fef211c7-89d1-4282-83f2-396b799bfc02 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-0181-189/2012                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-01551-2010-8                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 27 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

B. (O. B.) skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-2) teismui paaiÅ¡kino, jog nuo 2002-01-03 dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ignalinos rinktinėje (toliau – Ignalinos rinktinė).

Nuo 2003-04-01 iki Å¡iol vykdo Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties bÅ«rio vyresniojo specialisto pareigas.             Nurodė, jog Ignalinos rinktinė, apskaičiuodama 2006 metų darbo užmokestį, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®, Valstybės tarnybos įstatymas) 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) ir taikė bendrÄ pareiÅ¡kėjui mokamų priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimÄ , numatantį, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Teigia, jog priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Å¡iÄ ribÄ , kadangi dirbo virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis. Todėl 2006 metais buvo nesumokėta dalis darbo užmokesčio 1062,79 Lt. Dėl tos pačios priežasties, taikant minėtÄ ribojimÄ pagal VTÄ® 23 str. 2 d. (2002-04-23 ir 2007-06-07 redakcijos) 2007 metais buvo neiÅ¡mokėti 2041,31 Lt., o 2008 metais neiÅ¡mokėti 711,60 Lt. PraÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovo priteisti 3815,70 Lt. neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2006-2008 metus.             Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), spręsdamas ar Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), 2009-12-11 dienos nutarime konstatavo, kad:

„valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas įstatymų nustatytu laiku, Å¡i asmens teisė garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus“. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 ir 2007-06-07 redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau kartu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>, konstituciniam teisinės valstybės principui“.             Nurodė, jog apie tai, kad pastarojo konstitucinės teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ pažeistos, sužinojo tik Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimÄ .

Iki Konstitucinio Teismo sprendimo nekilo abejonių dėl darbo priedų ir priemokų ribojimo teisėtumo. Teigia, jog žinojo, kad tokius ribojimus nustato Valstybės tarnybos įstatymas, todėl manė, kad juos pateisina specifinis valstybės tarnautojo statusas.             Pažymėjo, jog 2008-12-09 buvo priimtas VTĮ 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2009-01-01.

VTÄ® 23 str. buvo pakeistas ir iÅ¡liko nuostata, kad priemokų ir priedų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ , budėjimÄ bei priedai, numatyti VTÄ® 25 str. 1 d. 1 p. (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 4 p. (pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas)). Todėl dėl Å¡ios priežasties turi bÅ«ti taikomos 2008-12-09 redakcijos VTÄ® 23 str. nuostatos, kurios jau galiojo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienÄ ir galioja Å¡iuo metu.

             Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas, DK) 298 str., kuris taikomas ir darbo užmokesčio santykiams valstybės tarnyboje, nors numato, kad su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, tačiau normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad gali būti priteisiamos tik paskutiniais trejais metais nesumokėtos sumos. Todėl mano, kad galima pasirinkti palankų laikotarpį, kuris neturi viršyti trejų metų.

             Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė atsiliepimo (b. l. 19-20) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – VSATÄ®) 3 str. įtvirtinta, jog VSAT organizuoja ir įgyvendina savo veiklÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais.

Todėl daro iÅ¡vadÄ , jog Ignalinos rinktinės vadas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigÅ«nams, neturėjo nei finansinės galimybės, nei teisinio pagrindo iÅ¡skirti ar iÅ¡mokėti daugiau lėšų, nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymais.             Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai atsakovu patraukė Ignalinos rinktinę. Nors rinktinė apskaičiavo ir mokėjo pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, tačiau įstatymus leidžia ir valstybės biudžetÄ tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, todėl atsakovu turi bÅ«ti patraukta Lietuvos valstybė.

             Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlė realių teisinių pasekmių. Teigia, jog toks teisės aktas negalioja tik ateičiai.

Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti dėl Å¡ios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Taip pat nurodė, jog pagal DK 298 str. darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl prašė pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omÄ priteisti darbo užmokesčio dalį priteisti ne daugiau kaip už tris metus skaičiuojant nuo skundo teismui padavimo dienos.              Atkreipė dėmesį, jog dėl valstybėje taikomų ekonominių priemonių, pareiÅ¡kėjo reikalavimo patenkinimas ir sprendimo vykdymas esminiai apsunkintų turtinę atsakovo padėtį, todėl atsižvelgdamas į visuotinai žinomÄ itin sunkiÄ valstybės ir jos institucijų ekonominę ir finansinę padėtį ir kitas aplinkybes sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Taip pat nurodė, jog sunkiÄ Ignalinos rinktinės ekonominę padėtį įrodo Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus 2010-05-04 raÅ¡to Nr. (21/18)-13-516 (b. l.

21) kopija.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose (b. l. 13-15 ir 34-36) nurodė, jog kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03).             Nurodė, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2010-05-19, todėl vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2010-05-19 iki 2007-05-19 o priteistina suma turėtų bÅ«ti mažinama už 2006 m. 1062,79 Lt., 2007 m. sausio - balandžio mėn. 1221,17 Lt bei gegužės mėn. 13 d. d. 72,66 Lt/22=3,30 Lt x l3=42,93 Lt.

Viso mažinama 1264,10 Lt. Sprendimo vykdymÄ prašė atidėti vieneriems metams.             PareiÅ¡kėjas, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo už laikotarpį nuo 2006 iki 2008 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.             Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.              2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.              Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.             Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Todėl dėl Å¡ios priežasties Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.             IÅ¡ teismui pateiktų suvestinių atsiskaitymo lapelių (b. l. 5-8) matyti, kad pareiÅ¡kėjui už 2006 metus ribojant priedus ir priemokas neiÅ¡mokėta 1062,79 Lt, už 2007 metus ribojant priedus ir priemokas neiÅ¡mokėta 2041,31 Lt, už 2008 metus ribojant priedus ir priemokas neiÅ¡mokėta 711,60 Lt.             Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.) reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A882‑790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑859/2009).

Vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Trijų metų terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.             PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010-05-28, todėl Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007-05-28 d. iki 2010-05-28 (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).             Atsakovo teigimu sprendžiant ginÄÄ atsakovu turi bÅ«ti patraukta Lietuvos valstybė.

Pažymėtina, jog pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktine (nuo 2003-04-01 iki šiol vykdo Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresniojo specialisto pareigas), tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu Å¡iuo atveju yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys – Ignalinos rinktinė. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (2010-06-07 nutartis Nr. A662-1735/2010, 2011-11-18 nutartis Nr. A-575-1916/2011 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, jog atsakovo atsiliepime nurodyta 2010-01-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-62/2010 vadovautis negalima, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas netaikytinas teisėjams. Taigi teisėjo santykis su teismu kaip įstaiga, kurioje jis atlieka savo funkcijas, yra specifinis, skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio su įstaiga, kurioje jis tarnauja.

Konstitucijoje yra įtvirtinta specifinė teismo funkcija, todėl teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas lemia ir ypatingÄ teisėjo, kaip teisminės valdžios dalies, teisinį statusÄ . Teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali bÅ«ti priskirtas prie valstybės tarnautojų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai).             Suvestiniuose atsiskaitymo lapeliuose nurodytų pareiÅ¡kėjui susidariusių nepriemokų sumų atsakovas neginčija, tačiau, praÅ¡o teismo, tuo atveju, jei bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjo skundas, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Atsakovas pagrįsdamas sunkiÄ Ä¯staigos ekonominę padėtį grindžia pateikdamas Ignalinos rinktinės Finansų skyriaus 2010-05-04 pažyma Nr. (21/18)-13-516 „Dėl Ignalinos rinktinės finansavimo 2010 metais“ (b. l. 21), kurioje nurodyta, jog Ignalinos rinktinė, turėdama 2010 metams patvirtintus sumažintus asignavimus darbo užmokesčiui, neturi galimybės mokėti papildomų iÅ¡mokų, nesusijusių su 2010 metų apmokėjimu valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, už atliktÄ darbÄ ir faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ .

Ä®vertinus minėtÄ pažymÄ , matyti, kad joje aptariama 2010 metų finansinė situacija, tačiau atsakovas byloje nėra pateikęs duomenų, kokia įstaigos finansinė padėtis yra sprendimo priėmimo dienai. Taip pat įvertinus darbo užmokesčio nepriemokos reikalavimo senumÄ (nepriemoka susidariusi 2006-2008 metais, skundas teismui pateiktas 2010-05-28) spręstina, jog sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ .

Todėl praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams netenkinamas.             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjui priteistina 1685,29 Lt (nuo 2007 m. gegužės 28 d. (už 3 d. d. gegužės mėn. 72,66/22=3.30; 3,30x3=9,90) + 963,79 Lt (nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn.)+711,60 Lt. (2008 m.)).             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str. n u s p r e n d ė:

             pareiÅ¡kėjo O. B. (O. B.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti O. B. iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės 1685,29 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Bronius Januška