fee313d5-a9b5-47f6-bce8-3d2cbb9897e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1279-596/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03803-2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams direktoriui V. P. ir advokatui J.

P., atsakovės atstovei L. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ patikslintÄ skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kopranas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė arba Administracija) 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. A256-1054/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo bÅ«do keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020 m. liepos 29 d. praÅ¡ymo tikslinimÄ prie praÅ¡ymo Nr. A647-715/20 (toliau – ir PraÅ¡ymas).

PaaiÅ¡kina, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,6836 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio paskirtis – „Kita“, o naudojimo bÅ«das – „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos“ bei „Rekreacinės teritorijos“. PareiÅ¡kėja atsakovei pateikė PraÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“.

Teigia, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės bendrÄ jį planÄ , Žemės sklypas patenka į dvi funkcines zonas – miÅ¡kų ir miÅ¡kingų teritorijų funkcinę zonÄ bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zonÄ , kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktÅ«ra. Pažymi, kad atsakovė vilkino PraÅ¡ymo nagrinėjimÄ ir tik 2020 m. spalio 26 d. priėmė SprendimÄ , kuriuo PraÅ¡ymo netenkino, nepagrįstai ir neteisėtai motyvuodama iÅ¡ esmės tik aplinkinės teritorijos užstatymo tipu bei vyraujančiu gretimų statinių parametrais.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu. PareiÅ¡kėja skunde cituoja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 2 dalį, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto 1999 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir ApraÅ¡as) 10 punktÄ ir pažymi, kad nei aukščiau minėtos, nei kurios nors kitos teisės normos nesuteikė atsakovei galios ir teisės atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , jeigu tokiÄ galimybę numato parengtas ir galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). PareiÅ¡kėja remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais, kuriuose nurodomos sÄ lygos, įpareigojančios Administracijos direktorių pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto.

Minimos sÄ lygos yra Å¡ios:

1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje;

2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano;

3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jeigu parengtas) sprendinius. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju visos aukščiau iÅ¡vardintos sÄ lygos egzistuoja ir yra visiÅ¡kai tenkinamos, dėl ko atsakovei kyla įstatyminė pareiga pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ . Pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas jame pačiame atsakovei nurodžius, kad pagal galiojantį BendrÄ jį planÄ Å½emės sklypas patenka į dvi funkcines zonas.

Nurodo ir tai, jog Sprendime dėstomi samprotavimai apie faktines statybos Žemės sklype galimybes ir Žemės sklype galėsiančių bÅ«ti statinių parametrus yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi yra ne Å¡ios teritorijų planavimo procedÅ«ros ir stadijos dalis. PareiÅ¡kėja teigia, kad atsakovė, neteistai ir nepagrįstai atsisako keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir LAGK) jau yra iÅ¡nagrinėtas kito žemės sklypo, esančio toje pačioje (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«do keitimo atvejis.

PareiÅ¡kėjos žiniomis, iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje situacijoje LAGK priėmė sprendimÄ , kuriame iÅ¡aiÅ¡kino, jog atsakovė naudojimo bÅ«dÄ keisti privalo, jeigu tai neprieÅ¡tarauja Bendrajam planui. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, aukščiau iÅ¡dėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės tik patvirtina, jog procedÅ«ros metu ir priimdama SprendimÄ atsakovė pažeidė savo įstatyminę pareigÄ , įstatymo virÅ¡enybės, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiÅ¡kumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAÄ®) įtvirtintus principus bei vietos savivaldos principus.

Atsakovė priimdama SprendimÄ nepagrįstai nepaisė iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo, taip pat gero vieÅ¡ojo administravimo principų. Visi Å¡ie pažeidimai turėjo esminę reikÅ¡mę nepagrįstai ir neteisėtai pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo nagrinėjimo baigčiai, atsakovei priimant neteistÄ ir nepagrįstÄ SprendimÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai parašė skundÄ tenkinti, remdamiesi jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Administracija neneigia, kad teisės aktuose nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytas atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu Administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu Å¡is parengtas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimas nėra savitikslis dalykas, todėl svarbu įvertinti ir tai, kokiu realiai tikslu yra keičiamas žemės naudojimo bÅ«das. Pažymi, kad nors teisės aktų reikalavimai ir suteikia teisę keisti žemės naudojimo paskirtį remiantis Bendruoju planu, tačiau vertinant, ar yra pagrindas keisti žemės naudojimo bÅ«dÄ , bÅ«tina atsižvelgti į realiai egzistuojančiÄ situacijÄ bei į tai, ar, pakeitus Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , ateityje bus galima naudoti Žemės sklypÄ bÅ«tent pagal jam nustatytÄ paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ .

PaaiÅ¡kina, kad pagal BendrÄ jį planÄ ir jo sprendinius Žemės sklypas patenka į dvi funkcines zonas: miÅ¡kų ir miÅ¡kingų teritorijų funkcinę zonÄ bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zonÄ , kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (mažaaukÅ¡tė vienbutė, daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimu reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktÅ«ra. Nagrinėjamu atveju Sprendimu pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vyrauja vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai, Å¡ioje gatvėje siekiama iÅ¡saugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo bÅ«do sklypus, o kvartale gatvių infrastruktÅ«ra pritaikyta bÅ«tent vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų teritorijų aptarnavimui.

Nurodo, kad Žemės sklypo naudojimo bÅ«das negali bÅ«ti keičiamas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos bÅ«dÄ ir dėl to, jog tai prieÅ¡tarautų darnios plėtros principui ir teritorijų planavimo tęstinumui bei vientisumui. Atsakovė teigia, kad priimdama SprendimÄ nekeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«do įvertino ir visus vieÅ¡o intereso aspektus bei racionalumÄ , kas paneigia pareiÅ¡kėjos skunde dėstomus teiginius, neva atsakovė pažeidė savo įstatyminę pareigÄ , įstatymo virÅ¡enybės, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiÅ¡kumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus vieÅ¡ojo administravimo bei vietos savivaldos principus.

Pažymi, kad teritorijų planavimo procesas yra sudėtingas tęstinis procesas, kurio metu siekiama darnios plėtros, be to, Å¡is procesas yra orientuotas į ateitį. Siekiant iÅ¡laikyti teritorijoje vyraujančius parametrus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, daugiabučių ar bendrabučių statyba nebÅ«tų leistina. Teigia, kad tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja nėra suinteresuota daugiabučių gyvenamųjų pastatų ar bendrabučių statyba Žemės sklype, tuomet kyla klausimas, dėl kokios priežasties siekiama pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ bÅ«tent į tÄ , kuris numatytų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos bÅ«dÄ .

Pažymi, jog teisės aktų normos negali bÅ«ti taikomos atsiejamai – jos turi bÅ«ti vertinamos ir taikomos kompleksiÅ¡kai, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo tikslus. Atsakovė remdamasi Teritorijų planavimo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis teigia, kad bÅ«do keitimas yra siejamas su planuojamomis statybomis, todėl priimant sprendimÄ dėl žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo, sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinamos Teritorijų planavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bendrosios nuostatos.

Atsakovei pakeitus Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ atsakovė neiÅ¡vengiamai sulauks kito praÅ¡ymo, t. y. iÅ¡duoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo ar bendrabučio projektavimui. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų nuostatÄ Nr. 7, atsižvelgiant į urbanistinę situacijÄ , užstatymo reglamentai gali bÅ«ti griežtinami.

Taigi minėta nuostata įgalina atsakovę, esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į urbanistinę situacijÄ ), griežtinti tam tikrai teritorijai Bendruoju planu nustatytus sprendinius. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet atsakovė Sprendime nurodė, dėl kokios priežasties Žemės sklypo užstatymo reglamentai yra griežtinami ir nesilaikoma Bendruoju planu nustatytų sprendinių. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d.

įsakymo Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ pagrindu pradėjo plėtoti, o Å¡iuo metu baigiamo rengti Bendrojo plano keitimo sprendiniuose Žemės sklypas patenka į miÅ¡kų ir miÅ¡kingų teritorijų funkcinę zonÄ , kurioje statyba negalima, taip pat į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ jÄ funkcinę zonÄ , kurioje nenumatomas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«das. Apibendrindama nurodo, kad SprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo priėmė pagrįstai, nes tenkinus PraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja įgytų teisėtus lÅ«kesčius gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus daugiabučiui gyvenamajam namui ar bendrabučiui projektuoti, tačiau tokie reikalavimai dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių (silpnai iÅ¡vystyta infrastruktÅ«ra, neatitiktų vyraujančio užstatymo) negalėtų bÅ«ti iÅ¡duodami.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų sudaromos sÄ lygos pareiÅ¡kėjai inicijuoti teisminius procesus, kaltinant AdministracijÄ biurokratizmu, informacijos neteikimu, formaliu situacijos vertinimu, nepagrįstų aktų priėmimu ir pan. Laikosi pozicijos, kad atsakovė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savo veikloje vadovaudamasi atsakomybės už priimtus sprendimus principu bei savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo.

Atsakovė taip pat pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad pareiÅ¡kėjos pateiktoje G. T. konsultacijoje (toliau – ir Konsultacija) nėra objektyviai vertinamas urbanistinis kontekstas. Atkreipia dėmesį, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas ir jo gretimybėje esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra iÅ¡vystyta tiek, kad užtikrintų sklandų planuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų funkcionavimÄ . PaaiÅ¡kina, kad dėl silpnai iÅ¡vystytos infrastruktÅ«ros (duomenys neskelbtini) gatvėje planuojama iÅ¡saugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo bÅ«do sklypus, o Konsultacijoje minimas vienas daugiabutis negali bÅ«ti prielaida daugiabučių plėtrai.

Pažymi, kad Administracija gali spręsti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo ir konkrečių pastatų statybos klausimus. Nurodo, kad įgyvendindama teisės aktuose įtvirtintÄ funkcijÄ , nustatė 10 architektÅ«ros principų, kuriais ir vadovaujasi siekdama suvaldyti plėtrÄ ir užtikrinti darnÄ . Vienas principų – urbanistinis kontekstas. Pastatų ir viešųjų erdvių sÄ rangos principai teritorijoje, pastatų iÅ¡dėstymo sklype sprendiniai ir užstatymo rodikliai privalo atitikti urbanistinį kontekstÄ â€“ teritorijoje susiklosčiusiÄ ar tikslingai formuojamÄ užstatymo tipologijÄ ir jai bÅ«dingus užstatymo rodiklius: intensyvumÄ , tankį, aukÅ¡tingumÄ , taip pat nesuardyti, o tobulinti esamus funkcinius ryÅ¡ius teritorijoje.

Atsakovės teigimu, daugiabučiai pastatai - tai neabejotinai didesnis bÅ«stų skaičius, savaime didesnis automobilių kiekis, intensyvesnis judėjimas, tuo tarpu esančios gatvės yra siauros ir nepakankamos didesniam automobilių srautui. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, teisėtumo bei pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjos ir atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimais, byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso 0,6836 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, naudojimo bÅ«das – „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ ir „Rekreacinės teritorijos“. PareiÅ¡kėja 2020 m. liepos 29 d. Administracijai pateikė PraÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ „Rekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“.

PareiÅ¡kėja prie praÅ¡ymo pridėjo 2020 m. liepos 28 d. UAB „Geoksis“ parengtÄ paskirties ir naudojimo Žemės sklype planÄ . Administracija 2020 m. spalio 26 d. priėmė sprendimÄ , Nr. A256-1054/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) naudojimo bÅ«do keitimo“, kuriame nurodė, kad keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ pagal pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ nėra pagrindo. Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad sprendžiant dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai vertinama, ar jį pakeitus bus galimybė Žemės sklypÄ tinkamai naudoti pagal jo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , įskaitant ir galimybę statyti.

Atsižvelgiant į aplinkinės teritorijos užstatymo tipÄ bei vyraujančius gretimų statinių parametrus, daugiabučio gyvenamojo namo statyba Žemės sklype negalima ir dėl to nėra pagrindo keisti naudojimo bÅ«do, kadangi Žemės sklypo nebus galima panaudoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir bÅ«dÄ , o Žemės sklypui nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo bÅ«das atitinka aplinkinės teritorijos užstatymo tipÄ . PareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į Statybos ir architektÅ«ros teismo ekspertų sÄ jungos (duomenys neskelbtini) G.

T., praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinimo į užduotus klausimus. Statybos ir architektÅ«ros teismo ekspertų sÄ jungos 2021 m. vasario 23 d. ekspertiniame nagrinėjime – konsultacijoje, kurio objektas yra Žemės sklypas, buvo pateikti atsakymai į pareiÅ¡kėjos pateiktus klausimus. Konsultacijoje nurodyta, kad: pakeitus Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€žRekreacinės teritorijos“ ir „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Rekreacinės teritorijos” ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, nebÅ«tų pažeistas Vilniaus Bendruoju planu nustatytas reglamentas; pakeitus Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ „Rekreacinės teritorijos“ ir „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ bÅ«dÄ Å½emės sklype, vadovaujantis Vilniaus Bendrojo plano reglamentu, galėtų bÅ«ti projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas (-ai) sklypo dalyje, kurios naudojimo bÅ«das „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“; atsižvelgiant į sklypo dalies, kurioje galima statyba, dydį (5085 kv. m), pakeitus sklypo dalies naudojimo bÅ«dÄ â€žVienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, sklypo dalies užstatymo intensyvumas nesikeistų, tačiau maksimalus leistinas sklypo užstatymo tankis, statant ne daugiau, kaip 3 aukÅ¡tų gyvenamÄ jį namÄ , bÅ«tų mažesnis; kokių parametrų pastatas gali bÅ«ti statomas sklype, reikėtų patikslinti rengiant projektinius pasiÅ«lymus, nes daugiabutis (daugiau kaip trijų butų) savo parametrais gali bÅ«ti mažesnis už vienbutį ar dvibutį namÄ , kai leidžiamas maksimalus užstatymo intensyvumas – 2034 kv. m.

Byloje taip pat pateiktos nagrinėjamo Žemės sklypo schemos bei iÅ¡traukos iÅ¡ galiojančio Bendrojo plano ir rengiamo Bendrojo plano. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto 1999 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 1073, 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu Å¡is parengtas.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ (bÅ«dus) priima detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimÄ pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do keitimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu jis parengtas.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo tai, kad teisės aktai nesuteikia atsakovei galios ir teisės atsisakyti keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , jeigu tokiÄ galimybę numato parengtas ir galiojantis Bendrasis planas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ , kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus).

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentavo iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ maksimÄ , kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiÅ¡kose bylose) neiÅ¡vengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko, įskaitant) anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Taip pat administracinį teismÄ saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Jurisprudencijos tęstinumÄ savo praktikoje yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).

PanaÅ¡aus pobÅ«džio bylose teismai yra pasisakę, jog tam, kad administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti Å¡ios sÄ lygos:

1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje;

2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano;

3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-710-821/2019; 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4063-821/2018). Nagrinėjamu atveju visos Å¡ios sÄ lygos egzistuoja. Sprendime teigiama, jog manytina, kad vien tik bendrojo plano sprendiniai nesudaro prielaidos keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , o sprendžiant dėl Å¡ių duomenų keitimo, turi bÅ«ti kompleksiÅ¡kai vertinama, ar juos pakeitus bus galimybė statyti.

Nurodoma, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, ir jo gretimybėje esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra iÅ¡vystyta tiek, kad užtikrintų sklandų planuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų funkcionavimÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai nepakankami neproporcingai didėjantiems transporto srautams, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje planuojama iÅ¡saugoti vyraujančius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo bÅ«do sklypus, nes kvartale silpnai iÅ¡vystyta infrastruktÅ«ra, įvažiuoti į Žemės sklypÄ skirtas kelias ir gatvės parametrai neatitinka daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do.

Sprendime pažymėta, kad pareiÅ¡kėjos Žemės sklypas ribojasi su rekreacine zona – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, todėl Å¡ioje teritorijoje nėra pagrindo statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, nes daugiabutis namas, tikėtina, virÅ¡ytų Å¡alia esančių statinių parametrus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas grindžiamas prielaidomis, nukreiptomis į ateitį, kas matyti iÅ¡ vartojamų sÄ vokų „manytina“, „tikėtina“, be to, jame iÅ¡ esmės pasisakoma ne dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo, o dėl galimybės ateityje statyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ .

Pažymėtina, kad atsakovė į bylÄ pateikė tik Žemės sklypo schemas bei iÅ¡karpas iÅ¡ galiojančio Bendrojo plano ir rengiamo Bendrojo plano, tačiau nepateikė jokių įrodymų bei dokumentų, kurie patvirtintų Sprendime nurodytus teiginius. Nors atsakovė nagrinėjo pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ dėl Žemės sklypo bÅ«do keitimo, tiek Sprendime, tiek atsiliepime ji nurodo argumentus, susijusius su tolimesniais etapais - daugiabučių namų statyba ir jų funkcionavimu. PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad priimant SprendimÄ , atsakovė pažeidė savo įstatyminę pareigÄ , įstatymo virÅ¡enybės, savivaldybės veiklos bei savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, lygiateisiÅ¡kumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo ir kitus VAÄ® principus bei vietos savivaldos principus.

Atsakovės teigimu, priimdama SprendimÄ ji įvertino visus vieÅ¡o intereso aspektus bei racionalumÄ ir siekė iÅ¡laikyti teritorijoje vyraujančius parametrus ir neleisti statyti daugiabučių ar bendrabučių. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikdama PraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja siekė pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , o atsakovė Sprendime vertino faktinės statybos Žemės sklype galimybes ir jame galėsiančių bÅ«ti statinių galimai netinkamus parametrus, kas laikytina ne Å¡ios teritorijų planavimo procedÅ«ros ir stadijos dalimi.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali bÅ«ti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipÄ , statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiÅ«lymus, specialiuosiuose architektÅ«ros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu jis parengtas.

Apie numatomÄ statinių projektavimÄ ir visuomenės dalyvavimÄ svarstant statinių projektinius pasiÅ«lymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka (1 punktas);  kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ Â ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu jis parengtas (2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų nuostata Nr. 7, atsižvelgiant į urbanistinę situacijÄ , užstatymo reglamentai gali bÅ«ti griežtinami. Ši Vilniaus miesto bendrojo plano nuostata įgalina normos adresatÄ (atsakovÄ ) esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į urbanistinę situacijÄ ) griežtinti tam tikrai teritorijai Vilniaus miesto bendruoju planu nustatytus sprendinius (LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2950-662/2020).

Nagrinėjamu atveju nesusiklostė situacija, kuri leistų atsakovei vienareikÅ¡miÅ¡kai griežtinti užstatymo reglamentÄ . Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl, jos teigimu, nepakankamos teritorijos infrastruktÅ«ros bei kitų dokumentų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo griežtinti BendrÄ jį planÄ . Atsakovė nei skundžiamame Sprendime, nei atsiliepime į skundÄ nepateikė jokių paskaičiavimų ar kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių Sprendime padarytas iÅ¡vadas apie tai, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, o taip pat Å¡io sklypo gretimybėje esama inžinerinė ir susisiekimo sistema nėra pakankamai iÅ¡vystyta, Sprendime nenurodyti jokie egzistuojantys parametrai, neatliktas jų vertinimas nagrinėto pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo kontekste, atsakovei iÅ¡ esmės pasisakant ne dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimo, o dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos galimybės. Atsakovė Sprendime abstrakčiai nurodo, kad daugiabutis namas, tikėtina, virÅ¡ytų Å¡alia esančių statinių parametrus, tačiau darydama tokias iÅ¡vadas vadovaujasi tik prielaidomis ir tikėtinumu, neįvardindama Å¡ių parametrų ir jų nepagrįsdama objektyviais duomenimis.

Nors teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡samiai, įvairių struktÅ«rinių padalinių, organizuojant pasitarimÄ , tačiau teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie PraÅ¡ymo svarstymo eigÄ , gautas atitinkamų struktÅ«rinių padalinių iÅ¡vadas, siÅ«lymus ir objektyvių duomenų, reikÅ¡mingų tinkamam PraÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui, analizę ir jų įvertinimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas.

Ginčijamas Sprendimas yra tinkamai nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl naikintinas, įpareigojant atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ . 2021 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 3731,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėja byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus:

1) sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėja sudarė sutartį su advokatų profesine bendrija „M., G. ir patneriai“, minėtos advokatų profesinės bendrijos 2020 m. lapkričio 13 d. pavedimÄ Nr. 151, kuriuo advokatui J. P. pavesta atstovauti pareiÅ¡kėjÄ ;

2) SEB banko mokėjimo nurodymÄ Nr. 976, iÅ¡ kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 11 d. pareiÅ¡kėja pervedė minėtai advokatų profesinei bendrijai 1815 Eur; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai“ ataskaitÄ su pateiktu darbo apraÅ¡ymu ir galutine 1542,75 Eur suma bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AMG2011_Nr. _063 už suteiktas paslaugas1542,75 Eur sumai; 4) 2021 m. sausio 29 d. ataskaitÄ už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AMG2101_Nr. _055 90,75 Eur sumai;

5) G. T. 2021 m. vasario 21 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GT 03 už pareiÅ¡kėjai suteiktÄ paslaugÄ - Žemės sklypo bÅ«do vertinimo galimybių analizę 1 500 Eur sumai ir 2021 m. vasario 22 d. SEB banko mokėjimo nurodymÄ Nr. 1013, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėja pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ pervedė G. T. 1 500 Eur. 6) 2021 m. vasario 26 d. ataskaitÄ už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AMG2102_Nr._038 90,75 Eur sumai; 7) 2021 m. balandžio 8 d. advokatų profesinės bendrijos „P. ir Č.“ su pareiÅ¡kėja sudarytos teisinių paslaugų sutarties iÅ¡raÅ¡Ä , pagal kurį advokatų profesinei bendrijai „P. ir Č.“ suteikti įgaliojimai, susiję su nagrinėjama byla;

8) advokatų profesinės bendrijos „P. ir Č.“ 2021 m. balandžio 20 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje, kurioje nurodoma suma - 484 Eur, 2021 m. balandžio 21 d. SEB banko patvirtinimÄ apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ advokatų profesinės bendrijos „P. ir Č.“ sÄ skaitÄ 484 Eur sumai; Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1.

Advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai“ teisinių paslaugų suteikimo metu galiojo 2020 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 358,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktÄ , už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Å¡ių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandÄ â€“ 0,1. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už pirminę medžiagos ir teisės aktų analizę, susijusiÄ su ginčijamu Sprendimu, yra 135,86 Eur (1 358, 6 Eur x 0,1). PareiÅ¡kėjos pateikta suma virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ už kitų iÅ¡laidų, nei nurodyta Å¡ių Rekomendacijų 8.20 punkte, priteistinÄ maksimalų iÅ¡laidų dydį, todėl mažintina iki maksimalios galimos - nuo150 Eur iki 135,86 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus iÅ¡laidų už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį maksimalus iÅ¡laidų dydis yra 3 396,5 Eur (1 358,6 Eur x 2,5), pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti suma už skundo teismui parengimÄ yra 363 Eur (su PVM) nevirÅ¡ija maksimalaus priteistinos sumos dydžio, todėl priteistina iÅ¡ atsakovės. Už 2020 m. lapkričio 30 d. ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas, teiktas 2020 m. lapkričio 11 d., 12 d. ir 13 d., bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, kadangi jos susijusios ne su skundo rengimu teismui.

Atstovavimo teisme dienÄ galiojo 2020 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1524,2 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus iÅ¡laidų už atstovavimo teisme dydis yra 609,68 Eur (1 524,2 x 0,1 x 4). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui, kaip ir atstovavimas teisme, laikytinas tos pačios rÅ«Å¡ies teisine paslauga (LVAT 2016 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-352-492/2016).

PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 484 Eur suma už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto už atstovavimÄ teisme priteistino maksimalaus iÅ¡laidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, Å¡i suma pareiÅ¡kėjai priteistina iÅ¡ atsakovės. Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas patenkintas, jai iÅ¡ atsakovės priteistinas 23 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už skundo teismui pateikimÄ . PareiÅ¡kėja pateikė 2021 m. sausio 29 d. ataskaitÄ už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AMG2101_Nr. _055 90,75 Eur sumai, taip pat 2021 m. vasario 26 d. ataskaitÄ už suteiktas paslaugas 90,75 Eur sumai ir už jas iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AMG2102_Nr._038 90,75 Eur sumai, tačiau teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėtų lėšų sumokėjimÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlyginamos.

PareiÅ¡kėja, be kita ko, praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už Konsultacijos parengimÄ , kurios sudaro 1 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Konsultacijos užsakymas ir jos rengimas nebuvo bÅ«tinas, Å¡ias iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja patyrė savo iniciatyva, o ne bylÄ nagrinėjančiam teismui kreipusis į specialių žinių turintį atitinkamos srities specialistÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymas dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo, o Konsultacijoje teikiami atsakymai, susiję su galimybe Žemės sklype (pakeitus jo naudojimo bÅ«dÄ ) projektuoti ir statyti atitinkamo ploto ir aukÅ¡tingumo daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , joje taip pat atlikti užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo Žemės sklype paskaičiavimai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos patirtos iÅ¡laidos už Konsultacijos parengimÄ , kaip nebÅ«tinos ir tiesiogiai nesusijusios su nagrinėjamu ginču, nepriteistinos. Viso pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistinos 1 005,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. A256-1054/20-(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo bÅ«do keitimo“. Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ 2020 m. liepos 29 d. praÅ¡ymo tikslinimÄ prie praÅ¡ymo Nr. A647-715/20. PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kopranas“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kopranas“ 1 005,86 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitos praÅ¡ymo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė