fef0af8b-41ce-4bcf-aab7-cf0fac83a5b3 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-806/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23242-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A.

Å ., gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus prokuroro Ginto VaičiÅ«no (toliau ir – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å ., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos J.

Å . atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 12 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „Volvo XC90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalis – 1 925 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių sumokėjimo terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. Å . atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent: 2021 m. liepos 12 d. apie 16.27 val.

Kauno g., ties namu Nr. 49A, Ukmergėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2.

Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. A. Å . skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudÄ . Taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę mažinti trečdaliu, t. y. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ . Taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , BK 68 straipsnį ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Taikyti BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir valstybės nuosavybėn konfiskuoti automobilį „Volvo XC90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

4. Atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-684/2017 ir kt.).

Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

5. Prokuroras nurodo, jog iš byloje esančio administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, kad A. Š. baustas administracine tvarka penkis kartus (2021 m. gegužės 17 d. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį (viršytas greitis 31 km/val.) – 60 Eur bauda, 2020 m. birželio 17 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 15 Eur bauda, 2018 m. liepos 12 d. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (vairavo naudodamasis mob. telefonu) – 30 Eur bauda, 2018 m. gegužės 23 d. pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį (vežė krovinį, kuris byrėjo ant kelio) – 150 Eur bauda, 2018 m. kovo 19 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį – 6 Eur bauda (visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais).

6. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuteistojo A. Å . padaryti administraciniai pažeidimai yra mažareikÅ¡miai, nes A. Å . 2021 m. gegužės 16 d. virÅ¡ijo greitį 31 km/val., t. y. miesto ribose, kur leistinas greitis 50 km/val., važiavo 81 km/val. greičiu, taip pat A. Å . 2020 m. birželio 17 d. buvo baustas už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto KET pažeidimo padarymÄ , todėl yra akivaizdžiai matomas sisteminis KET pažeidinėjimas (neskaitant 2018 m. padarytų KET pažeidimų), iÅ¡ kurių už paskutinį, 2021 m. liepos 12 d. padarytÄ KET pažeidimÄ A. Å . buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

7. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju A. Å . vairavo bÅ«damas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1, 90 promilės etilo alkoholio), padarė itin Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad A. Å ., pavartojęs alkoholio ir bÅ«damas neblaivus, vairavo ir prakirto priekinį kairės pusės automobilio „Volvo XC90“ ratÄ (fotonuotraukose matosi apgadintas priekinis bamperis ir ratas pradurtas ne iÅ¡ priekio, o iÅ¡ Å¡ono), todėl akivaizdu, kad važiuojant buvo į kažkÄ atsitrenkta ir toks A.

Å . vairavimas kėlė pavojų aplinkiniams. Su pradurtu ratu A. Å . važiavo į servisÄ , o dviratininkas, pamatęs A. Å . automobilį, iÅ¡ karto suprato, kad vairuotojas neblaivus, nusekė iÅ¡ paskos ir pranešė policijai. IÅ¡ policijos „Body“ kamerų įraÅ¡o girdėti, kad A. Å . neprisipažino vairavęs girtas, o teisme A. Å . teigė, kad iÅ¡ karto policijos pareigÅ«nui pasakė, kad yra iÅ¡gėręs, kas rodo A. Å . nenuoÅ¡irdumÄ .

8. Pažymima, kad sistemingas A. Å . kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas, t. y. vienerių metų laikotarpyje padarė tris kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡ kurių vienÄ (paskutinį – 2021 m. liepos 12 d.) pirmosios instancijos teismas pripažino kaip itin Å¡iurkÅ¡tų ir už kurį buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, leidžia pagrįstai manyti, kad A. Å . nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl A. Å . turėtų bÅ«ti paskirta bausmė, o ne atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

9. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas A. Å ., vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė šį įstatymÄ , nes 2021 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XIV-368 (nuo 2021 m. birželio 10 d.) įsigaliojo BK 71 straipsnio nauja redakcija ir teismas turėjo paskirti nuo 10 MGL ir didesnę įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

10. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

11. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o A. Å . gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

13. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo klausimas, tačiau prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu taikyti laidavimo institutÄ A. Å . atžvilgiu, praÅ¡ant už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirti baudos bausmę, taip pat praÅ¡oma skirti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones taikymo terminÄ bei konfiskuoti automobilį – nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o ne dalį jo vertės, kaip kad sprendė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio minėtais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 14. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sÄ lygas, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ar įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins arba paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinęs byloje esančius įrodymus padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.).

15. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikÅ¡mę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitÄ veikÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ . Tokia iÅ¡vada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiÅ¡kai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Toks teisės aiÅ¡kinimas atitinka ir patvirtina BK 97 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad suėjus Å¡iame straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas iÅ¡nyksta ir asmenys laikomi neteistais.

16. A. Å . praeityje teistas vienÄ kartÄ â€“ Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jam buvo skirta subendrinta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, t. y. A. Å . anksčiau nebuvo teistas už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, už anksčiau padarytÄ veikÄ teistumas yra iÅ¡nykęs ir jis laikytinas neteistu, taigi A. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

17. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ policijos „Body“ kamerų įraÅ¡o girdėti, kad A. Å . neprisipažino vairavęs girtas, ir teisme teigė, kad iÅ¡ karto policijos pareigÅ«nui pasakė, kad yra iÅ¡gėręs, kas rodo A. Å . nenuoÅ¡irdumÄ . Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

18. AiÅ¡kindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygÄ â€“ asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ .

19. Nors iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o „2021/07/12“ matyti, kad pareigÅ«nui A. Å . pasiteiravus, ar jis Å¡iandien vartojo alkoholį, A. Å . atsakė, kad nevartojo, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. liepos 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareigÅ«nui paklausus A. Å ., ar jis vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis patvirtino, kad vairavo minėtÄ automobilį.

Kadangi asmeniui buvo bÅ«dingi girtumo požymiai, jam buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti blaivumÄ ir jis sutiko. Pirmu pÅ«timu buvo nustatytas 2,14 prom. girtumas. Antru pÅ«timu buvo nustatytas 1,90 prom. girtumas. Su prietaiso parodymais jis sutiko. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ porÄ valandų vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus (degtinę), apie 200 ml (b. l. 16). Nors A. Å . iÅ¡ karto ir nepripažino, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau tai pripažino, patikrinus jo blaivumÄ , po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam, t. y. jis bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais, nurodydamas jiems nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tiek, kaip matyti iÅ¡ minėto tarnybinio praneÅ¡imo, iÅ¡ karto po veikos padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (b. l. 87), pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ viso po jo prisipažinimo pradėto ir vykusio baudžiamojo proceso metu ir to nepaneigia A.

Å . pozicija, kuriÄ jis iÅ¡sakė iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo, bÅ«damas – atkreiptinas dėmesys – neblaivus. Tokioje bÅ«klėje buvusio asmens savo veiksmų vertinimas, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomas prielaida netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos buvimÄ , t. y. kad A.

Å . visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

20. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad A. Å . sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles – vienerių metų laikotarpyje padarė tris KET pažeidimus, iÅ¡ kurių vienÄ (nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ ) pirmosios instancijos teismas pripažino kaip itin Å¡iurkÅ¡tų, dėl ko buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kas leidžia pagrįstai manyti, kad A. Å . nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ .

21. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga, t. y. pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimus turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat ir kitomis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę bei jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir kt. (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-301-788/2019, 2K-46-495/2021 ir kt.).

22. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad A. Š. baustas administracine tvarka penkis kartus (2021 m. gegužės 17 d. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį (viršytas greitis 31 km/val.) – 60 Eur bauda, 2020 m. birželio 17 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 15 Eur bauda, 2018 m. liepos 12 d. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (vairavo naudodamasis mob. telefonu) – 30 Eur bauda, 2018 m. gegužės 23 d. pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį (vežė krovinį, kuris byrėjo ant kelio) – 150 Eur bauda, 2018 m. kovo 19 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį – 6 Eur bauda).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad visi padaryti nusižengimai yra susiję su KET pažeidimais bei yra mažareikšmiai, nuobaudos sumokėtos, todėl nebegaliojantys, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos savanoriškai, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog A. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo apylinkės teismo vertinimu ir papildomai pažymi, kad prokuroro skundo argumentas, jog A.

Å . 2021 m. gegužės 17 d. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 4 dalyje, laikytinas Å¡iurkščiu KET pažeidimu, yra pagrįstas, tačiau vien Å¡is faktas nesudaro prielaidų manyti, kad A. Š. nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Nors prokuroras nurodo, kad A. Š. sistemingai daro KET pažeidimus, atkreiptinas dėmesys, kad A. Å . nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau už tokio pobÅ«džio veikÄ teistas nebuvo, o padaryti administraciniai nusižengimai, nors ir yra susiję su KET pažeidimais, savo esme jie, iÅ¡skyrus jau minėtÄ nusižengimÄ dėl žymaus greičio virÅ¡ijimo, nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s ar pavojingi, o padarytų administracinių nusižengimų skaičius – penki nusižengimai per penkerius metus – nelaikytinas ypatingai dideliu ir neleidžia daryti iÅ¡vados apie padarytų nusižengimų sistemiÅ¡kumÄ .

Kitais byloje esančiais duomenimis A. Å . yra dirbantis, duomenų apie gydymÄ psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta laiduotoja J. Å . parodė, kad A. Å . yra jos vyras, kartu gyvena 35 metus, AleksandrÄ gali apibÅ«dinti kaip darbÅ¡tų, gerÄ Å¾mogų, jis labai retai vartoja alkoholį, jei alkoholį ir vartoja, tai saikingai. Negalėjo patikėti, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nes jis nevartoja alkoholio, tik labai retai, niekados nėra sėdęs už vairo, bÅ«damas neblaivus.

Dėl įvykio A. Å . labai pergyvena, gailisi (b. l. 52), analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos laiduotojos praÅ¡yme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (b. l. 113). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. Å . parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti. A. Å . darbovietės UAB „Ukmergės vandenys“ pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad A. Å . darbe yra nekonfliktiÅ¡kas, pareigingas, sÄ Å¾iningas, pavestas užduotis atlieka laiku ir be priekaiÅ¡tų.

Drausminių nuobaudų neturi, nusiskundimų ir priekaiÅ¡tų dėl jo darbo nebuvo (b. l. 118). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, ir Å¡iuo konkrečiu atveju padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, A. Å . asmenybę ir jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , ankstesnių teistumų, be kita ko, už tokio pobÅ«džio veikas nebuvimÄ , jo pozicijÄ viso proceso metu, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. Å . laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas jam turės teigiamos įtakos.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju visiÅ¡kai pagrįstai priėmė sprendimÄ atleisti A. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo 23. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , BK 68 straipsnį ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nustatyti ilgesnį minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ , taip pat taikyti BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir valstybės nuosavybėn konfiskuoti automobilį „Volvo XC90“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o ne dalį jos vertės, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija šiuos prokuroro prašymus atmeta kaip nepagrįstus.

24. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo poveikio priemonių institutas suteikia platesnių teisinių prielaidų individualizuoti ir diferencijuoti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, gali skirti bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Å iame kontekste pažymėtina, jog tam, kad kaltininkui bÅ«tų paskiriama tinkamiausia poveikio priemonė, įstatymas suteikia teismui diskrecinę teisę taikyti konkrečiÄ baudžiamojo poveikio priemonės rūšį ir jų skaičių, t. y. spręsti dėl konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) taikymo, be kita ko, jų termino nustatymo yra teismo prerogatyva.

Proceso dalyvių prieštaravimai dėl teismo sprendimo individualizuojant asmeniui taikytinos atsakomybės ribas, be kita ko, taikant baudžiamojo poveikio priemones, patys savaime teismo sprendimo nedaro nepagrįstu.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi bÅ«ti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis Å¡iuo principu, įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis. Å iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra bÅ«tina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

26. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpiui.

27. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

28. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, o paskirta priemonė, kaip minėta, turi bÅ«ti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Nors padaryto nusikaltimo pavojingumas yra didelis, tačiau nemažiau svarbu tai, kad A. Å . praeityje nepadarė analogiÅ¡kų teisės pažeidimų ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios A. Å . padaryto administracinio nusižengimo pavojingumÄ bei jo asmenybę, nustatytas ilgesnis nei minimalus Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, todėl griežtinti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nustatant ilgesnį jos taikymo terminÄ , nėra jokio pagrindo.

29. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis vertės – 1 925 Eur.

30. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių ar šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, sprendžiant Å¡ioje byloje BK 72 straipsnio nuostatų A. Å . taikymo klausimÄ , bÅ«tina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiÅ¡kinimo.

32. EŽTT praktikoje iÅ¡ esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta. EŽTT praktikoje proporcingumo principas iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip sÄ Å¾iningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas nėra proporcinga teisinė priemonė, kadangi automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š., priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kuriuo naudojasi ir A. Š. žmona laiduotoja J. Š., kuri rūpinasi savo neįgaliu tėvu V. S. Minėtas automobilis yra vienintelis turimas šeimoje, todėl jo konfiskavimas sukeltų didelių rūpesčių. J. Š. tėvas turi rimtų sveikatos problemų, serga lėtinėmis ligomis, jam nustatytas neįgalumas, didelių specialiųjų poreikių lygis.

Jos tėvui vienam sunku susitvarkyti namų Å«kyje, todėl J. Å . su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės A. Å . dažnai lanko tėvÄ , aprÅ«pina jį bÅ«tinais vaistais bei padeda namų Å«kio darbuose, taip pat, esant reikalui, nuveža tėvÄ Ä¯ gydymo įstaigas. Taip pat atsižvelgta į tai, kad A. Š. turi pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų, jam buvo diagnozuota aortos vožtuvo stenozė su nepakankamumu, kylančios aortos ir krÅ«tinės dalies aneurizma, anemija, prieÅ¡irdžių virpėjimas ir kairiojo skilvelio nepakankamumas, 2018 m. kovo mėnesį A.

Å . buvo atlikta Å¡irdies operacija, kurios metu buvo paÅ¡alinta aortos dalis ir įdėti du Å¡irdies vožtuvų protezai. Dėl Å¡ių sveikatos sutrikimų A. Å . yra nustatytas neįgalumas bei nustatytas tik 35 % darbingumo lygis. Taip pat atsižvelgta į 2021 m. liepos 17 d. pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas Nr. 2021-02, kurioje nurodomas vidutinis atlyginimas yra apie 800 Eur, ir įvertinta, kad praradus specialiÄ jÄ teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemonę, galimai gaunamos pajamos sumažės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad automobilio „Volvo XC90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo vertės visiÅ¡kas konfiskavimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 1/2 – 1 925 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytu apylinkės teismo argumentavimu ir jam iÅ¡ esmės pritaria bei Å¡iame kontekste papildomai pažymi, kad, kaip minėta, baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, kuriÄ sudaro bausmės tikslų visetas, t. y. jomis (baudžiamojo poveikio priemonėmis) nėra siekiama vien tik nubausti asmenį (įgyvendinti represinę baudžiamosios teisės funkcijÄ ), taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu, Å¡iuo atveju – A.

Å . atžvilgiu taikomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, turi bÅ«ti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jo atžvilgiu skirdamas aptartas baudžiamojo poveikio priemones, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teisingai individualizavo taikytinas poveikio priemones A.

Š., siekiant baudžiamajame įstatyme įtvirtintų tikslų.

34. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas A. Å ., vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė šį įstatymÄ , nes 2021 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XIV-368 (nuo 2021 m. birželio 10 d.) įsigaliojo BK 71 straipsnio nauja redakcija ir teismas turėjo paskirti nuo 10 MGL ir didesnę įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

35. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

36. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju pažymi, jog prokuroras yra teisus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko minimalios įmokos dydį pagal BK 71 straipsnio 1 dalį, t. y. Å¡iuo atveju netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau prokuroras apeliaciniame skunde pakeisti minėtos įmokos dydžio, t. y. taikyti A. Å . atžvilgiu BK 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, neaprašė. Atsižvelgiant į tai, kad jei Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Å . skirtų griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bÅ«tų iÅ¡eita iÅ¡ apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir toks sprendimas pablogintų A. Å . teisinę padėtį, nors to nėra praÅ¡oma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nustatytas įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis paliktinas nepakeistu.

37. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas A. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje yra nurodyti aiÅ¡kÅ«s, bylos duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti motyvai dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimo, A. Å . paskirtos tinkamos ir proporcingos baudžiamojo poveikio priemonės. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus prokuroro Ginto VaičiÅ«no apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Jurgita Mačionytė Nida Vigelienė