Legislator Case Law & Legislation
fef1b742-975b-4bf8-88e9-abcfe3b968bd AI generated

Appeal court annuls lower court's refusal to issue a peace agreement due to lack of performance deadlines.

Case Number fef1b742-975b-4bf8-88e9-abcfe3b968bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appeal court annulled the lower court's decision refusing to issue a court order regarding a peace agreement. The lower court had incorrectly concluded that answers to questions about performance deadlines were already provided in a separate proceeding on unauthorized construction. The court ruled that the first instance judge failed to verify if those construction demolition works were related to the specific works mandated in the peace agreement, thereby unjustly denying the request to clarify performance responsibilities.

Legislator headnote

AI generated

CPK 278 str. 1 d.; CPK 337 str. 1 d. 3 p. - If a peace agreement lacks a deadline for performance, the court must issue an order to set one; failure to verify the relevance of answers in separate proceedings to the agreement's obligations constitutes an error requiring the case to be remanded.

Keywords

AI generated
peace agreement performance court order issuance civil procedure code remand for retrial unauthorized construction performance deadlines peace agreement enforcement

Cited Legislation

AI generated
CPK 278 str. 1 d.
CPK 337 str. 1 d. 3 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-980-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01142-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti teismo procesinį sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 pagal ieÅ¡kovės G.

L. ieÅ¡kinį atsakovams V. T. ir I. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei pagal atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir vienaÅ¡alės restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. C., R. M. ir notarė L. M., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti galiojančiu tarp jos ir atsakovų sudarytÄ sandorį JVS­2017? ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteisti 10 000 Eur baudÄ ? nustatyti, kad atsakovams per 10 dienų neįvykdžius pagal Å¡io praÅ¡ymo 2 punktÄ teismo patenkinto reikalavimo už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palÅ«kanos? pripažinti sutartis JVS­2016 ir JVS­2017 nutrauktomis ieÅ¡kovės reikalavimu dėl esminių atsakovų padarytų pažeidimų? įpareigoti trečiÄ jį asmenį VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieÅ¡kovės vardu bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į 21164/123772 dydžio idealiÄ jÄ Å¾emės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), dalį? įpareigoti trečiÄ jį asmenį VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieÅ¡kovės vardu bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į 21164/61886 dydžio idealiÄ jÄ dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini)? pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D.

C. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintÄ sandorį? pripažinti, kad atsakovai per trečiÄ jį asmenį R. M. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieÅ¡kovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grÄ Å¾inti 154 000 Eur.

2. Atsakovai kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, nutraukti 2016 m. gruodžio 22 d. jungtinės veiklos sutartį, taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , įpareigojant atsakovus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sumokėtus 15 400 Eur įnaÅ¡us. 3. 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. 4. 2020 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieÅ¡kovės G. L. praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį, nurodant, koks asmuo yra taikos sutarties 7 punkte numatytos prievolės vykdytojas ir koks yra prievolės įvykdymo terminas.

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės G. L. prašymo dėl nutarties išaiškinimo.

6. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis panaikinta ir klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi pakartotinai netenkino ieškovės prašymo dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties išaiškinimo.

8. Teismas pažymėjo, kad teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškinamas tik nekeičiant tokio sprendimo turinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalis).

9. Nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti, kas yra 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte nustatytos prievolės vykdytojas ir koks yra Å¡ios prievolės įvykdymo terminas. Taikos sutarties 7 punkte nustatyta, kad: „Dvibučiame gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. LeidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus, nurodytus lentelėje Nr.2.“.

10. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartis, kaip ir kitos sutartys, yra sudaroma laisva šalių valia, todėl šalys pačios privalėjo susitarti, kas turi atlikti pirmiau nurodytus statybos darbus. Pažymėjo ir tai, kad ši byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva spręsti klausimų, kuriuos turėjo išspręsti pačios šalys. Teismo vertinimu, išaiškinimas (nurodymas), kas privalo atlikti statybos darbus, neatitiktų šalių valios, taip pat būtų pažeistas sutarties laisvės principas bei CPK 278 straipsnyje nustatytas draudimas pakeisti aiškinamo teismo procesinio sprendimo turinį.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. T., UAB „Architekton“ dėl 2016 m. liepos 14 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių Å¡alinimo, tretieji asmenys L. G., UAB „ArchitektÅ«ros menas“, AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , UAB „NT kadastro biuras“, I.

T., G. L., R. M., D. C., J. Å ., ir trečiojo asmens G. L. ieÅ¡kinį atsakovui V. T. dėl statybos padarinių paÅ¡alinimo, 2019 m. birželio 27 d. sprendimu buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė – atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl paminėto leidimo galiojimo panaikinimo, likusioje dalyje ieÅ¡kinį patenkino ir įpareigojo atsakovÄ V.

T. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriai 2016 m. liepos 4 d. buvo išduotas leidimas, padarinius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, atsakovui V. T. nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos V. T. lėšomis.

Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus bei trečiojo asmens G. L. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ teismas atmetė.

12. Teismas nurodė, kad paminėtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje nustatyta, kad bÅ«tent V. T. ginčo pastate turi atlikti atitinkamus statybos darbus, todėl sprendė, jog nurodytu teismo procesiniu sprendimu bent jau iÅ¡ dalies buvo atsakyta į Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės iÅ¡keltus klausimus, kas turi atlikti statybos darbus ginčo pastate ir per kokį terminÄ Å¡ie darbai turi bÅ«ti atlikti. Sprendė, kad dėl to nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai 13. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ir patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl teismo procesinio sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo arba perduoti klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad klausimas nagrinėjamas pakartotinai, skundÄ nagrinėti skubos tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo pagrįstai tikėtasi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgs į apeliacinės instancijos teismo pozicijÄ , tačiau apygardos teismas skundžiama nutartimi pakartotinai atsisakė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punktÄ . 13.2.

Skundžiamos teismo nutarties argumentai yra teisiškai nekorektiški, nes teismas nurodė, kad jis patvirtino taikos sutartį, kurios turinys nėra aiškus, t. y. teismas netiesiogiai pripažino, kad tvirtindamas šalių taikos sutartį pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje negali būti vykdytinų nuostatų, kuriose nėra nurodytas asmuo, privalantis atlikti vykdytinus veiksmus. 13.3. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavęs, jog ginčo procesinio sprendimo netikslumai gali būti pašalinti, yra neteisus. 13.4.

Pirmosios instancijos teismas turėjo du alternatyvius praÅ¡ymo dėl nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo iÅ¡sprendimo bÅ«dus: pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, dėl ko ieÅ¡kovė įgytų teisę CPK 366 straipsnio 9 punkto pagrindu kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo; iÅ¡aiÅ¡kinti nurodytÄ teismo procesinį sprendimÄ , remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje pateiktu nurodymu. 13.5.

Skundžiamoje nutartyje teismas remiasi byla, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas ne dėl statybos darbų, numatytų taikos sutartyje, o dėl nukrypimų nuo statybos projekto – Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje įpareigojo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. 13.6. Aplinkybė, kad teismas po bylos grÄ Å¾inimo pakeitė argumentus, parodo, jog atsisakymas iÅ¡aiÅ¡kinti taikos sutartį yra paremtas ne teise, o iÅ¡ankstiniu nusistatymu, kas sudaro pagrindÄ abejoti teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti teismo procesinį sprendimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar Å¡is terminas neatnaujintas.

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punktÄ , motyvuodamas tuo, kad taikos sutartis ginčo Å¡alių buvo sudaryta laisva valia, kad iÅ¡aiÅ¡kinant paminėtÄ sutarties punktÄ , byloje nesant vieÅ¡ojo intereso, bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas bei CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas keisti aiÅ¡kinamo teismo procesinio sprendimo turinį, nes praÅ¡omu iÅ¡aiÅ¡kinti taikos sutarties punktu Å¡alys neaptarė nei kas turi įvykdyti Å¡iame punkte nustatytas prievoles, nei koks Å¡ių prievolių įvykdymo terminas. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ dalies į nurodytus klausimus atsakyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas jos praÅ¡ymÄ dėl pirmiau nurodyto teismo procesinio sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, nepagrįstai nesilaikė aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų.

18. Byloje nustatyta, kad pirmÄ kartÄ nagrinėdamas paminėtÄ apeliantės praÅ¡ymÄ apygardos teismas atsisakė jį patenkinti, argumentuodamas tuo, jog taikos sutartis yra Å¡alių laisva valia suderintas susitarimas, todėl teismas neturi teisės jo aiÅ¡kinti ir atitinkamai interpretuoti. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas tokio apygardos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-428-943/2020 pažymėjo, kad nepaisant taikos sutartimi realizuojamo Å¡alių dispozityvumo principo, teismas, prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Teismas taip pat turi užtikrinti, kad taikos sutarties sÄ lygos bÅ«tų aiÅ¡kios, jomis yra iÅ¡spręsti visi Å¡alių iÅ¡kelti reikalavimai bei tiksliai nurodyta, kam ir kokius materialinius teisinius padarinius sukelia Å¡alių pasiraÅ¡ytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatos, nes teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 6.985 straipsnio 2 dalis).

19. Aptariamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir tai, kad tvirtindamas taikos sutartį teismas garantuoja ir jos vykdytinumÄ , todėl kilus neaiÅ¡kumams ar dviprasmiÅ¡kumams dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo, teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti jas, nekeisdamas jų turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodyta, kad sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas taikytinas ir tais atvejais, kai praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007).

20. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo teisę ir pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, dėl kurių kilo neaiÅ¡kumai. Pažymėjo, kad neaiÅ¡kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti įvertinus praÅ¡omo iÅ¡aiÅ¡kinti taikos sutarties punkto (įsipareigojimų) turinį bendrame taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir juos atspindinčių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų kontekste.

21. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus paminėtÄ apygardos teismo procesinį sprendimÄ ir grÄ Å¾inus apeliantės praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas nepaisė pirmiau aptartų apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir pakartotinį atsisakymÄ patenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės motyvavo tais pačiais argumentais, kuriais grindė Lietuvos apeliacinio teismo panaikintÄ nutartį, t. y. kad teismas neturi teisės aiÅ¡kinti Å¡alių sudarytos taikos sutarties nuostatų, kurios yra iÅ¡imtinai Å¡alių dispozicijos dalykas.

22. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, visų pirma, dėl to, kad teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teismų precedentų privalomumo doktrinÄ , sprendžiant analogiÅ¡kÄ klausimÄ , jam buvo privalomi. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, remdamasis kasacinio teismo praktika, labai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodė pirmosios instancijos teismui, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatoms gali ir turi bÅ«ti taikomas teismo procesinio sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas, jeigu atitinkamos nuostatos yra dviprasmiÅ¡kos ir neaiÅ¡kios.

23. Antra, nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad praÅ¡omos iÅ¡aiÅ¡kinti teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punkte nėra detalizuota, kuri sutarties Å¡alis turi įvykdyti Å¡iame punkte nustatytas pareigas ir per kokį terminÄ turi tai padaryti, nesutiktina su teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nėra galimybės bent iÅ¡ dalies atsakyti į nurodytus klausimus.

24. Kaip grÄ Å¾indamas apeliantės praÅ¡ymÄ dėl teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, neaiÅ¡kumai galėtų bÅ«ti paÅ¡alinti, įvertinus praÅ¡omÄ iÅ¡aiÅ¡kinti taikos sutarties punktÄ kitų taikos sutarties sÄ lygų kontekste. Toks įvertinimas atitiktų ir bendrojo pobÅ«džio reikalavimÄ sutartį bei jos sÄ lygas aiÅ¡kinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Taigi nors taikos sutarties 7 punkte nėra įvardinta, kas gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), turi atlikti atitinkamus statybos darbus, nurodytus lentelėje Nr. 2, tačiau taikos sutarties 13 punktas nustato, kad atsakovai V. T., I. T. turi teisę be ieÅ¡kovės G. L. ir trečiojo asmens D. C. sutikimo sudaryti sandorius, kurių tikslas sudaryti sÄ lygas Å¡ios taikos sutarties 7 punkto įvykdymui, tačiau ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo neatsako už atsakovų įsipareigojimus, kilusius iÅ¡ nurodytų sandorių.

Vertinant paminėtas taikos sutarties sÄ lygas visapusiÅ¡kai matyti, kad pirmosios instancijos teismas galėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, kuri iÅ¡ sutarties Å¡alių turi atlikti taikos sutarties 7 punkte nustatytus darbus, ir toks iÅ¡aiÅ¡kinimas nepažeistų CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, aiÅ¡kinant teismo procesinį sprendimÄ , nekeisti jo turinio.

25. Nors visapusiÅ¡kas taikos sutarties sÄ lygų vertinimas neatsako į klausimÄ , per kokį terminÄ turi bÅ«ti atlikti taikos sutarties 7 punkte nustatyti darbai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakymas į aptariamÄ klausimÄ galėtų bÅ«ti pateiktas Å¡alims pasinaudojus sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutu (CPK 284 straipsnis).

26. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, priimdamas galutinį sprendimÄ teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia visiÅ¡kai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galiÄ (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali bÅ«ti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymÄ gali lemti tiek skolininko nesÄ Å¾iningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimÄ , tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali bÅ«ti vykdomas jame nurodytu bÅ«du.

Tokiais atvejais bylos Å¡alys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę praÅ¡yti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumÄ ir vykdytinumÄ , bylos Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alims taikos sutartyje neaptarus termino, per kurį turi bÅ«ti atlikti taikos sutarties 7 punkte nustatyti darbai, kyla didelė piktnaudžiavimo tikimybė, kuomet Å¡ių darbų atlikimas gali bÅ«ti atidėliojamas neribotam laikui. NesÄ Å¾iningas Å¡alies elgesys ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo vengimas negali bÅ«ti toleruojamas. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumÄ ir vykdytinumÄ , bylos Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugÄ .

IlgÄ laikÄ nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, pažeidžiamos tokios Å¡alies teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti realus, t. y. realiai įmanomas įvykdyti, todėl vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alys, norėdamos nustatyti, per kokį terminÄ turi bÅ«ti atlikti teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punkte nustatyti darbai, turi teisę praÅ¡yti teismo pakeisti Å¡ios nutarties vykdymo tvarkÄ .

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog atsakymai į klausimus, kas ir per kokį terminÄ turi atlikti taikos sutarties 7 punkte nustatytus darbus, iÅ¡ dalies yra pateikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020. Paminėtoje byloje buvo sprendžiamas savavaliÅ¡kos statybos pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) padarinių Å¡alinimo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo darbai yra susiję su taikos sutarties 7 punkte nustatytais atlikti statybos darbais, todėl be jokio pagrindo priėjo pirmiau nurodytos iÅ¡vados. Dėl procesinės bylos baigties 29. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 7 punktÄ ta apeliantės praÅ¡ymo apimtimi, kuria praÅ¡oma nustatyti, kuri iÅ¡ sutarties Å¡alių turi atlikti Å¡iame punkte nustatytus darbus, bei įvertinus, kad sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo kompetencija priklauso jį priėmusiam teismui (CPK 278 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl paminėto procesinio sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Aldona Tilindienė