fef2196f-174f-4f9b-812f-2ca03ee4fa4b · Kauno apygardos teismas

                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-652-594/2017                                                                                Proceso Nr. 1-56-1-00257-2012-2                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S)                                                                                            1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.6.; 1.1.10.1.;

                                                                                           2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8.         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. lapkričio 15 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujanti prokurorei Rimai Žaltauskaitei,nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Vytautui MerkÅ¡aičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. G. (toliau – E. G.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme,- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 5 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 5 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 18 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 18 d. veika), 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 28 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 28 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 30 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 30 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 2 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 2 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 10 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 10 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 9 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 9 d. veika), 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 11 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 11 d. veika), 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 13 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 13 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, E. G. paskiriant subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, paskiriant E. G. subendrintÄ 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu Å¡i bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį E. G. paskirta areÅ¡to bausme, paskiriant jam subendrintÄ 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 641 straipsniu E. G. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę sumažintÄ 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, E. G. paskirtos galutinės bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. birželio 28 d.Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. Tuo pačiu nuosprendžiu byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti visiÅ¡kai:- R. P. – VerÅ¡ilienei iÅ¡ E. G. priteista 1149,79 eurai turtinei žalai atlyginti;- T. Z. K. iÅ¡ E. G. priteista 674,44 eurų turtinei žalai atlyginti;- R.

G. iš E. G. priteista 86,89 eurų turtinei žalai atlyginti;- UAB „B. P.“ iš E. G. priteista 150,68 eurų turtinei žalai atlyginti;- UAB„4F.“ iš E. G. priteista 1010,46 eurų turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, 2012 m. balandžio 5 d., po 17.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios R.

P. – V. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, R. P. – V. vardu paimdamas kreditus: iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1500 litų (434,43 eurų) paskolÄ , kurios buvo pervestos į R. P. – V. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iÅ¡ nukentėjusiosios sÄ skaitos pasisavino 1470 litų (425,74 eurus), pervesdamas iÅ¡vardintas pinigų sumas į D.

A. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. balandžio 5 d., po 17.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios R. P. – V. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas kaip R. P. – V., paėmė R. P. – V. vardu kreditus, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „M.

C.“ gauta 1000 litų (289,62 eurų) paskola, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ gauta 1500 litų (434,43 eurų) paskola, pinigai pervesti į R. P. – V. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasisavino iÅ¡vardintų paskolų pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sÄ skaitoje buvusius 1470 litų (425,74 eurų), pervesdamas pinigus į D. A., sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ uždarosios akcinės bendrovės „M.

C.“ 1000 litų (289,62 eurus), uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1500 litų (434,43 eurus), nukentėjusiosios R. P. – V.1470 litų (425,74 eurų).Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 18 d., po 08.50 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jis, būdamas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios L. B. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, L.

B. vardu paimdamas kreditus: iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1500 litų (434,43 eurų) paskolÄ , kurios buvo pervestos į L. B. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tolimesni jo nusikalstami veiksmai nutrÅ«ko, nes L. B. užblokavo savo sÄ skaitÄ .Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 18 d., po 08.50 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens jis gavo nukentėjusiosios L.

B. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas kaip L. B., paėmė L. B. vardu kreditus (iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ gauta 1000 litų (289,62 eurų) paskola, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ gauta 1500 litų (434,43 eurų) paskola, pinigai pervesti į L. B. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasikėsino apgaule pasisavinti iÅ¡vardintų paskolų pinigus, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L.

B. užblokavo savo sÄ skaitÄ .Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 28 d., po 11.33 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule iÅ¡viliojus iÅ¡ nukentėjusiosios R. B. elektroninės bankininkystės kodus, jis gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, R. B. vardu paimdamas kreditus: iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,M.

C.” 1000 litų (289,62 eurų) paskolÄ , pervesdamas 2500 litų (724,05 eurų) į Ž. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. balandžio 28 d., po 11.33 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios R. B. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas kaip R.

B., paėmė R. B. vardu kreditus iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 1000 litų (289,62 eurų) paskolÄ , pinigus pervedė į R. V. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ : uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litus (434,43 eurus), uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 1000 litus (289,62 eurus).Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 30 d., po 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule iÅ¡viliojus iÅ¡ nukentėjusiosios T.

Z. K. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, iÅ¡ nukentėjusiosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 2100 litų (608,20 eurus), pervedė 100 litų (28,96 eurus) į Ž. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2100 litų (608,20 eurus) į R. M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. balandžio 30 d., po 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios T.

Z. K. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas T. Z. K., iÅ¡ nukentėjusiosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 2100 litų (608,20 eurus), pervesdamas 100 litų (28,96 eurus) į Ž. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2100 litų (608,20 eurus) į R. M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ T. Z. K. turtÄ , 2100 litų (608,20 eurų).Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. gegužės 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule iÅ¡viliojus iÅ¡ nukentėjusiosios R.

G. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, R. G. vardu paimdamas kreditÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolÄ , taip pat iÅ¡ nukentėjusiosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 300 litų (86,88 eurus), pervesdamas 1800 litų (521,31 eurÄ ) į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. gegužės 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios R.

G. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas R. G., paėmė R. G. vardu kreditÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolÄ ir pasisavino paskolos pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sÄ skaitoje buvusius 300 litų (86,88 eurus), pervedė pinigus į R. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ : uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurus) ir nukentėjusiosios R.

G. 300 litų (86,88 eurus).Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. birželio 10 d., po 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios A. A. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, A. A. vardu paėmė kreditus: iš uždarosios akcinės bendrovės „M.

C.“ 500 litų (144,81 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolÄ , kurias pervedė į A. A. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iÅ¡ nukentėjusiosios sÄ skaitos pasisavino 10 litų (2,89 eurus) ir pervedė iÅ¡vardintas pinigų sumas į G. M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. birželio 10 d., po 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios A.

A. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas A. A., paėmė A. A. vardu kreditus (iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ gauta 500 litų (144,81 eurų) paskola, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ gauta 1000 litų (289,62 eurus) paskola, pinigai pervesti į A. A. sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini)) ir pasisavino iÅ¡vardintų paskolų pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sÄ skaitoje buvusius 10 litų (2,89 eurus), pervedė pinigus į G.

M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ : uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 500 litų (144,81 eurus), uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 eurus), nukentėjusiosios A. A. 10 litų (2,89 eurus).Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2012 m. rugpjūčio 28 d., 21.00 val., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatytų asmenų Kauno stoties turgavietėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo apie 1 gramÄ narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių ir vienÄ pakuotę narkotinės medžiagos - kanapių , kurių masė yra 0,335 gramo, kuriose narkotinės medžiagos – delta – 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 6,8 %, laikė iki kol 2012 m. rugpjūčio 28 d., 21.50 val. kratos metu Å¡ias medžiagas policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė;Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 9 d., po 14.04 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule iÅ¡viliojus iÅ¡ nukentėjusiosios D.

K. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, D. K. vardu kėsindamasis paimti kreditÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 3000 litų (868,86 eurų) paskolÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. K. užblokavo savo sÄ skaitÄ .Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 9 d., po 14.04 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios D.

K. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas D. K. ir pasikėsino paimti D. K. vardu kreditÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 3000 litų (868,86 eurų) paskolÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. K. užblokavo savo sÄ skaitÄ .Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 11 d., po 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule iÅ¡viliojus iÅ¡ nukentėjusiosios V.

P. jos ir jos vyro nukentėjusiojo N. P. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, kėsindamasis pasisavinti V. P. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 4000 litų (1158,48 eurų), pervedė pinigus į O. L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), N. P. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 3000 litų (868,86 eurų) pervedė pinigus į O. L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai 2012 m. spalio 12 d. V. P. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 4000 litų (1158,48 eurų) pervedė į J.

J. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes O. L. ir J. J. S. sÄ skaitos buvo užblokuotos.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 11 d., po 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiųjų V. P. ir N. P. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, 2012 m. spalio 11 d. prisistatydamas V.

P. ir N. P., pasikėsino apgaule pasisavinti nukentėjusiųjų sÄ skaitose buvusius pinigus: V. P. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 4000 litų (1158,48 eurus) pervedė į O. L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), N. P. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 3000 litų (868,86 eurus) pervedės į O. L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai 2012 m. spalio 12 d. V. P. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 4000 litų (1158,48 eurus) pervedė į J. J. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes O.

L. ir J. J. S. sÄ skaitos buvo užblokuotos.Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 13 d., po 12.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule iÅ¡viliojus iÅ¡ nukentėjusiosios V. P. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, V. P. vardu paimdamas kreditus: iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „M.

C.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 litų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolÄ , pervedė 2000 litų (579,24 eurus) į R. V. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), 1241 litÄ (359,41 eurus) į K. V. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iÅ¡ nukentėjusiosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 200 litų (57,92 eurus). Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 13 d., po 12.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas bute (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios V.

P. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas V. P., paėmė V. P. vardu kreditus, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolÄ , iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolÄ , pinigai pervesti į V. P. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasisavino iÅ¡vardintų paskolų pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sÄ skaitoje buvusius 200 litų (57,92 eurus), pervedė 2000 litų (579,24 eurus) į R.

V. sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), 1241 litÄ (359,41 eurus) į K. V. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ : uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1200 litų (347,54 eurus), UAB „4F.“ 1000 litų (289,62 eurus), uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ 1200 litų (347,54 eurus), nukentėjusiosios V. P. 200 litų (57,92 eurus).Apeliaciniu nuteistojo E. G. skundu praÅ¡oma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį: jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (6 nusikalstamos veikos), kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti E. G. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Nuteistojo teigimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamos veikoms, o prioritetas suteiktas nubaudimo, bet ne prevenciniam bausmės tikslui. Apie galimybę taikyti BK 75 straipsnį ir jam paskirtos galutinės bausmės vykdymÄ atidėti, skundžiamame nuosprendyje visai nepasisakyta, iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti už visas padarytas nusikalstamas veikas paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimÄ , nepagrįsta.

Pasak E. G., neįvertinti ir jo pirmosios instancijos teismui pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai, susiję su Å¡eima, darbu, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog liko neįvertinti įrodymai, kurie turi reikÅ¡mės svarstant bausmės skyrimo (pakeitimo) klausimÄ . Nuteistojo įsitikinimu, vertinant jo asmenybę, iÅ¡ esmės buvo iÅ¡skirti vien tik neigiamai jį charakterizuojantys duomenys, nevertinant jų kitų byloje esančių aplinkybių kontekste.Apeliaciniu skundu pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas itin sureikÅ¡mino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

Klaidingai nurodė, jog E. G. įvykdė penkiolika nesunkių nusikaltimų ir pasikėsino padaryti tris nesunkius nusikaltimus, kadangi BK 215 straipsnio 1 dalis (9 veikos) priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o BK 182 straipsnio 1 dalis (6 veikos) prie nesunkių nusikaltimų kategorijų. Pabrėžiama, jog sprendžiant E. G. skirtinų bausmių individualizavimo klausimÄ , nebuvo svarstoma ir alternatyvių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių paskyrimo galimybė. Ir nors dalį nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis įvykdė bÅ«damas teistas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė nusikalstama veika nebuvo susijusi su smurtiniais ar finansiniais nusikaltimais, Å¡i aplinkybė, nesudaro pagrindo paskirti terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas jaunas,  nuo padarytų nusikalstamų veikų įvykdymo jau yra praėję 5 metai, per tÄ laikÄ nuteistasis sukÅ«rė Å¡eimÄ , naujų nusikalstamų veikų neįvykdė.Nuteistojo įsitikinimu, nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ir nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau neatsižvelgė į jo vaidmenį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdyme.

Pasak E. G., jo vaidmuo nebuvo pagrindinis, jis vykdė kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, tik paimdavo iÅ¡ nukentėjusiųjų asmenų pinigus, kuriuos atiduodavo nusikaltimus organizavusiems asmenims. Å iÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, pasak E. G., neabejotinai nusveria jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jų įvykdymo. Juo labiau, kad jis pripažino jam pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius bei įsipareigojo juos atlyginti.

E. G. apeliaciniu skundu pabrėžia, kad nors Lietuvoje jis ir nedirbo, tačiau nuo pat 2013 metų iki jo sulaikymo, jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), kur turėjo pragyvenimo Å¡altinį. Ä®sidarbinti ketina ir patenkinus jo apeliacinį skundÄ bei netaikius realios laisvės atėmimo bausmės, dėl ko galės greičiau atlyginti iÅ¡ jo priteistus civilinius ieÅ¡kinius. Pažymima ir tai, kad nuo 2013 metų, kai E. G. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), jis faktiÅ¡kai sukÅ«rė Å¡eimÄ , pradėjo gyventi kartu su savo drauge A.

P., 2014 m. gegužės 16 d. jam gimė sÅ«nus D. P., todėl paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę bus pažeisti ne tik jo paties, bet ir jo Å¡eimos (sugyventinės bei mažamečio vaiko) interesai - pasunkėtų jų materialinė padėtis, jie liktų be nuteistojo materialinės ir moralinės paramos. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad į (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡vyko ne siekdamas pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, o buvo priverstas tai padaryti dėl asmenų, įtraukusių jį į nusikalstamÄ veikÄ , grasinimų, fizinio smurto.

Pasak E. G., pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (9 veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos) neteisingai Å¡iuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus vertino kaip pakartotinius, o ne tęstinius, kas neabejotinai turėjo įtakos ir jam skirtinos bausmės dydžiui. Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ E. G. pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog nuteistasis su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliko tapačius nusikalstamus veiksmus per palyginus neilgÄ laikotarpį – tarp veiksmų esant nedideliems laiko tarpams, panaÅ¡iomis aplinkybėmis, naudojant tÄ patį mechanizmÄ (analogiÅ¡ka veikos darymo schema), tuo pačiu bÅ«du, naudojant ir tas pačias priemones.

Veikė bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, visus savo veiksmus atliko bute (duomenys neskelbtini). Pasak nuteistojo, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog visus atliktus veiksmus jungė ta pati vieninga tyčia, atliekant pasikartojančius veiksmus, neteisėtai pasinaudojus elektronine mokėjimo priemone, buvo įgyjamas kitiems asmenims priklausantis turtas, panaudojant apgaulę. Be to, padarytos veikos turi esminių pasikartojančių savybių, atskirai kiekvienai jų būdingų skirtumų nėra.

Vien ta aplinkybė, kad veikos truko daugiau nei pusę metų, nelaikytina kliÅ«timi veikÄ vertinti kaip atitinkančiÄ tęstinės veikos požymių visumÄ . Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (BK 215 straipsnio 1 dalis) buvo padarytas siekiant apgaulės bÅ«du užvaldyti kitiems asmenims priklausantį turtÄ , todėl sudaro idealiÄ sutaptį su sukčiavimu (BK 182 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, jos buvo nukreiptos iÅ¡vilioti turtÄ (pinigus) iÅ¡ patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos kaip vienas atskiras tęstinis nusikaltimas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir jį pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė R. Žaltauskaitė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu praÅ¡oma nuteistajam inkriminuotas veikas (kvalifikuotas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį) vertinti kaip vienÄ tęstinę veikÄ bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimo kaip tęstinio nusikaltimo, sudarančio nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje BK 182 straipsnio 1 dalyje idealiÄ sutaptį, pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę veikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios.

Tęstinės veikos sampratai neprieÅ¡tarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiÅ¡kai tapatÅ«s ar vienarÅ«Å¡iai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 303-312). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai jÄ sudaro keli tapatÅ«s veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtÄ grobiant iÅ¡ to paties Å¡altinio ir žalÄ padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012).

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veikÄ nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletÄ veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimÄ turtÄ , galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymÄ , siekdamas apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimÄ turtÄ , tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-139/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. G., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule iÅ¡gaudavo nukentėjusių asmenų internetinės bankininkystės duomenis, kuriais naudodamiesi atskirais atvejais pervesdavo sÄ skaitoje buvusias pinigų sumas į kitas sÄ skaitas ir nukentėjusiųjų vardu kreipdavosi į greitųjų kreditų bendroves dėl paskolų suteikimo, gautus paskolų pinigus įgydavo analogiÅ¡ku bÅ«du, o atsisakius suteikti paskolÄ â€“ pasikėsindavo įgyti.

Ir vis tik tokie E. G. ir jo bendrininko veiksmai nelaikytini viena tęstine nusikalstama veika. Nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis, kartu su savo bendrininku, iÅ¡ anksto bÅ«tų suplanavę įgyti bÅ«tent tų nukentėjusiųjų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir jais disponuoti sukčiaujant. E. G. iÅ¡ anksto nežinojo, kokių nukentėjusiųjų duomenis įgis, jo nusikalstami veiksmai iÅ¡ esmės priklausė ir nuo kitų asmenų veiksmų, tokiu bÅ«du E. G., veikdamas kartu su nenustatytu bendrininku, neturėdami sumanymo apgaule iÅ¡ konkretaus asmens įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumos, tęsė savo veiklÄ tiek, kiek leido aplinkybės, veikas vykdė skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Nukentėjusiųjų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys buvo įgyti iÅ¡ skirtingų asmenų, įgyti ir panaudoti skirtingu laiku, dėl ko neabejotina, jog nuteistojo E. G., veikusio su nenustatytu bendrininku, tyčia daryti vis kitÄ nusikalstamÄ veikÄ susiformuodavo iÅ¡ naujo, atlikus ankstesnį nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo E. G. skirtingu laiku įvykdytos nusikalstamos veikos skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, buvo pagrįstai pripažintos pavienėmis nusikalstamomis veikomis, o ne nusikalstama veika, sudarančia nusikaltimų numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (ar BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje) idealiÄ sutaptį.

Tokia teismo pozicija atitinka ir teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Pažymėtina, kad bendrindamas bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas tuo pat metu, teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. taikė bausmių apėmimÄ esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kas leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bausmių bendrinimo. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. G. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad spręsdamas E. G. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ apylinkės teismas įvertino jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ â€“ padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , penkiolika nesunkių nusikaltimų ir pasikėsino įvykdyti tris nesunkius nusikaltimus.

Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priskiriama apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 182 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, todėl, sutikti su apylinkės teismo argumentacija, jog be vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir pasikėsinimo įvykdyti tris nesunkius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), E. G. padarė ir penkiolika nesunkių nusikaltimų, teisinio pagrindo nėra.

Å i aplinkybė neabejotinai prieÅ¡tarauja faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, su ja nesutinkama ir nuteistojo apeliaciniu skundu, todėl konstatuotina, kad vertinamu atveju E. G. padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 259 straipsnio 2 dalis), devynis apysunkius nusikaltimus (BK 215 straipsnio 1 dalis), Å¡eÅ¡is nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti tris nesunkius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis). Ir vis tik Å¡is skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio netikslumas nesudaro pagrindo E. G. paskirtos bausmės Å¡velninimui, kadangi vertinant apibendrintai, galima manyti, jog apylinkės teismas konstatuodamas, kad buvo padaryta 15 nesunkių nusikaltimų, sprendė, kad nei viena iÅ¡ kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Be to, netgi vertindamas klaidingai, nuteistojo teisinės padėties niekaip nepasunkino, kadangi nuteistajam inkriminuotas veikas priskyrė mažiau pavojingoms veikoms BK 11 straipsnio prasme. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pastebėtina, kad be E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinti ir nusikalstamų veikų padarymo motyvai bei tikslai – veikos padarytos savanaudiÅ¡kais motyvais, siekiant įgyti svetimÄ turtÄ , tyčios forma – veikos padarytos tiesiogine tyčia, bei nuteistojo E. G. asmenybė – dalį veikų įvykdė po to kai buvo teistas, yra baustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos įskaitoje ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. t. 1, b. l. 22, 24), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), sunkina – kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ (nors ir neteisingai nustatydamas dalies nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ), pirmosios instancijos teismas E. G. skyrė griežčiausias BK 259 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose įtvirtintas bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tÄ (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį) ir terminuotÄ laisvės atėmimÄ (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis). Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekis bei įvykdymo aplinkybės, neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju E. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kai kurios E. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos po apkaltinamojo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje priėmimo dienos (Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia pagrįstai manyti, jog Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmė – piniginė bauda (paskirta Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė – nepaisydamas teismo parodyto pasitikėjimo jis ir toliau veikė nusikalstamai.

Å i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertinant jÄ kitų nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių fone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis bausmėmis, bausmės tikslai pasiekti nebus. Juo labiau, kad skundžiamu nuosprendžiu E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpiu, nuteistasis du kartus pažeidė Kelių eismo taisykles (2012 m. liepos 29 d. ir 2012 m. rugpjūčio 5 d.), įvykdydamas vienÄ Å¡iurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik savo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – du kartus vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialiosios teisės (b. t. 7, b. l. 18-20), kas neabejotinai rodo neigiamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje egzistuojančias bendrÄ sias elgesio normas ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs jų laikytis.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejotinai įvertintinas ir nuteistojo elgesys po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2016 m. spalio 16 d. buvo vykdoma nuteistojo E. G., kuris, net ir žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ , iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, paieÅ¡ka. Nuteistojo atžvilgiu buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, kurio pagrindu tik 2016 m. spalio 16 d. jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir tik 2017 m. vasario 3 d. pargabentas į LietuvÄ .

IÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats E. G., nesutikdamas tik su tuo, jog į (duomenys neskelbtini) jis iÅ¡vyko slėpdamasis nuo jo atžvilgiu Lietuvoje atliekamo baudžiamojo persekiojimo, teigdamas, kad tokius jo veiksmus lėmė asmenų, įtraukusių jį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymÄ , baimė. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, sutikti su tokiais apelianto teiginiais, teisinio pagrindo nėra.

Nors E. G. ir teigia, jog asmenys, neva įtraukę jį į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymÄ , jam grasino, jo atžvilgiu buvo pavartoję fizinį smurtÄ , tačiau, akivaizdu, kad dėl tokių komentuojamų asmenų veiksmų į teisėsaugos institucijas jis nesikreipė, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Å¡ių asmenų, nepaisant neteisėto jų elgesio jo atžvilgiu, neiÅ¡davė (visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu), teigdamas, kad nurodymus jam davusio asmens neprisimena, apie jo bei kitų asmenų grasinimus ar kitus neteisėtus veiksmus neužsimindamas, kas leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo versijÄ dėl iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) priežasčių ir konstatuoti, jog į Å¡iÄ valstybę jis iÅ¡vyko slėpdamasis nuo baudžiamojo persekiojimo.

Å i aplinkybė nuteistÄ jį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. G. negebėjo prisiimti atsakomybės už savo padarytus veiksmus, stengėsi jos iÅ¡vengti visais įmanomais bÅ«dais ir tik nepavykus to padaryti, pripažino visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , tokiu bÅ«du, nepavykus iÅ¡vengti teisinės atsakomybės, siekdamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Paminėta aplinkybė, vertinant jÄ proceso trukmės atžvilgiu, nesudaro pagrindo paskirtos bausmės Å¡velninimui ar BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, kadangi procesas užsitęsė dėl paties nuteistojo veiksmų, kadangi pagal Europos areÅ¡to orderį pargabenus E. G.

į LietuvÄ (2017 m. vasario 2 d.), baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta gan operatyviai – bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės baigtas 2017 m. gegužės 15 d., o nuosprendis paskelbtas 2017 m. birželio 28 d. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo apeliaciniu skundu pateiktÄ praÅ¡ymÄ , plačiau aptartini ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų tikslai bei padarymo motyvai. Visos E. G. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos iÅ¡ esmės susijusios su finansinės naudos sau ar kitiems asmenims siekimu.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu E. G. niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, kas, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobÅ«dį, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ nusikalstamų veikų gaunamos pajamos tuo metu buvo pagrindinis E. G. pragyvenimo Å¡altinis. Ir nors apeliaciniu skundu teigiama, kad nuteistojo gyvenimo bÅ«das Å¡iam bÅ«nant (duomenys neskelbtini) pakito – jis įsidarbino ir sukÅ«rė Å¡eimÄ , tačiau duomenų, patvirtinančių, jog atvykęs į (duomenys neskelbtini) E. G. dirbo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Å ių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis E. G. ir jo sugyventinės sÅ«nus gimė (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur E. G. buvo pargabentas pagal Europos areÅ¡to orderį. Duomenų, patvirtinančių, kad į LietuvÄ grįžo ir jo faktinė Å¡eima, byloje nėra, todėl manyti, jog nuteistojo Å¡eima galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio E. G. nusikalstamo elgesio, teisinio pagrindo nėra. Å iuo aspektu atmetant nuteistojo teiginius, jog paskyrus jam terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę jis negalės rÅ«pintis savo Å¡eima, dėl ko nukentės ne tik jo paties, bet ir jo mažamečio sÅ«naus interesai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikaltimÄ padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su Å¡eimos narių priežiÅ«ra ir pan., prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės individualizavimo.

Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamÄ veikÄ , apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl dėl jam paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats ir negali lemti Å¡velnesnės bausmės paskyrimo ar nuteistojo teisinės padėties Å¡velninimo.Aptartų duomenų visuma E. G. charakterizuoja iÅ¡imtinai neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, taikant nuteistajam Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmę, vertinamu atveju negali bÅ«ti pasiekti.

Atmetant E. G. apeliacinį skundÄ atsižvelgtina ir į tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo prisipažinimÄ dėl padarytų veikų bei aplinkybę, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 641 straipsnio nuostatas, kurių pagrindu galutinę subendrintÄ E. G. paskirtÄ 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Bendrindamas E. G. už skirtingas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir jam palankesnius apėmimo bei dalinio sudėjimo bendrinimo bÅ«dus, todėl vertinti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ galutinę bausmę kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ bei neteisingÄ , pagrindo taip pat nėra.

Aptartų duomenų visumoje neabejotina, kad ir BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , nagrinėjamu atveju nebuvo taikytos pagrįstai. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Tokiu bÅ«du, nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Ä®vertinus tiek E. G. asmenybę, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, kiekį, pavojingumÄ , jo buvusį teistumÄ (kai kurių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu), baustumus administracine tvarka bei elgesį po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo (slapstymÄ si (duomenys neskelbtini)), teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisinio pagrindo nėra.

PrieÅ¡ingai, dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali bÅ«ti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog nors nuteistojo teigimu jis (duomenys neskelbtini) dirbo, kas leistų teigti, jog gaudavo ir tam tikras pajamas, žalos nukentėjusiesiems per visÄ proceso laikotarpį neatlygino ir nesiekė atlyginti. Nors apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau Å¡i aplinkybė nemenkina jo anksčiau padarytų veikų pavojingumo bei nesudaro pakankamo pagrindo paskirtos bausmės Å¡velninimui, juolab, kad akivaizdu, jog bÅ«damas užsienyje, nuteistasis negalėjo daryti nusikalstamų veikų Lietuvoje, tačiau tai nesuponuoja iÅ¡vados, jog savo nusikalstamÄ elgesį bei mÄ stymÄ jis pakeitė iÅ¡ esmės. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobÅ«džiu ar nuteistojo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabÅ«vio taisyklių.

Å iuo aspektu pastebėtina ir tai, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, nelaikytinas iÅ¡imtine aplinkybe, sÄ lygojančia Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ ar jos atlikimo tvarkos keitimÄ . Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ . BÅ«tent tuo ir pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad E. G. tiek už pavienes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė bausmė, yra tinkama ir teisinga, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, spręsdamas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , apylinkės teismas nepažeidė.

BK 75 straipsnio nuostatos, įvertinus tiek nuteistojo asmenybę, jo požiÅ«rį į savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei pobÅ«dį, skundžiamu nuosprendžiu taip pat nebuvo taikytos pagrįstai, todėl nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį paliekant nepakeistÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                                   Albinas Antanaitis                                                                                      Evaldas Gražys                                                                                                                                                                                                                                              Daiva Jankauskienė