2018-01-03 Nr. AB-119-3-61-3-02968-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-936-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02968-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., A. B., E. Z., R. M. (R. M.), R. M., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), G. R., R. S., M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., A. T., K. U., A. V. (A. V.), N. V., E. Z. (E. Z.), O. Z., G. Z., L. A., Ž. B., A. D., H. G., D. J. (D. J.), R. J., F. K. (F. K.), G. K., A. K., B. R., K. S., R. S., M. U., K. V., A. V., T. Z. (T. Z.), A. Z., I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., I. B., S. B., A. B., E. Z., T. G., B. L. (B. L.), I. L., R. M. (R. M.), R. M., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), G. R., J. S., R. S., M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., A. T., K. U., A. V. (A. V.), N. V., E. Z. (E. Z.), O. Z., G. Z., L. A., Ž. B., A. D., H. G., D. J. (D. J.), R. J., E. K., F. K. (F. K.), G. K., A. K., I. P., B. R., K. S., R. S., T. U. (T. U.), M. U., K. V., A. V., T. Z. (T. Z.), A. Z. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. L., K. J.-L., I. B. ir kt. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir priteisti pareiškėjams visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Skundžiamu sprendimu Taryba pakeitė 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 priedą ir nustatė, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje (toliau – ir Gimnazija) nekomplektuojamos 5-osios klasės ir atitinkamai sumažino pagrindinio ugdymo I dalies (5–8 kl.) klasių skaičių nuo 8 iki 6, toks sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

3. Paaiškino, kad Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-2041) nustato, kad Gimnazija reorganizuojama į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. Tuo tarpu, Skundžiamas sprendimas, kuris įgyvendina Sprendimą Nr. 1-2041, nustato, kad 5-osios klasės nekomplektuojamos. Pareiškėjai teigė, jog tokiu sprendimu buvo faktiškai pakeistos aukštesnės galios teisės nuostatos, t. y. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 10 straipsnis ir 41 straipsnio 4 dalis, kurias priimant privaloma konsultuotis ir atsižvelgti į mokyklų bendruomenių ir kitų suinteresuotų asmenų nuomonę.

4. Vadovavosi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 35.3 ir 35.4 punktais, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi ir 44 straipsniu ir nurodė, jog Skundžiamas sprendimas nebuvo derinamas su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis, nebuvo atsižvelgta į mokyklų bendruomenių nuomonę ir nutarimus, bendruomenei pateikus prieštaravimus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir ŠMM) siūlymų nepateikė.

5. Nurodė, jog Skundžiamas sprendimas prieštarauja Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašui (toliau – ir Sąrašas), patvirtintam Ministerijos ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 2 punktu. Teigė, kad Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis.

6. Paaiškino, kad pareiškėjų vaikai yra 4 klasių mokiniai Vilniaus darželyje-mokykloje „Šaltinėlis“, kuris nuo 2008 m. gruodžio 19 d. yra sudaręs Bendradarbiavimo sutartį Nr. S-60 su Gimnazija „Dėl moksleivių ugdymo tęstinumo užtikrinimo, mokyklų nuotolinio bendradarbiavimo ir geros patirties sklaidos, informacijos dėl šalių ugdymo įstaigų viešinimo, vienodų ugdymo galimybių moksleiviams sudarymo“ (toliau – ir bendradarbiavimo sutartis). Pagal šią sutartį vaikams, baigusiems Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, užtikrinamas ugdymas Gimnazijoje. Tėvai yra suinteresuoti, kad jų vaikai mokytųsi būtent Gimnazijoje, nes joje ugdomi vyresni pareiškėjų vaikai, gimnazija yra prie pareiškėjų gyvenamosios ar darbo vietos, yra susiklostę ilgalaikiai ryšiai su Gimnazija. Pareiškėjai iki Skundžiamo sprendimo priėmimo pradėjo realizuoti savo teisę pasirinkti mokyklą – leido savo vaikus į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, Gimnazijai pateikė prašymus dėl jų vaikų priėmimo. Vadovaujasi Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

7. Posėdžio metu pareiškėja K. J.-L. nurodė, jog kartu su vaikais gyvena rajone, o vaikus į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“ leido tik dėl to, jog tikėjosi, kad vaikai vėliau bus mokomi būtent Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, nes žinojo, kad tarp šių mokyklų yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Taip pat, šios mokyklos buvo pasirinktos dėl jose esančių ugdymo programų. Be to, šalia šių mokyklų vaikai lanko muzikos ir sporto mokyklas, organizuojami bendri mokyklų renginiai, yra susiformavusi bendruomenė. Pažymėjo, kad su Gimnazija yra patogus susisiekimas ir viešuoju transportu, nes vaikai į mokyklą gali nuvykti vienu autobusu, o tuo tarpu į kitas mokyklas jiems reikėtų vykti keliais autobusais. Pažymėjo, kad didžioji dalis tėvų į Gimnaziją ir Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“ vaikus veža iš rajono vien dėl šios mokyklos vykdomos programos. Teigė, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos tėvų teisės parinkti vaikams tinkamiausią aplinką ir mokyklą. Pareiškėjos K. J.-L. atstovas (advokatas) teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano dalis yra struktūriniai pertvarkymai, į kuriuos įeina klasių steigimas ir likvidavimas. Tokiais atvejais sprendimai privalo būti derinami su mokyklų bendruomenėmis, tačiau tai šiuo atveju padaryta nebuvo.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėja E. Z. pritarė tam, ką nurodė K. J.-L. ir taip pat pažymėjo, jog vaiką į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“ leido dėl to, jog tikėjosi, kad vaikas mokysis Adomo Mickevičiaus gimnazijoje. Pažymėjo, jog Savivaldybės sprendimas dėl 5 klasių komplektavimo pasikeitė per mėnesį, todėl buvo pažeisti tiek vaikų, tiek tėvų teisėti lūkesčiai.

9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, jog Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 18 straipsnio 1 dalimi. Teigė, jog Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę viešai svarstyti, derinti su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis būtent Mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą (toliau – ir Planas), o ne klasių komplektų ir mokinių skaičiaus vidurkio klasėse nustatymą mokyklose, todėl pareiškėjai savo skundą nepagrįstai grindė minėtomis Taisyklių nuostatomis.

10. Nurodė, jog pareiškėjai taip pat nepagrįstai vadovavosi Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, nes Skundžiamu sprendimu nebuvo kuriamas mokyklų tinklas. Juo buvo įgyvendinamas Švietimo ir mokslo ministerijos 2004 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1019 vadovaujantis jo 3 punktu.

11. Teigė, jog Gimnazijos struktūra neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, taikomų gimnazijos tipo mokykloms. Tai buvo pažymėta ir Skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte. Vadovavosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi ir nurodė, jog gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, komplektuojančios 9–12 klases, o Gimnazija komplektuoja 5–8 bei 9–12 klases. Vadovavosi VSĮ 6 straipsnio 5 ir 6 punktais, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Švietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas) 14 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir nurodė, kad Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Gimnazijos reorganizavimo procedūra skaidymo būdu, padalijant ją į gimnaziją ir progimnaziją, jau nebegalėjo būti pradėta, todėl tam, kad Gimnazija atitiktų Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies reikalavimus, Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta nekomplektuoti 5-ųjų klasių. Nesutiko, jog Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos pareiškėjų teisės, nes savo teisių pažeidimą jie grindė vien Bendradarbiavimo sutartimi, kuri, atsakovės teigimu, negalės būti įgyvendinta ne dėl Skundžiamo sprendimo, o dėl Gimnazijos neatitikimo Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje apibrėžtai gimnazijos sąvokai. Taip pat, pažymėjo, jog Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaroma vieneriems metams, o pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog minėta sutartis būtų buvus pratęsta, todėl nurodė, jog ji yra pasibaigusi ir nebegaliojanti. Taip pat pabrėžė, jog ši sutartis niekaip neįtakojo Vilniaus miesto savivaldybės kaip Gimnazijos savininkės teisių ir pareigų, kadangi joks teisės aktas nenumato pareigos vaikus priimti į konkrečią mokyklą.

12. Vadovavosi Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, jog Taryba 2013 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 1-1273 patvirtino Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), o Gimnazija nepatenka į Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje numatytus atskirus atvejus, kai priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį gali vykdyti gimnazijos, todėl negali vykdyti priėmimo į 5-ąsias klases.

13. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Adomo Mickevičiaus mokykla turi gimnazijos statusą, kuriam teisės aktai numato keturias klases ir klases nuo šeštos iki dvyliktos klasės, sprendimas Gimnazijoje nekomplektuoti penktosios klasės yra pagrįstas galiojančiomis įstatymų normomis ir mokyklai suteiktu gimnazijos statusu. Nurodė, jog tokiu būdu taip pat buvo siekiama optimizuoti švietimo sistemą, o visuomenės interesas šiuo atveju yra svarbesnis už tėvų teisę parinkti vaikams konkrečią mokyklą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gimnazija atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo sutinka ir prašė tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjų skundas paremtas pagrįstais ir svariais motyvais bei argumentais, todėl juos palaiko ir papildomai pažymi, jog Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad neparemtas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), kurie galėtų sudaryti sąlygas Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 pakeitimui. Prieš priimant Skundžiamą sprendimą nebuvo aiškinamasi esama Vilniaus miesto savivaldybės švietimo sistemoje situacija, nebuvo vedamos konsultacijos su Gimnazijos bei tėvų bendruomene, neatsižvelgta į galimų neigiamų pasekmių kilimą, Skundžiamas sprendimas prieštarauja viešojo administravimo principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui bei Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 daliai.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą nurodė, jog su juo sutinka ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime pakartojo pagrindinius pareiškėjų argumentus ir papildomai nurodė, jog tarp Gimnazijos ir Vilniaus darželio-mokyklos „Šaltinėlis“ yra glaudus bendradarbiavimas nuo 2002 m., kurį patvirtina Bendradarbiavimo sutartis, o pasirinkdami šį lopšelį-darželį tėvai siekia užtikrinti savo vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo tęstinumą. Pažymėjo, kad vaikų kolektyvai susiformuoja, kai vaikams sukanka 1,5–3 metai ir ugdomi kartu iki Gimnazijos baigimo, kas teigiamai įtakoja jų fizinę ir psichinę sveikatą. Nurodė, jog tėvai tikėjosi, jog Gimnazija bus reorganizuota į gimnaziją ir progimnaziją, kas atitiktų jų lūkesčius ir Švietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalį.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“, kuriuo buvo nuspręsta Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje nekomplektuoti 5-osios klasės.

18. Teismas iš Skundžiamo sprendimo turinio nustatė, kad juo yra pakeista 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 1 priedo 1 eilutė, t. y. nustatyta, jog Gimnazijoje nekomplektuojamos 5-osios klasės. Iš Plano 1 priedo nustatė, jog Gimnazija bus reorganizuojama į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Švietimo įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų reikalavimai gimnazijos tipo mokykloms.

19. Teismas įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes, sprendė, jog Taryba, Skundžiamu sprendimu nusprendusi neformuoti 5 klasių, įgyvendino 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 3 punkte jai nustatytą teisę. Be to, tokiu būdu buvo siekiama įgyvendinti Planą, t. y. Gimnazijai neatitinkant Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, Gimnazija pagal Planą turėjo būti reorganizuojama į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

20. Teismas pasisakė, kad Taryba pagrįstai priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė nekomplektuoti 5-ųjų klasių ir tokiu būdu Gimnazijoje įgyvendino Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Skundžiamu sprendimu buvo keičiamas viso mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad Skundžiamu sprendimu nebuvo keičiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, todėl atmetė pareiškėjų argumentus, susijusius su pareiga konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, sprendžiant mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano keitimo klausimą.

21. Teismas konstatavo, kad skundžiamu sprendimu nebuvo priskiriama aptarnavimo teritorija, nebuvo nustatoma priėmimo į mokyklą tvarka, mokinių ir klasių skaičius. Atvirkščiai, Skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog minėta priemonė leis padidinti mokymosi vietų skaičių gimnazijoje. Klausimai dėl tikslaus klasių skaičiaus šiuo sprendimu nebuvo sprendžiami. Todėl atmetė pareiškėjų argumentus, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant Sąrašo 2 punkto nustatytos tvarkos.

22. Ginčijamo sprendimo faktiniai motyvai buvo išdėstyti 2015 m. balandžio 21 d. aiškinamajame rašte, kuris laikytinas neatskiriama ginčijamo sprendimo dalimi. Jame buvo paaiškinti faktinis sprendimo priėmimo pagrindas ir tikslas, uždaviniai, galimos teigiamos ar neigiamos pasekmės bei priemonės, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, jis dera su konkrečiais norminiais aktais. Teismas sprendė, kad negalima teigti, kad Taryba priėmė skubotą, nemotyvuotą ir teisės aktų normomis nepagrįstą sprendimą.

23. Teismo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybei priėmus sprendimą nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje, Vilniaus mieste išliko pakankamai galimybių moksleiviams mokytis tautinės mažumos gimtąja (lenkų) kalba. Be to, tautinių mažumų atstovams (tame tarpe ir moksleiviams, kurių gimtoji kalba yra lenkų kalba) nėra nustatyta jokių apribojimų mokytis kitose mokyklose valstybine (lietuvių) kalba. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas atsiliepime nurodė ir pareiškėjai šios aplinkybės neginčijo, jog šalia Gimnazijos yra Vilniaus S. K. vidurinė mokykla ir Vilniaus Liepkalnio pagrindinė mokykla, kuriose 5-osios klasės yra komplektuojamos ir kuriose galima mokytis lenkų kalba.

24. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, nekomplektuojamos tam tikros klasės, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vertindamas nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, teismas darė išvadą, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.

25. Teismas darė išvadą, kad Taryba Skundžiamu sprendimu nusprendusi nekomplektuoti Gimnazijoje 5-osios klasės, veikė jai suteiktos kompetencijos ribose, nepažeidė galiojančių teisės aktų, todėl sprendė, kad naikinti Skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pasisakė, kad atmetus pareiškėjų skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, todėl jų prašymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, netenkino.

27. Pasisakė, kad šiam sprendimui įsiteisėjus teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra naikintina.

III. 28. Pareiškėjai A. L. (A. L.), K. J.-L., A. B., E. Z., R. M. (R. M.), R. M., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), G. R., R. S., M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., A. T., K. U., A. V. (A. V.), N. V., E. Z. (E. Z.), O. Z., G. Z., L. A., Ž. B., A. D., H. G., D. J. (D. J.), R. J., F. K. (F. K.), G. K., A. K., B. R., K. S., R. S., M. U., K. V., A. V., T. Z. (T. Z.), A. Z., I. P. nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu būtų patenkintas pareiškėjų skundas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, jog skundžiamu sprendimu nebuvo keičiamas Bendrasis planas, todėl nereikėjo konsultuotis su visuomene. Nurodo, jog tokios išvados neatitinka tikrovės, nes struktūriniai pertvarkymai mokyklose - klasių steigimas ar naikinimas - yra Bendrojo plano reguliavimo sritis. Tvirtina, kad skundžiamu sprendimu faktiškai buvo pakeistos Bendrojo plano nuostatos, kurias priimant privaloma konsultuotis ir atsižvelgti į mokyklų bendruomenių ir kitų suinteresuotų asmenų nuomonę.

30. Teigia, kad atsakovas vietoj to, kad vykdytų bendrąjį planą, netikėtai, nesikonsultuojant su suinteresuota visuomene, 2015 m. balandžio 29 d. priėmė Bendrajam planui prieštaraujantį skundžiamą sprendimą, nors dar prieš mėnesį (2015 m. balandžio 1 d.) buvo priėmęs priešingą sprendimą - 5 klases komplektuoti. Skundžiamu sprendimu faktiškai buvo pakeistas ir mokyklos tipas, nustatytas tiek mokyklos nuostatuose, tiek įstatymuose (LR švietimo įstatymo 41 str.).

31. Pareiškėjų nuomone, Bendrasis planas buvo pakeistas, atsakovas privalėjo konsultuotis su visuomene, o to nepadaręs pažeidė LR švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas, bei pažeidė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.4 punkto nuostatas, pagal kurias Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su Mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms.

32. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas Skundžiamu sprendimu ne įgyvendino Bendrąjį planą, o priešingai - jį pažeidė: įvykdė mokyklos struktūrinius pertvarkymus ir faktiškai pakeitė mokyklos tipą.

33. Nesutinka su teismo išvada, kad Gimnazijos reorganizavimas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo objektyviai neįmanomas, kadangi nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki rugpjūčio 31 dienos buvo pakankamas 4 mėnesių laikotarpis. Todėl pareiškėjų manymu mokyklos reorganizavimas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo objektyviai įmanomas.

34. Nurodo, jog teismas neteisingai nurodo, kad nebuvo pažeistas Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 1019) 2 punktas, nes „Skundžiamu sprendimu nebuvo priskiriama aptarnavimo teritorija, nenustatoma priėmimo į mokyklą tvarka, mokinių ir klasių skaičius“. Priešingai, mano, kad būtent klasių skaičius ir buvo nustatytas.

35. Skundžiamą sprendimą vertina kaip skubotą, kadangi jį priėmė nesikonsultuojant su visuomene. Akcentuoja, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis tėvai ir vaikai turi teisę pasirinkti pageidaujamą mokyklą.

36. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir pritaikius ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentus vertina kaip atmestinus ir nesudarančius pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

37. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai, ginčydami skundžiamą tarybos sprendimą, nurodė, kad nekomplektuojant Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje 5-ųjų klasių yra pažeidžiamos jų vaikų teisės, nes jų vaikai, skundo padavimo metu buvę 4-okais, šioje gimnazijoje nebegalės mokytis. Pažymi, jog byloje buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir šiuo metu pareiškėjų vaikai mokosi Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje 5-oje klasėje. Todėl, kelia klausimą, ar pareiškėjai (apeliantai) ir toliau yra suinteresuoti skundžiamo tarybos sprendimo panaikinimu, turint omeny, kad skundžiamo tarybos sprendimo galiojimas yra apibrėžtas laike - sprendimas galioja 2015-2016 mokslo metams. Pažymi, kad penktų klasių mokykloje panaikinimas yra atidėtas nuo kitų mokslo metų pradžios, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., todėl pareiškėjų ir jų vaikų nepalies - pareiškėjų vaikai jau bus šeštokai. Mano, kad dėl šios priežasties, pareiškėjai turėjo prarasti materialinį teisinį suinteresuotumą skundžiamo tarybos sprendimo panaikinimu.

38. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Bendrasis planas nebuvo rengiamas, tačiau, vadovaujantis Bendrųjų kriterijų sąrašu, savivaldybės taryba įgyvendino savo pareigą, kaip ir kiekvienais metais, priimti sprendimą dėl klasių komplektų skaičiaus nustatymo mokyklose.

39. Pažymi, kad Bendrųjų planų rengimas ir klasių komplektų skaičiaus nustatymas mokyklose yra du skirtingi procesai, todėl Bendrojo plano rengimui keliami reikalavimai klasių komplektų skaičiaus nustatymui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju Taisyklės galėjo būti taikomos tik tiek, kiek jos padeda įgyvendinti Bendrųjų kriterijų sąraše numatytą savivaldybės tarybos funkciją patvirtinti klasių mokyklose skaičių. vadovaujantis Bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktu yra priimamas atskiras sprendimas dėl klasių komplektų skaičiaus mokyklose, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

40. Nurodo, jog sutikti su apeliantų pozicija, kad klasių skaičius mokyklose turi būti nustatomas būtent Bendrajame plane, reikštų, kad savivaldybės taryba pastarąjį planą turėtų keisti bent kartą per metus ir atitinkamai iki rugsėjo 1 d. dar pildyti pagal faktinę situaciją mokyklose. Atsakovo manymu toks teisės nuostatų aiškinimas būtų nelogiškas ir neracionalus, paneigtų tiek mokyklų tinklo planavimo prasmę, tiek apribotų klasių skaičiaus mokyklose nustatymo galimybes, nes kiekvienu atveju galimai turėtų būti taikomi Taisyklėse nustatyti ir apeliantų nurodomi reikalavimai Bendrųjų planų rengimui, t. y. konsultuojamasi. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo tapatinti sprendimą dėl klasių komplektų skaičiaus mokyklose nustatymo ir Bendrąjį planą, juo labiau tokio sprendimo priėmimo metu vadovautis Bendrojo plano rengimo procedūromis.

41. Pažymi, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus mokyklos tipas yra gimnazija ir skundžiamu tarybos sprendimu mokyklos tipas nebuvo keičiamas - tai aiškiai matyti ir iš skundžiamo tarybos sprendimo turinio.

42. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrajame plane (tiek pirmojoje, tiek vėlesnėse redakcijose) buvo nustatyta, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnaziją ketinama reorganizuoti į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų reikalavimai gimnazijos tipo mokykloms, toliau nurodoma, kad gimnazijos struktūra neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 reikalavimu, taikomu gimnazijos tipo mokykloms. Pabrėžia, kad visuose Bendruose planuose buvo viešai pateikiama informacija, kad mokykla neatitinka gimnazijos tipo mokykloms keliamų reikalavimų. Pažymi, kad gimnazijos reorganizuoti į gimnaziją ir progimnaziją iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. objektyviai nebebuvo įmanoma, bei nurodo, jog teisės aktų reikalavimai gimnazijos tipo mokykloms nesikeitė, o Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų gimnazijos tipo mokykloms.

43. Paaiškina, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos reorganizavimo procedūroms reikėjo ne tik atitinkamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimo, tačiau ir reorganizavimo sąlygų aprašo parengimo, jo paskelbimo, registravimo juridinių asmenų registre ir tik tuomet, dar praėjus 30 dienų nuo paskutinio paskelbimo, galėjo būti priimtas sprendimas dėl įstaigos reorganizavimo. Nurodo, jog apeliantai net neįrodinėja, kad mokyklos vadovas reikiamus veiksmus mokyklos reorganizacijai atliko ir objektyviai buvo galima mokyklą reorganizuoti iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Paaiškina, kad jokie mokyklos reorganizavimui skirti veiksmai iš mokyklos vadovo pusės atliekami nebuvo ir objektyviai, skundžiamo tarybos sprendimo priėmimo metu, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, mokyklos reorganizuoti jau nebebuvo galima. Be to nurodė, kad greta, vos 1,3 km atstumu, veikia kita mokykla, ugdymą, kaip ir Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija, organizuojanti lenkų kalba - Vilniaus S. K. mokykla.

44. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra pateiktos mokyklų tinklo sąvokos, tačiau yra numatyti mokyklų tinklo kūrimo principai ir tikslai (Švietimo įstatymo 28 str., Taisyklių 3-5 p. ir kt.). Iš aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatų analizės darė išvadą, kad mokyklų tinklas visų pirma yra sietinas su švietimo įstaigų išdėstymo tam tikroje teritorijoje sistema, siekiant užtikrinti tolygų įvairių tipų mokyklų paskirstymą atitinkamoje teritorijoje. Todėl teigia, kad konstatuojant mokyklų tinklo bendrojo plano keitimą, turėtų būti nustatyta, kad pakitimai turėjo įtakos ne vienai mokyklai, o visai mokyklų tinklo bendrajame plane numatytai sistemai.

45. Nurodo, jog skundžiamu tarybos sprendimu buvo įgyvendinami teisės aktai konkrečios mokyklos atžvilgiu ir šių teisės aktu įgyvendinimas mokyklų (tinklo) išsidėstymo, tipu ar kitu mokyklų tinklo elementu nepakeitė. Teigia, kad negalima vertinti, kad mokyklos klasių skaičiaus nustatymas turi būti laikomas mokyklų tinklo pertvarkymu. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamo tarybos sprendimo nelaikė mokyklų tinklo keitimu, šią sąvoką vertino tinkamai ir todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teigia, jog nebuvo keičiamas Bendrasis planas, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina ir kita apeliantų nurodoma nuostata dėl konsultavimosi su bendruomenėmis - Taisyklių 35.4 punktas, kuris yra taikytinas Bendrojo plano rengimo stadijoje.

46. Nesutinka su apeliantų teiginiais, kad skundžiamu tarybos sprendimu buvo keičiamas Bendrasis planas, kaip tik, teigia, kad skundžiamu tarybos sprendimu jis buvo įgyvendintas.

47. Nurodo, jog apeliantų nurodoma aplinkybė, kad jie jau pradėjo realizuoti savo teisę pasirinkti mokyklą - pateikė prašymus Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai dėl jų vaikų priėmimo į būtent šią mokyklą, taip pat argumentai, kad Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ yra sudariusi sutartį su Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija dėl moksleivių ugdymo tęstinumo užtikrinimo, negali suponuoti išvados, jog savivaldybė ar mokykla gali nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, keliamų tokioms mokykloms. Paaiškina, kad mokyklos, jų vadovai, žinodami apie galiojančius teisės aktų reikalavimus, turėjo patys užtikrinti, kad tokios sutartys nebūtų pratęsiamos. Atsakovo nuomone, teigti, kad skundžiamas tarybos sprendimas yra neteisėtas, šį neteisėtumą grindžiant mokyklų tarpusavio susitarimu, kuriame savivaldybė nedalyvavo, nėra jokio teisinio pagrindo, mano, jog iš tokios imperatyvių teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sutarties apeliantams neturėtų kilti kokie nors teisėti lūkesčiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

49. Pareiškėjai nesutinka su Tarybos sprendimu nekomplektuoti Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje 5-osios klasės. Nors pareiškėjų vaikai šioje mokykloje dar nesimokė, tačiau jie savo lūkesčius grindžia tarp mokyklos, kurioje mokėsi jų vaikai (darželis-mokykla „Šaltinėlis“), ir ginčo mokyklos sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi. Sutartis pateikta į bylą yra 2008 m. gruodžio 19 d. ir joje nurodoma, kad ji galioja vienerius metus ir šalims susitarus yra automatiškai tęsiama. Šioje sutartyje nurodyta, jog moksleiviams, baigusiems darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, bus užtikrinta galimybė mokintis Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje.

50. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundą atmetus kaip nepagrįstą, pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės dėsto tapačias skundžiamo sprendimo neteisėtumo aplinkybes.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

52. Apeliantai savo apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

53. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

54. Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.

55. Vertindama, ar skundžiamu sprendimu pakeistas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 priedas gali būti traktuojamas kaip Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano pakeitimas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsižvelgiant į mokyklų tinklo kūrimo principus ir tikslus, toks sprendimas negali būti prilyginamas mokyklų tinklo bendrojo plano pakeitimui, kai pokyčiai turi poveikį visam savivaldybių mokyklų tinklui.

56. Švietimo ir mokslo ministerijos ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 3 punkte numatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) skaičių patikslina: jei prašymų mokytis bendrojo ugdymo mokykloje skaičius yra didesnis nei buvo nustatytas mokinių ir klasių skaičius, neperkeliant mokinių mokytis į antrą pamainą ir nepažeidžiant higienos normų, sudaromų klasių skaičius mokykloje didinamas, atitinkamai mažinant klasių skaičių kitose mokyklose (3.1); jei mokykla nesurenka nustatyto mokinių skaičiaus ir nesudaro patvirtinto klasių skaičiaus, klasių skaičius mažinamas (3.2).

57. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad įgyvendinti Gimnazijos reorganizavimą į gimnaziją ir progimnaziją iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsižvelgiant į Biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros trukmę buvo neįmanoma. Taip pat sutiktina, kad vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1019 3 punktu, Taryba turėjo teisę sprendimu nuspręsti neformuoti 5 klasių. Šis Tarybos priimtas sprendimas, atsižvelgiant į mokyklų tinklo kūrimo principus ir tikslus, kuriuos sprendime, vadovaujantis ginčui aktualiu mokyklų tinklo kūrimo teisiniu reglamentavimu, išdėstė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip mokyklų tinklo bendrojo plano keitimas. Tai yra šio plano įgyvendinimo proceso dalis.

58. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo motyvų, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų ir buvo priimtas skubotai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei prieitoms išvadoms išdėstytoms Nutarties 22 p. Ginčijamo sprendimo faktiniai motyvai buvo išdėstyti 2015 m. balandžio 21 d. Aiškinamajame rašte (t. I, b. l. 121), kuris pagrįstai laikytinas neatskiriama ginčijamo sprendimo dalimi, kadangi jame yra nurodytos skundžiamo sprendimo priėmimo priežastys, tikslai ir uždaviniai, įvertintas atitikimas pagrindiniams norminiams aktams.

59. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad priėmus ginčijamą sprendimą, Vilniaus mieste išliko pakankamai galimybių moksleiviams mokytis tautinės mažumos gimtąja (lenkų) kalba, jog tautinių mažumų atstovams (tarp jų ir moksleiviams, kurių gimtoji kalba yra lenkų kalba) nėra nustatyta jokių apribojimų mokytis kitose mokyklose Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Pažymėtina ir tai, kad sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp darželio-mokyklos „Šaltinėlis“ ir ginčo mokyklos negali būti vertinama kaip teisinis pagrindas, ribojantis savivaldybės pareigą įgyvendinti mokyklų tinklo bendrojo plano procesą. Tuo pačiu tokia sutartis, kuri nedera su mokyklų tinklo bendrojo plano proceso įgyvendinimo priemonėmis, pareiškėjams nesukuria teisėtų lūkesčių, kad jų vaikai bus priimti į ginčo mokyklą, nes tik teise pagrįsti lūkesčiai yra saugotini ir gintini.

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėta procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

61. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo taip pat atmestinas, kadangi jie teisės į išlaidų atlyginimą šiuo atveju neįgijo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

62. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi šioje administracinėje pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ galiojimą (t. I, b. l. 103-105). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, šiam sprendimui įsiteisėjus reikalavimo užtikrinimo priemonė yra naikintina (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., A. B., E. Z., R. M. (R. M.), R. M., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), G. R., R. S., M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., A. T., K. U., A. V. (A. V.), N. V., E. Z. (E. Z.), O. Z., G. Z., L. A., Ž. B., A. D., H. G., D. J. (D. J.), R. J., F. K. (F. K.), G. K., A. K., B. R., K. S., R. S., M. U., K. V., A. V., T. Z. (T. Z.), A. Z., I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ galiojimo sustabdymą nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius