2016-12-30 Nr. DBT-5-3-65-3-00155-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-92/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00155-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. L., J. S., V. J. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimą „Dėl žemės sklypų išpirkimo“ Nr. 19-154-(4.5) bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr.19-587(4.5) ir įpareigoti atsakovą išpirkti iš savininkų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, savivaldybės funkcijoms, įtvirtintoms Teritorijų planavimo įstatyme, vykdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, o žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), praeina komunikacinis koridorius, atitinkantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte numatytą sąvoką, todėl dėl abiejų žemės sklypų egzistuoja viešas interesas ir jie naudotini visuomenės poreikiams. Dėl nurodytų priežasčių, tai yra visuomenės poreikio, žemės sklypų savininkai sklypų negali naudoti pagal paskirtį ir savo poreikius, todėl nuosavybės teisė yra apribota. Kadangi privačių žemės sklypų savininkai neprivalo tenkinti visuomenės poreikių, iš jų minėti žemės sklypai turi būti išperkami, išmokant teisingą kompensaciją. Tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės išpirkimo procedūras, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri pareiškėjo skundą atmetė.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad skundu pareiškėjas prašo įpareigoti Panevėžio savivaldybės administraciją – viešojo administravimo subjektą, išpirkti pareiškėjui kartu su suinteresuotais asmenimis priklausančius žemės sklypus visuomenės poreikiams, kas iš esmės reiškia, kad pareiškėjas siekia, jog atsakovas atliktų tam tikrus veiksmus žemės sklypų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procese. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra civiliniai teisiniai santykiai, nes asmens nuosavybė gali būti paimama visuomenės poreikiams tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.100 straipsnis). Todėl aplinkybė, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas viešojo administravimo subjekto ar kad pareiškėjas dėl jo panaikinimo kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, kilusio ginčo esmės nekeičia, nes ginčas kilo civilinių teisinių santykių srityje. Panašaus pobūdžio bylos yra nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose (žr., pvz., 2014 m. balandžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2014 ir kt.). Be to, Specialioji teisėjų kolegija panašaus pobūdžio bylose yra ne kartą pasisakiusi, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams kyla iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį byloje E.M. ir kt. v. Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir kt., 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr.T-217, 2014 m. kovo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2014 ir kt.).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimą „Dėl žemės sklypų išpirkimo“ Nr. 19-154-(4.5), kuriame savivaldybė nurodė, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui visuomenės poreikis nėra nustatytas, todėl miesto savivaldybė žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar žemės išpirkimo procedūros šiam žemės sklypui neinicijuos.

Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir/ar tokios procedūros pradėjimo ar nepradėjimo yra priimami viešojo administravimo srityje, atliekant Žemės įstatyme šiems subjektams pavestas funkcijas. Aptariamoje byloje yra ginčijamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti inicijuoti žemės sklypo paėjimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti šį viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą ir savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą yra administracinio teisinio pobūdžio. Civilinių teisinių reikalavimų, kurie būtų pagrindas bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nėra pareikšta, todėl byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. L., J. S., V. J. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys