fef428c7-d4d3-4fdf-965c-81d6f3497d2d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-373-921/2022 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00018-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4.; 3.1.2.2.2.; 3.1.2.2.3.; 3.3.2.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2021 m. spalio 9 d. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo tyrėjos A. K.. Tyrėja elektroninėmis priemonėmis apie ikiteisminio tyrimo eigÄ informuoja E. B.. 2021 m. spalio 18 d. prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesurinkęs informacijos apie elektroniniu paÅ¡tu vykusį susiraÅ¡inėjimÄ tarp tyrėjos ir E. B.. Tokie prokuroro veiksmai ir aplaidus darbas, ieÅ¡kovÄ slegia psichologiÅ¡kai, sukelia dvasinius iÅ¡gyvenimus.

3. Teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ , nurodant ir pateikiant ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, sumokėti žyminį mokestį. 4. 2022 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti kitÄ sprendimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ priėmė. Panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, jog jis turi teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

6. Teismas nustatė, kad neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos prokuroro veiksmų – dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovui pasirinkus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas neturi teisės pasirinkti teismingumo, nes ieÅ¡kinyje nurodoma žala atsirado ne dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ . Sprendė, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma bendro teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys atsakovei, kuri yra valstybė, turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, adresu Gedimino pr. 30, Vilnius, todėl ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę.

Atsižvelgiant į tai, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys neteismingas Alytaus apylinkės teismui, todėl atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

7. Pripažinęs, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys neteismingas Alytaus apylinkės teismui, teismas neturėjo pareigos spręsti ieÅ¡kinio atitikimo įstatymo reikalavimams. Šį klausimÄ , jei ieÅ¡kovas teiks ieÅ¡kinį, turės iÅ¡spręsti kitas teismas, kuriam Å¡is ginčas teismingas.

8. Teismas priėmė ieÅ¡kovo pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ , kadangi jis tapo nebeaktualus, teismui priėmus sprendimÄ dėl ginčo teismingumo. III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Nurodo, kad pirmiausia teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas atstovauja Lietuvos RespublikÄ byloje: prokuratÅ«ra, policija ar kita institucija, ir tik tada spręsti teismingumo klausimÄ . Teismas nurodė, kad neturtinė žala kildinama iÅ¡ ikiteisminio tyrimo prokuroro veiksmų.

Ikiteisminį tyrimÄ atlieka Varėnos rajono prokuratÅ«ra, todėl Lietuvos valstybės atstovu taip pat turėtų bÅ«ti traukiama prokuratÅ«ra ir Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 9.2. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-415-259/2020 nurodė, kad analogiÅ¡kos bylos teismingos Alytaus apylinkės teismui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ apylinkės teismui, kuris buvo paduotas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-415-259/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-50-390/2022.

13. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apelianto pateiktos nutartys yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, jos susijusios su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamo atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimo minėti įrodymai priimami. Dėl teismingumo 15. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

16. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (savo iniciatyva) ieÅ¡kinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

17. Viena iÅ¡ teismingumo rÅ«Å¡ių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrÄ jÄ teritorinio teismingumo taisyklę, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Tuo tarpu CPK 30 straipsnyje yra iÅ¡vardinti konkretÅ«s atvejai, kuriais ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal savo pasirinkimÄ ir yra baigtinis (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1053-555/2020). Alternatyvų teritorinį teismingumÄ ieÅ¡kovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , ir pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

18. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-415-259/2020 ir 2022 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-50-390/2022, nagrinėjamu atveju vertindamas teismingumo klausimÄ .

19. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. 2022 m. sausio 11 d. nutartimi teismas sprendė ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ dėl žalos atlyginimo, kildinamo iÅ¡ teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje žala, kildinama dėl prokuroro veiksmų baudžiamojo proceso srityje, nurodyta nutartimi nesivadovautina.

20. Sprendžiant dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai susiduriama su precedento konkurencija, turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis;

į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį; ir kt. Å iuo atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018 (aukÅ¡tesnės grandies teismas nei Kauno apygardos teismas) suformavo teismų praktikÄ , susijusiÄ su teismingumo nustatymu žalos atlyginimo dėl prokuroro veiksmų bylose, taip pat priimta kita Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-250-601/2022 neprieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai ir yra priimta vėliau nei apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis (laiko kriterijus).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nukrypti nagrinėjamoje byloje nemato pagrindo. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl apelianto nurodytas iÅ¡aiÅ¡kinimas laikytinas pavieniu, kuris negali bÅ«ti taikomas kaip precedentas.

21. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nustatyta, kad apelianto praÅ¡oma priteisti žala grindžiama neteisėtais prokuroro kaip ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmais, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Dėl to, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinę žalÄ dėl jo pažeistų teisių (CK 6.272 straipsnis).

22. Å ios nutarties 17 punkte minėta, kad CPK 30 straipsnyje iÅ¡vardintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuriais ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal savo pasirinkimÄ , yra baigtinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinyje nurodoma žala, kildinama dėl ikiteisminio tyrimo prokuroro veiksmų baudžiamojo proceso srityje, neatitinka CPK 30 straipsnio 7 dalyje iÅ¡vardintų sÄ lygų, todėl Å¡iuo atveju CPK 30 straipsnio 7 dalis netaikytina (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-196/2018, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-250-601/2022).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas neturi teisės pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ rinktis teismÄ , kuriame bÅ«tų nagrinėjamas jo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos, kilusios dėl prokuroro veiksmų baudžiamojo proceso srityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas pagal bendrÄ jį teritorinį civilinių bylų teismingumÄ , t. y. pagal atsakovės ar jÄ atstovaujančių institucijų buveinę (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl valstybės atstovavimo nagrinėjamoje byloje 23.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. IeÅ¡kovo teisė ir procesinė pareiga nurodyti atsakovÄ , kuriam reiÅ¡kia materialinį reikalavimÄ numatyta CPK 111 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas laisvai disponuoja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir turi iÅ¡imtinę teisę spręsti, kokius asmenis patraukti atsakovais byloje (CPK 13 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

IeÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), pasirenka, jo manymu, tinkamÄ antrÄ jÄ Å¡alį ir Å¡iai nukreipia savo reikalavimÄ . Tačiau teismas turi tinkamai vykdyti iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ (CPK 158 straipsnio 3 dalis) ir bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, nenutraukdamas bylos, gali pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui įtraukti jį atsakovu byloje (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Taigi, bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).

24. Pagal Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497, (toliau – Atstovavimo taisyklės) 5 punktÄ , ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovÄ nustato vadovaudamiesi atstovavimÄ valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4. punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestÄ valdymo ar veiklos sritį.

25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.22.2 papunktį, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (minėto nutarimo 3.23 punktas). Atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes apie neteisėtus prokuroro veiksmus, remiantis minėto nutarimo 3.23 punktu, preliminariai vertintina, kad Lietuvos RespublikÄ nagrinėjamoje byloje turėtų atstovauti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.

26. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros buveinė VÄ® Registro centro Juridinių asmenų registro duomenimis yra Vilniuje, Rinktinės g. 5A. Taigi, net apeliantui nurodžius netinkamÄ valstybę atstovaujančiÄ institucijÄ , t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ , atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 22 punkte padarytÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Alytaus apylinkės teismui neteismingas. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 27.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, susijusiomis su teismingumo taisyklių taikymu, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė