Court dismisses appeal and remands case due to first instance court's failure to prove damages and civil liability elements.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appeal against the first instance judgment, ordering the case to be retried by the lower court. The plaintiff sought damages from defendants for a traffic accident in Spain where the defendant's vehicle lacked mandatory insurance, but the first instance court failed to substantiate the specific amount of property and personal injury damages. The court ruled that the first instance judgment was invalid because it did not establish the necessary elements of civil liability, such as the actual damage and causal link, and relied on abstract reasoning rather than concrete evidence.
Legislator headnote
AI generatedCPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d.; 330 str.: An appeal is dismissed and the case remanded when the first instance court fails to substantiate the elements of civil liability, including the existence and quantification of damages, rendering the judgment legally flawed.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-1929-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12088-2011-3Pirmosios instancijos teismo teisÄja Lina ŽemaitienÄ                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 73.2.6.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 22 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽibutÄs BudžienÄs (praneÅ¡Äja), DalÄs BurdulienÄs, Leono JachimaviÄiaus (kolegijos pirmininkas) raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs D.
S. G. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gegužÄs 23 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3646-587/2012 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams D. S. G., G. B. dÄl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apeliacinį skundÄ ,n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų D.
S. G. ir G. B. 62157,58 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 3-5). NurodÄ, kad Ispanijoje 2007-07-22 dÄl G. B. kaltÄs įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonÄ bei sutrikdyta kelių asmenų sveikata. Transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo G. B., priklausÄ atsakovei D.
S. G.. Å i transporto priemonÄ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. Ispanijos nacionalinis draudikų biuras (OFICINA ESPA?OLA DE ASEGURADORES DE AUTOMOVILES), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavÄs žalÄ ir iÅ¡mokÄjÄs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikÄ transporto priemonÄs registracijos valstybÄs - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 18002,08 EUR svarų (62157,58 Lt) sumai.
Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Ispanijoje (kitoje Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasiraÅ¡Ä Vidaus tvarkos taisykles) ir kad jo metu atsakovas naudojosi Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, ieÅ¡kovas sumokÄjo Ispanijos nacionalinio draudikų biurui praÅ¡omÄ sumÄ , nes tokia ieÅ¡kovo pareiga yra įtvirtinta ieÅ¡kovui privalomuose vykdyti teisÄs aktuose:
TPVCAPD įstatyme (17 str. 4 d.) ir Biurų tarybos Vidaus nuostatuose (5 str.), o kartu įgijo teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtos sumos iÅ¡ atsakovų įstatymo numatytais pagrindais regreso tvarka.AtsakovÄ D. S. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti, praÅ¡Ä taikyti senaties terminÄ . Kartu nurodÄ, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo ir asmuo, neįvykdÄs pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsako solidariai. TaÄiau skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovÄs atsakomybÄ ieÅ¡kovui atsiranda ne dÄl žalos padarymo, bet dÄl to, kad atsakovÄ neįvykdÄ TPVCAPD įstatymo imperatyvo ir pažeidÄ draudžiamÄ jÄ TPVCAPD įstatymo normÄ , įpareigojanÄiÄ transporto priemonÄs savininkÄ sudaryti draudimo sutartį.
Teigia, jog automobilio savininko atsakomybÄ Draudikų biurui atsiranda ne dÄl žalos padarymo, bet dÄl to, kad neįvykdÄ imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. AtsakovÄs nuomone, ieÅ¡kovas 2011-06-03 pretenzijoje (b.l.
34) ieÅ¡kovas reikalauja, kad atsakovÄ sumokÄtų 62157,58 Lt iÅ¡mokÄ , remiantis transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 17 ir 23 str. ir neužsimenama apie tai, kad tai yra žala, o sÄ voka âžalaâ atsirado vÄliau, jau suvokus, kad senaties terminas yra praleistas. Bendraatsakovio atsakovÄ nepažįsta, bÅ«dama automobilio savininke, ji savo automobilį perdavÄ broliui, kuris jį galimai perdavÄ avarijÄ padariusiam asmeniui.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄKauno miesto apylinkÄs teismas 2012 m. gegužÄs 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino pilnai ir priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų G.
B. ir D. S. G. 62157,58 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (62157,58 Lt) skaiÄiuojant nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2011-08-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2028,60 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai; priteisÄ iÅ¡ atsakovų G. B. ir D. S. G. po 25,50 Lt iÅ¡ kiekvieno, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybÄs naudai (T.2, b.l. 3-7). Teismas nustatÄ, kad Ispanijoje 2007-07-22 dÄl G. B. kaltÄs, vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ , D.
S. â G. priklausanÄiÄ transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir sužalota M. D. B. ir S. C. B. sveikata (b.l. 14-15). D. S. â G. priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonÄ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymas.
Eismo įvykio valstybÄs â Ispanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais, sureguliavÄs žalÄ ir iÅ¡mokÄjÄs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikÄ transporto priemonÄs registracijos valstybÄs â Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 18002,08 EUR, t.y. 62157,58 Lt sumai (b.l. 31). Atsižvelgiant į tai, kad minÄtas eismo įvykis įvyko Ispanijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, ir nustatÄs, kad ieÅ¡kovas privalÄjo apmokÄti Ispanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktÄ aukÅ¡Äiau minÄtÄ reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo, nes tokia ieÅ¡kovo pareiga yra įtvirtinta ieÅ¡kovui privalomuose vykdyti teisÄs aktuose teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas įgijo jam įstatymo suteiktÄ regreso teisÄ Ä¯ bendraatsakovius, reikalaudamas sumokÄti ieÅ¡kovui Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokÄtus 62157,58 Lt dÄl transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo (b.l. 32-34). Teismas konstatavo, jog G. B. veiksmai sukÄlÄ autoįvykį, bÅ«tent dÄl jo veikos atsirado priežastinis ryÅ¡ys tarp teisei prieÅ¡ingų veiksmų ir kilusios žalos, todÄl jis yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , todÄl privalo jÄ atlyginti (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., Civilinio kodekso 6.263, 6.270, 6.280 str.). Teismas pažymÄjo, jog naudojama transporto priemonÄ yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), kas lemia jo privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 4 str. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonÄs privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, taÄiau atsakovÄ D. S. G., bÅ«dama automobilio savininkÄ, Å¡io automobilio nebuvo apdraudusi (b.l. 38). Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonÄs savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDÄ® 4 str. 2-3 d.).
Taigi, atsakovÄ D. â S. G. autoįvykio metu buvo neįvykdžiusi įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jai nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ transporto priemonÄ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimu, todÄl turÄjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsianÄias neigiamas pasekmes. Perduodama neapdraustÄ automobilį naudoti, atsakovÄ pažeidÄ Ä¯statymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarÄ neteisÄtus veiksmus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paminÄti kalti atsakovÄs D.
S. G. veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui atsiradusia pareiga kompensuoti Ispanijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiam asmeniui. Sutinkamai su CK 6.6 str. 1 d., 4 d. bei TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d., kur numatyta transporto priemonÄs savininko ir atsakingo už žalos padarymÄ asmens pareiga atlyginti dÄl padarytos žalos iÅ¡mokÄtÄ sumÄ yra solidari, teismas konstatavo, jog asmuo, VÄ® âRegitraâ duomenų bazÄje įregistruotas kaip transporto priemonÄs savininkas, privalantis sudaryti civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutartį dÄl jam priklausanÄios transporto priemonÄs, ir asmuo, tiesiogiai atsakingas už žalos padarymÄ , abu atsako ieÅ¡kovui solidariai.
Teismas atmetÄ atsakovÄs D. S. G. praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodydamas, jog iÅ¡mokÄjÄs iÅ¡mokÄ , LR transporto priemonių draudikų biuras, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, turi atgrÄžtino reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonÄs vairuotojÄ , arba jos savininkÄ , su kuriais draudikų biurÄ sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iÅ¡ delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).
Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡mokÄ Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokÄjo 2008-08-25, o Draudikų biuro ieÅ¡kinys teisme gautas 2011-08-19, teismas konstatavo, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu apeliantÄ D. S. G. praÅ¡o Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gegužÄs 23 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atsakovÄs atžvilgiu atmesti (T.2, b.l. 29-33). ApeliantÄ nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes teismas neteisingai taikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas.
1. Teismas nevertino atsakovÄs byloje nurodytų aplinkybių, jog ji automobilį be raÅ¡ytinÄs pirkimo pardavimo sutarties pardavÄ savo broliui R. S.. Sutartis buvo sudaryta ir automobilis perduotas Ispanijoje, todÄl sutinkamai su CK 4.49 str. 1 d. nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ pereina nuo jo perdavimo momento. ApeliantÄ, taip pat pažymi, jog teismas nevertino tų aplinkybių, jog automobilis buvo apdraustas pagal draudimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įstaigoje âOfesautoâ, kuriÄ Ispanijoje atstovauja âBaltikums draudimasâ.
2. Teismas, apeliantÄs nuomone, neįtraukÄ Ä¯ bylÄ treÄiuoju asmeniu R. S. ir nepakeitÄs netinkamo atsakovo tinkamu neteisingai iÅ¡sprendÄ bylÄ ir priÄmÄ nepagrįstÄ sprendimÄ .3. ApeliantÄs teigimu, autoįvykio metu buvo padaryta dvejopo pobÅ«džio žala â asmeniui ir turtui. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti 62157,58 Lt žalos atlyginimo, jo nedetalizavo, kas leidžia abejoti ar tai žala padaryta tik turtui ar kartu ir asmens sveikatai. Žalos atlyginimas asmeniui yra siejamas su tais asmenimis, kurie buvo priežastiniame ryÅ¡yje dÄl žalos asmens sveikatai padarymo, todÄl tokiu atveju negali bÅ«ti taikoma solidari atsakomybÄ.
4. Eismo įvykio metu, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas buvo G. B., nes ieÅ¡kovÄ automobilį buvo pardavusi broliui, todÄl negali bÅ«ti atsakinga už tolimesnius veiksmus perduodant automobilį naudotis jai nežinomam asmeniui ir kartu bÅ«ti atsakinga už to asmens veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . ApeliantÄ pažymi, jog bet kokiu atveju G. B. automobilį valdÄ be jos leidimo ar sutikimo, t.y. neteisÄtai užvaldÄs automobilį, todÄl turi asmeniÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , o apeliantÄ nÄra solidari skolininkÄ.
Tai, kad apeliantÄ nebuvo apdraudusi automobilio, ir, pasitikÄdama savo broliu, nebuvo tinkamai įforminusi pirkimo pardavimo sutarties, nepadidina jos kaltÄs dÄl žalos atsiradimo. ApeliantÄ praÅ¡Ä sustabdyti civilinÄs bylos nagrinÄjimÄ iki Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinÄs praÅ¡ymÄ Nr. 1B-54/2011, bylos Nr. 43/2011, kur sprendžiamas klausimas dÄl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo ir neteisÄtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens solidariosios atsakomybÄs. Atsiliepimu į atsakovÄs apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.2, b.l. 40-43).
Nurodo, atsakovÄ teiginys, kad automobilį jį buvo pardavusi R. S. vertintinas kritiÅ¡kai, nes neįtraukus į bylÄ kitos sandorio Å¡alies ir nesant jos paaiÅ¡kinimų apie automobilio įsigijimÄ , nÄra pagrindo iÅ¡davai, kad savininkas yra kitas asmuo, o ne atsakovas. Pirmosios instancijos teisme atsakovÄ atstovavo advokatas, taÄiau jokių praÅ¡ymų dÄl treÄiojo asmens įtraukimo į bylÄ nereiÅ¡kÄ. Teismas tokio pobÅ«džio bylose nÄra aktyvus ir savo iniciatyva už Å¡alis nerenka įrodymų.
Nepagrįstas yra atsakovÄs argumentas, kad transporto priemonÄ buvo apdrausta UAB âBaltikums draudimasâ, nes tokius atsakovÄs teiginius paneigia byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas â iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ privalomojo draudimo duomenų bazÄs. AtsakovÄs atsakomybÄ kilo iÅ¡ specialaus įstatymo TPVCAPDÄ®, ir nepriklausomai nuo to ar ji eksploatuojama, kol yra įregistruota, ji privalo bÅ«ti apdrausta. AtsakovÄ Å¡ios įstatyme numatytos pareigos nevykdÄ, todÄl yra solidari skolininkÄ. IeÅ¡kovas pažymi, jog apeliantÄ nepateikÄ jokių įrodymų apie tai, jog transporto priemone buvo naudojamasi be jos žinios ir sutikimo, t.y.
G. B. transporto priemonÄ valdÄ neteisÄtai. Be to, pabrÄžiama, kad nedraustos transporto priemonÄs negalima eksploatuoti nei teisÄtai, nei neteisÄtai. IeÅ¡kovas nurodo, jog dÄl žalos dydžio detalizavimo atsakovÄ nekÄlÄ klausimo pirmosios instancijos teisme, todÄl apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas tokiomis aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, pagrindinis dokumentas ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ kitos valstybÄs biurui yra tos valstybÄs draudikų reikalavimas, o ne žalÄ pagrindžianÄių dokumentų pateikimas.
Visi dokumentai buvo pateikti teismui ir atsakovui. PraÅ¡o netenkinti atsakovÄs praÅ¡ymo dÄl bylos sustabdymo, nes biuro reikalavimas kyla iÅ¡ specialaus įstatymo. Nuostatų.        IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinÄjama atsakovÄs D.
S. G. apeliacinio skundo ribose. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatÄ, kad automobilis, kurį vairavo G. B. nuosavybÄs teise priklausÄ atsakovei D. S. G.. ApeliantÄ teigia, jog automobilį ji pardavÄ savo broliui R. S., taÄiau neįformino pirkimo â pardavimo sutarties, o atsakovas G. B. be jos žinos, neteisÄtai naudojosi transporto priemone ir sukÄlÄ eismo įvykį. Pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinÄ registracijÄ . CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai â nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisÄs aktai.
Tai reiÅ¡kia, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas vieÅ¡ame registre. NuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti įgyjama sandoriu (CK 4.47 str. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas vieÅ¡ajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinÄms transporto priemonÄms. Å io įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinÄs transporto priemonÄs arba priekabos registravimas â veiksmai, apimantys motorinÄs transporto priemonÄs arba priekabos tapatumo nustatymÄ , jų duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Kelių transporto priemonių registrÄ , valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonÄs registravimo dokumento iÅ¡davimÄ , bet nenustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonÄs perleidimo sutarties, keiÄiantis jos savininkams.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužÄs 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV-268 redakcija) âDÄl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4.6.1 punkte nustatyta, kad, įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, transporto priemonÄs savininko pasikeitimas turi bÅ«ti įregistruotas VÄ® â Regitraâ. Å iuo atveju pažymÄtina taip pat tai, kad transporto priemonÄs įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonÄs valdytojui, transporto priemonÄ nÄra iÅ¡ naujo registruojama, bet tik pakeiÄiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įraÅ¡omas naujasis.
Registravimo duomenų keitimas nÄra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeiÄia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimoâpardavimo ar kitokia perleidimo sutartis yra nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikÅ¡mÄ ir santykį su treÄiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatanÄiÄ funkcijÄ .
NuosavybÄs teisÄs nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant vieÅ¡ojo registro informacijÄ treÄiųjų asmenų požiÅ«riu svarbus ir kitas aspektas â treÄiųjų asmenų teisių ir teisÄtų lÅ«kesÄių apsauga. BÅ«tent tokia yra esminÄ vieÅ¡ojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybÄs teise priklauso neapdrausta transporto priemonÄ, kuriÄ valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentÄjusiajam atlyginti patirtus nuostolius.
Vis dÄlto registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybÄs teisÄs prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginÄyti savo materialinio ir procesinio subjektiÅ¡kumo dÄl nuosavybÄs teisių į transporto priemonÄ. Taigi vieÅ¡o registro informacija paneigiama teismo sprendimu. DÄl atitinkamo daikto registravimo kitų tikslų ne kartÄ pažymÄjo Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. rugsÄjo 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3192/2010; 2010 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-448/2010; kt.).
TodÄl teisÄjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį registre nurodytam automobilio savininkui, o Å¡is ginasi, teigdamas, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ transporto priemonÄ yra perleidÄs kitam asmeniui, pastarasis turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ Å¡alimi arba treÄiuoju asmeniu. Teismui nustaÄius, kad transporto priemonÄs savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiÅ«lyti netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama. ApeliantÄ taip pat teigia, jog ieÅ¡kovas, siekdamas turtinÄs žalos atlyginimo, jos nedetalizavo, t.y. nenurodÄ, kokia žala padaryta turtui ir kokia asmeniui.
Å iuo aspektu pažymÄtina, kad nors G. B. kaltÄ nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas nÄra pakankamai motyvuotas dÄl kitų civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygų. Kad reikalavimas dÄl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, ne tik neteisÄti veiksmai, taÄiau ir padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
TurtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka ieÅ¡kovui. NagrinÄjamu atveju, teisÄjų kolegija, įvertinusi apeliantÄs skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrÄ aplinkybių dÄl patirtos turtinÄs žalos fakto (turto ir asmens sveikatai) ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų (Å¡iuo atveju apeliantÄs) ir atsiradusios žalos asmens sveikatai.
Teismo argumentai dÄl žalos dydžio yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįsti objektyviomis byloje iÅ¡nagrinÄtomis aplinkybÄmis, todÄl teismo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisÄtu. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismai padarÄ materialiosios ir proceso teisÄs normų pažeidimų, turÄjusių įtakos neteisÄto sprendimo priÄmimui, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimÄ , apeliacinÄs instancijos teisme nÄra galimybÄs iÅ¡nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs, nes tokia padÄtis prieÅ¡tarautų apeliacinÄs instancijos paskirÄiai, tiek ir dalyvaujanÄių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄja pirmosios instancijos teismas, todÄl pagal byloje esanÄius įrodymus byla apeliacinÄje instancijoje negali bÅ«ti iÅ¡nagrinÄta ir tai sudaro pagrindÄ perduoti klausimÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).Konstatavus, kad neatskleista bylos esmÄ, teisÄjų kolegija nepasisako dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriuos sprÄs pirmosios instancijos teismas nagrinÄdamas bylÄ iÅ¡ naujo ir taikys įstatymų normas pagal bylos nagrinÄjimo metu nustatytas aplinkybes.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 331 str., n u t a r i a: Panaikinti Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. gegužÄs 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄjai                                                                                     ŽibutÄ BudžienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â DalÄ BurdulienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Leonas JachimaviÄius