ¡kovai turėjo mokėti 750 Eur už susipažinimÄ su atsakovų 2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 24 d. praÅ¡ymu ir priedais, 50 Eur už papildomų įrodymų rinkimÄ . Nors Å¡iose sÄ skaitose nurodytas teisines paslaugas teikė advokato padėjėja, atsižvelgiant į nustatytus maksimalius Rekomendacijose nurodytus vienos valandos įkainius, pripažintina, kad Å¡ios paslaugos yra pagrįstos.

95. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, prieÅ¡ingai negu teigia atsakovai apeliaciniame skunde, sÄ skaitoje Nr. CEE2022110701 nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos ne už atstovavimÄ 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje, bet už pasirengimÄ jam bei susipažinimÄ su prieÅ¡ posėdį atsakovų pateiktais praÅ¡ymais ir dokumentais ir atsiliepimÄ Ä¯ jį rengimÄ . Tuo tarpu už patį atstovavimÄ 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdį ieÅ¡kovai sumokėjo pagal 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. CEE2022110825. Aplinkybė, kad Å¡i sÄ skaita buvo pateikta 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. jau po teismo posėdžio, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nėra pagrindas jos nepriimti ir nepripažinti Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo.

96. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

Nagrinėjamoje byloje tik po 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio pabaigos buvo žinoma jo tikroji trukmė ir už jį mokėtina kaina, duomenys apie Å¡ias patirtas iÅ¡laidas buvo pateikti dar iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstas priėmė Å¡iuos duomenis ir vertino kartu su visomis byloje esančiomis sÄ skaitomis apie ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

97. Pagal nustatytas ir aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 11 301,25 Eur (11 767,25 – 466 (365 (605-240) + 101 (121-20)). Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patikslinti, sumažinant ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ dydį iki 11 301,25 Eur.

98. Pagal CPK 92 straipsnį iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (keistÄ 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5 eurai.

99. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų 28,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad nėra aiÅ¡ku, kaip buvo patirtos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes bylos Å¡alys procesinius dokumentus teikė per Elektroninių paslaugų portalo sistemÄ . Atsakovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad nagrinėjama elektroninė byla turi popierinį priedÄ , kurio pirmame puslapyje yra pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Å ioje pažymoje detaliai nurodyta ir apskaičiuota, kaip susidarė 28,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Taip pat popieriniame bylos priede yra visi Å¡alims, taip pat ir atsakovams, siųsti ir grįžę neįteikti vokai, pažymos apie teismo siųstų procesinių dokumentų įteikimÄ . Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kinį, pirminius procesinius dokumentus atsakovams siuntė registruotu paÅ¡tu, bet jie grįžo neįteikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡ios valstybei priteistos iÅ¡laidos bÅ«tų nepagrįstos.

Dėl procesinės bylos baigties 100. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ sprendimÄ , tačiau netinkamai įvertino ieÅ¡kovų patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir sumažinti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 11 376,25 Eur (75 Eur žyminis mokestis + 11 301,25 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 101.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims.

Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 102. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų byla nesprendžiama iÅ¡ esmės. Pagal CPK 290 straipsnio 1 dalį teismas atskirais klausimais, kuriais byla neiÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės, priima nutartis. CPK numatytais atvejais jos yra įtraukiamos į teismo sprendimus ir kitus procesinius dokumentus kaip jų sudėtinė dalis.

Bet kokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimai nėra tarp Å¡alių vykstančio materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo dalis. Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas nėra ieÅ¡kovo reikalavimas, nesudaro ieÅ¡kinio dalyko ir neprivalo bÅ«ti nurodomas ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieÅ¡kinyje nenurodytas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ ir nustatyti terminÄ jam paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis).

Jeigu ieÅ¡kinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieÅ¡kovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymÄ ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. 103. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo praÅ¡yta peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , tai Å¡is reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir kad nuo jų abiejų iÅ¡sprendimo priklauso bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

Reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas. Procesinio praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iÅ¡ dalies patenkintu. Å io praÅ¡ymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo iÅ¡sprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). 104. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas buvo patenkintas tik patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, o sprendimo dalis, kuria ginčas buvo išspręstas iš esmės, buvo palikta nepakeista, jiems bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. 105.

IeÅ¡kovai pateikė duomenis, kad patyrė 2 420,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punkte nustatytÄ maksimalų 2 338,70 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo teisiniu požiÅ«riu sudėtinga, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistina pusė Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ â€“ 1 169,35 Eur. 106. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, n u t a r i a: Vilniaus miesto teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir iÅ¡dėstyti jÄ taip:

Priteisti ieškovams K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 376,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovams K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 169,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Donata Kravčenkienė Rūta Petkuvienė Andrius Verikas