fee087bf-4ecb-45c5-80fa-0a43ea65c738 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                             Civilinė

byla Nr. 2S-21-516/2011

                                                                  Procesinio

sprendimo kategorija: 110.2; 122.2; 122.3; 122.4

                                                                                                                          Â

(S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                            2011 m.

vasario 2 d.

                                                                       Â

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Piliuona“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. G. ir A. G. ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“ dėl prievolės nevykdymo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

Ieškovai I.

G. ir A. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Piliuona“ 33 500 Lt avansÄ , 2 162,63 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto

1 apylinkės teismas 2009-09-10 nutartimi areÅ¡tavo atsakovui UAB „Piliuona“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant – pinigines lėšas tai pačiai sumai, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovais, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Bendras areÅ¡to mastas – 35 662,63 Lt.

Atsakovas

UAB „Piliuona“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas prašė įpareigoti ieÅ¡kovus įmokėti į teismo specialiÄ sÄ skaitÄ 50 000 Lt sumÄ , skirtÄ atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-06-30 nutartimi atsakovo UAB “Piliuona” praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. Teismas įpareigojo ieÅ¡kovus iki 2010-08-09 įmokėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ

15 000 Lt užstatÄ .

IeÅ¡kovai pateikė atskirÄ jÄ skundÄ , kuriame prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-30 nutartį panaikinti ir UAB “Piliuona” praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje atmesti.Â

Vilniaus miesto

1 apylinkės teismas 2010-07-12 nutartimi ieÅ¡kovų I. G. ir P. G. atskirÄ jį skundÄ priėmė ir jį patenkino.

Teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-30 nutartį, kuria ieÅ¡kovai buvo įpareigoti iki 2010-08-09 sumokėti 15 000 Lt užstatÄ dėl galimų atsakovo UAB „Piliuona“ nuostolių užtikrinimo, panaikino.

Teismas konstatavo, jog jis neturi pakankamai galimybių iÅ¡ anksto nustatyti Å¡alių turtinę padėtį, interesų svarbos reikÅ¡mę bei reikiamai įvertinti interesų pusiausvyros principÄ . Nors atsakovas turi teisę reikalauti galimų nuostolių užtikrinimo, tačiau teismas pripažino, kad atsakovas nepateikė reikiamų įrodymų dėl jo galimai patiriamų ar susidarysiančių ateityje nuostolių. Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovų nurodytÄ aplinkybę, jog butas, kurį ieÅ¡kovai ketino pirkti iÅ¡ atsakovo, Å¡iuo metu yra parduotas kitam asmeniui, o ieÅ¡kovai pagal sutartį ieÅ¡kovui už tÄ butÄ yra sumokėję 33 500 Lt avanso. Todėl įpareigojimÄ , kad ieÅ¡kovai iÅ¡ anksto užtikrintų neparemtus konkrečiais įrodymais atsakovo nuostolius, teismas pripažino nepakankamai motyvuotu veiksmu, galinčiu pažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ .

Atskiruoju skundu UAB „Piliuona“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-12 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-30 nutartį, kuria ieÅ¡kovai buvo įpareigoti iki 2010-08-09 įmokėti 15 000 Lt užstatÄ dėl galimų atsakovo nuostolių užtikrinimo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) kartu su apelianto praÅ¡ymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismui taip pat buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas patyrė ir ateityje patirs realių nuostolių. Taigi matyti, jog skundžiamoje nutartyje yra netinkamai įvertinti įrodymai, kurie pagrindžia atsakovo realius nuostolius, atsiradusius ieÅ¡kovams savo neteisėtais veiksmais atsisakius pateikti 2009-09-10 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymui ir atsisakius, pasitelkus antstolį, apraÅ¡yti areÅ¡tuojamÄ atsakovo turtÄ , dėl ko atsakovas negalėjo vykdyti absoliučiai jokių nekilnojamojo turto sandorių;

2) pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį ir panaikindamas 2010-06-30 nutartį, patenkino ieÅ¡kovų pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ , tačiau nepersiuntė Å¡io skundo atsakovui ir nesuteikė jam galimybės pasisakyti dėl skunde nurodomų faktinių aplinkybių, kaip tai nustatyta CPK 146 str. 1 d.;

3) aplinkybės dėl ieÅ¡kovų planuoto įsigyti buto perleidimo tretiesiems asmenims ir su ieÅ¡kovais sudarytoje preliminarioje sutartyje numatyto avanso sumokėjimo atsakovui sudaro pagrindÄ materialiniams teisiniams santykiams, tačiau yra visiÅ¡kai nesusijusios su procesinių teisių įgyvendinimu. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas galimai tapatina materialinius teisinius santykius ir procesinius teisinius santykius. Teigia, jog atsakovo praÅ¡ymas dėl nuostolių užtikrinimo nebuvo grindžiamas aplinkybėmis dėl buto, kurį ieÅ¡kovai planavo įsigyti, perleidimo tretiesiems asmenims bei ieÅ¡kovų avanso sumokėjimu. Taigi matyti, kad Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nesusijusios su nagrinėtu procesiniu klausimu (ieÅ¡kovų įpareigojimu iki 2010-08-09 įmokėti 15 000 Lt užstatÄ ), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis Å¡iomis aplinkybėmis patenkindamas ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ .

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai I. G. ir

A. G. praÅ¡o miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-12 nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo UAB „Piliuona“ atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad atsakovas, savo skunde nurodydamas bÅ«tinas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo sÄ lygas, nepatiekė jokių įrodymų, kad nuostoliai gali atsirasti, kad jų atlyginimas gali pasunkėti ir nėra pateikta nuostolių preliminaraus paskaičiavimo. Taigi atsakovas nepateikė jokių tinkamų duomenų, pagrindžiančių realių galimai atsirasiančių ar atsiradusių nuostolių dydį ir pagal byloje duomenis teismas negalėjo prognozuoti, kad nuostoliai gali atsirasti.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymo pagrįstumÄ , negalėjo vertinti aplinkybių, kad butas, kurį ieÅ¡kovai planavo įsigyti, Å¡iai dienai jau perleistas tretiesiems asmenims, o ieÅ¡kovai už minėtÄ turtÄ yra sumokėję 33 500 Lt avansÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovai, savo atskirajame skunde, kuris buvo tenkintas, rėmėsi Å¡ia aplinkybe. Teismas vertino ieÅ¡kovų pateiktus argumentus, įrodymus, tačiau klausimÄ sprendė nenagrinėdamas bylos iÅ¡ esmės, o iÅ¡spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės jau seniai yra pagrįstai ir teisėtai paskirtos, o nuostolių užtikrinimas nėra imperatyvas, jis taikomas teismo nuožiūra, įrodžius reikalaujamas aplinkybes. Tačiau atsakovas to nepagrindė, todėl teismas pagrįstai nepaskyrė nuostolių užtikrinimo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimÄ , teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai yra susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl bÅ«tina iÅ¡laikyti ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyrÄ , kad Å¡ios priemonės bÅ«tų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugÄ . Remiantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Ä®prastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo (ieÅ¡kovo) tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iÅ¡ asmens, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva Å¡ios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , garantuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo (ieÅ¡kovo) nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiÄ ja prasme – užtikrinti atsakovo (ieÅ¡kovo) galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieÅ¡kovo (atsakovo) iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovo (atsakovo) įmokėtos sumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas (atsakovas) gali bÅ«ti įpareigojamas užtikrinti atsakovo (ieÅ¡kovo) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ , kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo (ieÅ¡kovo) nuostolių atlyginimÄ pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebÅ«tina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebÅ«tinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui (ieÅ¡kovui), jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant Å¡iÄ veiklÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Remiantis teismų praktika, teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, praÅ¡ančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008ir kt.).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b.l. 58) patenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kiniui užtikrinti ir areÅ¡tavo atsakovui UAB „Piliuona“ priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant – pinigines lėšas tai pačiai sumai, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovais, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Bendras areÅ¡to mastas – 35 662,63 Lt.

Atsakovas UAB ,,Piliuona“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovus pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ ir įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 50000 Lt.

Atsakovas nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo bÅ«tinybę grindė tuo, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavus jo turtÄ , atsakovas neturi jokios galimybės vykdyti savo kasdienę komercinę Å«kinę veiklÄ , nes areÅ¡tuotas visas atsakovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kadangi turto areÅ¡tas pritaikytas ne atskirai apraÅ¡ytam, bet visam UAB ,,Piliuona“ priklausančiam turtui. Negalėdamas juo disponuoti, vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų kitiems pirkėjams, atsakovas patirs nuostolius.

Teismui skundžiama nutartimi (2010-07-12) sprendžiant klausimÄ dėl galimų atsakovo nuostolių užtikrinimo panaikinimo, atsakovo nurodytas nuostolių užtikrinimo pagrindas buvo iÅ¡nykęs: minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2009-09-10 nutartimi, o jau 2009-09-28 buvo sudarytas areÅ¡tuoto turto apraÅ¡as (b.l. 113-114). Remiantis byloje esančiais antstolio padėjėjo patvarkymais (b.l. 124-126) galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog turto apraÅ¡e nurodytas konkretus areÅ¡tuotas turtas, esant reikalui, iÅ¡ turto apraÅ¡o iÅ¡braukiamas, įtraukiant į apraÅ¡Ä kitÄ turtÄ . Tai liudija, kad atsakovo atžvilgiu pritaikytas turto areÅ¡tas neįtakoja jo galimybės vykdyti komercinę- Å«kinę veiklÄ ir nesukuria prielaidų galimiems nuotoliams kilti. Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog jau realiai patyrė tam tikrus nuostoliu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, tačiau tokių įrodymų taip pat nepateikė, nors esamų nuostolių faktÄ patvirtinantys įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ bei atsižvelgdama į įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo Å¡alims taisyklę (CPK 178 str.), sprendžia, jog atsakovas nepagrindė aplinkybių, kuriomis grindžia praÅ¡ymÄ taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Atsakovas nepateikė į bylÄ duomenų, patvirtinančių, kad jo disponavimo teisės 35662,63 Lt sumai suvaržymas galėtų sÄ lygoti nuostolių atsiradimÄ .

Atsakovas atskirajame skunde be pagrindo remiasi Civilinio proceso kodekso 146 str. 1 d., kadangi joje aptariamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita klausimas ir pakeitimo procedÅ«ra. Skundžiama nutartimi teismas nesprendė laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo klausimo. Å iuo atveju teismas, gavęs atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-06-30 nutarties, atliko veiksmus, numatytus Civilinio proceso kodekso 334 str. 2 d. 1 p.: sutikdamas su pateiktu atskiruoju skundu, raÅ¡ytinio proceso tvarka pats panaikino skundžiamÄ nutartį. Tokiu atveju teismui nekyla pareiga praneÅ¡ti apie atskirÄ jį skundÄ (o ne praÅ¡ymÄ pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita) dalyvaujantiems byloje asmenims.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai iÅ¡sprendė atsakovo nuostolių užtikrinimo klausimÄ , t.y. pagrįstai konstatavo, jog pagrindo nuostolių užtikrinimui konkrečioje situacijoje nėra, todėl pagrįstai pats pasinaikino nutartį, kuria ieÅ¡kovai buvo įpareigoti įmokėti 15000 Lt sumÄ galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos

12 d. nutartis yra pagrįsta, teisėta, dėl to paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,85 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ atsakovo UAB ,,Piliuona“ priteistina 9,85 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Piliuona“ 9,85 Lt (devynis litus ir 85 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5660).Â

Teisėjai                   Â

                                                                               Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                Â

Danutė Kutrienė

                                                                                         Â

                                                                                                                                Â

Marijonas Greičius