2025-10-29 Nr. AB-17641-3-62-3-01162-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-53-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01162-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 68-193 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2S-1758, kuriuo Nutarimas paliktas nepakeistas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. ryte buvo pakviestas pas R. K. Tuo metu gulėjo lovoje, išgėręs vaistų nuo galvos skausmo, nes blogai jautėsi. Nuėjo į R. K. darbo kabinetą, kur rado kitą nuteistąjį M. V., besiginčijantį su R. K.. Paklausus, dėl ko buvo pakviestas, R. K. buvo atsakyta pakeltu tonu, kad turįs išplauti jos darbo kabinetą. Pareiškėjas atsakė nesuprantantis, kodėl turi plauti kabinetą, kai šalia stovi M. V., kuris prižiūri 9 būrio vidaus tvarką. Pareiškėjas yra įdarbintas lauko tvarkiniu. Pareiškėjas suirzęs dėl R. K. įsakymo, išėjo iš jos kabineto ir grįžo atgal į lovą pabūti ramiai, kol šiek tiek praeis galvos skausmas. Grįžus į kambarį ir atsigulus į lovą, atėjo R. K.. Ji pagrasino, kad, jei pareiškėjas neplaus kabineto, jam bus paskirta nuobauda. Pareiškėjas teigė galintis išplauti vėliau. Dėl to, kas aptarta, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, kuri yra nepagrįsta, nes pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Nutarime nėra nurodoma tariamo pažeidimo įvykdymo diena. Pažeidimas nustatytas tik iš pataisos namų pareigūnų teiginių, kurie yra nepagrįsti, be to, pažeidimas nebuvo užfiksuotas vaizdo registratoriais, kuriuos pareigūnai turi ir kuriais privalėjo naudotis nagrinėjamo įvykio metu.

3. Pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijęs galvos skausmas. Dėl šios diagnozės pareiškėjui gydymas nėra skirtas, tačiau galvos skausmui užėjus, jį slopina vaistais nuo galvos skausmo, o tam medicinos punkto darbuotojas nėra reikalingas. Dėl šios priežasties pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. paaiškinimas buvo trumpas ir lakoniškas.

4. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nuo įdarbinimo visą laiką atliko lauko tvarkinio funkcijas, o nuteistasis M. V. visą laiką atliko vidaus patalpų tvarkinio funkcijas. Be to, pareiškėjas buvo įdarbintas tik 0,25 etato, darbo grafikas nebuvo patvirtintas, todėl turėjo teisę darbą atlikti tada, kai turi tam laiko. Nuteistajam M. V., kuris dirbo vidaus tvarkiniu ir kuris prieš ateinant pareiškėjui be jokios priežasties atsisakė tvarkyti darbo kabinetą, ginčijosi su R. K., skirtingai nei pareiškėjui, jokia nuobauda nebuvo paskirta. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta prieš lygtinio paleidimo komisijos posėdį, kas atėmė iš pareiškėjo galimybę tikėtis būti paleistam anksčiau laiko.

5. Atsakovas Kalėjimų departamentas (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė, kad gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą, konstatuota, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo skundžiama nuobauda skirta už akivaizdų režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas, būdamas įdarbintas 9 būrio valytoju, nevykdė Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistės R. K. reikalavimų sutvarkyti 9 būrio darbo kabinetą, be R. K. leidimo išėjo iš 9 būrio darbo kabineto bei garsiai šaukdamas kėlė triukšmą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (toliau – ir Taisyklės) 18.2 ir 18.4 papunkčių reikalavimus. Skiriant nuobaudą, buvo laikomasi BVK 143 straipsnio reikalavimų. Nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta nepažeidžiant procesinių reikalavimų. Priimant pareiškėją į darbą valytoju ir valytojo pareigybės apraše nebuvo numatyta išimčių dėl darbo atlikimo tvarkos.

7. Pravieniškių PN-AK (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. apie 8.30 val. pareiškėjas, būdamas 9 būrio valytoju, nevykdė reikalavimų sutvarkyti darbo kabinetą, be leidimo išėjo iš 9 būrio darbo kabineto bei garsiai šaukdamas kėlė triukšmą. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Taisyklių 18.2 ir 18.4 papunkčius. Už tokį elgesį pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjui skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė šias aplinkybes:

9.1. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė R. K. 2021 m. sausio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 45-5201 informavo Pravieniškių PN-AK direktorių, jog 2021 m. sausio 19 d., vykdydama 9 būrio specialistės funkcijas, apie 8.30 val. atėjo į 9 būrį. Užėjus į darbo kabinetą iškvietė 9 būrio valytojus, t. y. nuteistuosius M. V. bei I. B., ir nurodė sutvarkyti darbo kabinetą, kadangi 2021 m. sausio 18 d. buvo tvarkoma kabineto langų apdaila. Nuteistasis M. V. parodė ištinusią ranką ir pasakė, kad skauda, eis pas gydytoją (iš vakaro specialistė registravo nuteistąjį pas gydytoją). Tuomet, paprašius nuteistojo I. B. sutvarkyti darbo kabinetą, nuteistasis reiškė nepasitenkinimą, teigdamas, kad jis netvarkys jokio kabineto. Pareigūnė pakartotinai davė nurodymą nuteistajam I. B. sutvarkyti kabinetą bei perspėjo, kad už nurodymų nevykdymą bus surašytas tarnybinis pranešimas. Pareiškėjas atsisakė tvarkyti ir be leidimo išėjo iš kabineto garsiai šaukdamas bei gestikuliuodamas rankomis, taip rodydamas nepagarbą ir šaukdamas pareiškė, kad parašys prašymą išeiti iš darbo.

9.2. Vyriausiasis specialistas D. C. 2021 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. 9 būrio apėjimo metu išgirdo triukšmą 9 būrio specialisto kabinete ir, eidamas link kabineto, girdėjo, kaip nuteistasis I. B. garsiai šaukė ir reiškė nepasitenkinimą dėl kabineto tvarkymo. Tuomet 9 būrio specialistė R. K. davė nuteistajam nurodymą sutvarkyti kabinetą, tačiau šis jį tvarkyti kategoriškai atsisakė. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuteistasis tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

9.3. Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. paaiškinime nurodė, kad su būrio viršininkės R. K. tarnybiniu pranešimu nesutinka. 2021 m. vasario 19 d. pareiškėjas pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame iš esmės tvirtino, kad R. K. liepė jam išplauti kabinetą. Pareiškėjas atsisakė tai daryti, nes jam skaudėjo galvą.

9.4. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavedimu atlikus patikrinimą, kurio metu buvo apklausti nuteistieji, vadovautasi sveikatos pažymomis ir Turto valdymo skyriaus komendanto tarnybiniu pranešimu, Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. vasario 22 d. tyrimo išvadoje Nr. 42-3365 nustatyta, kad nuteistasis I. B., būdamas įdarbintas 9 būrio valytoju, nevykdė Resocializacijos skyriaus specialistės R. K. reikalavimų sutvarkyti 9 būrio darbo kabinetą, be Resocializacijos skyriaus specialistės R. K. leidimo išėjo iš 9 būrio darbo kabineto bei garsiai šaukdamas kėlė triukšmą, tuo pažeisdamas BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Taisyklių 18.12 ir 18.2 papunkčius. Nuteistojo elgesį siūlyta svarstyti Drausmės komisijos posėdyje.

9.5. Pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktorius 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 68-193 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – pareikštas papeikimas už BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Taisyklių 18.2, 18.4 papunkčių pažeidimus.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pagal jo paties prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2-1656 buvo paskirtas į valytojo pareigas 0,25 etato. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtinto Valytojo pareigybės aprašo 7 punkte įtvirtintos valytojo pareigos, tarp jų: valyti buitines atliekas, šiukšles iš patalpų, koridorių, laiptinių bei teritorijos (7.1 p.); šluostyti dulkes, valyti ir plauti grindis, laiptines, langus, sienas (7.2 p.); valyti dulkes nuo stalų, kėdžių ir kito inventoriaus (7.3 p.). Valytojas tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui (10 p.). Taip pat į bylą pateiktas tuo pačiu 2014 m. liepos 30 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Tarnybinių patalpų valytojo pareigybės aprašas, pagal kurį tarnybinių patalpų valytojas privalo valyti tarnybines patalpas, išnešti šiukšles iš koridorių, laiptinių bei teritorijos (7.1 p.); tarnybinėse patalpose šluostyti dulkes, valyti ir plauti langus, sienas, grindis, laiptines (7.2 p.); tarnybinėse patalpose valyti dulkes nuo stalų, kėdžių ir kito inventoriaus (7.3 p.); 7.4. išnešti atliekas ir šiukšles iš tarnybinių patalpų į nustatytą vietą (7.4 p.); sutvarkyti darbo inventorių ir sandėliuoti jį tam skirtoje patalpoje (7.5 p.); laikytis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklių bei darbo drausmės (7.6 p.). Tarnybinių patalpų valytojas tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui ir Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus vyresniajam specialistui (10 p.).

11. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai pareigūnai Resocializacijos skyriaus specialistė R. K. ir D. C., kurie tarnybiniais pranešimais informavo Pravieniškių PN-AK direktorių apie vykusį konfliktą.

12. Liudytoja R. K. nurodė, kad ji 2021 m. sausio 19 d. ryte davė nurodymą I. B. sutvarkyti darbo kabinetą po langų apdailos darbų. Tiek I. B., tiek M. V. dirbo tvarkiniais (valytojais) ir abu turėjo pareigą tvarkyti tiek vidaus, tiek išorės patalpas. Abu nuteistieji galėjo būti susitarę, kuris kokias patalpas valys. Tuo metu ji buvo būrio viršininkė, t. y., Resocializacijos skyriaus specialistė atsakinga už tam tikrą būrį, šiuo atveju – 9. Paprastai Resocializacijos skyriaus specialistai vadinami būrio viršininkais. Pareiškėjas žinojo, kad ji yra būrio viršininkė, nes tvarkė visus dokumentus, susijusius su pareiškėju, jis žinojo, jog ji turi teisę duoti jam nurodymus.

13. Liudytoju apklaustas Saugumo valdymo skyriaus specialistas D. C. nurodė, jog jo pareiga yra apeiti patalpas. Atlikdamas savo pareigą, pro praviras kabineto duris jis išgirdo, jog R. K. kabinete vyksta žodinis konfliktas. Girdėjo, kad R. K. davė nurodymą I. B. sutvarkyti kabinetą, I. B. reiškė nepasitenkinimą. Paklaustas, ar R. K. buvo būrio viršininkė, liudytojas atsakė, jog būrio viršininkų pareigybė buvo iki 2019 m reorganizacijos. Po reorganizacijos ta pati pareigybė buvo pavadinta Resocializacijos skyriaus specialistais.

14. Nuteistasis liudytojas M. V. nurodė, kad detaliai įvykio neprisimena. Paaiškino, kad tuo metu jam skaudėjo ranką ir negalėjo atlikti tvarkinio darbo, buvo užregistruotas pas gydytoją. M. V. patvirtino, kad jie su I. B. buvo susitarę, kuris atliks vidaus, kuris lauko tvarkymo darbus.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiame Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybės aprašyme, kuris patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-442, nurodoma, kad Resocializacijos skyriaus specialistas reikalauja, kad nuteistieji laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (5.6 p.); stebi neoficialią būrio struktūrą, analizuoja būrio nuteistųjų drausmę, naudoja rezultatus socialinei nuteistųjų reabilitacijai (5.8 p.); informuoja direktoriaus pavaduotoją, koordinuojantį ir kontroliuojantį Resocializacijos ir Tyrimų skyrių veiklą, sektoriaus Saugumo valdymo, Resocializacijos skyrių viršininkus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus bei apie negatyvias nuteistųjų elgesio pokyčių tendencijas, imasi reikalingų priemonių problemai spręsti (5.9 p.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. K., būdama Resocializacijos skyriaus specialistė, vykdė ir Socialinės reabilitacijos skyriaus 9 būrio viršininkės funkcijas.

16. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2-1656 pareiškėjas buvo įdarbintas 0,25 etato į valytojo pareigas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. ir liudytojas M. V., kuris taip pat buvo Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu įdarbintas 0,25 etato valytoju, nurodė, jog M. V. su I. B. buvo tarpusavyje susitarę, kuris valys išorines, o kuris vidines patalpas. Pagal jų susitarimą I. B. tvarkydavo išorines patalpas, o M. V. – vidines patalpas. Tačiau, teismo vertinimu, abu nuteistieji Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu buvo įdarbinti valytojais, todėl R. K., duodama nurodymą I. B. sutvarkyti jos darbo kabinetą po vykusios langų apdailos, pareiškėjui davė teisėtą nurodymą, susijusį su jo tiesioginėmis valytojo pareigomis. Teismas darė išvadą, kad R. K., pagal vykdomas funkcijas turėjo teisę duoti nurodymą pareiškėjui sutvarkyti jos darbo kabinetą, o pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas pareigas ir pareigūnų, šiuo atveju R. K., einančios ir 9 būrio viršininkės pareigas, teisėtus reikalavimus.

17. Byloje nepaneigta, kad pareiškėjas triukšmavo. Tiek pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tiek apklaustų liudytojų paaiškinimai, patvirtina faktą, kad pareiškėjas elgėsi konfliktiškai, triukšmavo. Tai, kad pareiškėjas nurodo, kad yra „garsiakalbis“, nesudaro pagrindo elgtis netinkamai ir nesilaikyti Taisyklių 18.4 papunktyje įtvirtinto reikalavimo netriukšmauti.

18. Byloje pateiktame 2021 m. vasario 22 d. medicininiame pažymėjime Nr. PPV-PPN-11-66, nurodyta, jog pagal pareiškėjo ligos istorijoje esančius įrašus jis paskutinį kartą pas vidaus ligų gydytoją lankėsi 2020 m. rugsėjo 24 d., gydymas medikamentais jam nepaskirtas; asmens sveikatos istorijoje yra įrašas apie nustatytą (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nėra pateikęs. 2021 m. kovo 15 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjui yra nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė jam nustatyta Norvegijoje. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyti duomenys nepatvirtino, kad pareiškėjo sveikatos būklė 2021 m. sausio 19 d. Nutarime minimo įvykio metu būtų objektyviai sutrukdžiusi pareiškėjui atlikti pareigūnės nurodytą darbą. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo sveikatos būklė būtų buvusi tokia bloga kaip nurodė pareiškėjas, jis apie tai turėjo informuoti nurodymą davusią pareigūnę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas įvykio metu būtų skundęsis bloga sveikatos būkle. Ši aplinkybė pareiškėjo buvo nurodyta tik 2021 m. vasario 19 d. pareiškėjo paaiškinime, kuris surašytas po įvykio praėjus mėnesiui, todėl teismas minėtą aplinkybę vertino kaip pareiškėjo pasirinktą gynybinę poziciją.

19. Byloje pateiktas 2021 m. vasario 22 d. medicininis pažymėjimas Nr. PPV-PPIY-II-67 patvirtina, kad 2021 m. sausio 19 d. kitam tvarkiniui M. V. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas bei išduotas atleidimas dėl laikino nedarbingumo. Pareiškėjas iš esmės neneigė, kad jis atsisakė tvarkyti kabinetą, todėl, kad tą darbą turi atlikti M. V.. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad pareiškėjas vykdyti pareigūnės nurodymą atsisakė ne dėl blogos savo sveikatos būklės, o reikšdamas nepasitenkinimą, jog nuo darbo kabineto tvarkymo buvo atleistas kitas nuteistasis.

20. Byloje esanti Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2023 m. rugsėjo 20 d. pažyma patvirtina, kad vaizdo registratoriais 2021 m. sausio 19 d. įvykis nebuvo fiksuojamas. Tačiau ši aplinkybė nekeičia pažeidimo padarymo fakto, kuris įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

21. Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad Nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2S-1758, priimtą ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Nutarimo. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas

III. 22. Pareiškėjas I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Nutarimu nuobauda buvo paskirta neteisėtai, kadangi pareigūnė davusi nurodymą jam išvalyti darbo kabinetą, viršijo savo įgaliojimus, kadangi neturėjo teisės tokius nurodymus duoti. Tarnybinių patalpų valytojo pareigybės apraše yra nurodyta, kad valytojas yra tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui ir Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus vyresniajam specialistui, o teismas nevertino aplinkybės, kad pareigūnė R. K. negalėjo duoti pareiškėjui nurodymo išvalyti kabinetą. Teismas ir atsakovas nepateikė duomenų, kad 2021 m. kovo 3 d. R. K. užėmė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko ar Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Pareiškėjas taip pat ginčija aplinkybę, kad tarnybiniame kabinete kėlė triukšmą, kadangi kiti pareigūnai tokiu atveju neįėjo į kabinetą patikrinti, dėl kokių priežasčių triukšmaujama ar padėti pareigūnei. Pareiškėjas pažymi, kad kitas nuteistasis M. V., kaip liudytojas, nurodė kad jokio triukšmo ir konflikto pareiškėjas nekėlė.

24. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo ginčijamą aplinkybę, kad pareigūnė R. K. neva neturėjo įgaliojimų pareiškėjui nurodyti išvalyti tarnybinį kabinetą. Sprendime aiškiai pasakyta, kad Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybė anksčiau vadinosi „Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas“. Analogiškus parodymus dėl pareigybės pavadinimo ir atliekamų Resocializacijos skyriaus specialisto pareigų davė ir apklausti liudytojai R. K. ir D. C.. Pareiškėjas savo pirminiame 2021 m. sausio 21 d. paaiškinime Nr. 71/9/71 nurodė, kad nesutinka su būrio viršininkės R. K. tarnybiniu pranešimu. Taigi nustatyta, kad R. K., būdama Resocializacijos skyriaus specialistė, vykdė ir Socialinės reabilitacijos skyriaus 9 būrio viršininkės funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 68-193 (Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 2S-1758, kuriuo konstatuota, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo skirtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

27. Nutarimu drausminė nuobauda pareiškėjui skirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t . y. pareiškėjui (9 būrio valytojui) 2021 m. sausio 19 d. apie 8.30 val. buvo nurodyta sutvarkyti darbo kabinetą, tačiau pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, teigdamas, kad jis netvarkys kabineto, o pakartotinai pareiškėjui nurodžius sutvarkyti kabinetą bei perspėjus, jog už nurodymų nevykdymą bus surašytas tarnybinis pranešimas, jis atsisakė tvarkyti ir be leidimo išėjo iš kabineto garsiai šaukdamas bei gestikuliuodamas rankomis taip rodydamas nepagarbą. Nutarime nurodyta, kad tuo nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 18.2 ir 8.4 punktų reikalavimus (Nutarime nurodyta 18.12 papunktis laikytina rašymo apsirikimo klaida).

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, teigdamas, kad Nutarimu nuobauda buvo paskirta neteisėtai.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

31. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-520/2025; ir kt.). Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

32. Ginčui aktualios redakcijos BVK 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.); vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.).

33. Ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 18.2 ir 18.4 papunkčiuose nurodyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių, be kita ko, įėjus pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti į patalpą, kurioje yra pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovas, ir išeiti iš jos tik pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovui leidus, kreipiantis į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovą, pasakyti savo pavardę (18.2 p.); nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti (18.4 p.).

34. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtinto Tarnybinių patalpų valytojo pareigybės aprašo 10 punktas numato, kad valytojas tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus komendanto 2022 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 42-3520 nurodyta, kad valytojas tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui (nuo 2019 m. sausio 31 d. Resocializacijos skyriaus specialistui), tačiau byloje nėra duomenų, jog Pareigybės aprašas buvo pakeistas ir apie tai pareiškėjas informuotas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės neginčytinai teigti, kad Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė R. K. turėjo teisę duoti nurodymą pareiškėjui sutvarkyti darbo kabinetą pagal Tarnybinių patalpų valytojo pareigybės aprašą.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko Resocializacijos skyriaus specialisto funkcijų vertinimą ir konstatavo, kad Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybė atitinka Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybę, todėl R. K. pareiškėjui duodama nurodymą sutvarkyti darbo kabinetą, neviršijo įgaliojimų. Tačiau Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašas byloje nėra pateiktas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju taip pat neaišku, ar Tarnybinių patalpų valytojo pareigybės aprašas atitinkamai buvo pakeistas ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas, t. y. ar pagal Tarnybinių patalpų valytojo pareigybės aprašą pareiškėjui galėjo būti duodamas Resocializacijos skyriaus specialisto nurodymas ir tą nurodymą pareiškėjas turėjo vykdyti.

36. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Tarnybinių patalpų valytojo pareigybės aprašo pokyčius, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjas žinojo apie pareigą (turėjo pareigą) vykdyti R. K. nurodymą sutvarkyti darbo kabinetą, todėl už tokio nurodymo nevykdymą negalėjo būti baudžiamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš pareiškėjo skundžiamo Nutarimo šalintinos aplinkybės, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, t. y. pareiškėjas būdamas 9 būrio darbo kabineto valytoju nevykdė reikalavimų sutvarkyti darbo kabinetą.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, be kita ko, rėmėsi Nutarime nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, t. y. pareiškėjas būdamas 9 būrio darbo kabineto valytoju nevykdė reikalavimų sutvarkyti darbo kabinetą, todėl šios aplinkybės, yra šalintinos ir iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

38. Remiantis bylos duomenimis, aplinkybės, kad pareiškėjas išėjo iš darbo kabineto be pareigūnės leidimo, keldamas triukšmą ir gestikuliuodamas rankomis, nebuvo paneigtos, priešingai, patvirtintos liudytojų parodymais. Taigi nėra pagrindo kvestionuoti to, kad pareiškėjas be leidimo išeidamas iš darbo kabineto, keldamas triukšmą ir gestikuliuodamas rankomis, pažeidė Taisyklių 18.2 ir 18.4 papunkčių reikalavimus, o tai sudarė pagrindą pareiškėjui skirti nuobaudą – papeikimą.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie leistų paneigti nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas išėjo iš darbo kabineto be pareigūnės leidimo, keldamas triukšmą ir gestikuliuodamas rankomis. Taigi pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Taisyklių 18.2 ir 18.4 papunkčių reikalavimus.

40. Tai, kad iš pareiškėjo skundžiamo Nutarimo pašalinta aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, t. y. pareiškėjas būdamas 9 būrio darbo kabineto valytoju nevykdė reikalavimų sutvarkyti darbo kabinetą, nesudaro pagrindo panaikinti Nutarimą, nes kiti du pažeidimai įrodyti, o pareiškėjui paskirta švelni nuobauda. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuobauda, t. y. papeikimas, pareiškėjui skirta nepagrįstai.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai taikė teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius