fef6aa3d-8a70-4a01-8f8e-fd791648311d · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-697-460/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00134-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. G. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ , prašė priteisti 23 804,77 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieÅ¡kovui pasikreipus į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 18 676,98 Eur žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m., vasario 4 d. sprendimu jo ieÅ¡kinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi paliko minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ galioti nepakeistÄ .

Teigia, jog atsakovė, atstovaujama Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, padarė aiškias ir grubias klaidas, nes nenorėjo išsiaiškinti bylos esmės, nesigilino į faktines bylos aplinkybes, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių buvo atmesti įrodymai, netyrė byloje pateiktų įrodymų ir nepasisakė dėl jų įtakos sprendimui. Teismai padarė grubias ir šiurkščias klaidas, nes tariamai negalėjo suprasti, kad byloje Nr. 2-476-267/2014 kaip netinkamas įrodymas buvo įvardintas kasos pajamų orderis su užrašu „sugadintas“ ir neatskleistos padarytos Lietuvos apeliacinio teismo (civilinės bylos Nr. 2A-35-464/2016) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (civilinės bylos Nr. 3K-3-249-686/2017) klaidos, t. y. kad pateiktas teismui kasos pajamų orderis su užrašu „sugadintas“, išduotas ieškovui, o jau tinkamas kasos pajamų orderio kvitas ieškovo vardu tai du absoliučiai skirtingi dokumentai, išduoti skirtingu laikotarpiu ir nesudarė bendros visumos su anuliuotu 2011 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderiu serija CB Nr.

3. Mano, kad atsakovė (Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai) padarė neteisėtus veiksmus, kadangi neiÅ¡drįso nustatyti padarytų aukÅ¡tesnių teismų klaidų ir tokiais veiksmais sÄ moningai ir tyčia neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningu principais, todėl priimti sprendimai prieÅ¡tarauja teisės aktams, teismų praktikai. Buvo nurodęs konkrečias kitų teismų klaidas nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-476-267/2014, 2A-35-464/2016, 3K-3-249-686/2017, e2A-270-569/2018, tačiau Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nenurodė konkrečios teismo ar teisėjo padarytos klaidos bei nepasisakė ir nenagrinėjo praktiÅ¡kai visų ieÅ¡kovo nurodytų teismų neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos žalai atsirasti.

Dėl tokio atsakovės neveikimo ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, kuriÄ kildina iÅ¡ to, jog ieÅ¡kovas turėjo dukart sumokėti 15 844,81 Eur už automobilį, vykdymo iÅ¡laidas antstoliui – 239,99 Eur ir 1 303,21 Eur, palÅ«kanas - 1 563,67 Eur, viso – 18 951,68 Eur. Civilinėse bylose Nr. e2-3629-235/2019 ir e2A-14-614/2020 patyrė po 484,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bendra atsakovės padaryta žalos suma 23 804,77 Eur.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atmesti. Atsikirsdama į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nurodė, jog teismai priimdami ieÅ¡kovo nurodomus procesinius sprendimus civilinėse bylose įvertino visas aplinkybes dėl automobilio Volvo XC90 pardavimo, atsiskaitymo už automobilį. Sprendimai įsiteisėjo ir įgijo res judicata galiÄ . IeÅ¡kovas nenurodė jokių teismų neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad buvo priimti ieÅ¡kovui nepalankÅ«s procesiniai sprendimai, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo padarytos akivaizdžios ir Å¡iurkščios teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidos. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad teisėjams dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant ieÅ¡kovo nurodomas civilines bylas, bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė, priimta atskiroji nutartis ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinys atmestas. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas, remdamasis teismų praktika dėl instancinės teismų sprendimų kontrolės bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodytos civilinės bylos nuo 2014 m. iki 2020 m. yra iÅ¡spręstos, sprendimai Å¡iose bylose įsiteisėję. Ä®siteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai ir negali bÅ«ti teismo revizuojamas reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

3.2. Atsižvelgus į tai, jog teismų sprendimai visose civilinėse bylose yra įsiteisėję bei tai, jog teismai vertina byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip tai numato įstatymas, nėra pagrindo teigti, kad teismai, vertindami įrodymus padarė aiÅ¡kias teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidas, ypač įvertinus tai, jog visi teismo sprendimai buvo peržiÅ«rėti apeliacine tvarka. Taip pat svarbu ir tai, jog ieÅ¡kovui pasikreipus į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinius skundus nurodęs, jog ieÅ¡kovas nepagrindė, jog teismai netinkamai taikė bei pažeidė teisės normas ar nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikos.

3.3. Teismas pabrėžė, jog ieÅ¡kovas kvestionuoja aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos teismų priimtuose sprendimuose, dėl automobilio „Volvo XC90“ įsigijimo pasisakė Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodydamas, kad jokiais galimais įrodymais nenustačius, kad trečiasis asmuo V. G. sumokėjo 54 708,96 Lt (15 844,81 Eur) už automobilį „Volvo XC90“, darytina iÅ¡vada, kad bendrovė tebeturi reikalavimo teisę ir gali jÄ Ä¯gyvendinti.

3.4. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai (teisėjai) padarė akivaizdžias ir Å¡iurkščias teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas, ar kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip, ypač įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi jam įstatymo suteikta teise kreiptis į teismÄ tiek dėl pažeistų teisių gynimo, tiek ir su siekiu peržiÅ«rėti teismų procesinius sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka.

3.5. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams, nagrinėjusiems visas anksčiau minėtas civilines bylas nuo 2014 m. iki 2020 m. dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant nurodytas civilines bylas, bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog teisėjų atžvilgiu, kurie nagrinėjo bylas, bÅ«tų priimti sprendimai, jog teisėjai padarė tyčinius procesinius pažeidimus, tyčia veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

3.6. Nors iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties 17 punkto matyti, jog nurodyta, kad apeliacinį skundÄ pateikė ieÅ¡kovė, (iÅ¡ tikro apeliacinis procesas dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2017 m. spalio 6 d. sprendimo buvo pradėtas pagal trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundÄ ), teismo vertinimu nėra jokio pagrindo pripažinti, jog teismas padarė akivaizdžiÄ bei grubiÄ klaidÄ , kaip nurodė ieÅ¡kovas, nes iÅ¡ esmės padarytas raÅ¡ymo apsirikimas.

3.7. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų – Å¡iuo atveju neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismas, nenustatęs bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos, neturėjo pareigos vertinti, yra kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, ar ne.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

4.1. Klaipėdos apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tendencingumÄ bei iÅ¡ankstinį nusistatymÄ patvirtina tai, kad teismas, iÅ¡ pradžių atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

4.2. Pabrėžia, kad iÅ¡ atsakovės teismas nereikalavo nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos deklaratyvius teiginius. Apelianto nuomone, itin svarbu pažymėti tai, kad teismas padarytas atsakovo (Vilniaus apygardos teismo) klaidas ir / arba sÄ moningai padarytus veiksmus sumenkina iki raÅ¡ytinio apsirikimo kaip visiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ . Remiantis subjektyviuoju testu, apeliantas daro iÅ¡vadÄ dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

4.3. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o ieškovo pateikti įrodymai buvo atmesti nepateikus jokio pagrindo ir motyvų.

4.4. Pažymi, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad teismų pripažintas anuliuotu 2011 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderis, serija CB Nr. 3, nesudaro bendros visumos su pateiktu kasos pajamu orderio kvitu, kad tai yra visiškai kitas atskiras dokumentas.

4.5. CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimÄ (nutartį) (CPK 270 straipsnis). Kaip galima matyti, skundžiamas sprendimas neatitinka nustatytai normai ir turi bÅ«ti panaikintas.

5. Atsiliepime į apelianto apeliacinį skundÄ atsakovė su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

5.1. Å alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai ir negali bÅ«ti revizuojamas. Apelianto nurodytose iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas nebegali bÅ«ti tikrinamas ar kvestionuojamas nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo.

5.2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas netyrė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų (teisėjų) padarytų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ginÄÄ dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90.

5.3. Nors apeliantas teigia, kad teismas netyrė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų padarytų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ginÄÄ dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90, tačiau jokių kitų teismų neteisėtų veiksmų, iÅ¡skyrus, ieÅ¡kovo manymu, netinkamai įvertintus įrodymus bei priimtus neteisingus procesinius sprendimus, jis nenurodė.

5.4. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

9.1. Å iaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB ,,CB Logistic“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „CB Logistic“, atstovaujama administratorės UAB „Atenergo“, kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. 128 532,21 Eur (443 796,01 Lt) žalos atlyginimÄ : 16 676,32 Eur (57 580 Lt) solidariai su R. B.; 38 244,81 Eur (132 051,68 Lt) solidariai su R. K.; 10 077,65 Eur (34 796,10 Lt) solidariai su A. D. ir R. V.; 28 652,88 Eur (98 932,67 Lt) solidariai su UAB „Šakyna“ ir A. D.; taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų R. B., R. B. ir R. K., A. D. ir R. V. 5 proc., o iÅ¡ atsakovės UAB „Šakyna“ 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tretieji asmenys UAB „United Transline“, V. G..

9.2. Å iaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo R. B. ieÅ¡kovei BUAB „CB Logistic“ 17 400 Eur (60 078,72 Lt), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė (civilinė byla Nr. 2-476-267/2014).

9.3. Lietuvos apeliacinio teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „CB Logistic“ ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus, 2016 m. spalio 6 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė ir ieÅ¡kovei BUAB „CB Logistic“ iÅ¡ atsakovo R. B. priteisė 33 244,81 Eur ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-35-464/2016).

9.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka peržiÅ«rėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį pagal atsakovo R. B. kasacinį skundÄ , 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas, ir Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . KitÄ nutarties dalį paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 3K-3-249-686/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties 30 punkte, be kita ko, pasisakė, jog jokiais galimais įrodymais nenustačius, kad trečiasis asmuo V. G. sumokėjo 54 708,96 Lt (15 844,81 Eur) už automobilį „Volvo XC90“, darytina iÅ¡vada, kad bendrovė tebeturi reikalavimo teisę ir gali jÄ Ä¯gyvendinti.

9.5. BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus (Raseinių rajono apylinkės teismas) su ieÅ¡kiniu atsakovui V. G. dėl 15 844,81 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Å iaulių apylinkės teismas Raseinių rÅ«mai 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-1425-1009/2017).

9.6. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017 priėmė ieÅ¡kovės BAUB „CB Logistic“ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, panaikino 2017 m. spalio 6 d. sprendimÄ bei civilinę bylÄ Nr. e2-1425-1009/2017 nutraukė, o trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundÄ grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

9.7. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs trečiojo asmens R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017, Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui paruoÅ¡ti apeliacijai.

9.8. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017, panaikino Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2017 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo V. G. ieÅ¡kovei BUAB „CB Logistic“ 15 844,81 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. e2A-270-569/2018). Å iame sprendime teismas nurodė, jog civilinė byla Nr. 2-476-267/2014 buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog V. G. pinigų į bendrovės kasÄ neįnešė. Å iaulių apygardos teismas sprendime taip pat nurodė, jog 2011 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija CB, Nr. 3, buvo tirtas bei pinigų pagal jį nesumokėjimo iÅ¡ V. G. ieÅ¡kovei BUAB „CB Logistic” faktas yra nustatytas Lietuvos apeliacinio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Abiejuose bylose buvo įrodinėjimo dalykas 2011 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija CB Nr. 3, bei pinigų pagal jį nesumokėjimo iÅ¡ V. G. ieÅ¡kovei UAB „CB Logistic” per tuometinį vadovÄ R. B. faktas. Teisėjų kolegija nurodė, jog Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 konstatuotais prejudiciniais faktais ir nevertino, kad minėta nutartis turi prejudicinę galiÄ nagrinėjant šį ieÅ¡kinį.

9.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. 3P-1182/2018 atsisakė priimti V. G. kasacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo. Teisėjų atrankos kolegija nurodė, jog kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino, taikė ir pažeidė skunde įvardytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

9.10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-3629-235/2019 pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį dėl 18 676,98 Eur žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“, 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9.11. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2A-14-614/2020 pagal ieÅ¡kovo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, 2020 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9.12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. DOK-2167 atsisakė priimti ieÅ¡kovo V. G. kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties. Atrankos kolegija nutartyje nurodė, jog susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo teismo padarytas klaidas, vertinant aplinkybes, susijusias su atsiskaitymu už automobilį Volvo XC90, 15844,81 Eur skolos ir metinių palÅ«kanų priteisimo įmonei BUAB „CB Logistic“. Nurodo, kad teismas netyrė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų (teisėjų) padarytų neteisėtų veiksmų, nagrinėjant ginÄÄ dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90, todėl padarė Å¡iurkščias teisės taikymo klaidas. Padarytos Å¡iurkščios teisės taikymo klaidos sukėlė jam neigiamas pasekmes – ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ . IeÅ¡kovo teigimu, yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos kilti valstybės civilinei atsakomybei. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, atmetė kai kuriuos jo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nemotyvavo savo sprendimo. Nors apeliantas konkretaus reikalavimo apeliacinio skundo dalyke (praÅ¡yme) neiÅ¡reiÅ¡kė, tačiau mano, kad reikalinga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl CK 6.272 straipsnio teisėtumo.

11. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

12. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi bÅ«ti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumÄ , o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimÄ , bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ ; sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

14. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ . Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

15. Taigi teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡ti, tačiau Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta nuostata negali bÅ«ti naudojamasi kaip priemone dar kartÄ pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kvestionuojant konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas iÅ¡vadas. Ä®siteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (teismo iÅ¡spręsta byla) galiÄ , Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimas įgyja įstatymo galiÄ (CPK 18 straipsnis). Ä®siteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«ros bÅ«dų įstatymai nenustato. BÅ«tent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali bÅ«ti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nenustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, bÅ«tų veikę neteisėtai – pažeidę teisės normas, nesilaikė teismų formuojamos praktikos, dėl ko bylos galėjo bÅ«tų iÅ¡spręstos neteisingai. Tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m .gegužės 28 d. nutartimi (bylos Nr. eCIK-666/2020) atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2020 nurodydamas, jog kasatorius (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas, apeliantas) nepagrindė, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumÄ grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, teismai nepagrįstai atmetė jo ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos neteisėtais Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas, veiksmais, atlyginimo. Apelianto (ieÅ¡kovo) nuomone, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas netyrė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų (teisėjų) padarytų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ginÄÄ dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90.

18. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nagrinėjamos bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieÅ¡kovo nurodytų argumentų ir (ar) pateiktų įrodymų. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovo argumentus ir aplinkybes, reikÅ¡mingas civilinei deliktinei atsakomybei ieÅ¡kovo nurodomu pagrindu taikyti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo civilinėje byloje dėl žalos, padarytos neteisėtais Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. e2-3629-235/2019 ir Nr. e2A-14-614/2020, veiksmais, atlyginimo teismų priimtus procesinius sprendimus, juose nustatytas aplinkybes, kurios, apelianto (ieÅ¡kovo) įsitikinimu, lėmė jo teisių pažeidimÄ ir žalos atsiradimÄ , bei, nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neįrodė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto specialaus delikto taikymo sÄ lygų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kitokios iÅ¡vados nesuponuoja ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

19. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės yra iÅ¡ esmės tapačios iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dėl žalos, grįstos neteisėtais civilines bylas nagrinėjusių teisėjų (teismų) veiksmais, atlyginimo jau iÅ¡tirtoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, kurios įvertintos toje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Kitaip tariant, Å¡ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės reiÅ¡kiamas nesutikimas su nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su apelianto (ieÅ¡kovo) reikalautos žalos dėl teismų teisėjų neteisėtų veiksmų atlyginimu, teisiniu įvertinimu, atliktu Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-3629-235/2019 ir Nr. e2A-14-614/2020, o teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardijami civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniai rezultatai, lėmę apelianto (ieÅ¡kovo) reikalavimų toje byloje atmetimÄ .

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto (ieÅ¡kovo) ieÅ¡kinį, pagrįstai nurodė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia tų pačių faktinių aplinkybių, kurios jau įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3629-235/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2020, pakartotinio nagrinėjimo, vertinimo, tam, kad bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieÅ¡kovas) faktiÅ¡kai siekia revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti instancine tvarka – iÅ¡nagrinėjus bylas apeliacine tvarka bei pateikus kasacijÄ .

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) negali ginčyti jo įvardytose kitose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis), Å¡iuo atveju susijusių su atsiskaitymu už automobilį Volvo XC90. Jau nurodyta, kad konkrečios bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teisėtumas bei pagrįstumas gali bÅ«ti patikrintas tik nagrinėjant tÄ bylÄ apeliacine, kasacine tvarka. Ä®siteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Ä®siteisėję teismų procesiniai sprendimai negali bÅ«ti peržiÅ«rėti jokiu kitu bÅ«du kaip tik pasinaudojus iÅ¡imtiniu proceso atnaujinimo institutu. Apelianto (ieÅ¡kovo) nesutikimas su jo įvardytose bylose priimtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose padarytomis iÅ¡vadomis dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo XC90 ir pateikiama sava įrodymų bei aplinkybių interpretacija savaime nėra ir negali bÅ«ti pagrindas pripažinti neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmus, priimant konkrečius procesinius sprendimus. Apeliantas (ieÅ¡kovas), reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turi pareigÄ nurodyti ir pagrįsti, kad iÅ¡nagrinėtose bylose buvo padarytos akivaizdžios ir Å¡iurkščios teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jo reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimÄ .

22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apelianto (ieÅ¡kovo) nurodytas civilines bylas nagrinėję teismai bÅ«tų padarę akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų (CK 6.246 straipsnio 2 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsniai). Apeliantas (ieÅ¡kovas), be bendro pobÅ«džio deklaratyvių pareiÅ¡kimų, kad teisėjai, priimdami procesinius sprendimus, atliko neteisėtus kaltus veiksmus, apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmiau nurodytos iÅ¡vados pagrįstumÄ . Apelianto (ieÅ¡kovo) teiginiai, kad teismai, neįvertinę visų aplinkybių dėl automobilio Volvo XC90 pardavimo, įvykdė neteisėtus veiksmus, lemti subjektyvaus apelianto (ieÅ¡kovo) įsitikinimo, ignoruojant tai, jog teismai neturėjo teisinių instrumentų, t. y. dėl anksčiau kitų teismų priimtų bei įsiteisėjusių procesinių sprendimų neturėjo teisės iÅ¡ naujo tirti faktų dėl apmokėjimo už automobilį Volvo XC90. Akcentuotina, kad to nedarydami teismai vadovavosi teisinį santykį reglamentuojančiais įstatymais ir teismų praktika.

23. Pažymėtina tai, kad vien aplinkybė, jog apelianto (ieÅ¡kovo) netenkina Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų priimtuose procesiniuose sprendimuose civilinėse bylose Nr. e2-74-258/2020 ir Nr. e2A-826-450/2020 padarytos iÅ¡vados, nėra teisėtas pagrindas nagrinėjamoje byloje nesivadovauti kertiniu civilinio proceso ir apskritai teisinės valstybės principu, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, įgyja res judicata galiÄ , t. y. Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai ir negali bÅ«ti revizuojamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). BÅ«tinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad Å¡is principas yra viena iÅ¡ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ laikymosi sÄ lygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ ). Dėl nurodytų argumentų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantas be teisinio pagrindo siekė iÅ¡ naujo įvertinti aplinkybes dėl automobilio apmokėjimo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) skunde įvardija ir kitÄ pažeidimÄ â€“ pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

25. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai.

27. Nesant konkrečių teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procesÄ stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Pažymėtina, kad apeliantas pasinaudojo teise apskųsti priimtus sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. Apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ atsakovės naudai. Pritartina atsakovei, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Taip pat vien tik aplinkybė, jog iÅ¡ pradžių teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį (tokiÄ teisę jis turi), ar ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su skundžiamÄ sprendimÄ priėmusios teisėjos procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡ios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Dėl Å¡ių priežasčių apelianto teiginiai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ atmetami kaip neįrodyti bei nepagrįsti.

28. Apeliantas skunde tikina, kad teismas netinkamai motyvavo savo sprendimÄ .

29. Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 288).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neiÅ¡samÅ«s, o visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė ieškovo reikalavimus, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantui yra pakankamai aiški bei suprantama. Dėl to teismo motyvacija nesutrukdė ieškovui pasinaudoti apeliacijos teise, o tai lemia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netinkamai ir(ar) nepakankamai motyvuotas, todėl šioje dalyje apelianto argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , tinkamai vadovavosi įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas (ieÅ¡kovas) neįrodė Vilniaus miesto apylinkės teismo ir / ar Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtų veiksmų, suponuojančių pagrindÄ valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį kilti (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantui (ieÅ¡kovui) neįrodžius neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, civilinės atsakomybės valstybei taikymas CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu negalimas.

34. Teismas nemato pagrindo kreiptis ir į Konstitucinį teismÄ dėl CK 6.272 straipsnio teisėtumo (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

38. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiÄ teisę įgijo prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ byloje turėjusi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų nepateikė, dėl to Å¡is klausimas nesvarstytinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Raimonda Andrulienė

Aušra Maškevičienė

Erika Misiūnienė