feee2f85-24b5-41da-9f71-3a0c6c4e36a9 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Kęstutis Venckus                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-350/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00201-11-5                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 12 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija: Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Jolantos Raščiuvienės ir Prano Å imkaus,sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorams Pauliui Jasiukaičiui, Justinai Vingilyteinuteistajam V. L.,gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,nukentėjusiajam S. K., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams vienam mėnesiui. S. K. iÅ¡ V. L. priteista 52,46 Lt (15,19 €) turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt (579,24 €) neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. L. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 26 d., apie 01.00 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini) “, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, vieÅ¡oje vietoje, dirbdamas klubo „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotoju, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį, o bÅ«tent: papurÅ¡kė cheminių dujų S. K. ir E. J. į veidÄ , tuo nukentėjusiajam S. K. padarydamas cheminį akių junginių bei ragenų nudegimÄ , tai yra nežymiai sutrikdė S. K. sveikatÄ bei sukėlė nukentėjusiajai E. J. fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

L. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-07 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jame padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.V. L. tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, jog aÅ¡arines dujas panaudojo bÅ«tent jis.

Teigia, kad 2010 m. gruodžio 26 d. įvykių detaliai nepamena. Nurodo, kad tÄ dienÄ dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube „(duomenys neskelbtini) ". Naktinis klubas buvo perpildytas, todėl leisti daugiau žmonių nebuvo įmanoma. 2010 m. gruodžio 26 d. apie 01.00 val. prie klubo „(duomenys neskelbtini) " pradėjo bÅ«riuotis agresyviai nusiteikę jaunuoliai, jie reikalavo įleisti juos į klubÄ , spardė duris, rodė nepadorius gestus. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad bent trys asmenys mėtė ledÄ Ä¯ langus ir įėjimo zonÄ .

Negali pasakyti ar ledÄ Ä¯ langus mėtę asmenys yra nukentėjusieji, nes buvo tamsu, tačiau buvo matyti, kad kompanija bendrauja tarpusavyje, yra pažįstami.Skunde nuteistasis nurodo, kad tÄ vakarÄ su juo dirbo dar du apsaugos darbuotojai – tai V. L. ir kitas asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nepamena. RÅ«binėje tuo metu dirbo V. B.. Esant realiai grėsmei saugomam turtui, savo ir kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tiek jis, tiek jo kolegos, galėjo pasinaudoti aÅ¡arinių dujų balionėliais, kurie yra laikomi leistinomis specialiosiomis priemonėmis.

Kas tiksliai panaudojo cheminę medžiagÄ vaizdo įraÅ¡e nesimato, tai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje. V. L. manymu, Å¡i aplinkybė rodo, kad teismas rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais. Apeliantas skunde pateikia smulkiÄ nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų analizę, kuria daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų S. K. ir E. J., liudytojų A. Å ., M. M. parodymai nenuoseklÅ«s, neatitinkantys tikrovės, jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Vėliau Å¡ie parodymai, apelianto manymu, galimai buvo suderinti. V.

L. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Apeliantas tvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nevertino visų bÅ«tinųjų BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo ar nebuvimo jo veiksmuose, susiklosčiusiÄ situacijÄ vertino Å¡aliÅ¡kai, remdamasis vien nukentėjusiųjų subjektyviais iÅ¡gyvenimais ir nepagrįstu, neobjektyviu manymu.Apeliantas nesutinka su nuosprendžio argumentais, kuriais jo veiksmai įvertinti kaip įžūlus elgesys, susijęs su asmens sveikatos sutrikdymu.

Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas darbinių pareigų vykdymÄ , turto ir sveikatos saugojimÄ , esant grėsmingai situacijai, laikė moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ veikimÄ . Skunde nurodoma, kad naktinio klubo apsaugininkai, papurkÅ¡dami aÅ¡arines dujas, atrėmė kėsinimÄ si ir veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, nes prie klubo besibÅ«riavę jaunuoliai pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 28 str.). BÅ«tinoji gintis gali bÅ«ti įgyvendinta neatsižvelgiant į tai, ar galima buvo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (Nr. 2K-7-313/2012).

Teismas nekonstatavo ir nusikaltimo objektyviojo požymio – padarinių buvimÄ . BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra materiali, tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neargumentavo, kokiu bÅ«du buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir visuomenės rimtis. Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo atveju nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, nebuvo padaryta žymi materialinė žala, nebuvo sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, nebuvo žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, nekilo sumaiÅ¡tis, nebuvo nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan., todėl nei visuomenės rimtis, nei tvarka nebuvo sutrikdyti.Apeliantas neigia savo veiksmuose ir subjektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymio - kaltės buvimÄ .

Nurodo, kad vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys Nr. 2K-216/2007, 2K-122/2008, 2K-248/2008, 2K-426/2008, 2K-159/2009). Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir Å¡ių padarinių nori. Tačiau Å¡iuo atveju skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neanalizavo tyčios turinio, kaltės faktas buvo tiesiog preziumuotas.

Apeliantas V. L. skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-15 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2K-402/2013, kuria jis buvo iÅ¡teisintas ne dėl to, kad neįrodyta kaltė, bet dėl to, kad nėra nusikaltimo sudėties. Apeliantas mano, kad skundžiamame 2014-02-07 nuosprendyje teismas Å¡iuos teisinius klausimus supainiojo, todėl pažeidė specialųjį nulla poena sine lege principÄ (nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės). Vaizdo įraÅ¡ai, apelianto manymu, negali bÅ«ti tyčios ar neatsargumo įrodymas, nes jie susiję tik su fakto klausimais.

Skunde nurodoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė kitokios nei baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybės, nevertino galimybės taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. V. L. manymu, dujų papurÅ¡kimas, siekiant apsaugoti turtÄ ir klientus, nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostata, bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas tokį veiksmÄ padariusiam asmeniui. Šiems argumentams pagrįsti apeliantas remiasi Konstitucinio teismo nutarimais (2006 m. sausio 16 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimais).

Å iuo atveju V. L. mano, kad jo veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami tik kaip administracinės teisės pažeidimas pagal ATPK 174 str., kuris numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmÄ (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 nutartis byloje Nr. A2.9.-4983-897/2012). Apeliantas pažymi ir tai, kad jis inkriminuotus veiksmus padarė vykdydamas savo darbines pareigas, todėl jam lieka neaiÅ¡ku, kodėl Panevėžio miesto apylinkės teismas nesvarstė jo veiksmų Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatų, darbo sutarties ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų kontekste.

Jo ar jo kolegų veiksmai galėjo bÅ«ti vertinti ir kaip darbo drausmės pažeidimas. Teismas nesvarstė jo buvusio darbdavio atsakomybės už savo darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ darbo metu.Skunde plačiai dėstomi įrodymų vertinimo teoriniai aspektai bei nurodoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus ir taip padarė esminį BPK pažeidimÄ , sukliudžiusį priimti teisingÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendį iÅ¡ esmės grindė tik kaltinimui palankiais įrodymais, nevertino įrodymų visumos, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Priimant nuosprendį nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai duoti teisme, skyrėsi nuo pirminės apklausos metu duotų parodymų. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų prieÅ¡taravimai yra esminiai. Nukentėjusiųjų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo nuteistojo parodymams ir vaizdo įraÅ¡ui. Be to, nukentėjusieji skirtingai aiÅ¡kino įvykių eigÄ buvusiÄ prieÅ¡ konfliktÄ bei po jo, todėl ir esminius įvykius jie galėjo aiÅ¡kinti sau tinkama linkme, pateikti faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis.Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas.

Jo manymu, Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam klausimÄ , nesivadovavo CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų dėl padaryto akių sužalojimo pasveikimo galimybių, liekamųjų reiÅ¡kinių. Teismo nurodytas motyvas, kad, jam nustatyti fiziniai sužalojimai sunkesnių pasekmių nesukėlė, bet ilgÄ laikotarpį negalėjo normaliai matyti" ir dėl to jam reikia priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, visiÅ¡kai nepagrįstas ir prasilenkia su protingumo kriterijais.

Teismas turėjo įvertinti ir tÄ aplinkybę, kad žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Padarytas sužalojimas nesukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino karjeros galimybių, jis gali gyventi įprastÄ gyvenimÄ , dirbti tÄ patį darbÄ , kurį dirbo iki įvykio. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti padariniai „ilgÄ laikÄ negalėjo normaliai matyti" yra subjektyvus ir deklaratyvus teiginys, neįrodytas jokiais papildomais duomenimis, pvz. okulisto pažyma, kad nukentėjusiajam yra sutrikęs regėjimas.

Apeliaciniame skunde taip pat buvo praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ uApeliantas pažymi, kad gynėjas pateikė praÅ¡ymus Respublikinei Panevėžio ligoninei ir Panevėžio miesto greitosios pagalbos stočiai dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tačiau informacijos negavus, 2013-11-27 teismo posėdžio metu buvo pateiktas praÅ¡ymas teismui - iÅ¡reikalauti susijusius dokumentus iÅ¡ minėtųjų įstaigų, taip pat iÅ¡kviesti specialistÄ , kuris po įvykio apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį S. K..

Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė praÅ¡ymus dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo ir specialisto iÅ¡kvietimo atmesti. Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja bylos iÅ¡samaus ir nuodugnaus tyrimo principui. 2011-05-02 specialisto iÅ¡vada Nr. G 278/11 (05) yra vertintina, kaip kelianti rimtų abejonių, nes suraÅ¡yta praėjus 5 mėnesiams po įvykio. Abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliantas teigia, kad, teismas nepagrįstai atmetė ir jo praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimÄ .Taip pat, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis ir jo gynėjas 2013-04-03 teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, todėl M.

M. apklausa be jų dalyvavimo yra ne kas kita, kaip gynybos teisių pažeidimas.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo pilnai ir objektyviai, todėl praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. S. K. atsikirtime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobÅ«džio.

KategoriÅ¡kai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jis įvykio metu elgėsi agresyviai, parodymus davė melagingus, suderintus su kitais liudytojais parodymus. Nukentėjusysis teigia, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta ne tik nuosekliais jo, liudytojų A. Å ., E. J. ir M. M. parodymais, kurie neturėjo jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ kaltinamÄ jį, bet ir kaltinamojo pageidavimu apklausto jo kolegos V. L. bei naktinio klubo savininko D. D. teismo posėdžio metu duotais parodymais. Liudytojas V.

L., duodamas parodymus apie to vakaro įvykį, puikiai prisiminė, kad nukentėjusysis sveikinosi su kažkokiais asmenimis, kaltinamasis minimÄ vakarÄ purÅ¡kė aÅ¡arines dujas, o tai patvirtina kaltinimo dalykÄ , t.y., kaltinamajam pareikÅ¡tus kaltinimus.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas D. D. taip pat parodė, kad jis, kaip klubo savininkas, nurodė apsaugos darbuotojams konfliktus spręsti taikiai, be bereikalingo jėgos naudojimo, esant reikalui iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Tačiau V.

L. nesilaikė ne tik darbdavio nurodymų, bet ir jo darbines funkcijas reglamentuojančių teisės aktų. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (2004-07-08, Nr. IX-2327) 8 str. 6 d. numatyta, kad „apsaugos darbuotojas privalo nedelsdamas pranešti atitinkamai teritorinei policijos įstaigai apie tai, kad buvo panaudotas šaunamasis ginklas ar specialiosios priemonės ir dėl to žuvo žmogus arba jam buvo sutrikdyta sveikata ar padaryta akivaizdi turtinė žala". To paties įstatymo 15 str. 3 d. numatyta, kad:

„atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartÄ , specialiÄ sias priemones ar Å¡aunamÄ jį ginklÄ , apsaugos darbuotojas privalo įspėti įtariamÄ teisės pažeidėjÄ apie ketinimÄ panaudoti fizinę prievartÄ , specialiÄ sias priemones ar Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jei Å¡is nevykdys apsaugos darbuotojo nurodymų, duodamų įgyvendinant Å¡io įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugos darbuotojo ar saugomo subjekto, ar saugomame objekte esančių asmenų gyvybei ar sveikatai arba įspėti yra neįmanoma".

S. K. tvirtina, kad nuteistojo elgesys yra neteisėtas ir atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėtį (Nr. 2K-282/2010).Nukentėjusysis atsiliepime į apeliacinį skundÄ remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011). Mano, kad V. L. sveikatÄ jam sutrikdė tik tiesiogine tyčia ir vieÅ¡oje vietoje (Nr. 2K-122/2008).Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis S. K. ir jo atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad bÅ«tent V. L. papurÅ¡kė dujas ir kad bÅ«tent dėl Å¡ių dujų poveikio nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat ginčijamas tokio veiksmo (dujų purÅ¡kimo esant nagrinėjamo įvykio situacijai) atitikimas BK 284 straipsnio 1 dalies sudėčiai, keliamas klausimas, ar už tokį veiksmÄ nustatytomis aplinkybėmis bÅ«tina taikyti griežčiausiÄ teisinės atsakomybės rūšį – baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su sprendimu dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio ir apelianto civilinės atsakomybės.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai V. L. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei paskyrė jam bausmę, teisingai nustatė nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos žalos dydį, tačiau nepagrįstai Å¡iÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta apeliantui atliekant darbines funkcijas, priteisė iÅ¡ apelianto, o ne iÅ¡ jo darbdavio.

Aplinkybė, kad nagrinėjamo įvykio metu ne koks nors kitas asmuo, o bÅ«tent apeliantas purÅ¡kė dujas, neginčijamai yra įrodyta byloje esančių įrodymų visetu, tame tarpe ir paties apelianto V. L. tuoj po nagrinėjamo įvykio, 2010 m. gruodžio 30 d. suraÅ¡ytu paaiÅ¡kinimu apie 2010 m. gruodžio 26 d. apie 1 val. įvykusį nagrinėjamÄ Ä¯vykį (1 t., b.l. 91), kuriame jis tiesiai nurodė, jog jis buvo priverstas panaudoti aÅ¡arines dujas gindamas klubo turtÄ . Kartu su V. L. dirbęs kitas apsaugos darbuotojas V.

L. pirmos instancijos teisme apklaustas liudytoju patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 104), kad jis matė kaip V. L. per du kartus atidaręs lauko duris papurÅ¡kė dujomis. Klubo rÅ«binės darbuotoja V. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 105), kad nagrinėjamo įvykio metu prie įėjimo į klubÄ durų dirbo bÅ«tent V. L., kuris drausmino lauke buvusius žmones ir, V. L. atidarius duris, juto dujų kvapÄ . Taigi, paties apelianto tuoj po įvykio duotame paaiÅ¡kinime konkrečiai nurodyta, kad dujas purÅ¡kė bÅ«tent jis, tokiÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojai V.

L. bei V. B.. Teismas neturi pagrindo aukščiau nurodytų duomenų nelaikyti įrodymais, kurie visiškai patvirtina nukentėjusiojo S. K. parodymus, kad dujas į jį purškė būtent V. L.. Tokiu būdu faktas, kad į S. K. dujas purškė būtent V. L., yra visiškai įrodytas abejonių nekeliančių įrodymų visetu, o apeliacinio skundo argumentas, kad ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje grindžiama išimtinai tik bylos baigtimi suinteresuoto nukentėjusiojo ir jo draugų parodymais, yra visiškai nepagrįstas, o tai, kad iš byloje esančio nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašo, kuris šioje byloje yra tik vienas iš įrodymų, nesimato, kas į nukentėjusiuosius purškė dujas, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes vaizdo įrašas niekaip nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų, kad dujas purškė būtent V.

L.. Tai, kad bÅ«tent V. L. papurkÅ¡tos dujos sukėlė S. K. byloje esančia 2001 m. gegužės 2 d. teismo medicinos specialisto, į kurį S. K. kreipėsi 2011 m. kovo 14 d., iÅ¡vada nustatytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl akių junginių ir ragenų cheminio nudeginimo, o E. J. sukėlė fizinį skausmÄ , neginčijamai įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos visiÅ¡kai patvirtina apeliacinės instancijos teisme dar kartÄ , dalyvaujant nuteistajam bei nukentėjusiesiems, peržiÅ«rėtas įvykio vaizdo įraÅ¡as.

Å ios vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros metu nukentėjusieji ir nuteistasis buvo identifikuoti ir nustatyta, kad iÅ¡ karto po to, kai buvo papurkÅ¡tos dujos (tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ to, jog tuo metu visi netoli klubo lauko durų buvę asmenys nuo durų pasitraukė), S. K., kiek paėjęs tolyn nuo durų, užsidengęs veidÄ , atsitÅ«pia, vėliau pasitraukia iÅ¡ kameros stebėjimo lauko, o E. J. per kameros stebėjimo laukÄ praeina nuo durų pusės Å¡luostydamasi veidÄ nosine. Be to, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, kuri padaryta remiantis medicininiais dokumentais (asmens sveikatos istorija), nurodyta, kad S. K. asmens sveikatos istorijoje yra įraÅ¡as apie tai, kad jis į gydytojÄ kreipėsi 2010 m. gruodžio 27 d. dėl to, kad akys sausos, su deÅ¡ine akimi liejasi vaizdas ir nurodė, kad prieÅ¡ dvi dienas apsauginis papurÅ¡kė į akis dujų, taip pat nurodė, kad pirma kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių.

Aplinkybę, kad S. K. buvo sužalotas bÅ«tent tuo metu patvirtino ir liudytojas A. Å ., parodęs, kad matė, jog purÅ¡kiamos dujos pataikė tiesiai S. K. į veidÄ , kad iÅ¡ karto po to S. K. skundėsi, kad jam graužia akis ir sunku kvėpuoti, dėl ko jis (A. Å .) į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , po ko, nesulaukę greitosios, S. K. su taksi nuvežė į ligoninę, kur Å¡iam buvo plaunamos akys. Tokias A. Å . nurodytas aplinkybes apie vykimÄ Ä¯ ligoninę patvirtino ir nukentėjusieji, be to, faktÄ , kad įvykio laiku į įvykio vietÄ bÅ«tent ligoniui K. buvo kviečiama greitoji, dėl to, kad buvo pripurkÅ¡ta į akis, patvirtina ir byloje esanti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (3 t., b.l. 55).

Tokiu būdu kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad būtent V. L. papurškė dujų į S. K. ir E. J. ir kad šiuo V. L. veiksmu S. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o E. J. sukeltas fizinis skausmas.Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, jog nagrinėjamas įvykis vyko prie įėjimo į naktinio klubo „(duomenys neskelbtini) “, kuriame tuo metu apsaugos darbuotoju (2010-01-20 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 t. b.l. 118-119) dirbo apeliantas.

Visas nagrinėjamas incidentas yra užfiksuotas jau minėtame 5 minučių trukmės vaizdo įraÅ¡e, kurį į bylÄ pateikė V. L. darbdavys, klubo savininkas D. D. (Å¡io asmens parodymai apie tai – 2 t., b.l. 152). Vaizdo įraÅ¡o autentiÅ¡kumas abejonių nekelia, duomenų, kad Å¡i įraÅ¡o dalis galėtų bÅ«ti nevientisa, sumontuota nėra.Vaizdo įraÅ¡e, kuriame yra užfiksuotas įraÅ¡o darymo laikas – 2010-12-26 nuo 01.15:10 val. nuo pat pradžių matyti prie naktinio klubo durų stovintys žmonės. 01.16:17 val. durys atsidaro ir iÅ¡ klubo nekliudomai iÅ¡eina 2 žmonės, po ko durys iÅ¡ karto užsidaro. 01.17:11 val.

į duris pasibeldžia vienas iÅ¡ lauke stovinčių asmenų, įraÅ¡e taip pat matyti nukentėjusieji, stovintys atokiau nuo durų palei klubo pastato sienÄ . Tuo metu grįžta abu prieÅ¡ tai iÅ¡ klubo išėję asmenys, kurių vienas pasilieka lauke, o kitas 01.17:44 val., prieÅ¡ tai pabeldęs į duris, joms atsidarius, įleidžiamas į vidų. Tuo pat metu vienas iÅ¡ lauke stovėjusių asmenų per paskui įėjusį asmenį beužsidarančias duris į klubo vidų įmeta rankoje turėtÄ Å¡viesios spalvos daiktÄ , galimai sniegÄ .

Tada durys, kurios dar nebuvo pilnai užsidariusios, vėl atsidaro ir galimai yra purÅ¡kiamos dujos, nes prie durų buvę žmonės staigiai pasitraukia. Tuo pat metu kitas toliau nuo durų stovėjęs asmuo per duris įmeta sniego gniūžtę, po ko durys vėl užsidaro. Abu metę sniegÄ asmenys iÅ¡ kameros fiksuojamos zonos iÅ¡bėga. 01.17:59 val. prie durų priėjęs vienas asmuo, stovėdamas nugara į duris, į jas beldžia, 01.18:12 val. prie beldusiojo prisijungia kitas. Tuo metu aplink buvę asmenys, tame tarpe ir visÄ laikÄ iki tol toliausiai nuo durų buvęs S. K. pajuda link durų ir 01.18:18 val. trumpam durys atsidaro ir pro jas iÅ¡ vidaus purÅ¡kiamos dujos, kurios pataiko į S. K. ir Å¡is atsitraukęs ir nusisukęs nuo durų suklumpa. 01.18:25 val. durys atsidaro dar kartÄ ir dar kartÄ purÅ¡kiamos dujos į stovinčius žmones, po ko nuo durų pusės Å¡luostydamasi veidÄ nueina V.

J.. 01.18:33 val., durims vėl užsidarius, vienas iÅ¡ toliau nuo durų stovėjusių asmenų pribėgęs spiria į duris, pro kurias 01.18:37 iÅ¡eina V. L., kitas taip pat viduje buvęs asmuo tuo metu stovi prie durų, laikydamas jas atidarytas. Ä® duris spyręs asmuo nubėgo, V. L. paeina nuo durų į vienÄ (tolyn nuo vaizdÄ fiksuojančios kameros), po to į kitÄ pusę, vaikÅ¡to pro stovinčius prie durų asmenis ir 01.19:07 val. grįžta į klubo vidų, durys užsidaro, lauke buvę žmonės lieka prie durų.

Tuo metu, kai V. L. išėjo iÅ¡ klubo, abu nukentėjusieji išėjo iÅ¡ vaizdo kameros stebėjimo lauko. Nagrinėjamas įvykis įvyko vieÅ¡oje vietoje – naktinio klubo prieigose, kur teisę bÅ«ti turi ne tik klubo lankytojai, bet ir kiti asmenys. Be to, įėjimas į naktinį klubÄ yra prie pat Å¡aligatvio, kuriuo bet kada gali eiti ir asmenys, net neketinantys apsilankyti Å¡iame klube. Taigi, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad tokioje situacijoje tik prie pat klubo durų stovėdami asmenys tuo daro kokį nors teisės pažeidimÄ ir kelia grėsmę, į kurį klubo apsauga turėtų reaguoti, juo labiau naudodama kokiÄ nors prievartÄ , tame tarpe net žalÄ asmenų sveikatai galinčias padaryti specialiÄ sias priemones.

Tuo pačiu, net jei kurių nors prie klubo buvusių atskirų asmenų elgesys keltų grėsmę, į kuriÄ apsaugos darbuotojai turėtų reaguoti panaudodami specialiÄ sias priemones, jie, tame tarpe ir V. L., neturėjo jokio pagrindo visos prie klubo prieigų buvusių asmenų visumos vertinti kaip bendrai neteisėtai veikiančios asmenų grupės ir visų jų atžvilgiu naudoti specialiųjų priemonių apsaugos funkcijų atlikimo pretekstu.IÅ¡ apeliacinės instancijos teisme peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, jog pirmas incidentas, po kurio betarpiÅ¡kai buvo panaudotos dujos, pasireiÅ¡kė tuo, kad įleidžiant į klubÄ prieÅ¡ tai jame jau buvusį lankytojÄ , klubo prieigose, bet atokiau nuo durų stovėjęs asmuo pro atidarytas duris įmetė galimai sniego gabalÄ , po ko iÅ¡ karto, pradarius duris plačiau, buvo papurkÅ¡tos dujos, o tuo pačiu metu kitas asmuo metė dar vienÄ sniego gabalÄ .

IÅ¡ karto po to klubo durys užsidarė, o abu sniegÄ metę asmenys pasiÅ¡alino. Pastarasis incidentas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija galimo dujų panaudojimo jo metu pagrįstumo nenagrinėja. Å ioje vietoje pažymėtina, kad, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė pats V. L., lauke esantys asmenys į klubo pastatÄ galėjo patekti tik duris iÅ¡ vidaus atidarius apsaugos darbuotojui – durų iÅ¡ lauko atidaryti nebuvo įmanoma, nes iÅ¡ lauko duryse nebuvo rankenos.

Taigi, norintys iÅ¡ lauko patekti į klubo vidų asmenys tai galėjo padaryti vieninteliu bÅ«du – tik pabeldę į duris, todėl vien dėl Å¡ios priežasties beldimo į duris besÄ lygiÅ¡kai vertinti kaip kažkokios grėsmės ir į jÄ reaguoti naudojant smurtÄ ar specialias priemones prieÅ¡ tai darančius asmenis V. L. neturėjo jokio teisėto pagrindo. Tačiau nagrinėjamu atveju V. L. bÅ«tent taip ir elgėsi – praėjus po aukščiau apraÅ¡yto įvykio, antrÄ kartÄ dujas jis papurÅ¡kė po to, kai du nenustatyti asmenys pabeldė į klubo duris.

BÅ«tent tuo metu ir buvo dujomis sužalotas S. K.. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad minėti nenustatyti asmenys durų nedaužė, jų nespardė, jokių kitų pavojų klubui, jo turtui ar jo lankytojams bei darbuotojams galinčių sukelti veiksmų neatliko. Tai reiÅ¡kia, kad V. L. Å¡ioje situacijoje neturėjo jokio pagrindo naudoti dujų apskritai. Dėl to V. L. parodymai, kad jis dujas buvo priverstas naudoti dėl buvusios grėsmės aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visetui – ne tik nukentėjusiųjų bei su jais kartu įvykio vietoje buvusių asmenų parodymams, bet ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotai informacijai, kad jokio reikalo kÄ nors ginti Å¡iuo atveju nebuvo, todėl V.

L. parodymai vertintini iÅ¡imtinai kaip pasirinktas gynybos bÅ«das ir atmetami. Be to, vaizdo įraÅ¡e akivaizdžiai užfiksuota, kad V. L. duris tuo metu atidarė specialiai tik tam, kad papurkÅ¡tų dujų – tuo metu nei iÅ¡ klubo, nei į klubÄ jo lankytojai nėjo ir, svarbiausia, jis dujas purÅ¡kė net ne į duris beldusių asmenų (jeigu V. L. supratimu jų elgesys buvo grėsmingas jo saugomam objektui) pusę, nes Å¡ie asmenys, duris atidarius, liko prieÅ¡ingoje nei V. L. durų pusėje, o dujų srovę V.

L. nukreipė į kitus, visiÅ¡kai nieko nedariusius, taigi, net ir menamo pavojaus niekam nekėlusius, tik prie durų stovėjusius asmenis, tame tarpe ir nukentėjusiuosius. Atsižvelgiant į tai, kad po to, kai į klubo vidų buvo metamas sniegas, įėjimo durys, kurių, kaip minėta, iÅ¡ lauko atidaryti neįmanoma, buvo uždarytos, o dujos, kai buvo pataikyta į nukentėjusiuosius, buvo purÅ¡kiamos specialiai pradarius duris tada, kai kiti asmenys beldė į duris, akivaizdu, jog sniego metimas į klubo vidų su nagrinėjamu įvykiu neturi jokio ryÅ¡io.Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nėra absoliuti – sutinkamai su BK 28 straipsnio nuostatomis asmuo turi teisę gintis tik nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi ir tokiu atveju žala, neužtraukianti baudžiamosios atsakomybės, gali bÅ«ti padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims.

Minėta, kad nei abu nukentėjusieji, nei Å¡alia jų buvę kiti asmenys, į kurių pusę V. L. purÅ¡kė dujas tuo metu, kai jomis pataikė į nukentėjusiuosius, neatliko, taigi V. L. neturėjo jokio pagrindo nei nukentėjusiųjų, nei kitų, tuo metu Å¡alia jų buvusių asmenų vertinti kaip kam nors keliančių kokiÄ nors pavojingÄ , akivaizdžiÄ ir realiÄ grėsmę, nuo kurios bÅ«tų reikėję gintis pačiam V. L. ar jam ginti kitus asmenis ar nuosavybę. Taip pat iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad nagrinėjamu atveju V.

L. nebuvo nei didžiai sumišęs ar iÅ¡sigandęs, nes iÅ¡ karto po to, kai dujomis buvo nupurkÅ¡ti nukentėjusieji V. L. vienas išėjo iÅ¡ pastato vidaus į laukÄ , drÄ siai vaikščiojo tarp prie durų buvusių asmenų, nekreipdamas į juos dėmesio, kas akivaizdžiai rodo, jog iÅ¡ tikrųjų V. L. jokių Å¡alia įėjimo į klubÄ buvusių žmonių nelaikė keliančiais grėsmę net tokioje situacijoje, t.y. bÅ«nant atviroje vietoje, net ne klubo patalpose, į kurias, kaip minėta, iÅ¡ lauko patekti lauke buvę asmenys neturėjo jokios techninės galimybės. Taigi, ir Å¡i aplinkybė taip pat akivaizdžiai rodo, kad V.

L. parodymai apie dujų panaudojimo priežastį nagrinėjamu atveju tėra siekimas pateisinti savo poelgį ir taip iÅ¡vengti atsakomybės.Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks V. L. elgesys vieÅ¡oje vietoje buvo akivaizdžiai tyčinis, įžūlus savęs prieÅ¡pastatymas aplinkiniams, iÅ¡Å¡aukiantis savo galios demonstravimas prisidengiant atliekama naktinio klubo apsaugininko funkcija. Tokiu elgesiu V. L. aiÅ¡kiai pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir, visiÅ¡kai be jokios priežasties purkÅ¡damas aÅ¡arines dujas į žmones ir tokiu bÅ«du padarydamas S. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o E. J. sukeldamas fizinį skausmÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Taigi, V. L. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai, todėl daroma iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas jo veikÄ kvalifikavo teisingai ir, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, nėra jokio pagrindo V. L. veikos laikyti mažareikÅ¡me ir tuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. paskirta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių laisvės apribojimas trumpesniam nei įstatyme numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies trukmės vidurkis, be to, apeliantui nuosprendžiu nėra paskirti jokie BK 48 straipsnyje numatyti draudimai ar įpareigojimai, todėl, atsižvelgiant į BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskirtosios bausmės nei rÅ«Å¡imi, nei dydžiu laikyti aiÅ¡kiai per griežta kolegija neturi jokio pagrindo.Tačiau kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai iÅ¡spęstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas V.

L. padarytÄ neturtinę žalÄ priteisiant iÅ¡ V. L.. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. L. nusikaltimÄ padarė darbo metu, eidamas D. D. įmonės apsaugos darbuotojo pareigas funkcijas, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad bÅ«tent samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad V. L., veikos padarymo metu ėjusio darbines pareigas, nusikalstamais veiksmais visÄ padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti jo darbdavys – D.

D. įmonė, kurios teisinė forma ir pavadinimas nuo 2016 m. vasario 11 d. pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ (šaltinis - (duomenys neskelbtini) ) ( (BPK 111 straipsnio 1 dalis). Taigi, dėl neteisingai išspręsto civilinio atsakovo klausimo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Skundžiamu nuosprendžiu buvo yra nustatyta, kad V. L. nusikalstama veika nukentėjusiajam S. K. buvo padaryta 52,46 Lt (15,19 €) turtinė ir 2000 Lt (579,24 €) neturtinė žala.

Apeliaciniu skundu turtinės žalos dydis neginčijamas, todėl Å¡io klausimo kolegija nenagrinėja. S. K. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant tai, kad V. L. tyčinius smurtinius veiksmus S. K. atžvilgiu atliko vieÅ¡oje vietoje, be jokios priežasties, dėl Å¡ių veiksmų buvo sutrikdyta S. K. sveikata, dėl sveikatos sutrikdymo jis jautė skausmus, turėjo skirti laikÄ gydymosi ir tuo laikotarpiu negalėjo užsiimti įprasta veikla. Esant Å¡ioms įrodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas laikėsi CK 6.250 straipsnyje numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos laikyti aiÅ¡kiai per didele Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo.

Å ioje vietoje taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatant S. K. padarytos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas be kita ko atsižvelgė ir į nedideles V. L. pajamas. Ir Å¡is neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad už V. L. padarytÄ Å¾alÄ atsakingo juridinio asmens turtinė padėtis yra geresnė, rodo, kad priteistos neturtinės žalos dydžio mažinti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. K. priteista 52,46 Lt (15,19 €) turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt (579,24 €) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ V. L. ir S. K. priteisti 15,19 € (52,46 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 579,24 € (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ UAB "(duomenys neskelbtini) ".KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                            Algirdas Gaputis                                                                                              Jolanta Raščiuvienė                                                                                                 Pranas Å imkus