2017-05-10 Nr. AB-9853-3-61-3-00749-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-413-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00749-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos, dėl aktų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja O. Z. su 2017 m. kovo 7 d. skundu, įvardytu ieškiniu, kurį 2017 m. kovo 22 d. patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti jos butą ne bendro naudojimo patalpa, o pareiškėjos privačia nuosavybe; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-7866/15; 3) panaikinti 2015 m. vasario 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-277/15(2.1.15-SM4); 4) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. A-11-3382/15-(1/1/47-T1); 5) įpareigoti atsakovą grąžinti O. Z. iš jos pensijos išskaičiuotą 224 Eur sumą; 6) atlyginti pareiškėjai 672 Eur neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos O. Z. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-7866/15, 2015 m. vasario 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-277/15(2.1.15-SM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. A-11-3382/15-(1/1/47-T1). Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos O. Z. 2017 m. kovo 22 d. skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl reikalavimų išreikalauti iš atsakovo grąžinti jai iš pensijos išskaičiuotus 224 Eur bei atlyginti 672 Eur moralinę žalą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomi pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-7866/15, 2015 m. vasario 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-277/15(2.1.15-SM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. A-11-3382/15-(1/1/47-T1) buvo priimti administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimas 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais iš administracinių teismų buvo perduotas bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgęs į tai, teismas aptartus pareiškėjos skundo reikalavimas atsisakė priimti kaip nepriskirtinus administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. A-11-3382/15-(1/1/47-T1) paskirtos nuobaudos jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir šis teismas dėl jos skundo administracinėje byloje Nr. II-308-536/2014 priėmė 2015 m. gegužės 20 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2015 m. liepos 7 d., taigi, procesas dėl O. Z. nubaudimo administracinio teisės pažeidimo byloje yra pasibaigęs.

Pareiškėjos patikslinto skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo priimta nagrinėti.

III. Pareiškėja O. Z. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) pripažinti jos butą ne bendro naudojimo patalpa, o pareiškėjos privačia nuosavybe; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-7866/15; 3) panaikinti 2015 m. vasario 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-277/15(2.1.15-SM4); 4) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. A-11-3382/15-(1/1/47-T1); 5) įpareigoti atsakovą grąžinti O. Z. iš jos pensijos išskaičiuotą 224 Eur sumą; 6) atlyginti pareiškėjai 672 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėja paaiškina, kad kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-33755-912/2016 pažymėjo, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose skundžiami teismui ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, bet Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2211-232/2016 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose skundžiami ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, bet Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Teigia, kad tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinis teismas nenori ginčijamo faktinių duomenų patikrinimo akto ir ginčijamo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 1 dalies surašymą pripažinti neteisėtais veiksmais, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. A-11-3382/15-(1/1/47-T1) – negaliojančiu, tačiau jie pripažįsta pareiškėjos butą bendro naudojimo patalpa.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo pareiškėjos O. Z. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties argumentais, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais iš administracinių teismų buvo perduotas bendrosios kompetencijos teismams.

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2015 m. vasario 10 d. O. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-7866/15 už tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. apie 17 val. ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nupjovė bendro naudojimo elektros laidus. Taip pareiškėja pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1-193 patvirtintų Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių 6.7 ir 6.8 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad O. Z. 2015 m. vasario 26 d. dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos posėdyje, kuriame pateikė savo paaiškinimus, ir buvo informuota, kad nutarimo priėmimas atidedamas iki 2015 m. balandžio 16 d. 13.00 val., nes būtina surinkti papildomus įrodymus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A11-3382/15-(1.1.47-T1), nutarė pripažinti O. Z. kalta, padarius pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė pareiškėjai 70 Eur baudą. Kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą O. Z. buvo informuota tinkamai, tačiau į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos posėdį neatvyko, byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, o priimtas nutarimas 2015 m. balandžio 20 d. jai buvo išsiųstas registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Šį nutarimą pareiškėja apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-308-536/2014 jos skundą atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-681-190/2015 O. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties panaikinimo atmetė. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, o tai reiškia, kad ginčas yra galutinai išspręstas, todėl pareiškėja administraciniam teismui negali reikšti tų pačių reikalavimų.

Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl jos buto pripažinimo ne bendro naudojimo patalpa, o jos asmenine nuosavybe, yra civilinio pobūdžio, todėl jis negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų, kaip nepriskirtinų administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2014 m. vasario 10 d. 20.25 val. atliko (duomenys neskelbtini), esančios bendrojo naudojimo patalpos, kuri yra šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2015 m. vasario 10 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-277/15(2.1.15-SM4) pažymėjo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja pripažino, jog 2014 m. gruodžio 9 d. nupjovė bendrojo naudojimo elektros laidus.

Į minėtą butą specialistas nebuvo įleistas. Pareiškėjai 2015 m. vasario 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-7866/15, kuriame konstatuota, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 1 dalyje. 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. A11-3382/15-(1.1.47-T1) O. Z. buvo pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta jai skirti 70 Eur administracinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 249 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas.

Institucijų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis proceso teisės normomis, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnį, šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti aptartus skundo reikalavimus, kaip nepatenkančius į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžiamą sritį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas.

Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiškėja dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. A-11-3382/15-(1/1/47-T1) paskirtos nuobaudos jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir šis teismas dėl jos skundo administracinėje byloje Nr. II-308-536/2014 priėmė 2015 m. gegužės 20 d. nutartį, kuri 2015 m. liepos 7 d. įsiteisėjo, taigi, procesas dėl O. Z. nubaudimo administracinio teisės pažeidimo byloje yra pasibaigęs.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmuoju 2017 m. kovo 7 d. skundo reikalavimu bei pirmuoju 2017 m. kovo 22 d. patikslinto skundo reikalavimu O. Z. prašė pripažinti jos butą ne bendro naudojimo patalpa, o pareiškėjos privačia nuosavybe. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartyje pažymėjo, kad toks reikalavimas jau buvo išnagrinėtas, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau spręsdamas skundo priėmimo klausimą, šio reikalavimo priėmimo klausimo neišsprendė – jis nebuvo priimtas, bet taip pat nebuvo ir atsisakyta jį priimti. Atsižvelgiant į tai, minėto skundo reikalavimo priėmimo klausimą grąžinama spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kurioje nebuvo išspręstas pareiškėjos O. Z. 2017 m. kovo 22 d. patikslinto skundo reikalavimo pripažinti jos butą ne bendrojo naudojimo patalpa, o pareiškėjos privačia nuosavybe priėmimo klausimas panaikinti ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė