Legislator Case Law & Legislation
fef6d720-4acb-4e05-a1b0-23de40612778 AI generated

Court dismisses lower court's finding of unclear claim, remanding for new review of land subdivision request.

Case Number fef6d720-4acb-4e05-a1b0-23de40612778
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal overturned the district court's decision declaring the plaintiff's claim unclear and remanded the case for a new ruling on acceptance. The plaintiff sought to divide a shared land plot based on a project approved by authorities, while defendants opposed the subdivision. The appellate court ruled that the claim's subject matter and legal grounds were compatible and sufficient, noting that procedural defects like missing consent are not grounds for dismissal at this stage. Consequently, the lower court's order was voided, and the matter was sent back to the first-instance court for fresh consideration.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 337(1)3, Art. 338; A claim is not considered unclear if its subject matter and legal grounds are compatible, and procedural defects such as lack of administrative consent do not justify dismissal at the appellate stage.

Keywords

AI generated
unclear claim dismissal land subdivision request shared ownership division appellate remand order procedural defect review

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 337(1)3
Civil Procedure Code Art. 338

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019
Kauno apygardos teismo 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1352-259/2019
Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-639-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00473-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; (S) 3.1.14.3; 3.1.14.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3359-239/2020 pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovams E. R., L. R., R. M. ir G. M. dėl teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ pripažinimo. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. ieÅ¡kinyje prašė nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), formavimas ir pertvarkymas gali bÅ«ti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje parengtÄ projektÄ Nr. ZSFP-28371, nesant atsakovų E. R., L.

R., R. M. ir G. M. raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovui ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto Žemės sklypas. IeÅ¡kovui priklauso 5 582/16 728 Žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovas siekia atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovas parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau – Projektas), kuriuo siekiama atidalinti ieÅ¡kovui priklausančiÄ ginčo sklypo dalį. Atsakovai Projektui nepritarė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-03-13 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 7 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Apylinkės teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kinio dalykas (t. y. ieÅ¡kinio reikalavimas) yra nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali bÅ«ti vykdomas pagal ProjektÄ nesant atsakovų raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo (t. y. aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas) sprendė, kad ieÅ¡kovas siekia atidalinti jam (ieÅ¡kovui) priklausančio Žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal ProjektÄ .

Dėl aptartos priežasties ieÅ¡kinys neaiÅ¡kus. III. Atskirojo skundo argumentai 3. IeÅ¡kovas A. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-13 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. AtskirÄ jį skundÄ grindė žemiau nurodytais motyvais: 3.1. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodė faktines aplinkybes, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ir/ar pasibaigimÄ :

i) ieÅ¡kovo noras atidalinti jam (ieÅ¡kovui) priklausančiÄ dalį Žemės sklypo; ii) atsakovų nemotyvuotas nenoras pritarti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas suponavo atsakovams reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Atsakovams reiÅ¡kiamo reikalavimo patenkinimas reikÅ¡tų ieÅ¡kovo Žemės sklypo dalies santykinį atidalijimÄ (santykinį padalijimÄ ), kai vieno bendraturčio dalis iÅ¡ bendros nuosavybės atidalijama visiÅ¡kai, o kiti bendraturčiai jiems atitekusiÄ daikto dalį toliau valdo bendros nuosavybės teise. 3.2.

Apylinkės teismo nurodyta formuluotė „ieÅ¡kinys nėra aiÅ¡kus“ abstrakti. IeÅ¡kovas nesupranta kokių įstatymo reikalavimų (formos, turinio ar ieÅ¡kinio specialiųjų reikalavimų) paduotas ieÅ¡kinys neatitinka. NeaiÅ¡ku, kuris iÅ¡ sudedamųjų ieÅ¡kinio elementų – pagrindas ar dalykas – teismui neaiÅ¡kus ir kodėl. Gali tik daryti prielaidÄ , kad tam tikra ieÅ¡kinio pagrindo dalis, apylinkės teismo nuomone, neatitinka faktinio pagrindo ar/ir ieÅ¡kinio dalyko. IeÅ¡kinio teisinio pagrindo, t. y.

įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti. 3.3. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13533-804/2018 priėmė analogiÅ¡kÄ A. K. ieÅ¡kinį tiems patiems atsakovams ir jį iÅ¡nagrinėjo. Byla buvo baigta taikos sutartimi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡ioje byloje paduotas ieÅ¡kinys bus neaiÅ¡kus ir ribos atsakovų galimybę efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (el. b. l. 7–8), kuria ieškovui A. K. buvo nustatytas terminas teismui 2020-03-03 paduoto ieškinio (el. b. l. 1–5) trūkumams pašalinti.

7. Teisė kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti įgyvendinama pateikiant teismui vienÄ iÅ¡ proceso įstatyme numatytų procesinių dokumentų rūšių – ieÅ¡kinį (CPK 110 straipsnio 1 dalis). Visgi, asmens kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu turi bÅ«ti ne bet koks, o atliekamas pagal tam tikrÄ , proceso įstatyme numatytÄ , tvarkÄ (CPK 5 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CPK 111–114 bei 135 straipsniuose. CPK 138 straipsnyje nurodyta, jog jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka (konkreti trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka numatyta CPK 115 straipsnyje).

8. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kinys „nėra aiÅ¡kus“. IeÅ¡kinio neaiÅ¡kumÄ apylinkės teismas motyvavo tuo, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo galima spręsti apie tai, jog ieÅ¡kovas siekia Žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės su atsakovais, tačiau ieÅ¡kinio dalykas (materialusis reikalavimas atsakovams) yra praÅ¡ymas nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali bÅ«ti vykdomas pagal ProjektÄ nesant atsakovų raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo. Aptartas trÅ«kumas apylinkės teismo plačiau neanalizuotas bei neaptartas.

9. IÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du turinio reikalavimai – i) ieÅ¡kinio dalykas (materialusis reikalavimas atsakovams) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir; ii) ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį reikalavimÄ atsakovams (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aptartos ieÅ¡kinio turinio dalys, t. y. ieÅ¡kinio dalykas ir jo (ieÅ¡kinio) pagrindimas (t. y. pagrindas) apibendrintai vadinami ieÅ¡kinio elementais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgÄ Nr. AC-36-1). Nustatęs ieÅ¡kinio pagrindo ir ieÅ¡kinio dalyko nesuderinamumÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje turėjo konkrečiai (t. y. aiÅ¡kiai) įvardinti, kodėl aptarti ieÅ¡kinio elementai tarpusavyje nedera ir kodėl tai yra kliÅ«tis priimti ieÅ¡kinį teisminiam nagrinėjimui.

10. Minėta, kad ieÅ¡kinio pagrindas (lot. causa petendi) – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ atsakovams. Faktinės aplinkybės, tai tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001). Tam, kad bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kinio pagrindo neaiÅ¡kumÄ , tai ieÅ¡kinyje apraÅ¡yti įvykiai (atsitikimai, veiksmai) turėtų bÅ«ti neapibrėžti, neatskleisti, nekonkretÅ«s (bendro pobÅ«džio, neindividualizuoti).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindas yra aiÅ¡kus ir konkretus. IeÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodyta, kokie individualizuoti įvykiai (Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjimas; noras atsidalinti nuosavybę iÅ¡ bendro valdymo; nesutarimai (nepritarimas) dėl atsidalinimo sÄ lygų), kokiu konkrečiu metu (ieÅ¡kovas siekia atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės nuo 2016 m.), su kokiais konkrečiais asmenimis (valstybės institucijos, atsakovai, atidalinimo projektų rengėjai) nutiko.

11. IeÅ¡kinio dalykas (lot. petitum), jau taip pat minėta – tai atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. IeÅ¡kinio dalyke ieÅ¡kovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbÅ«t pažeidė ieÅ¡kovo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiÅ¡kiai suformuluoti reikalavimÄ , t. y. ko jis (ieÅ¡kovas) praÅ¡o teismo. Nurodant ieÅ¡kinio dalykÄ kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos reikėtų ginti, bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinio reikalavimas – nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali bÅ«ti vykdomas pagal ProjektÄ nesant atsakovų raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo – aiÅ¡kus. IeÅ¡kovas nurodė konkrečius asmenis, galimai atsakingus už ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ (atsakovai E. R., L. R., R. M. ir G. M.), nurodė kokio savo galimai pažeistų teisių gynybos bÅ«do reikalauja (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo vykdomo pagal ProjektÄ nesant atsakovų raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo), koks ieÅ¡kovo teisinis interesas buvo pažeistas (teisė savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis, valdyti bei disponuoti Žemės sklypo nuosavybės teise).

12. Vertinant ieÅ¡kinio elementus atsietai (kaip du savarankiÅ¡kus ieÅ¡kinio turinio elementus) – ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas suformuluoti tinkamai ir atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieÅ¡kiniu, taip pat sprendžia, jog ieÅ¡kinio elementai tarpusavyje logiÅ¡kai dera, t. y. ieÅ¡kinio faktinis pagrindas pateisina (paaiÅ¡kina) ieÅ¡kovo suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), kad:

i) bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis); ii) CK 4.80 straipsnis expressis verbis (liet. aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sÄ lygų; iii) bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neabsoliuti – aptartos teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai; iv) atskiri daiktai, atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi bÅ«ti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, nutarties 16–21 punktus).

13. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimÄ , Å¡ių sklypų ribų ženklinimÄ vietovėje, kadastro duomenų nustatymÄ ir jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto kadastrÄ (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Siekiant atidalinti žemės sklypÄ privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas laikantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose numatytos tvarkos.

Aptartų projektų rengimÄ detalizuoja Žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkai <...> Tuo atveju, kai nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų <...> Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad ieÅ¡kovas, siekdamas Žemės sklypo atidalijimo, tinkamai, pagal teisės aktų formuluotes (žr. sistemiÅ¡kai Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 ir 20 dalis), nurodė tiek ieÅ¡kinio dalykÄ , tiek ieÅ¡kinio pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinio dalyko (tokio, kokį suformulavo ieÅ¡kovas) nagrinėjimas savo esme (sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis) ir reikÅ¡tų Žemės sklypo atidalijimÄ . IeÅ¡kinio elementai, minėta, yra suderinami tarpusavyje.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog toks ieÅ¡kinio dalykas, kokį ieÅ¡kovas suformulavo ieÅ¡kinyje, teismų praktikoje yra pripažįstamas ir nagrinėjamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, nutarties 2 punktÄ ; Kauno apygardos teismo 2019-10-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1352-259/2019, nutarties 1 punktÄ ; Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019, nutarties 3 punktÄ ).

15. Pastebėtina, jog Å¡i nutartis nereiÅ¡kia, jog A. K. ieÅ¡kinys apskritai neturi kokių nors trÅ«kumų (nei skundžiamoje, nei Å¡ioje nutartyje nebuvo analizuojamos aplinkybės, ar ieÅ¡kovas neturėjo laikytis kokios nors neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos; ar ieÅ¡kinys pateiktas laiku, t. y. įgyvendinus visas įstatymuose numatytas sÄ lygas (turimas omenyje kompetentingų institucijų pritarimas Projektui (Taisyklių 66 punktas)) ir pan.), ar jų negali atsirasti ateityje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), kad ieÅ¡kinio trÅ«kumai teismo nutartimi gali bÅ«ti nustatomi tiek ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, tiek jau iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , t. y. priėmus ieÅ¡kinį teisminiam nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

16. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei atliktas jų teisinis vertinimas apeliacinės instancijos teisme sudaro teisinį pagrindÄ pripažinti, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys nėra aiÅ¡kus. Konstatuotina, jog ieÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinyje suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas bei pagrindas – tarpusavyje dera. Aptartos aplinkybės aukÅ¡tesnės instancijos teismÄ Ä¯galina panaikinti skundžiamÄ nutartį, tačiau civilinės bylos iÅ¡kėlimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Dėl Å¡ios priežasties, panaikinus skundžiamÄ nutartį, ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾inamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas Irmantas Å ulcas