2015-11-16 Nr. AB-22358-3-62-3-01472-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1759-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01472-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 700 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI kameroje Nr. 128, kurioje buvo neužtikrinamas minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, reikalavimas. Kameros, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, plotas buvo tik 9 kv. m, sanitarinis mazgas užėmė 1,6 kv. m, dalį kameros ploto taip pat užėmė lovos, spintelės, stalas ir suoliukas, todėl vienam asmeniui teko tik apie 2 kv. m laisvo kameros ploto. Pareiškėjui paprašius Kauno TI pareigūnų perkelti jį į kitą kamerą, pastarieji atsisakė tai padaryti. Nepriimtinos laikymo sąlygos pareiškėjui sukėlė depresiją, diskomfortą, jis negalėjo laisvai judėti, jam trūko oro, todėl jis patyrė neturtinę žalą.

Kauno tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas kartu su dar 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 128, kurios plotas 10,5 kv. m, vienam asmeniui teko 3,5 kv. m, todėl nukrypimas nuo minimalios ploto normos buvo labai nežymus. Pažymėjo, kad Kauno TI negali turėti įtakos suimtųjų (nuteistųjų), atvykstančių bei esančių laisvės atėmimo įstaigoje, skaičiui bei privalo užtikrinti jų izoliuotą laikymą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nesikreipė į Kauno TI administraciją dėl perkėlimo į kitą kamerą, prašymų iš pareiškėjo dėl sąlygų pagerinimo taip pat nebuvo gauta. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys, jokios išimtinės priemonės, pabloginančios jo kalinimą laisvės atėmimo įstaigoje, nebuvo taikomos, o labai nežymus ploto pažeidimas per 7 paras negalėjo pareiškėjui sukelti depresiją ir kitus sveikatos sutrikimus. Kauno TI vertinimu, nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija yra pažeistos teisės pripažinimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2014 m. rugsėjo 25 d. ir kartu su dar dviem asmenimis iki 2014 m. spalio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 128, kurios plotas 10,5 kv. m, todėl vienam asmeniui teko 3,5 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normą, buvo laikomas tik 7 paras, o ploto trūkumas buvo labai nežymus. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas išvadai, kad Kauno TI būtų siekęs išskirti pareiškėją iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų tarpo ir tokiu būdu sudaryti jam teisės aktams prieštaraujančias kalinimo sąlygas. Teismas taip pat pažymėjo, jog apskaičiuojant vienam asmeniui laisvės atėmimo įstaigoje tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą. Teismas nenustatė, kad dėl pareiškėjui tekusio mažesnio kameros ploto būtų kilę sunkesni padariniai. Todėl įvertinęs pažeidimo mastą, trukmę, intensyvumą, bendrąsias kalinimo sąlygas Kauno TI, teismas konstatavo, kad ginčo atveju apsiribotina pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už teisių pažeidimą.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad Kauno TI kameroje buvo laikomas su dar 3 asmenimis, t. y. iš viso keturiese. Paaiškina, kad į Kauno TI pareiškėjas atvyko 2014 m. rugsėjo 18 d., tačiau į kamerą Nr. 128 buvo perkeltas 2014 m. rugsėjo 25 d. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio Kauno TI buvo atliekamas remontas, todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti biblioteka, kompiuterių klase, teniso kambariu. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl kameros ploto ir deguonies trūkumo joje, žodžiu skundėsi Kauno TI pareigūnams, tačiau jie į skundą nereagavo. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-1088-428/2014, nurodyta, jog sanitarinio mazgo plotas kameroje į bendrą gyvenamąjį plotą neįsiskaičiuoja, todėl, pareiškėjo manymu, tokios praktikos turi būti laikomasi ir nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas teigia, kad Kauno TI pareigūnai, perkeldami jį į per mažo ploto kamerą, siekė pažeminti jo asmenybę, tokiu būdu atkeršydami už ankščiau pareiškėjo teiktus skundus dėl pareigūnų netinkamo elgesio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia suteiktomis netinkamomis kalinimo sąlygomis Kauno tardymo izoliatoriuje, dėl kurių jis patyrė depresiją, diskomfortą, negalėjo laisvai judėti, jam trūko oro.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-619-442/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.

Pareiškėjo kalinimo Kauno TI laikotarpiu minimalią ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, nustatė (galioja iki dabar) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Kauno tardymo izoliatoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. 11-8559 (b. l. 51) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 128 kartu su dar 2-3 asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad kameros plotas buvo 10,5 kv. m, spręstina, jog 7,5 parų pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Taigi Kauno TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Kauno TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jis negalėjo pasinaudoti biblioteka, kompiuterių klase ir teniso kambariu. Pažymėtina, kad šie argumentai nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 6 dalimi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-619-444/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-756/2012 ir kt.).

Pareiškėjas Kauno TI netinkamomis kalinimo ploto sąlygomis buvo laikomas tik 7 paras, o 6 paras iš minėtų 7 parų pareiškėjui teko 3,5 kv. m kameros ploto, todėl ploto normos pažeidimas jo kalinimo tardymo izoliatoriuje metu iš esmės buvo minimalus. Byloje esantys faktiniai duomenys apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 12-42) neįrodo, kad būtent tai, jog pareiškėjui teko 0,1 kv. m. mažiau kameros ploto, nei nustatyta teisės aktuose, galėjo sąlygoti pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Taip pat nenustatyta, kad Kauno TI administracija, neužtikrindama tinkamo kalinimo ploto, būtų tyčia siekusi pažeminti pareiškėją. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui už patirtus nepatogumus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė