Legislator Case Law & Legislation
feea1da1-3c0a-4cce-8fa8-64a6a64cefe0 AI generated

Court dismisses appeal and remands case due to first instance court's failure to prove damages and civil liability elements.

Case Number feea1da1-3c0a-4cce-8fa8-64a6a64cefe0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal against the first instance judgment, ordering the case to be retried by the lower court. The plaintiff sought damages from defendants for a traffic accident in Spain where the defendant's vehicle lacked mandatory insurance, but the first instance court failed to substantiate the specific amount of property and personal injury damages. The court ruled that the first instance judgment was invalid because it did not establish the necessary elements of civil liability, such as the actual damage and causal link, and relied on abstract reasoning rather than concrete evidence.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d.; 330 str.: An appeal is dismissed and the case remanded when the first instance court fails to substantiate the elements of civil liability, including the existence and quantification of damages, rendering the judgment legally flawed.

Keywords

AI generated
civil liability elements damages quantification causal link requirement appellate dismissal remand for retrial insurance gap liability procedural error

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 4 p.
CPK 327 str. 1 d. 2 p.
CPK 329 str. 1 d.
CPK 330 str.
CPK 331 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1929-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12088-2011-3Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 73.2.6.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 22 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D.

S. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3646-587/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams D. S. G., G. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų D.

S. G. ir G. B. 62157,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 3-5). Nurodė, kad Ispanijoje 2007-07-22 dėl G. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė bei sutrikdyta kelių asmenų sveikata. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo G. B., priklausė atsakovei D.

S. G.. Å i transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ispanijos nacionalinis draudikų biuras (OFICINA ESPA?OLA DE ASEGURADORES DE AUTOMOVILES), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 18002,08 EUR svarų (62157,58 Lt) sumai.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Ispanijoje (kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) ir kad jo metu atsakovas naudojosi Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, ieÅ¡kovas sumokėjo Ispanijos nacionalinio draudikų biurui praÅ¡omÄ sumÄ , nes tokia ieÅ¡kovo pareiga yra įtvirtinta ieÅ¡kovui privalomuose vykdyti teisės aktuose:

TPVCAPD įstatyme (17 str. 4 d.) ir Biurų tarybos Vidaus nuostatuose (5 str.), o kartu įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovų įstatymo numatytais pagrindais regreso tvarka.Atsakovė D. S. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, prašė taikyti senaties terminÄ . Kartu nurodė, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsako solidariai. Tačiau skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovės atsakomybė ieÅ¡kovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad atsakovė neįvykdė TPVCAPD įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ TPVCAPD įstatymo normÄ , įpareigojančiÄ transporto priemonės savininkÄ sudaryti draudimo sutartį.

Teigia, jog automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Atsakovės nuomone, ieškovas 2011-06-03 pretenzijoje (b.l.

34) ieÅ¡kovas reikalauja, kad atsakovė sumokėtų 62157,58 Lt iÅ¡mokÄ , remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 ir 23 str. ir neužsimenama apie tai, kad tai yra žala, o sÄ voka „žala“ atsirado vėliau, jau suvokus, kad senaties terminas yra praleistas. Bendraatsakovio atsakovė nepažįsta, bÅ«dama automobilio savininke, ji savo automobilį perdavė broliui, kuris jį galimai perdavė avarijÄ padariusiam asmeniui.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino pilnai ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų G.

B. ir D. S. G. 62157,58 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (62157,58 Lt) skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-08-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2028,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai; priteisė iÅ¡ atsakovų G. B. ir D. S. G. po 25,50 Lt iÅ¡ kiekvieno, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai (T.2, b.l. 3-7). Teismas nustatė, kad Ispanijoje 2007-07-22 dėl G. B. kaltės, vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ , D.

S. – G. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir sužalota M. D. B. ir S. C. B. sveikata (b.l. 14-15). D. S. – G. priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Eismo įvykio valstybės – Ispanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais, sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 18002,08 EUR, t.y. 62157,58 Lt sumai (b.l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Ispanijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, ir nustatęs, kad ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti Ispanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktÄ aukščiau minėtÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieÅ¡kovo pareiga yra įtvirtinta ieÅ¡kovui privalomuose vykdyti teisės aktuose teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas įgijo jam įstatymo suteiktÄ regreso teisę į bendraatsakovius, reikalaudamas sumokėti ieÅ¡kovui Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 62157,58 Lt dėl transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo (b.l. 32-34). Teismas konstatavo, jog G. B. veiksmai sukėlė autoįvykį, bÅ«tent dėl jo veikos atsirado priežastinis ryÅ¡ys tarp teisei prieÅ¡ingų veiksmų ir kilusios žalos, todėl jis yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , todėl privalo jÄ atlyginti (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., Civilinio kodekso 6.263, 6.270, 6.280 str.). Teismas pažymėjo, jog naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), kas lemia jo privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 4 str. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakovė D. S. G., bÅ«dama automobilio savininkė, Å¡io automobilio nebuvo apdraudusi (b.l. 38). Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDÄ® 4 str. 2-3 d.).

Taigi, atsakovė D. – S. G. autoįvykio metu buvo neįvykdžiusi įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jai nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl turėjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodama neapdraustÄ automobilį naudoti, atsakovė pažeidė įstatymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paminėti kalti atsakovės D.

S. G. veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui atsiradusia pareiga kompensuoti Ispanijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Sutinkamai su CK 6.6 str. 1 d., 4 d. bei TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d., kur numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymÄ asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ yra solidari, teismas konstatavo, jog asmuo, VÄ® “Regitra” duomenų bazėje įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, privalantis sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl jam priklausančios transporto priemonės, ir asmuo, tiesiogiai atsakingas už žalos padarymÄ , abu atsako ieÅ¡kovui solidariai.

Teismas atmetė atsakovės D. S. G. praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodydamas, jog iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , LR transporto priemonių draudikų biuras, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, turi atgręžtino reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ , arba jos savininkÄ , su kuriais draudikų biurÄ sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iÅ¡ delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡mokÄ Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėjo 2008-08-25, o Draudikų biuro ieÅ¡kinys teisme gautas 2011-08-19, teismas konstatavo, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu apeliantė D. S. G. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atsakovės atžvilgiu atmesti (T.2, b.l. 29-33). Apeliantė nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

1. Teismas nevertino atsakovės byloje nurodytų aplinkybių, jog ji automobilį be raÅ¡ytinės pirkimo pardavimo sutarties pardavė savo broliui R. S.. Sutartis buvo sudaryta ir automobilis perduotas Ispanijoje, todėl sutinkamai su CK 4.49 str. 1 d. nuosavybės teisės į daiktÄ pereina nuo jo perdavimo momento. Apeliantė, taip pat pažymi, jog teismas nevertino tų aplinkybių, jog automobilis buvo apdraustas pagal draudimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įstaigoje „Ofesauto“, kuriÄ Ispanijoje atstovauja „Baltikums draudimas“.

2. Teismas, apeliantės nuomone, neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu R. S. ir nepakeitęs netinkamo atsakovo tinkamu neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .3. Apeliantės teigimu, autoįvykio metu buvo padaryta dvejopo pobÅ«džio žala – asmeniui ir turtui. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti 62157,58 Lt žalos atlyginimo, jo nedetalizavo, kas leidžia abejoti ar tai žala padaryta tik turtui ar kartu ir asmens sveikatai. Žalos atlyginimas asmeniui yra siejamas su tais asmenimis, kurie buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl žalos asmens sveikatai padarymo, todėl tokiu atveju negali bÅ«ti taikoma solidari atsakomybė.

4. Eismo įvykio metu, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas buvo G. B., nes ieÅ¡kovė automobilį buvo pardavusi broliui, todėl negali bÅ«ti atsakinga už tolimesnius veiksmus perduodant automobilį naudotis jai nežinomam asmeniui ir kartu bÅ«ti atsakinga už to asmens veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantė pažymi, jog bet kokiu atveju G. B. automobilį valdė be jos leidimo ar sutikimo, t.y. neteisėtai užvaldęs automobilį, todėl turi asmeniÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , o apeliantė nėra solidari skolininkė.

Tai, kad apeliantė nebuvo apdraudusi automobilio, ir, pasitikėdama savo broliu, nebuvo tinkamai įforminusi pirkimo pardavimo sutarties, nepadidina jos kaltės dėl žalos atsiradimo. Apeliantė prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės praÅ¡ymÄ Nr. 1B-54/2011, bylos Nr. 43/2011, kur sprendžiamas klausimas dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo ir neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens solidariosios atsakomybės. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.2, b.l. 40-43).

Nurodo, atsakovė teiginys, kad automobilį jį buvo pardavusi R. S. vertintinas kritiÅ¡kai, nes neįtraukus į bylÄ kitos sandorio Å¡alies ir nesant jos paaiÅ¡kinimų apie automobilio įsigijimÄ , nėra pagrindo iÅ¡davai, kad savininkas yra kitas asmuo, o ne atsakovas. Pirmosios instancijos teisme atsakovę atstovavo advokatas, tačiau jokių praÅ¡ymų dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylÄ nereiÅ¡kė. Teismas tokio pobÅ«džio bylose nėra aktyvus ir savo iniciatyva už Å¡alis nerenka įrodymų.

Nepagrįstas yra atsakovės argumentas, kad transporto priemonė buvo apdrausta UAB „Baltikums draudimas“, nes tokius atsakovės teiginius paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – išrašas iš privalomojo draudimo duomenų bazės. Atsakovės atsakomybė kilo iš specialaus įstatymo TPVCAPDĮ, ir nepriklausomai nuo to ar ji eksploatuojama, kol yra įregistruota, ji privalo būti apdrausta. Atsakovė šios įstatyme numatytos pareigos nevykdė, todėl yra solidari skolininkė. Ieškovas pažymi, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog transporto priemone buvo naudojamasi be jos žinios ir sutikimo, t.y.

G. B. transporto priemonę valdė neteisėtai. Be to, pabrėžiama, kad nedraustos transporto priemonės negalima eksploatuoti nei teisėtai, nei neteisėtai. IeÅ¡kovas nurodo, jog dėl žalos dydžio detalizavimo atsakovė nekėlė klausimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, pagrindinis dokumentas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kitos valstybės biurui yra tos valstybės draudikų reikalavimas, o ne žalÄ pagrindžiančių dokumentų pateikimas.

Visi dokumentai buvo pateikti teismui ir atsakovui. PraÅ¡o netenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo, nes biuro reikalavimas kyla iÅ¡ specialaus įstatymo. Nuostatų.        IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės D.

S. G. apeliacinio skundo ribose. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad automobilis, kurį vairavo G. B. nuosavybės teise priklausė atsakovei D. S. G.. Apeliantė teigia, jog automobilį ji pardavė savo broliui R. S., tačiau neįformino pirkimo – pardavimo sutarties, o atsakovas G. B. be jos žinos, neteisėtai naudojosi transporto priemone ir sukėlė eismo įvykį. Pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ . CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai.

Tai reiÅ¡kia, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas vieÅ¡ame registre. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama sandoriu (CK 4.47 str. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas vieÅ¡ajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Å io įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymÄ , jų duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Kelių transporto priemonių registrÄ , valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento iÅ¡davimÄ , bet nenustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės perleidimo sutarties, keičiantis jos savininkams.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV-268 redakcija) „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4.6.1 punkte nustatyta, kad, įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, transporto priemonės savininko pasikeitimas turi būti įregistruotas VĮ „ Regitra“. Šiuo atveju pažymėtina taip pat tai, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis.

Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo ar kitokia perleidimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikÅ¡mę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ .

Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant vieÅ¡ojo registro informacijÄ trečiųjų asmenų požiÅ«riu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga. BÅ«tent tokia yra esminė vieÅ¡ojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė, kuriÄ valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentėjusiajam atlyginti patirtus nuostolius.

Vis dėlto registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiÅ¡kumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Taigi vieÅ¡o registro informacija paneigiama teismo sprendimu. Dėl atitinkamo daikto registravimo kitų tikslų ne kartÄ pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; kt.).

Todėl teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį registre nurodytam automobilio savininkui, o Å¡is ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ Å¡alimi arba trečiuoju asmeniu. Teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiÅ«lyti netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama. Apeliantė taip pat teigia, jog ieÅ¡kovas, siekdamas turtinės žalos atlyginimo, jos nedetalizavo, t.y. nenurodė, kokia žala padaryta turtui ir kokia asmeniui.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad nors G. B. kaltė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, ne tik neteisėti veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl patirtos turtinės žalos fakto (turto ir asmens sveikatai) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (šiuo atveju apeliantės) ir atsiradusios žalos asmens sveikatai.

Teismo argumentai dėl žalos dydžio yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįsti objektyviomis byloje iÅ¡nagrinėtomis aplinkybėmis, todėl teismo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimÄ , apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nes tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje esančius įrodymus byla apeliacinėje instancijoje negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta ir tai sudaro pagrindÄ perduoti klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriuos spręs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo ir taikys įstatymų normas pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 331 str., n u t a r i a: Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                     Žibutė Budžienė                                                                                  Dalė Burdulienė                Leonas Jachimavičius