fef6a409-aa36-4a69-9107-0cb7b39bbd7f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2950-957/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24203-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, susipažino su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ ja byla, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė: E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2021 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo 0,182 g, psichotropinės medžiagos-MDMA ir 0,217 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias neteisėtai laikė su savimi iki 2021 m. liepos 18 d. 23.42 val., kol Ozo g. 25, Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį dešinėje kelnių kišenėje rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.

Prokurorė siÅ«lo baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir E. S. skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Byla perduotina prokurorui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) suraÅ¡yti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) perduoti bylÄ nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. E. S. kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu prokuroro siÅ«lomos skirti bausmės – laisvės apribojimo, įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatė, atitinkamai teismas neturi teisinio pagrindo Å¡io baudžiamojo proceso baigti teismo baudžiamuoju įsakymu skirdamas kaltinamajam prokuroro siÅ«lomÄ bausmę – laisvės apribojimÄ .

Nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas. Taip pat nėra pagrindo perduoti bylÄ nagrinėti teisme, kadangi bylos aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios – kliÅ«tis priimti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ yra ne bylos aplinkybių aiÅ¡kumas, bet prokuroro siÅ«loma skirti bausmė, nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Å iame kontekste teismas pažymi, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka nustatyta BPK XXXI Skyriaus pirmame skirsnyje (BPK 418 – 425 straipsniai).

BPK 419 straipsnyje nustatyti reikalavimai prokuroro pareiÅ¡kimo turiniui, o Å¡io straipsnio 5 punkte nustatytas įpareigojimas pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyti siÅ«lomos kaltinamajam skirti bausmės rūšį ir dydį ir iÅ¡dėstyti kaltinamojo nuomonę dėl to. Taigi, valstybinis kaltintojas įpareigotas proceso metu sužinoti įtariamojo nuomonę dėl siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio. Tuo tarpu 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Todėl vertinant sistemiÅ¡kai proceso ir materialiosios teisės nuostatas, valstybinis kaltintojas yra įpareigotas siÅ«lyti tokios rÅ«Å¡ies bausmę, kuri numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai vadovaujasi BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad suraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pasiÅ«lant BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nenumatytÄ bausmę, įtariamajam sukeliami atitinkami lÅ«kesčiai, kurie gali nulemti jo apsisprendimÄ pabaigti procesÄ bendra ar supaprastinto proceso tvarka su visomis iÅ¡ to kylančiomis jam palankiomis ir (ar) nepalankiomis teisėmis ir pareigomis.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu 7 punkte nustatyta, kad užbaigiant procesÄ baudžiamuoju įsakymu, užpildomas praneÅ¡imas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame, be kita ko įtariamasis (savo ranka) įraÅ¡o, kad jis suprato apie galimybę procesÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, Å¡io proceso tvarkÄ ir pasekmes, kokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę prokuroras siÅ«lys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; pritaria tam ar prieÅ¡tarauja, pareikÅ¡ti nuomonę dėl siÅ«lomos galutinės bausmės ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų.

Esant tokiam teisiniam aptariamos srities reglamentavimui teismas sprendžia, kad įtariamojo supažindinimas su BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nenumatyta bausmės rÅ«Å¡imi ir nuomonės dėl to iÅ¡dėstymas pareiÅ¡kime, laikytinas esminiu BPK pažeidimu, trukdančiu procesÄ užbaigti supaprastinta tvarka. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamosiose bylose Nr. 1S-208-891/2018, 1S-268-885/2019 ir kt. yra pasisakęs, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y.

BPK turi bÅ«ti taikomas sistemiÅ¡kai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui.

Å ie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesÄ pirmosios instancijos teisme, todėl nustačius, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintÄ procesÄ , įtvirtintos teisės normos (BPK 420 ir 418 straipsniai) vertintinos sistemiÅ¡kai ir pagal analogijÄ , nustačius procesinę kliÅ«tį bylos nagrinėjimui teisme, turi bÅ«ti vadovaujamasi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grÄ Å¾intinas prokurorui.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ faktinių aplinkybių apraÅ¡ymÄ , kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog dalis medžiagų rasta ne kaltinamojo kiÅ¡enėje, o nuomoto automobilio bagažinėje ir skirtingu laiku. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grÄ Å¾intinas prokurorui. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 419 straipsnio 5 punktu, 439 ir 440 straipsniais, nutaria:

BylÄ , kurioje E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui. Nustatyti vieno mėnesio terminÄ esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams paÅ¡alinti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Marijus Kursevičius