fedf5ca3-4feb-4232-96ac-a40b19544f1f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-264-932/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00928-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS             NUTARTIS 2018 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10167-2018, kuriuo E. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis A. K. 2018 m. kovo 25 d. surašė E. K. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 28-ANR_P-989-2018 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog E. K. 2018 m. kovo 25 d., 16.10 val., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 9 kilometre (deÅ¡inėje pusėje), vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,63 promilių (po paklaidos – 0,61 promilių) girtumas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė A. Å . 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10167-2018 pripažino E. K. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ , administracinio poveikio priemonės laikotarpį sutrumpinant iki 6 mėnesių.

Asmuo neginčija paties pažeidimo fakto, tačiau nurodo nuo 2017 m. sausio mėn. tapęs bedarbiu, neturėjo nuolatinių pajamų. Siekdamas užsidirbti, pradėjo bendradarbiauti su pavėžėjimo paslaugas teikiančia bendrove „Uber“, tapo savarankiÅ¡kas tokio pobÅ«džio paslaugas teikiančiu vairuotoju, kas jam garantavo pragyvenimo Å¡altinį. Taip pat skunde nurodoma, kad vienas prižiÅ«ri 80 metų Parkinsono liga sergančiÄ motinÄ , kuriÄ dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas (dėl sveikatos bÅ«klės pati nuvykti nebegali).

Dėl padaryto pažeidimo gailisi, kaltę pripažino pilnai, planuoja imtis Å¡vietėjiÅ¡kos veiklos draugų rate, taip skatindamas kitus laikytis Kelių eismo taisyklių, etikos bei elgesio normų. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu praÅ¡o E. K. skundÄ atmesti. Nurodo, kad E. K. padarė itin Å¡iurkÅ¡tų administracinį nusižengimÄ , kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jo padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

E. K. nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatytÄ , poveikio priemonę. Atsiliepime nurodoma, jog E. K., vairuodamas neblaivus, prisiėmė neigiamų pasekmių rizikÄ , o dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. palaikė paduotÄ skundÄ , prašė vadovautis jame iÅ¡dėstytais motyvais ir skundÄ tenkinti. Nurodė turintis didelį vairavimo staÅ¾Ä , tačiau niekada anksčiau nėra vairavęs neblaivus, dėl tokio savo poelgio jam labai gėda.

PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ dalyvavo Kaune vykusiose krepÅ¡inio veteranų varžybose, po kurių rÅ«binėje iÅ¡gėrė porÄ butelių alaus ir, nepietavęs kartu su kitais, nutarė geriau važiuoti namo. Buvo nepavalgęs ir pavargęs po rungtynių. Policijos pareigÅ«nai jį sustabdė prie GrigiÅ¡kių. SkundÄ padavusio asmens teigimu, netekęs teisės vairuoti jis prarado darbÄ (teikė „Uber“ pavėžėjimo paslaugas), kurį, neturint teisės vairuoti, jam susirasti bus labai sunku.

Jo sutuoktinė nevairuoja, jis turi ligotÄ motinÄ , kuriÄ bent kartÄ per savaitę tenka vežti į Santaros klinikas procedÅ«roms, taip pat į kitas medicinos įstaigas, todėl teisė vairuoti jam labai reikalinga. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. skundas atmestinas Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Kaip matyti iÅ¡ E. K. skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusižengimo kvalifikacija, asmuo pilnai pripažįsta savo kaltę, sutinka su paskirta pinigine bauda, o skundžiamÄ nutarimÄ praÅ¡oma pakeisti tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. perpus sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminÄ .

Toks praÅ¡ymas motyvuojamas bÅ«tinumu turėti vairuotojo pažymėjimÄ , kuris E. K. visų pirma reikalingas darbe. Pasak skundÄ padavusio asmens, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, negali įsidarbinti, nes jo darbas buvo susijęs iÅ¡imtinai su vairavimu. Be to, teisė vairuoti jam yra bÅ«tina ir norint nugabenti sergančiÄ motinÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , tinkamai prižiÅ«rėti ir pasirÅ«pinti ja. Atsižvelgiant į skundÄ padavusio asmens praÅ¡ymÄ sutrumpinti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminÄ , kai specialios teisės atėmimas buvo paskirtas įstatyme numatytam minimaliam terminui, teismas turi pareigÄ nagrinėti klausimÄ dėl Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimo.

Ä®vertinus tai, jog įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymÄ numato privalomÄ specialiosios teisės atėmimÄ nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių, mažesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas bÅ«tų laikomas Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimu.ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iÅ¡ esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 301 straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).Taigi skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudÄ , teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ pažeidimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Toks reikalavimas nereiÅ¡kia bÅ«tinumo nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes, tačiau tiek Å¡iuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 301 straipsnio taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusižengimo pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį visumos vertinimu. Nagrinėjamu atveju teismas visgi neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam ir nubaustam asmeniui buvo paskirta netinkama nuobauda, kas savo ruožtu leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Analizuojamoje byloje nėra nei išskirtinių aplinkybių, nei galima išvada, kad asmens padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. ANK 11 straipsnio          3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o nagrinėjamu atveju E. K. po paklaidos nustatytas 0,61 promilių girtumas, kas reiškia, jog leistina riba buvo viršyta daugiau nei nežymiai. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

Atkreiptinas dėmesys, jog E. K. pavartojęs alkoholio važiavo pakankamai didelį atstumÄ â€“ iÅ¡ Kauno į Vilnių greitkeliu, kuriame leistinas greitis yra didelis, o eismas intensyvus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltas eismo įvykis, sugadintas turtas ar sužaloti žmonės.IÅ¡ bylos matyti, kad dėl E. K. vairavimo policijoje buvo gautas praneÅ¡imas, jog nuo Kauno link Vilniaus važiuoja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas elgiasi neadekvačiai (galimai persekioja pranešėjÄ , rodo Å¡iam įvairius gestus).

Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad E. K. elgesys prie vairo sukėlė paÅ¡aliniam asmeniui įtarimų, esant vairuotojÄ neblaivų, kas vėliau pilnai pasitvirtino. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentavo, kad jis teikė pavėžėjimo paslaugas, todėl, neturėdamas teisės vairuoti, neteko ir pagrindinio pragyvenimo Å¡altinio. Teismo nuomone, skundÄ padavęs asmuo, žinodamas, jog jo darbas yra susijęs su specialia teise vairuoti transporto priemones, juo labiau turėjo elgtis rÅ«pestingai, kai tuo tarpu E. K., pavartojęs alkoholio, lengvabÅ«diÅ¡kai sėdo prie vairo, tokios bÅ«klės nuvažiuodamas ilgÄ atstumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors asmuo teise vairuoti nesinaudoja nuo 2018-03-25, tačiau iki Å¡iol į darbo birÅ¾Ä nesikreipė, su vairavimu nesusijusio darbo neieÅ¡kojo. Taip pat negalima nepastebėti to, jog E. K. specialiÄ teisę vairuoti transporto priemones kartÄ jau buvo praradęs, t. y. 2017 m. už automobilio lenkimÄ , iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kertant iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , jam 3 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti. Vadinasi, asmuo jau turėjo galimybę įvertinti, kÄ reiÅ¡kia teisės praradimas ir elgtis taip, kad daugiau tokia administracinio poveikio priemonė nebÅ«tų pritaikyta.

Visgi toks teisės praradimas nepaskatino skundÄ padavusio asmens elgtis atsakingiau ir nesulaikė jo nuo dar Å¡iurkÅ¡tesnio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo. Taip pat pažymėtina, jog E. K. praeityje ne kartÄ yra baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, aptariamo įvykio metu turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, kas neleidžia jo charakterizuoti kaip iÅ¡imtinai pavyzdingo vairuotojo. Nors paskirtos administracinės nuobaudos Å¡iuo metu nebegalioja, tačiau jos visumoje charakterizuoja asmenybę, jos pavojingumÄ .

SkundÄ padavęs asmuo taip pat nurodė, jog teisė vairuoti jam bÅ«tina rÅ«pinantis Parkinsono liga sergančia motina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis nepateikė teismui absoliučiai jokių dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡skirtinai prastÄ motinos sveikatos bÅ«klę. Teismas neabejoja, jog          E. K. motina, bÅ«dama senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog jos bÅ«klė yra iÅ¡skirtinai prasta, jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra bei nuolatinis vykimas į medicinos įstaigas, juo labiau, E. K. teigimu, motina Vilniuje gyvena viena.

Kita vertus, jos gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, kuriame prieinamas tiek vieÅ¡asis transportas, tiek privačios vežimo paslaugos. Galiausiai yra kiti galimi situacijos sprendimo bÅ«dai – mamos persikėlimas gyventi pas sÅ«nų (pats E. K., kuris gyvena Nemenčinėje, nuosavame name, teismo posėdyje neneigė esant galimybę apgyvendinti mamÄ savo namuose), tam tikram laikotarpiui persikelti pačiam į motinos butÄ arba pasirÅ«pinti asmeniu, galinčiu nuvežti mamÄ Ä¯ gydymo įstaigas ir kt. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – nepatogumus vykdant darbines funkcijas, yra apsunkintas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau tokio pobÅ«džio nusižengimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai negali bÅ«ti pervertinami, kadangi Å¡ios rÅ«Å¡ies nusižengimai gali sukelti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimÄ .

Tokiu būdu prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Teismo vertinimu, asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, juo labiau, kai leistina riba yra viršyta ne nežymiai (šiuo atveju nustatytas 0,61 prom. girtumas), vien dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių, negali tikėtis švelnesnės, nei įstatymo numatytos nuobaudos (skiriant trumpesnę administracinio poveikio priemonę).

Toks teisės aiÅ¡kinimas bÅ«tinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimÄ . Nagrinėjamu atveju E. K. skiriant administracinę nuobaudÄ buvo įvertintas jo padaryto nusižengimo pavojingumas, jam nustatytas girtumo laipsnis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuotaa, dėl ko jam buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta piniginė bauda, o teisė vairuoti atimta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam 12 mėnesių terminui, kurį sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. K. skundas atmestinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus       2018 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10167-2018 paliktinas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : E. K. skundÄ atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-10167-2018 palikti nepakeistÄ .Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Julita Dabulskytė – Raizgienė