2024-12-18 Nr. AB-18390-3-64-3-01051-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-564-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01051-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko situacijos vertinimo anketos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. birželio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 9VSV-1065 (toliau – ir Anketa).

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad prašoma panaikinti Anketa buvo parengta atlikus vaiko situacijos vertinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 4 punkte. Anketos 28 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 30 punkte nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Vaiko situacijos vertinimo anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Vaiko situacijos vertinimo anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą.

Teismas, įvertinęs prašomos panaikinti Anketos turinį, sprendė, kad Anketa nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turi teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja prašo panaikinti Anketą, kuri yra tarpinis, procedūrinio pobūdžio aktas (sprendimas), nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su Anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

III. Pareiškėja E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą dėl skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad Anketos 28 punkte Tarnyba nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį – užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, nors bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta įsiteisėjusi teismo sprendimu, o teismo sprendimo vykdymą užtikrina antstolis.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad Anketa jai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjos teigimu, Anketa yra galutinė, ji užregistruota Socialinės paramos informacinėje sistemoje (toliau – ir SPIS) ir tolesnių veiksmų po atvejo valdymo proceso nebėra. Pagal gyvenamąją vietą esantis socialinių paslaugų centras, gavęs SPIS užregistruotą anketą su priimtu sprendimu ir paskirtomis socialinėmis paslaugomis, inicijuoja atvejo vadybą. Atvejo vadybą ir socialines paslaugas teikia visai kita įstaiga – Telšių socialinių paslaugų centras, todėl jis Anketos nebekoreguoja ir naujo sprendimo nepriima. Dėl to Anketa yra galutinis Tarnybos sprendimas ir ši Anketa priskirtina ginčo administraciniame teisme objektui.

Pareiškėja pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Anketoje nurodyti pažeidimai ir rizikos veiksniai sukelia pareiškėjai ir jos šeimai teisines pasekmes – SPIS yra užregistruotas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas ir paskirtos socialinės paslaugos bei inicijuota atvejo vadyba, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl Anketos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. K. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aprašo 1 priede (redakcija, galiojusi iki 2024 m. spalio 1 d.) nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurios 28 punkte nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir / ar šeimai poreikį, o 30 punkte nurodyta, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjos prašoma panaikinti Anketa yra tarpinis, procedūrinio pobūdžio dokumentas, nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su šia išvada ir nurodo, kad Anketoje nurodyti pažeidimai ir rizikos veiksniai sukelia jai ir jos šeimai teisines pasekmes, nes SPIS yra užregistruotas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas ir paskirtos socialinės paslaugos bei inicijuota atvejo vadyba. Pasak pareiškėjos, Anketa yra galutinis administracinis aktas, nes atvejo vadybą ir socialines paslaugas teikia visai kita įstaiga – Telšių socialinių paslaugų centras, todėl jis Anketos nebekoreguoja ir naujo sprendimo nepriima.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos reikalavimą panaikinti Anketą, pažymi, kad pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, išklauso vaiką jam priimtinu būdu, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Įstatymo 361 straipsnyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio Aprašo 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2024 m. spalio 1 d.) buvo nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (Įstatymo 37 str. 2 d.).

Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (Įstatymo 37 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį (nagrinėjamu atveju Anketoje aprašyti duomenys apie vaiko ir jo tėvo susitikimo vietos nustatymą ir iš to kylančius konfliktus tarp tėvų), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Anketa nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Suformuotoje teismų praktikoje tokio pobūdžio anketa yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2075-492/2024).

Anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-502/2024). Nagrinėjamu atveju Anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau bus inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir Tarnyba turės teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų, numatytų Įstatymo 362–365 straipsniuose.

Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Taigi pareiškėja, nesutikdama su Anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė