fef4ed6f-c667-4488-bcdf-85b7abde88bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-7884-1134/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03555-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.4.5.13 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bÅ«klės akto pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Teismas nustatė:

1. pareiÅ¡kėja A. Ž. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl civilinės bÅ«klės akto panaikinimo, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr.A136-1607/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos A. Ž. santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , suteikiant jai pavardę ,,T“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . PraÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose sudarė santuokÄ su Lietuvos piliečiu K. T.. Santuoka įtraukta į apskaitÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis turi nepilnametę dukrÄ E. T., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu pareiÅ¡kėja nekeitė pavardės praktiniais sumetimais: jos tapatybę patvirtinantis dokumentas galioja iki 2031 metų. Tačiau labai greitai suprato, kad turėti vienodÄ pavardę su savo Å¡eimos nariais (ypač su dukra) labiau atitinka Å¡eimos interesus.

Todėl pareiÅ¡kėja 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Skyrius) su praÅ¡ymu pakeiti jos pavardę iÅ¡ ,,Ž“ į ,,T“. Skyrius savo 2022 m. birželio 1 d. iÅ¡vada Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , remdamasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis ir iÅ¡vadomis, nurodančiomis, kad vyro gimimo įraÅ¡e jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“, todėl pareiÅ¡kėjos pavardė gali bÅ«ti keičiama į ,,T“.

Pareiškėjos manymu, jai taikomas draudimas turėti vyro pavardę pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

3. Kaip nurodoma pareiÅ¡kime, kiekvienas žmogus yra unikalus. Vienas pagrindinių asmens unikalumo kriterijų yra asmens vardas ir pavardė, kurių vartojimo problemos yra glaudžiai susietos su individo privataus ir Å¡eimos gyvenimu, todėl vardo ir pavardės klausimai patenka į itin jautriÄ reguliavimo sferÄ . Per vardÄ ir pavardę visuomenė identifikuoja individÄ , susieja ir atskiria jį. Pasak pareiÅ¡kėjos, jai visiÅ¡kai nesuprantamas Skyrius atsisakymas suteikti pareiÅ¡kėjai pavardę „T“ tuo pagrindu, kad vyro gimimo įraÅ¡e jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“, todėl pareiÅ¡kėjos pavardė gali bÅ«ti keičiama į ,,T“.

Skyrius, pareiÅ¡kėjos teigimu, visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad jos Å¡eimÄ sudaro sutuoktinis K. bei dukra E. (beje, abudu turintys pavardę „T“) bei kad pareiÅ¡kėja siekia turėti vienodÄ pavardę su savo Å¡eimos nariais, o ne su sutuoktinio motina. Todėl pareiÅ¡kėjos pavardės „pririÅ¡imas“ prie pareiÅ¡kėjos sutuoktinio motinos pavardės nepagrįstai riboja pareiÅ¡kėjos teisę į vardÄ . Juk pareiÅ¡kėjos Å¡eimos ryÅ¡io įrodymas – tai pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio santuokos sudarymÄ bei dukters gimimÄ patvirtinantys dokumentai, o ne sutuoktinio gimimo įraÅ¡as.

Pareiškėja nurodė, kad Skyrius išvadoje taip pat minėta, kad „Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomendacijoje nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų išlaikoma vyro giminės moterų pavardžių tradicija, laikomasi kitos tautybės asmenų gimtosios kalbos asmenvardžių darybos dėsningumų“. Pažymėjo, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ duomenimis, 2021 metų lapkričio mėnesiui Lietuvoje Gyventojų registre buvo užregistruota apie 8 tūkstančius atveju, kai Lietuvos pilietybę turinčios moterys turi vyriškai lyčiai būdingas pavardes.

Prie Å¡io pareiÅ¡kimo pareiÅ¡kėja pridėjo pažymÄ , kuri, kaip nurodė pareiÅ¡kėja, patvirtina, kad 3003 Lietuvos moterys turi galiojančius asmens dokumentus su pavarde su galÅ«ne -as (pvz., D., Å ., U., Å .), 4526 moterys turi galiojančius asmens dokumentus su pavarde su galÅ«ne -is (Pvz., J., P., S., S.), 413 moterų turi galiojančius asmens dokumentus su pavarde su galÅ«ne -ys (pvz., J., R., S., Č.). Visos Å¡ios pavardės akivaizdžiai vyriÅ¡kos, tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, jos suteiktos moterims, kas iÅ¡ esmės neatitinka lietuviÅ¡kų asmenvardžių raÅ¡ybos tradicijų.

Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvoje yra nemažai iÅ¡imčių iÅ¡ bendros taisyklės, ir tai yra plačiai paplitęs reiÅ¡kinys. Jokių neigiamų pasekmių Å¡ių pavardžių vartojimas nesukėlė. Tad jeigu pavardės „T“ suteikimas pareiÅ¡kėjai laikyti iÅ¡imtimi iÅ¡ bendros taisyklės, toks nukrypimas nėra iÅ¡skirtinis, prisiminus aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos dukters pavardė „T“ jau užregistruota vieÅ¡ajame registre. Todėl, pasak pareiÅ¡kėjos, nenukrypimas nuo bendros taisyklės nagrinėjamu atveju prieÅ¡tarautų protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, jos atstovui nedalyvaujant.

5. Nurodė, kad nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯statyme numatytų iÅ¡imčių nenustatyta. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) oficialiame tinklapyje skelbiamos rekomendacijos kaip yra sudaromos moterų, iÅ¡tekėjusių už kitataučių, pavardės: „Registruojant miÅ¡riÄ santuokÄ (skirtingų tautybių asmenų) ir iÅ¡kilus moterų pavardžių klausimui, patartina atsižvelgti į vyro giminės moterų pavardžių tradicijÄ : už lietuvių iÅ¡tekančių kitataučių moterų pavardės dažniausiai sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, o už kitataučių iÅ¡tekančių moterų pavardės gali bÅ«ti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba pagal kalbos, iÅ¡ kurios atsineÅ¡ama pavardė, taisykles (t. y. kaip vyro giminėje – atsižvelgiant, kokia vyro motinos, tetos ar senelės pavardė)“.

Suinteresuotas asmuo nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nustatė, kad pareiÅ¡kėjos vyro gimimo įraÅ¡e jo motinos pavardė nurodyta „T“. Taigi pareiÅ¡kėjos pasirinkta pavardės forma „T“ neatitinka taisyklių iÅ¡ kurių buvo atsineÅ¡ta vyro pavardė. Taip pat pavardės forma „T“ neatitinka ir lietuvių kalbos taisyklių, kadangi pagal VLKK 2003 m. birželio 26 d. nutarimÄ ,,Dėl moterų pavardžių darymo“ Nr. N-2 (87), kuriame įtvirtintos lietuviÅ¡kų moterų pavardžių darymo nuostatos, moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė arba su galÅ«ne -ė (kai norima turėti pavardės formÄ , kuri nenurodytų Å¡eiminės padėties).

6. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, jos atstovui nedalyvaujant.

7. Nurodė, kad ,,T“ kalbos požiÅ«riu pirmiausia laikytina vyriÅ¡ka pavarde, kurios sugramatinta forma – ,,T“, atitinkamai, jei bÅ«tų pageidaujama sudaryti moterų pavardes pagal lietuvių kalbos dėsningumus, jos bÅ«tų tokios: ,,T“ (žmonos), ,,T“ (dukters) ar ,,T“ (Å¡eiminio statuso nerodanti forma). Atitinkamai jeigu pareiÅ¡kėjos vyro tautybė ne lietuvių, o dokumentuose paliudyta jo motinos pavardė ,,T“ (pagal rusų kalbos taisykles), neturėtų bÅ«ti kliūčių tęsti tokiÄ giminės moterų pavardžių tradicijÄ ir tokia pavardės forma (,,T“) iÅ¡reikÅ¡ti tautinį tapatumÄ .

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas.

8. Teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi skyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2023 m. balandžio 20 d. 14:30 val.; Å¡alims pasiÅ«lyta iki 2023 m. balandžio 17 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/praÅ¡ymus (jeigu tokių bÅ«tų), tačiau iki Å¡io sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiÅ¡kinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

10. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A. Ž. (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose sudarė santuokÄ su Lietuvos piliečiu K. T.. Santuoka įtraukta į apskaitÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis turi nepilnametę dukrÄ E. T., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu pareiÅ¡kėja pavardės nekeitė, tačiau labai greitai suprato, kad nori turėti vienodÄ pavardę su savo Å¡eimos nariais (ypač su dukra), kas labiau atitinka Å¡eimos interesus.

PareiÅ¡kėja 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu pakeiti jos pavardę iÅ¡ ,,Ž“ į ,,T“. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius savo 2022 m. birželio 1 d. iÅ¡vada Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , remdamasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis ir iÅ¡vadomis, nurodančiomis, kad vyro gimimo įraÅ¡e jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“, todėl pareiÅ¡kėjos pavardė gali bÅ«ti keičiama į ,,T“.

PareiÅ¡kėjos manymu, jai taikomas draudimas turėti vyro pavardę pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Kaip nurodo pareiÅ¡kėja, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas suteikti jai pavardę „T“ tuo pagrindu, kad jos sutuoktinio gimimo įraÅ¡e jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“ yra nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ sudaro sutuoktinis K. bei dukra E., kurių abiejų pavardės „T“, o pareiÅ¡kėja tiesiog siekia turėti vienodÄ pavardę su savo Å¡eimos nariais, o ne su sutuoktinio motina.

Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėja ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr.A136-1607/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos A. Ž. santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , suteikiant jai pavardę ,,T“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų iÅ¡reikÅ¡tiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nurodo, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

14. Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e raÅ¡omi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ dokumentuose, nustatyta tvarka.

15. Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos raÅ¡ybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

16. Taigi, viena vertus, Å¡iuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių raÅ¡ymÄ dokumentuose, nustatyta tvarka, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas.

17. Pažymėtina, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

18. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo L. R. praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žL. R.“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali bÅ«ti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

Jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalimi ir valstybės kiÅ¡imasis į jį, draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ybÄ , gali bÅ«ti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ . Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali bÅ«ti laikomi atvejai, kai dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardÄ ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

21. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ esmės tokio pobÅ«džio nepatogumais pareiÅ¡kėja ir grindžia savo reikalavimus dėl jos pavardės pakeitimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose sudarė santuokÄ su Lietuvos piliečiu K. T. Santuoka įtraukta į apskaitÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. birželio 1 d. iÅ¡vada Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl jos pavardės keitimo iÅ¡ „Ž“ į „T“.

PareiÅ¡kėjos manymu, jai taikomas draudimas turėti vyro pavardę pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Kaip nurodo pareiÅ¡kėja, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas suteikti jai pavardę „T“ tuo pagrindu, kad jos sutuoktinio gimimo įraÅ¡e jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“ yra nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ sudaro sutuoktinis K. bei dukra E., kurių abiejų pavardės „T“, o pareiÅ¡kėja tiesiog siekia turėti vienodÄ pavardę su savo Å¡eimos nariais, o ne su sutuoktinio motina.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visos pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯rodžius, kad atsisakymas pakeisti jos pavardę pažeidžia jos ir jos Å¡eimos teisę į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ (CPK 185 straipsnis). Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsisakymas pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „Ž“ į „T“ sukeltų administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant Å¡eimos narių tapatybes ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ .

Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardę „T“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėja, nepakeitus jos pavardės pasirinkta originalia sutuoktinio pavarde. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ , teisės į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjos pavardės keitimas iÅ¡ „Ž“ į „T“ keltų grėsmę valstybinei kalbai arba darytų neigiamÄ poveikį kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui.

23. Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismų praktikÄ , suinteresuoto asmens atsiliepimÄ bei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicijÄ , jog galimos kai kurios iÅ¡imtys, konstatuoja, kad Å¡iuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eimos nariai patirtų, esant įraÅ¡ytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl pavardės pakeitimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „Ž“ į „T“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais, nusprendžia: pareiÅ¡kėjos A. Ž. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl pavardės pakeitimo“. Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos A. Ž. santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , suteikiant jai pavardę ,,T“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä .

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Marina Vladimircevienė