fee973c8-8ac6-41ff-a1fa-5808d8bfe99c · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-2780-359/2021 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01270-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei, Editai JurÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. P., jos atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovui S. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

P. ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kovės reikalavimai ir jos argumentai 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę P., o atsakovui – pagal jo pageidavimÄ ; automobilį „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 900,00 Eur vertės, palikti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe; butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) kv. m., pažymėta (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7 333,00 Eur, palikti atsakovui asmenine nuosavybe;

įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ Â½ dalį bendro santuokinio buto, sumoje 3 666,50 Eur, iÅ¡mokant per tris metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo ir ieškovės santuokinis gyvenimas nepavyko. Ieškovė su atsakovu neranda bendro sutarimo. Tarp šalių nėra jausmų, pagarbos, nesutampa požiūriai, norai. Nėra tolerancijos vienas kitam, abipusių bendrumu, supratimo. Šalys netinka viena kitai, yra nesuderinami žmonės. Kaip sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 2013 metų. Santuoka yra iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybių. Atsakovas yra nesukalbamas, labai sunkaus ir neprognozuojamo charakterio būdo, nori šeimos ūkio klausimus spręsti savaip, neatsižvelgdamas į kito sutuoktinio nuomonę, neklauso kito sutuoktinio nuomonės ir argumentų.

Mano, kad irgi yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes nesugebėjo prisitaikyti prie vyro sunkaus charakterio bÅ«do, nemokėjo nusileisti, negirdėti užgauliojimų ir priekabiavimų. Dėl visų Å¡ių priežasčių mano, kad jos ir atsakovo Å¡eimyninis gyvenimas iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Mano, kad teismui nėra bÅ«tinybės imtis taikinimo priemonių, kadangi negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2013 m. Buvo atlikta mediacija, kurios metu nepavyko rasti kompromisų. Kelių transporto priemonių registre ieÅ¡kovės vardu registruota transporto priemonė – Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 900,00 Eur vertės, kuriÄ praÅ¡o palikti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.

Sudariusi santuokÄ ir gyvendama kartu su atsakovu įgijo bendrÄ jį dalintinÄ santuokinį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ /patalpÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro – 7 333,00 Eur. Kadangi turimas butas yra vieno kambario, dėl ko yra nedalus, todėl praÅ¡o teismo priteisti kompensacijÄ už tenkančiÄ Â½ dalį buto.

3. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis yra ūmaus būdo, sunku bendrauti. Buvo bandyta ieškoti įvairių būdų, bet šeimoje buvo barniai, nesutarimai. Atsakovas teigė, jog tai ieškovės problemos, ypač jeigu tai lietė vaikus, visas jų auklėjimas, susirinkimai, išlaikymai, maistas. Visa buitimi rūpinosi ieškovė, nes atsakovo pagrindinis darbas buvo bridžo žaidimas. Kai atsakovas sako, kad visos pajamos ėjo šeimai ir visos mintys buvo šeimai, darbai šeimai, tai taip nebuvo.

Ir pagrindinė pagalbininkė, kad ieÅ¡kovė galėtų dirbti per kelis darbus ir uždirbti pilnÄ iÅ¡laikymÄ , buvo ieÅ¡kovės mama, kuri augino vaikus, juos prižiÅ«rėjo. Galutinai Å¡alys nustojo bendrauti 2012 m. Tame bute, ieÅ¡kovė gyveno iki 2001 m. Tačiau vėliau ieÅ¡kovės mama, išėjo gyventi į vieno kambario butÄ ir tada ieÅ¡kovė gyveno tėvų bute. Atsakovas buvo laisvas pilietis, jeigu gerai jis gyvena, jeigu blogai jis iÅ¡eina pas tėvus gyventi. TÄ vieno kambario butÄ nuo 2003 metų, atsakovas nuomoja ir iki Å¡ių dienų ten gyvena nuomininkai.

Å eima nežinojo, kiek atsakovas gauna už tÄ butÄ . Atsakovas pajamas visÄ laikÄ gavo iÅ¡ to buto ir Å¡eima tų pajamų nematė. Santuokos metu, jai dar nesant iÅ¡irus, Å¡alys gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ , bet ten buvo atsakovo konfliktai su ieÅ¡kovės mama. Tuo metu, buvo galimybė gauti žinybinį butÄ . Atsakovui gavus tÄ butÄ , kaip darbuotojui, Å¡alys išėjo gyventi į vieno kambario butÄ ir ten gyveno iki gimstant sÅ«nui. Vėliau ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė gyventi pas savo motinÄ , kuri labai stengėsi ir norėjo, kad Å¡eima iÅ¡liktų.

IeÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinės pajamos sudaro apie 900,00 Eur. IÅ¡laikytinių neturi, tačiau reikia daug padėti vaikams, kadangi abu yra studentai. Nuo 2012 metų, Å¡alys neturi nieko bendro, tačiau per Kalėdas, Velykas susitikdavo. IeÅ¡kovė gyvena, jos motinos namuose, (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), savo tėvų name. 2000 metais Å¡alys gyveno (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė atsakydama į atsakovo klausimÄ , kiek ji iÅ¡leido pinigų butui esančiam, (duomenys neskelbtini), nurodė, jog bute yra baldai, tie patys Å¡aldytuvai, spintelės ir maistas perkamas, buvo Å¡veičiama, valoma, visos priemonės ir t. t., visi Å¡ie dalykai, kol ieÅ¡kovė gyveno buvo investuojamÄ Ä¯ butÄ .

4. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu, nurodė, kad praktiÅ¡kai nuo 2001 m. pagal atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Å¡alys nėra Å¡eima, tačiau pagal ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes santuoka yra pilnai iÅ¡irusi nuo 2012 m. pabaigos – 2013 m. pradžios, nėra jokio bendravimo ir jokio bendro Å«kio vedimo. IeÅ¡kovė savyje pakankamai ilgai ieÅ¡kojo atsakymų, dėl to tas laikas, apie 8 metus, negyvenimas kartu, yra visiÅ¡kas atitolimas. Atsakovas niekada nerodė jokio noro, jokių interesų, kažkaip įtvirtinti tÄ santuokÄ .

Santuokoje yra įgytas turtas – 2015 m. D. P. įsigijo automobilį ir jo vertė yra 1 900,00 Eur. Ä®gytas butas – patalpa su rÅ«siu, kurio vidutinė rinkos vertė 7 333,00 Eur. IeÅ¡kovė, kadangi butas vieno kambario ir ten gyventi dviems asmenims nėra galimybių, nutraukus santuokÄ , praÅ¡o iÅ¡mokėti kompensacijÄ už ½ buto dalį, kuri sudaro 3 666,50 Eur. Baigiamųjų kalbu metu nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi yra didelis laiko tarpas, kai sutuoktiniai neveda bendro Å«kio, nieko neplanuoja, nesikalba.

Atsakovas teigė, jog gyveno taip kaip patikdavo. Tai rodo, kad ieÅ¡kovei nebuvo lengva, yra užauginti du vaikai. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį didesnė naÅ¡ta teko ieÅ¡kovei, tiek vaikų auginimo, tiek buitinė, gulė ant ieÅ¡kovės pečių. Atsakovas teigė, jog devynias valandas praleisdavo darbe, pavargdavo, savaitgaliais vykdavo į sportines veiklas, todėl nelemta iÅ¡silaikyti tokiems netvirtiems Å¡eimyniniams santykiais. IeÅ¡kovė ir atsakovas pavargo nuo tokių pasivaikščiojimų, todėl nekėlė klausimų kaip iÅ¡laikyti tokia Å¡eimÄ .

Kiekviena moteris perkopusi (duomenys neskelbtini) metų, nori susikurti ramesnę senatvę. Atsakovas klausė kam čia tos skyrybos? Tam, kad moteris bijo, kad nebÅ«tų paimti kreditiniai įsipareigojimai, kad nebÅ«tų vienÄ dienÄ gautas laiÅ¡kas iÅ¡ antstolio, juolab kai nėra kontakto, atsiranda baimė. Santuoka yra iÅ¡irusi pilnai dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Liudytojas G. P., paliudijo, kad jo brolis iÅ¡sipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gyvendamas santuokoje. Vėliau ieÅ¡kovė gyveno su Å¡eima tame bute, tačiau du vaikai vieno kambario butas, erdvės buvo per mažai, todėl ieÅ¡kovė su sutuoktiniu išėjo gyventi pas savo motinÄ Ä¯ butÄ .

Automobilis ieÅ¡kovės vardu buvo įgytas 2015 metais, kai Å¡eima gyveno atskirai ir kaip minėjo Å¡alys, kuomet Å¡alys vedė atskirus Å«kius. II. Atsakovo argumentai 5. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Sutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau pažymi, kad vertinant ieÅ¡kovės iÅ¡sakytas kritikas dėl atsakovo bÅ«du, pasisakytina, kad bÅ«tent pati ieÅ¡kovė yra tokio bÅ«do.

Å alys praktiÅ¡kai nuo 2001 m. nebegyvena kaip Å¡eima. Nuo 2001 metų Å¡alys dar keletÄ kartų bandė atnaujinti santykius, tačiau beprasmiÅ¡kai. Atsakovas stengėsi santykius iÅ¡saugoti, dėjo pastangas, tuo tarpu ieÅ¡kovės elgesys buvo prieÅ¡ingas, ji siekė sugriauti savo Å¡eimÄ . Atsakovas keletÄ kartų buvo tiesiog iÅ¡vytas iÅ¡ Å¡alių gyvenamosios vietos. Å alys neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, dėl ieÅ¡kovės norų keitė vietas: laikotarpiu nuo 1994 m. iki 1996 m. gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ bute, (duomenys neskelbtini), kol buvo iÅ¡varytas, kaip neva mažai duodantis pinigų, nors ieÅ¡kovė visÄ algÄ pasiimdavo.

Nuo 1996 m. iki 1997 m. Å¡alys gyveno atsakovo bute, kol ieÅ¡kovė išėjo atgal pas motinÄ , Å¡alys gyveno atskirai. 1999 m. – 2001 m. Å¡alys vėl suėjo, gyveno pas ieÅ¡kovės motinÄ , tačiau atsakovas vėl buvo iÅ¡varytas dėl finansinių motyvų. IeÅ¡kovės elgesys viso bendro gyvenimo kartu metu buvo nepagarbus, nelojalus, grubus, įžeidžiantis, ieÅ¡kovė su atsakovu niekada nebuvo nuoÅ¡irdi. Å ios problemos ypatingai iÅ¡ryÅ¡kėjo po antro vaiko gimimo, todėl neilgai trukus atsakovas buvo priverstas iÅ¡sikraustyti iÅ¡ uoÅ¡vės buto, nepakėlė įtampos, žmonos ir uoÅ¡vės engimo ir nuolatinių priekaiÅ¡tų.

Å alims gyvenant kartu, ieÅ¡kovė atsakovo atžvilgiu buvo nepagarbi, dažnai keldavo konfliktines situacijas, buvo viskuo nepatenkinta, neatliko savo kaip žmonos pareigų. IeÅ¡kovė nuolatos priekaiÅ¡taudavo atsakovui dėl finansų, atstumdavo jį kaip vyrÄ , nuolatos skųsdavosi pinigų stygiumi ir pan. Pinigai, kuriuos uždirbdavo ieÅ¡kovė bÅ«davo tik jos, o tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos, taipogi turėdavo bÅ«ti atiduodamos ieÅ¡kovei, jomis disponuodavo ieÅ¡kovė. Atsakovas teismui pateikia Å¡iuos santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės argumentus: ieÅ¡kovė pradėjo vengti atsakovo, pasidarė dirgli, konfliktiÅ¡ka, pradėjo vengti artumo, nevertino kaip vyro, buvo nelojali jam, kaip vyrui.

Atsakovas viso bendro gyvenimo metus buvo lojalus ieÅ¡kovei, visokeriopai materialiai ir moraliai jÄ rėmė, rÅ«pinosi ja ir vaikais, buvo iÅ¡tikimas, tokiu bÅ«du nepažeidė jokių savo, kaip sutuoktinio pareigų. Esant aukščiau iÅ¡vardintoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, tačiau atsakovas neketina apsunkinti savęs ir ieÅ¡kovės bylinėjimusi, todėl sutinka santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais dėl pavardžių, taip pat reikalavimu pripažinti automobilį „Opel Agila“ ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovas taip pat sutinka, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitektų atsakovui, tačiau nesutinka iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijos. Nurodė, jog butas buvo įgytas atsakovo asmeniÅ¡kai. Atsakovas dirbo spaustuvėje ir iÅ¡ savo darbovietės gavo paskyrÄ butui įsigyti. Sudarė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) prikimo iÅ¡simokėtinai. Ä®mokas už šį butÄ dengė iÅ¡ esmės atsakovo tėvai, jie sumokėjo už butÄ ir galutinai atsiskaitant, apie 8000,00 Lt, 2005 metais, tuomet, kai jau Å¡alys nebevedė bendro Å«kio ir gyveno atskirai.

Butas formaliai laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau faktiÅ¡kai jis ieÅ¡kovei nepriklauso. Å ios aplinkybes ieÅ¡kovei yra žinomos ir atsakovas mano, kad ji iÅ¡liks sÄ Å¾ininga ir jas pripažins. Butas, kuris yra įgytas už atsakovo tėvų lėšas, pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe. Prie Å¡io buto pirkimo D. P. visiÅ¡kai neprisidėjo. Gyvenant santuokoje pinigų pakako pragyventi ir iÅ¡laikyti vaikus, o dengti buto įmokas Å¡alys pinigų neturėjo. Atsakovas sutinka, kad namų apyvokos daiktai yra pasidalinti ir pretenzijų dėl to nėra, juolab Å¡alys jau 20 metų negyvena kartu.

Atsakovas nesutinka, kad mediacijos proceso išlaidos – 100,00 Eur būtų pripažintos kaip privalomosios teismo išlaidos, kurias turėtų atlyginti atsakovas, kadangi sprendimas naudotis mokama mediacijos procedūra yra ieškovės vienasmenis, ji galėjo pasinaudoti nemokama mediacija, tačiau to nepadarė ir patyrė išlaidas kurias turi dengti pati.

6. Teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, kad dar ir dabar moka vaikams alimentus, nors vaikai yra pilnamečiai, to atsakovas galėtų ir nedaryti. IÅ¡ atsakovo atlyginimo, darbdavys iÅ¡skaičiuodavo buto iÅ¡sipirkimui. Todėl, kai reikėjo butÄ iÅ¡sipirkti po 10 metų, jis pinigų neturėjo, o žmona prie buto neprisidėjo nei vienu centu, daug kartų sakydama, jog butas yra tavo ir į jį niekada nepretenduos. Todėl už butÄ buvo sumokėta, atsakovo tėvų pinigais. Todėl praÅ¡ydama kompensacijos už butÄ , elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Atsakovas nereiÅ¡kia jokių pretenzijų į jos namÄ (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė nusipirko motinos vardu ir renovavo. Atsakovas visada Å¡eimoje vykdė vyro pareigas, kiek tai leido, norėjo, jau dabar buvusi žmona. Vesdamas atsakovas neplanavo skirtis, todėl vedybinės sutarties nesudarė, pasikliovė ieÅ¡kovės garbės žodžiu. Pretenzijos į kompensacijÄ už butÄ yra nepagrįstos. Santuokoje Å¡alys pragyveno 26 metus. Jei bÅ«tų kažkas buvę blogai per 26 metus, buvo galima 26 kartus iÅ¡siskirti, bet to nebuvo padaryta.

Kartu Å¡alys gyveno labai trumpai, epizodais. Atsakovas tikėjo ieÅ¡kovės gera valia, tačiau ieÅ¡kovė darydavo neįmanomas sÄ lygas gyventi kartu. Kartu su savo motina, ieÅ¡kovė terorizavo atsakovÄ ir jos reikalaudavo iÅ¡ atsakovo visų, jo atlyginimo pinigų. IeÅ¡kovė su motina iÅ¡varydavo atsakovÄ iÅ¡ namų ir atsakovas iÅ¡eidavo ne savo noru, iÅ¡ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės elgesys nesuprantamas. Mediacija yra nemokama paslauga, atsakovas nežino, kodėl ieÅ¡kovė mokėjo už mediacijÄ .

Atsakovas nelaiko savęs kaltu, ieškovė nori skirtis. Šalys visada negyveno kartu, todėl tai nėra argumentas skirtis. Atsakovas nurodė, jog jo pajamos siekia 700-750 Eur per mėnesį. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuomininkas, kuris moka tik už komunalines paslaugas. Nuomininkas ten gyvena antri, treti metai. Nuoma nedeklaruota. Šiuo metu šiuo turtu atsakovas nesinaudoja. Šis turtas galutinai įgytas 2003 metais. Tame bute, kartu su ieškove, atsakovas gyveno dvejus metus.

Atsakovas nepripažįsta, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas daug kartų bandė gyventi kartu, tačiau ieškovė ir jos motina, išvarydavo jį iš namų, (duomenys neskelbtini). Atsakovas bridžo nežaidžia jau 15 metų. Be to, bridžas yra sportinis ir nėra žaidžiama iš pinigų, ir visa tai vyko respublikiniame lygyje. Gali būti, jog maždaug 17 metų, butu esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi kiti asmenys.

7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, G. P., parodė, kad su atsakovu yra broliai dvyniai. G. P. kartu su Å¡eima negyveno. Nurodė, jog tėvas rėmė savo vaikus, tiek liudytojÄ , tiek atsakovÄ , tiek jų seserį ir prisidėjo prie atsakovo Å¡eimos iÅ¡laikymo ir davė pinigų buto iÅ¡sipirkimui. TÄ butÄ brolis yra gavęs iÅ¡ savo darbo ir jį jis buvo pats iÅ¡pirkęs ir tėvų pagalba jį privatizavęs. D. prie Å¡io buto nėra prisidėjusi ir gyveno labai trumpÄ laikÄ , vienerius metus ar trumpiau.

Butas įgytas santuokos metu. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 8. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės nuomone, santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, jog su tokiu ieÅ¡kovės praÅ¡ymu sutinka, tačiau iÅ¡dėstė aplinkybes dėl kurių mano, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Teismo posėdžio metu, atsakovas nepripažino, jog santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad atsakovas daug kartų bandė gyventi kartu, tačiau ieÅ¡kovė ir jos motina, iÅ¡varydavo jį iÅ¡ namų, (duomenys neskelbtini).

9. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokÄ â€“ sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 71 punktas).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. P. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nors atsiliepime į ieÅ¡kinį sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės kaltė pasireiÅ¡kė jos elgesiu, t. y. ieÅ¡kovė pradėjo vengti atsakovo, pasidarė dirgli, konfliktiÅ¡ka, pradėjo vengti artumo, nevertino kaip vyro, buvo nelojali jam, kaip vyrui. Atsakovas viso bendro gyvenimo metus buvo lojalus ieÅ¡kovei, visokeriopai materialiai ir moraliai jÄ rėmė, rÅ«pinosi ja ir vaikais, buvo iÅ¡tikimas, tokiu bÅ«du nepažeidė jokių savo, kaip sutuoktinio pareigų.

Å iÄ pozicijÄ atsakovas iÅ¡ esmės grindė tik savo paaiÅ¡kinimais. VisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus abiejų Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į tai, jog abi Å¡alys turi skirtingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, Å¡alių paaiÅ¡kinimai vertinami subjektyviai. Visgi, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog abi Å¡alys, nedėjo pakankamai pastangų iÅ¡saugoti Å¡iltus Å¡eimos santykius, nutolo vienas nuo kito, o santykių pablogėjimo metu nesiėmė pakankamai pastangų atkurti Å¡eimos ir iÅ¡saugoti santuokinių ryÅ¡ių.

Aplinkybės, jog Å¡alys nuolat kartu negyvena apie 20 metų, nepalaiko pastovių tarpusavio santykių, kartu neveda bendro Å«kio yra pagrindinės priežastys, dėl kurių iÅ¡iro Å¡eima, kilo iÅ¡ abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

13. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias Å¡alių nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl termino susitaikyti nustatymo 14. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu faktiÅ¡kai negyvena nuo 2001 m., seniai nebendrauja, praktiÅ¡kai nepalaiko jokių ryÅ¡ių, neveda bendro Å«kio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas. Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir Å¡io turto padalijimo bÅ«do 15. Spręsdamas nutraukti santuokÄ teismas privalo iÅ¡spręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrÄ santuokinį turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.

Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

16. Å alys santuokos metu įgijo butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 7 333,00 Eur. Taip pat, ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini).

17. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

18. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog įmokos už šį butÄ buvo dengiamos iÅ¡ esmės atsakovo tėvų, yra iÅ¡ esmės grindžiami deklaratyviais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir subjektyviais liudytojo atsakovo brolio paaiÅ¡kinimais. Tačiau atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo ir liudytojo nurodytÄ aplinkybę, jog butas buvo iÅ¡pirktas atsakovo tėvų. Be to, atsakovas byloje paaiÅ¡kino, kad įmokos už butÄ , taip pat buvo iÅ¡skaičiuojamos ir iÅ¡ atsakovo atlyginimo.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog byloje paaiÅ¡kinimus davęs liudytojas yra atsakovo brolis, kuris gali bÅ«ti suinteresuotas atsakovui palankia bylos baigtimi. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobÅ«džio yra iÅ¡siaiÅ¡kinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Å ios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamÄ kaip liudytojÄ asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovÄ ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente.

Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobÅ«džio, tai aplinkybės, kad asmuo giminystės ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Å i iÅ¡vada turi bÅ«ti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) ir turi bÅ«ti motyvuota. Atsižvelgiant į tai, jog liudytojÄ ir atsakovÄ sieja giminystės ryÅ¡ys, bei liudytojas galimai gali bÅ«ti suinteresuotas atsakovui palankia bylos baigtimi, jo paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai.

20. Minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, t. y. Å¡alims esant santuokoje. IeÅ¡kovė nurodė, jog tame bute, gyveno iki 2001 m. Aplinkybę, jog Å¡alys tam tikrÄ laikÄ santuokoje gyveno, minėtame bute patvirtino ir pats atsakovas nurodęs, jog tame bute, kartu su ieÅ¡kove, atsakovas gyveno dvejus metus. Atsakovas taip pat nurodė, jog Å¡iuo metu butas nuomojamas. Taip pat, nurodė, kad gali bÅ«ti, jog maždaug 17 metų, butu esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi kiti asmenys.

21. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnyje numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Toks faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali bÅ«ti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sÄ lyga – aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti turtÄ bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali bÅ«ti įrodinėjamas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

23. Teisėjų nurodo, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, jog iÅ¡ jo atlyginimo iÅ¡skaičiuojamos lėšos už buto įsigijimÄ , yra taip pat preziumuojamos, kaip priklausančios abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytos Å¡alių santuokos metu. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, jog už buto įsigijimÄ iÅ¡ esmės sumokėjo ieÅ¡kovo tėvai, tačiau ieÅ¡kovas kitų įrodymų, patvirtinančių, kad už dalį turto sumokėjo ieÅ¡kovo tėvai, nepateikė. Todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog už minėtÄ butÄ dalį pinigų sumokėjo atsakovo tėvai, taip pat kritiÅ¡kai vertinant liudytojo nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

24. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v.

J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).

Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v.

A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

25. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

26. Nagrinėjamu atveju dalijamas vieno kambario, (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto butas. Padalijus nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę ir gali sukelti tolesnius ginčus tarp Å¡alių. Teismas, sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ padalijus natÅ«ra neabejotinai nebÅ«tų pasiektas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, nes Å¡alys negalėtų tuo turtu tinkamai ir be teisių suvaržymo naudotis ir tuo nebÅ«tų įgyvendinti jau paminėti tikslai.

Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir objektyvus negalimumas padalinti turto natÅ«ra. Ginčo butas yra vieno kambario. Akivaizdu, jog buto padalijimas natÅ«ra, neužtikrintų ieÅ¡kovei, kaip savininkei, galimybių nekliudomai naudotis savo turtu. Teismo pareiga yra parinkti tokį turto padalijimo bÅ«dÄ , kad, įvertinus Å¡alių santykių pobÅ«dį bei dalijamo turto ypatybes, Å¡alims bÅ«tų užkirstas kelias konfliktuoti tiek asmeninėje, tiek turto valdymo srityje, apsaugant Å¡alių teisę gyventi oriai ir taip pat nepažeidžiant jų, kaip savininkų, interesų.

Todėl jau anksčiau konstatavus, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, Å¡is turtas dalijamas tokiu bÅ«du, t. y. priteisiant butÄ esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmeninėn nuosavybėn ir įpareigojant atsakovÄ ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti 3 666,50 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ Â½ dalį bendro santuokinio buto.

27. Atsakovo vardu taip pat, registruoti nekilnojamieji daiktai – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė dėl šių daiktų pretenzijų nereiškia, nurodė, jog žino apie atsakovo turimus asmeninius nekilnojamuosius daiktus, tačiau reikalavimų dėl jų nekelia, todėl teismas plačiau dėl šių asmeninių S. P. nekilnojamųjų daiktų nepasisako.

28. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį neprieÅ¡tarauja dėl automobilio „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto 2015 m. gruodžio 22 d. priteisimo ieÅ¡kovės asmeninei nuosavybei, teismas tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir automobilį „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisia ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise.

29. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai jokių prievolių kreditoriams neįgijo. Teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad Å¡alių atžvilgiu vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų vykdomosiose bylose nėra. Dėl kitų klausimų reikalingų iÅ¡spręsti nutraukiant santuokÄ 30. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o palikti prigimtinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliekama pavardė P., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – P.

31. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. SantuokÄ nutraukus, Å¡ie santykiai nutrÅ«ksta, iÅ¡skyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iÅ¡ tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo pareiga. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡laikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ sutuoktinės taip pat nepareiÅ¡kė, todėl iÅ¡laikymas vienam iÅ¡ kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

33. IeÅ¡kovė 2021 m. vasario 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Laimute Leonavičiene Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro advokato užmokestis (400,00 Eur). Teismas, įvertinęs advokatės teiktas paslaugas, posėdžio trukmę, posėdyje nagrinėtus klausimus ir jų sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, taip pat Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydį, sprendžia, kad iÅ¡laidos už advokato darbÄ yra pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijose nustatytus dydžius. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti pusę patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo, todėl ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, tenkintinas ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas, bei iÅ¡ atsakovo priteisiama – 200,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

34. CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;

2) atsakovo paieškos išlaidos;

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;

5) atlyginimo už kuratoriaus darbÄ iÅ¡laidos;

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;

9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu;

10) kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė nurodė, jog patyrė 100,00 Eur iÅ¡laidų už mediacijÄ , 17,20 Eur už VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡us, 12,82 Eur už VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡us ir 267,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡laidas bei prašė Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ Å¡alių priteisti lygiomis dalimis. Atsakovas nesutiko su patirtomis 100,00 Eur iÅ¡laidomis mediacijai, kadangi buvo galima pasinaudoti nemokama mediacija. Nagrinėjamu atveju mediacija buvo vykdoma 2020 metais ir pasibaigė 2020 m. lapkričio 15 d. nesudarius taikos sutarties.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomoji mediacija yra taikoma visiems Å¡eimos ginčams be iÅ¡imties ir į aplinkybę, kad tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iÅ¡ Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡o parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, iki 4 valandų trukmės paslaugos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju, nepateikta duomenų, jog prieÅ¡ kreipiantis dėl mokamos mediacijos Å¡alys iÅ¡naudojo galimybę pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis apmokama mediacijÄ , todėl sutiktina su atsakovo argumentu, jog buvo galima pasinaudoti nemokama mediacija.

Šiuo atveju, ieškovės patirtos 100,00 Eur išlaidos mediacijai laikomos nebūtinomis, todėl nepriteistinos.

35. Pasisakant dėl kitų ieškovės patirtų išlaidų, t. y. išrašų iš registrų gavimo, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo, darytina išvada, jog šios išlaidos neatsiejamos nuo bylos nagrinėjimo, yra pagrįstos bei būtinos, todėl ieškinį tenkinus visiškai, tenkintinas ieškovės atstovės baigiamųjų kalbų metu išreikštas prašymas priteisti 17,20 Eur išlaidas už VĮ „Regitra“ išrašus, 12,82 Eur išlaidas už VĮ Registrų centras išrašus ir 267,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas, lygiomis dalimis iš abiejų šalių, priteisiant iš atsakovo 148,51 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

36. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamos 6,44 Eur iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio .proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukti ieÅ¡kovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei D.

P. palikti prigimtinę pavardę – P., o atsakovui S. P. – prigimtinę pavardę – P. Priteisti ieÅ¡kovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Pripažinti butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Priteisti butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn. Priteisti ieÅ¡kovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 666,50 Eur (trijų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 50 ct) kompensacijÄ už atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkančiÄ didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, įpareigojant atsakovÄ S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensacijÄ ieÅ¡kovei D.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išmokėti per tris metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti. Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas ir 148,51 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 51 ct) išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,44 Eur (šešių eurų 44 ct) pašto išlaidas.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Teismo sprendimo patvirtinÄ kopijÄ ne vėliau nei sekančiÄ darbo dienÄ po jo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis