fedf4614-c620-48c2-8975-0ade9ffdc438 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-922-1094/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12488-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. M., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Gitanai Å imkutei, atsakovui V. K., vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir kompensacijos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su ieÅ¡kiniu atsakovui V. K., praÅ¡ydama:

1) padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini). sprendimu (toliau – ir Sprendimas) iÅ¡ atsakovo V. K. priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, priteisiant iÅ¡laikymÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) iÅ¡ dalies pakeisti Sprendimu nustatytÄ atsakovo V. K. bendravimo su sÅ«numi E. tvarkÄ , nustatant, kad: 2.1) atsakovas, sÅ«nui nedalyvaujant futbolo treniruotėse ir varžybose, bendrauja su vaiku kas antrÄ neporinį penktadienį, vaikÄ pasiimant iÅ¡ namų ir grÄ Å¾inant jį į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val., o sÅ«nui bÅ«nant užimtam futbolo treniruotėse ir varžybose – atsakovas sÅ«nų pasiima iÅ¡ jo ugdymo vietos Å¡eÅ¡tadienį po varžybų ir grÄ Å¾ina namo tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; 2.2.) darbo dienomis atsakovas turi teisę paimti sÅ«nų antradienį ir ketvirtadienį po futbolo treniruočių ir parvežti sÅ«nų į namus, o sÅ«nui neturint futbolo treniruočių – turi teisę paimti vaikÄ iÅ¡ namų 18 val. ir grÄ Å¾inti sÅ«nų iki 20 val. Likusi bendravimo tvarka paliktina galioti nepakeista;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta Å¡alių santuoka ir iÅ¡spręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe iÅ¡spręstas ginčas ir dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui E. priteisimo. Sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistas 500 Lt (144,81 Eur) iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013 m. vasario 4 d. iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka.

Sprendimo priėmimo dienai nepilnamečiui E. tebuvo 5 m. Atsižvelgusi į pasikeitusius nepilnamečio sÅ«naus E. poreikius, jo amžių (13 m.), ir į tai, kad su atsakovu nėra galimybės taikiai iÅ¡spręsti ginčo, nes tėvas atsisakė dalyvauti mediacijoje, kÄ patvirtina pridedama pažyma, ieÅ¡kovė priversta kreiptis teisminės gynybos dėl priteisto iÅ¡laikymo padidinimo, kadangi iÅ¡ atsakovo priteistas 144,81 Eur iÅ¡laikymas nepatenkina net minimalių nepilnamečio sÅ«naus E. poreikių.

IeÅ¡kovė pagrįstai mano, kad praėjus 7 m. nuo ankstesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, sÅ«nui augant, lankant mokyklÄ bei tapus labai perspektyviu sportininku, poreikiai ir iÅ¡laidos jiems tenkinti padidėjo, todėl bÅ«tina didinti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skiriamas lėšas iki 235 Eur per mėn., o Å¡i suma net nevirÅ¡ija pusės teismų praktikoje nurodomo orientacinio dydžio. Atsakovas, bÅ«damas sveikas ir darbingas, turi galimybes teikti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikui. Pažymi, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡laidas, priteistinas iÅ¡ atsakovo ir skirtas vaiko poreikiams patenkinti, padidinti viso tik 90 Eur.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovei vis tiek atitenka didesnė iÅ¡laikymui tenkančių iÅ¡laidų dalis, t. y. 373 Eur (687 Eur - 70 Eur vaiko pinigai = 608/2 = 304 iÅ¡laikymo dalis). IeÅ¡kovės teigimu, sÅ«naus minimaliausių ir bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 678 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudaro iÅ¡laidos: maistui – 230 Eur; bÅ«sto iÅ¡laidų dalis, tenkanti vaikui – 38 Eur; kasdienei aprangai, avalynei (perkama ne kas mėnesį) – 70 Eur; higienos priemonės – 10 Eur; mokyklai (maitinimas 4 Eur per dienÄ ), iÅ¡vykos su mokykla, kiÅ¡enpinigiai (2 Eur per dienÄ ) – 130 Eur, transportui (iÅ¡vykos į užmiestį) – 20 Eur, telefonui – 14 Eur; sÅ«naus mėnesinio vieÅ¡ojo transporto bilietas 10 Eur/ mėn. perkamas 12 mėn., telefono sÄ skaitos papildymas 17 Eur/mėn. – 27 Eur;

žaislai, žaidimai, reikmenys mokyklai, futbolo atributika – 12,50 Eur; įvairios pramogos savaitgaliais (baseinas, kinoteatras, žaidimų kambarys, ledo arena ir kt.) – 10 Eur; įvairios šventės (sūnaus ir jo draugų gimtadieniai, Šv. Kalėdos ir Velykos, ir kt.) – 21 Eur; kasmetinėms atostogoms su šeima – 300 Eur metams; futbolo treniruotės (mėnesinis mokestis), sportinė apranga ir avalynė – 72 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai, sveikatos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gydytojų profilaktinė priežiūra – 54 Eur; nenumatytos išlaidos – 80 Eur metams.

3. Pasisakydama dėl nustatytos bendravimo su sÅ«numi tvarkos pakeitimo, ieÅ¡kovė nurodo, kad Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas turi teisę kas antrÄ neporinį penktadienį pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ vietÄ bei darbo dienomis pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir iki 20 val. grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ vietÄ , iÅ¡skyrus penktadienį, kai Å¡i diena sutampa su tėvo savaitgaliu.

Tačiau remiantis teismui pateiktais užimtumo grafikais mokykloje ir sporto klube matyti, kad sÅ«nus fiziÅ¡kai neturi galimybės matytis su atsakovu kas antrÄ neporinį penktadienį (kadangi kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį turi varžybas) bei darbo dienomis pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį (nes neturi galimybės ramiai paruoÅ¡ti pamokas, o ir po treniruotės bÅ«na labai pavargęs). Be to, tokia bendravimo tvarka kenkia ir jo pasiekimams moksluose, kadangi dėl vėlaus grįžimo namo neturi jėgų ruoÅ¡ti namų darbus, kas atsispindi jo pažymiuose ir gautose pastabose.

IeÅ¡kovė pagrįstai mano, kad atsižvelgiant į sÅ«naus poreikius, užimtumÄ mokykloje ir sporto klube, nustatyta bendravimo tvarkos dalis keistina, jos siÅ«lomu bÅ«du.

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, sutiktų sÅ«nui teikti 160 Eur iÅ¡laikymÄ , o dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (savaitgaliais) atsakovas nesutinka, praÅ¡o šį reikalavimÄ atmesti. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės nurodytomis nepilnamečio sÅ«naus poreikių lentelės sumomis. Jo teigimu, suma maistui (namuose ir mokykloje) neturėtų virÅ¡yti 180 Eur; bÅ«sto Å¡ildymui reikia mažiau nei 38 Eur, nes bute gyvena 3 suaugę ir nepilnametis sÅ«nus, o ir namas yra 2007 m. statybos, kuriame centrinis kolektorinis Å¡ildymas; vaistams, vitaminams reikia mažesnės sumos, nei nurodo ieÅ¡kovė, nes anksčiau sÅ«nui vitaminus ir papildus pirkdavo iÅ¡ Amway, „Melaleuca“, sutinka ir toliau užtikrinti šį poreikį, be to, atsakovo teigimu, ar pateisinamas pastovus farmacinių preparatų vartojimas, taigi pastarieji turėtų bÅ«ti vartojami tik esant poreikiui, o ne iÅ¡tisus metus; atsakovas sutinka, kad higienos priemonėms per mėnesį reikia 10 Eur; drabužiams ir avalynei per mėnesį pakanka 50 Eur, o ne 95 Eur/ mėn. kaip nurodo ieÅ¡kovė; ugdymosi priemonėms, mokyklos rinkliavoms ir iÅ¡vykoms pakanka 15 Eur/ mėn., be to, kai atsakovas bendravo su sÅ«numi, taip pat duodavo kiÅ¡enpinigių; su iÅ¡laidomis bÅ«reliui (futbolo) atsakovas sutinka, nes jas prisiėmė ieÅ¡kovė (kai sÅ«nus lankė ledo ritulį visas iÅ¡laidas padengdavo atsakovas); iÅ¡laidos laisvalaikiui, pramogoms sudarytų vidutiniÅ¡kai apie 20 Eur; iÅ¡laidos transportui – pakankama 10 Eur/ mėn. vieÅ¡ojo transporto bilietui, atsakovas neturi kompensuoti iÅ¡laidų, kurios susidaro ieÅ¡kovei ir (ar) jos sutuoktiniui vežant sÅ«nų E. į/ iÅ¡ mokyklos, poliklinikÄ ar treniruotes; maksimali suma, kuri bÅ«tų skiriama vaiko pokalbiams ir internetui telefone galėtų daugiausia sudaryti 10 Eur/ mėn., o ne 17 Eur/ mėn., kaip nurodo ieÅ¡kovė.

Pasisakydamas dėl Å¡alių turtinės padėties akcentuoja, kad atsakovo gaunamos pajamos per metus yra 2650 Eur. Po santuokos nutraukimo (2014 m. kovo 10 d.) atsakovas neįgijo jokio turto, turi vienintelę registruotÄ transporto priemonę Toyota Avensis, 2004 m. gamybos. IeÅ¡kovei liko 5 kambarių butas, iÅ¡ kurio ji suformavo 2 atskirus butus ir vienÄ jų pardavė, nėra aiÅ¡ku kur tos lėšos buvo panaudotos. Atsakovas Å¡iuo metu teikia sÅ«nui 160 Eur iÅ¡laikymÄ ir papildomai moka susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dėl netinkamo indeksavimo.

Å iuo metu atsakovas negali teikti didesnio nei 160 Eur iÅ¡laikymo. Jo teigimu, jei ir ieÅ¡kovė prie sÅ«naus iÅ¡laikymo prisidėtų 160 Eur suma, tai sudarytų 320 Eur ir dar papildomai gauna 70 Eur valstybės iÅ¡mokÄ , taigi 390 Eur pakankama suma vaiko bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , siekia dar labiau sumažinti atsakovo ir sÅ«naus bendravimÄ . Nuo 2021 m. kovo mėn. Å¡alių nepilnametis sÅ«nus atsisakė su tėvu bendrauti telefonu, nurodydamas, kad bendravimas galimas tik sms žinutėmis.

Atsakovui kyla įtarimas, kad ieÅ¡kovė nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ tėvÄ . Galimai tokio veiksmo ieÅ¡kovė ėmėsi siekdama kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo, kad sÅ«nus neigiamai atsilieptų apie tėvÄ , siekiant naudingo teismo sprendimo.

5. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad apsilankius ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ieÅ¡kovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute su patogumais, iÅ¡ kurių vienas skirtas nepilnamečiui E., jame sudarytos sÄ lygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. E. lanko 6 klasę Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

Papildomai lanko futbolÄ (45 Eur/mėn.). Berniukui reikalingas ortodontinis gydymas dėl blogo sÄ kandžio. Pasak ieÅ¡kovės, su atsakovu iÅ¡situokę nuo 2014 m., jis teikia iÅ¡laikymÄ vaikui 145 Eur/mėn., kai sÅ«nus lankė ledo ritulio treniruotes, mokėjo už jas, nustatyta bendravimo tvarka – kas antrÄ savaitgalį ir Å¡ventės kas antrus metus. Ji teigė, kad prieÅ¡ mėnesį įvyko konfliktas tarp atsakovo ir sÅ«naus, sÅ«nus nenorėjo savaitgalį važiuoti pas tėvÄ , nes turėjo savo planų, dabar jie nebendrauja; pažymėjo, kad norėtų, jog iÅ¡laikymas bÅ«tų padidintas iki 235 Eur/ mėn. Tarnybos vertinimu, praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydis, atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytus vaiko poreikius ir teismų praktikoje taikomÄ minimalaus iÅ¡laikymo vaikui orientacinį dydį, taip pat įvertinant ieÅ¡kovės turtinę padėtį, galimai pakankamas tenkinti tik minimalius vaiko poreikius.

Ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus ir galimai neprieštarautų vaiko interesams, būtų pakankama ne tik palaikyti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime.

6. Patikslintu ieÅ¡kiniu (2022 m. vasario 3 d., DOK-22328) ieÅ¡kovė praÅ¡o padidinti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui iki 254 Eur/ mėn., papildomai suformulavo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 339 Eur kompensacijÄ už vaikui suteiktas bÅ«tinÄ sias medicinines paslaugas ir priemones. PraÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį nagrinėti su pagrindiniu ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovės teigimu, patikslinto ieÅ¡kinio bÅ«tinybė atsirado po Naujų metų, kadangi pasikeitė ir įstatyminė bazė – buvo priimtas naujas teisės aktas, reglamentuojantis minimalios mėnesinės algos dydį.

Be to, ieÅ¡kinio patikslinimÄ suponavo ir kitos aplinkybės, tame tarpe ir paties atsakovo neatsakingas elgesys ir požiÅ«ris į sÅ«naus iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė pagrįstai mano, kad praėjus beveik 8 m. nuo ankstesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, sÅ«nui augant, lankant mokyklÄ bei tapus labai perspektyviam sportininkui, poreikiai ir iÅ¡laidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natÅ«ralu, kad iÅ¡ atsakovo priteisto 144,81 Eur iÅ¡laikymo nepakanka ir yra bÅ«tina didinti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skiriamas lėšas iki 254 Eur per mėn. IeÅ¡kovės teigimu, sÅ«naus minimaliausių ir bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 736 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudaro iÅ¡laidos: maistui – 210 Eur; bÅ«sto iÅ¡laidų dalis, tenkanti vaikui – 47 Eur; kasdienei aprangai, avalynei (perkama ne kas mėnesį) – 74 Eur; higienos priemonės – 10 Eur; mokyklai (maitinimas 4 Eur per dienÄ ), iÅ¡vykos su mokykla, kiÅ¡enpinigiai (2 Eur per dienÄ ) – 140 Eur, transportui (iÅ¡vykos į užmiestį) – 20 Eur, sÅ«naus mėnesinio vieÅ¡ojo transporto bilietas 10 Eur/ mėn. perkamas 12 mėn., telefono sÄ skaitos papildymas 17 Eur/mėn. – 27 Eur;

žaislai, žaidimai, reikmenys mokyklai, futbolo atributika – 10 Eur; įvairios pramogos savaitgaliais (baseinas, kinoteatras, žaidimų kambarys, ledo arena ir kt.) – 10 Eur; įvairios šventės (sūnaus ir jo draugų gimtadieniai, Šv. Kalėdos ir Velykos, ir kt.) – 22 Eur; kasmetinėms atostogoms su šeima – 300 Eur metams (25 Eur/ mėn.); futbolo treniruotės (mėnesinis mokestis), sportinė apranga ir avalynė – 89 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai, sveikatos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gydytojų profilaktinė priežiūra – 45 Eur; nenumatytos išlaidos – 87 Eur metams.

Atsakovas, bÅ«damas sveikas ir darbingas, turi galimybes teikti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikui. Pažymi, kad praÅ¡o iÅ¡laidas, priteistinas iÅ¡ atsakovo ir skirtas vaiko poreikiams patenkinti, padidinti viso tik 110 Eur bei teikia Å¡iai dienai sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingų lėšų paskaičiavimÄ . Atkreipia dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovei vis tiek atitenka 160 Eur didesnė iÅ¡laikymui tenkančių iÅ¡laidų dalis, t. y. 412 Eur (736 Eur - 70 Eur vaiko pinigai = 666/2 = 333 Eur iÅ¡laikymo dalis). Pasisakydama dėl 50 proc. kompensacijos už sÅ«nui suteiktas mokamas sveikatos paslaugas priteisimo, ieÅ¡kovė nurodė, kad atsižvelgdama į esamÄ situacijÄ Å¡alyje ir sÅ«naus gydytojų rekomendacijas, ji buvo priversta imtis priemonių dėl papildomų mokamų sveikatos priežiÅ«ros priemonių ir paslaugų vaikui suteikimo.

Tam, kad išvengti papildomų ligų, kurių eiga ir galimos komplikacijos yra sunkiai gydomos, o kartais turi net lėtalines pasekmes, ieškovė ėmėsi prevencinių priemonių ir nepilnametis E. K. buvo paskiepytas nuo erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, o taip pat nuo pneumokokinės infekcijos ir sezoninio gripo, o kadangi minėtos paslaugos nėra atlyginamos ar kompensuojamos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pripažintinos būtinomis, ieškovė patyrė papildomas materialines išlaidas, kurios vertintinos principu „pagal poreikius ir galimybes“ ir prie kurių atlyginimo turėjo vienareikšmiškai prisidėti ir atsakovas.

Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos papildomai patyrė būtinas 687,10 Eur išlaidas, susijusias su vaiko sveikatos priežiūra, kurių 1/2 dalis (339 Eur) priteistina iš atsakovo. Atitinkamai laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. vaikui buvo suteiktos šios būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos:

1) nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. odontologo paslaugos, kas sudarė viso 408 Eur; 2) 2021 m. kovo 26 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 1 dozė – 19,90 Eur; 3) 2021 m. balandžio 27 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 2 dozė – 19,90 Eur; 4) 2021 m. rugpjūčio 18 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 1 dozė – 81,70 Eur; 5) 2021 m. spalio 6 d. mokamas skiepas nuo pneumokokinės infekcijos – 54,10 Eur; 6) 2021 m. spalio 19 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 2 dozė – 81,70 Eur; 2021 m. lapkričio 4 d. mokamas skiepas nuo sezoninio gripo – 12,80 Eur. Reikalavimai dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepakitę.

7. Atsakovas atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

8. Tarnyba, atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir patikslinto ieškinio argumentus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, nurodė, kad prieštarauti patikslinto ieškinio reikalavimams neturi pagrindo, nes jie pareikšti vaiko interesais.

9. IeÅ¡kovė L. M. teismo posėdyje palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad dirbo per 3 darbus, nes reikėjo pagrinde vienai iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų. Jos pajamos buvo apie 700 Eur atskaičius mokesčius. 2021 m. rugsėjo mėn. prarado dalį pajamų, nes dėl mamos slaugos išėjo iÅ¡ darbo. Mamos gaunamÄ 340 Eur pensijÄ naudoja Å¡eimos poreikiams, nuo 2021 m. gruodžio mėn. gauna 320 Eur už mamos slaugÄ , nuo 2022 m. sausio 1 d. nepilnamečiam sÅ«nui valstybė moka 74 Eur iÅ¡mokÄ .

Vaikas sparčiai auga, intensyviai sportuoja. IeÅ¡kovė nesugebėjo sÅ«naus iÅ¡leisti net į sporto stovyklÄ , už jÄ reikėjo sumokėti 480 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas visiÅ¡kai nebendrauja su sÅ«numi. SÅ«nus nenori bendrauti su tėvu kas antrÄ savaitgalį, berniukas nori sportuoti, o tėvas neatsižvelgia į sÅ«naus poreikius ir norus, todėl tarp jų įvyko konfliktas. Vyresni Å¡alių pilnamečiai vaikai (sÅ«nus ir dukra), bet ne tėvas, nupirko broliui E. kėdę prie raÅ¡omojo stalo, padėjo iÅ¡rinkti kompiuterį.

Kadangi nepilnametis sÅ«nus sportuoja lauke, todėl saugant jo sveikatÄ , ieÅ¡kovė turėjo papildomas sveikatos iÅ¡laidas, kurių nefinansuoja valstybė: skiepus nuo erkinio encefalito, meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų, sezoninio gripo, taip pat odontologo paslaugoms, nes sporto metu sÅ«nui lūžo kapa. Prie Å¡ių papildomų iÅ¡laidų turi prisidėti ir sÅ«naus tėvas.

10. IeÅ¡kovės atstovė advokatė Gitana Å imkutė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į pasikeitusius nepilnamečio sÅ«naus E. poreikius, jo amžių (beveik 14 m.), neatsakingÄ atsakovo elgesį ir požiÅ«rį į sÅ«naus iÅ¡laikymÄ , bei į pasikeitusiÄ po Naujų metų įstatyminę bazę – priimtas naujas teisės aktas, reglamentuojantis mėnesinės algos dydį, praÅ¡o Sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ padidinti iki 254 Eur.

Å alių nepilnametis sÅ«nus yra profesionalus sportininkas – lanko futbolo treniruotes, papildomai kainuoja sportinė apranga ir avalynė, padidėjo poreikis maistui, nes valgo kaip vyras. Å iuo metu atsakovas sÅ«naus iÅ¡laikymui moka 160 Eur ir 60 Eur įsiskolinimÄ , bei 30 Eur už draudimÄ , viso 250 Eur/ mėn., taigi ginčas yra tik dėl 4 Eur. Atsakovas neturi sveikatos problemų, taip pat neturi kitų iÅ¡laikytinių. Nepilnamečio E. tėvas nepateikė įrodymų dėl turimų santaupų, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad jų turi, tačiau papildyti bylos medžiagÄ nenorėjo.

IeÅ¡kovė dirbo per 3 darbus, kad galėtų iÅ¡laikyti sÅ«nų, nes jo iÅ¡laikymo naÅ¡ta tenka bÅ«tent jai. Atsakovas žino kur vaikas mokosi, kur vyksta treniruotės ir varžybos, todėl jis galėtų atkurti bendravimÄ su sÅ«numi. Kadangi Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka Å¡ių dienų realijų, todėl ji keistina.

11. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo pozicijÄ nurodytÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį, todėl į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsiliepimo neteikė. Atsakovas nesutinka atlyginti pusę papildomų iÅ¡laidų, nes skiepai yra blogis, jie silpnina imunitetÄ , todėl ir sÅ«nui skiepų nereikia. SÅ«naus iÅ¡laikymui galėtų mokėti 200 Eur/ mėn., pirkti vitaminus (15 Eur/mėn.) ir toliau mokėti už draudimÄ (30 Eur/mėn.). Nurodė, kad jis turi puikias gyvenimo sÄ lygas, gyvena 3 kambarių bute; dirba nekilnojamojo turto brokeriu, darbo grafikas nėra ribotas, tačiau neturi stabilaus darbo užmokesčio.

Nekilnojamojo turto brokerio veikla yra vienintelė, kitų pajamų Å¡altinių neturi. Pažymėjo, kad ir dėl karo Ukrainos Respublikoje situacija nekilnojamojo turto rinkoje labai suprastėjo (sumažėjo pirkimai). Laisvu nuo darbo laiku padeda sutuoktinei: konsultavimas, reklama, valymo paslaugos. Atsakovas nurodė, kad nors su sutuoktine turi bendrÄ Å¡eimos biudžetÄ , tačiau tiksliai negali pasakyti sutuoktinės pajamų, gal apie 600 Eur. Santaupų turi nedaug, negalintis pasakyti kiek. Atsakovo Å¡eima turi du automobilius, atitinkamai: pats važinėja su 2004 m. gamybos Toyota Avensis, o sutuoktinė – su 2009 m. gamybos automobiliu.

Kitų iÅ¡laikytinių neturi, taip pat neturi sveikatos problemų. Atsakovo teigimu, nepilnametis sÅ«nus nenori su juo bendrauti, yra užblokavęs jo telefono numerį, nebendravo su sÅ«numi jau metus. Tėvas norėtų su sÅ«numi bendrauti, pageidauja, kad sÅ«nus atsakytų į jo skambučius. Atsakovas nurodė, kad paskutinį kartÄ sÅ«nui skambino 2021 m. rugsėjo 19 d., per Viber pasveikino su Kalėdom ir Naujais metais. Žino, kad sÅ«nus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone vyksta sÅ«naus futbolo treniruotės, todėl bandys su vaiku susitikti.

12. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 13. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: 13.1. ieÅ¡kovė ir atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų E. K. (E. K.), gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). 13.2.

Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1990 m. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). 13.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimu, be kita ko, nuspręsta: 13.3.1. Nepilnamečio sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo, nustatyta su motina L.

K. (dabartinė pavardė M.). 13.3.2. IÅ¡ tėvo V. K. nepilnamečio sÅ«naus E. K. iÅ¡laikymui priteistas 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymas iki jo pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motinÄ . 13.3.3. Nustatyta tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka, pagal kuriÄ :

1) kas antrÄ (neporinį) savaitgalį penktadienį tėvas gali pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. turi grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kitas savaitgalis skiriamas motinai.

2) Darbo dienomis tėvas gali pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir iki 20 val. turi grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu penktadienis sutampa su tėvui priklausančiu savaitgaliu, tai sÅ«nus penktadienį negrÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pasilieka nakvoti pas tėvÄ .

3) Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas Å¡venčia su vaiku metines Å¡venčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (poriniais metais) tas Å¡ventes su vaiku praleidžia motina. Å venčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas Å¡venčių iÅ¡vakarėse 18 val. ar Å¡venčių diena 11 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas motinai, į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 18 val.

4) Kasmet tėvas turi teisę Å¡vęsti su vaiku tėvo dienÄ .

5) Tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių.

6) Vaiko atostogų metu vaikas būna su tėvu iki vienos savaitės.

7) Apie vaiko paėmimÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos darbo dienomis tėvas visada privalo praneÅ¡ti iÅ¡ anksto, t. y. ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ (iÅ¡vakarėse) vaiko motinai.

8) Apie vaiko paėmimÄ savaitgaliui, tėvo dienai privaloma praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas.

9) Apie vaiko paėmimÄ metinių Å¡venčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt dienų.

10) Vaiko iÅ¡vykimas į kelionę (užsienį) turi bÅ«ti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ .

11) Tėvui nepaėmus sÅ«naus pagal nustatytÄ grafikÄ darbo dienomis, savaitgaliui, metinių Å¡venčių proga, sÅ«naus gimtadienio proga, atostogų metu, jis Å¡ia teise pasinaudoti tais metais (kitu laiku) gali tik vaiko motinai sutinkant.

12) Tėvui pasiėmus vaikÄ ir pastarajam susirgus, tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligÄ motinÄ . Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučiÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, iÅ¡reikÅ¡ta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bÅ«dus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), Å¡eimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, iÅ¡laikyti.

15. Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų iÅ¡laikymas (iÅ¡laikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ar nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ , yra galimas teisminės valdžios įsikiÅ¡imas į Å¡iÄ tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ (CK 3.194 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

17. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

18. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali bÅ«ti pagrindas peržiÅ«rėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ â€“ CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi bÅ«ti esminis.

Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

19. IeÅ¡kinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, yra ne Å¡alių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydį), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iÅ¡ esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

20. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.).

Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

21. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui;

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sÄ lygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

22. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tÄ padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, bÅ«stas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡ių poreikių tenkinimui turi bÅ«ti protingos ir realaus dydžio.

23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , investicijas, sveikatÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas, iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti bei vaiko poreikius (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų sūnaus poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

25. Šio sprendimo 13 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys turi nepilnametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir, be kita ko, nuspręsta nepilnamečio E. išlaikymui iš tėvo V. K. priteisti po 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

26. IeÅ¡kovė praÅ¡o padidinti Sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 144,81 Eur iki 254 Eur. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepilnamečio sÅ«naus poreikius vertina 736 Eur suma per mėnesį, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos: maistui – 210 Eur; bÅ«sto iÅ¡laidų dalis, tenkanti vaikui – 47 Eur; kasdienei aprangai, avalynei (perkama ne kas mėnesį) – 74 Eur; higienos priemonės – 10 Eur; mokyklai (maitinimas 4 Eur per dienÄ ), iÅ¡vykos su mokykla, kiÅ¡enpinigiai (2 Eur per dienÄ ) – 140 Eur, transportui (iÅ¡vykos į užmiestį) – 20 Eur, sÅ«naus mėnesinio vieÅ¡ojo transporto bilietas 10 Eur/ mėn. perkamas 12 mėn., telefono sÄ skaitos papildymas 17 Eur/mėn. – 27 Eur;

žaislai, žaidimai, reikmenys mokyklai, futbolo atributika – 10 Eur; įvairios pramogos savaitgaliais (baseinas, kinoteatras, žaidimų kambarys, ledo arena ir kt.) – 10 Eur; įvairios šventės (sūnaus ir jo draugų gimtadieniai, Šv. Kalėdos ir Velykos, ir kt.) – 22 Eur; kasmetinėms atostogoms su šeima – 300 Eur metams (25 Eur/ mėn.); futbolo treniruotės (mėnesinis mokestis), sportinė apranga ir avalynė – 89 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai, sveikatos draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gydytojų profilaktinė priežiūra – 45 Eur; nenumatytos išlaidos – 87 Eur metams.

IeÅ¡kovė pažymi, kad praÅ¡o iÅ¡laidas, priteistinas iÅ¡ atsakovo ir skirtas vaiko poreikiams patenkinti, padidinti viso tik 110 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovei vis tiek atitenka 160 Eur didesnė iÅ¡laikymui tenkančių iÅ¡laidų dalis, t. y. 412 Eur (736 Eur - 70 Eur vaiko pinigai = 666/2 = 333 Eur iÅ¡laikymo dalis). IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad faktiÅ¡kai vaiko pomėgius, aktyvų gyvenimo bÅ«dÄ , laisvalaikio užsiėmimus (sporto stovyklas) turi riboti, nes tam neužtenka lėšų.

Prie nepilnamečio E. išlaikymo tenka prisidėti vyresniems šalių vaikams.

27. Sprendžiant dėl Å¡alių sÅ«naus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Sprendimu iÅ¡ atsakovo priteisus 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, tebuvo 6 metai. Å io sprendimo priėmimo metu Å¡alių sÅ«nui yra 14 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia Sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iÅ¡ esmės. Pastaroji aplinkybė turi bÅ«ti įrodyta konkrečiai pagrindžiant iÅ¡augusius Å¡alių vaiko poreikius.

28. Kaip žinia, vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų.

Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartÄ . Vaiko iÅ¡laikymui priteistinÄ sumÄ teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi bÅ«ti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

29. Vaiko poreikių ir iÅ¡laidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktikÄ . IÅ¡laikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas iÅ¡laidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės iÅ¡laidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarÄ iÅ¡auga iÅ¡laidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms.

Vaikams, kurių poreikiai tenkinami patiriant minimalias iÅ¡laidas dėl turimų lėšų nepakankamumo, gaunamos finansinės paramos ir pan., taip pat reikalingas didesnis iÅ¡laikymas. Pažymėtina, kad vaikais tinkamai pasirÅ«pinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus iÅ¡teklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sÄ lygomis gyvenantys tėvai ieÅ¡ko įvairių bÅ«dų, kaip pasirÅ«pinti savo vaikais, nepatiriant papildomų iÅ¡laidų, kurios bÅ«tų bÅ«tinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sÄ lygomis.

Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, kad vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos.

30. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams tenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė detalizavo ir pateikė paauglio E. poreikių apskaičiavimo lentelę, praÅ¡ydama teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 254 Eur iÅ¡laikymÄ kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis, nepilnamečio sÅ«naus poreikius vertina 736 Eur suma per mėnesį. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė pasisako dėl nukrypimo nuo tėvų lygių dalių principo, t. y. sau prisiima didesnę nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ (736 Eur – 70 Eur valstybės iÅ¡moka vaikui = 666/2 = 333 Eur – 254 Eur = 79 Eur).

31. Nepaisant to, kad į bylÄ nepateikti visas iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieÅ¡kovės nurodyti bÅ«tinieji poreikiai maistui, aprangai, lavinimui, transportui, futbolo treniruotėms ir sporto aprangai, bei kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismas įvertina tai, kad ieÅ¡kovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis (nuo 2021 m. sausio 1 d.

– 730 Eur) ir tik šiek tiek didesnis už minimalų darbo užmokestį atskaičius mokesčius (518 Eur), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 254 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, neracionalus.

Nagrinėjamu atveju ir Tarnybos nuomone, prašomo padidinti išlaikymo dydis patenkintų tik minimalius vaiko poreikius.

32. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per aštuonerius metus pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui, užklasinei ir sportinei veiklai. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2014 m. kovo 10 d., kuomet šalių sūnui buvo nepilni šešeri metai ir kuomet Sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) per mėnesį, šalių sūnaus poreikiai išaugo.

Berniukas pradėjo lankyti mokyklÄ , bÅ«relius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos ir kitos susijusios iÅ¡laidos. SÅ«nui augant taip pat atsirado iÅ¡laidų jo papildomo ugdymo veiklai, berniukas intensyviai sportuoja (futbolo sporto Å¡aka) ir padidėjo iÅ¡laidos turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į pasikeitusiÄ ekonominę situacijÄ , kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad iÅ¡augo ir kiti vaiko, Å¡iuo metu jau paauglio, poreikiai, daugiau iÅ¡laidų, nei 2014 m. patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms.

Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur) išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus E. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 736 Eur.

34. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir Å¡alpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡mokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

35. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl priteisto vaikui iÅ¡laikymui padidinimo, nurodo, kad 70 Eur valstybės iÅ¡moka atimama iÅ¡ nustatytino iÅ¡laikymo dydžio (736 Eur – 70 Eur).

36. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau iÅ¡vardintų nepilnamečio vaiko E. poreikiams tenkinti reikalingų iÅ¡laidų dydis sudaro ne mažiau kaip 736 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

37. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad aplinkybės:

1) jog po santuokos nutraukimo (2014 m. kovo 10 d.) jis neįsigijo jokio nekilnojamojo turto;

2) atsakovo gaunamos pajamos per metus yra tik 2650 Eur;

3) atsakovas turi vienintelę registruotÄ transporto priemonę Toyota Avensis, 2004 m. gamybos, o jo sutuoktinė – 2009 m. gamybos transporto priemonę;

4) Å¡iuo metu atsakovas moka ne tik 160 Eur iÅ¡laikymÄ , bet ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dėl netinkamo indeksavimo, eliminuoja jo pareigÄ teikti didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ .

38. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės argumentais, kad atsakovas nepateikė duomenų, taip pat ir neatsakė į klausimÄ teismo posėdžio metu kiek uždirba jo sutuoktinė, nors pats nurodė, kad jo Å¡eima turi bendrÄ biudžetÄ , nepateikė įrodymų dėl turimų santaupų, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad jų turi. Teismo posėdžio metu į užduotÄ klausimÄ kokias pajamas gauna jo sutuoktinė, atsakovas nurodė, kad nežino, papildyti bylos medžiagÄ atsisakė.

39. Teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, neva jo metinės pajamos sudaro tik 2650 Eur (220 Eur/ mėn.). Visų pirma, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu sÅ«nui moka 160 Eur iÅ¡laikymÄ , 60 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir 30 Eur draudimo įmokÄ , taigi viso 250 Eur, t. y. 30 Eur didesnę sumÄ , nei, neva, jo gaunamos mėnesinės pajamos. Antra, baigiamųjų kalbų metu atsakovas nurodė, kad sutinka sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti 200 Eur, taip pat pirkti vitaminus (15 Eur/ mėn.) ir toliau mokėti už draudimÄ (30 Eur/ mėn.).

Ir Å¡iuo jo nurodomu atveju gautųsi 245 Eur/ mėn., vėlgi didesnė suma, nei atsakovo teigimu gaunamas darbo užmokestis. Trečia, byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto brokeris. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad po nesėkmingos teisminės mediacijos byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ 2022 m. vasario 24 d., 14.00 val. teismo posėdį, kurio metu nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovas grindė argumentu, jog dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainos RespublikÄ smarkiai nukentėjo nekilnojamojo turto sektorius.

Tokio argumento atsakovas nepagrindė įrodymais, o kaip žinia, minėta invazija tik buvo prasidėjusi (2022 m. vasario 24 d., 4 val. ryto). Ketvirta, atsakovas taip pat nurodė, kad jo darbo grafikas nėra ribotas, nekilnojamojo turto brokerio veikla yra vienintelė, kitų pajamų neturi. Penkta, atsakovas gyvena 3 kambarių bute, neturi kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų, atostogauja užsienio Å¡alyse (Jungtiniai Arabų Emiratai, Graikija ir pan.).

40. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovas teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį, tačiau kitų duomenų, kurie atspindėtų realiÄ jo turtinę padėtį, atsakovas teismui nepateikė. Pirmiau nurodytos aplinkybės netiesiogiai patvirtina atsakovo gaunamų pajamų pakankamumÄ . Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė savo prievolės iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų.

41. Remiantis bylos duomenimis, ieÅ¡kovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės pajamos buvo apie 700 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. 2021 m. rugsėjo mėn. prarado dalį pajamų, nes dėl mamos slaugos išėjo iÅ¡ darbo. Mamos gaunamÄ 340 Eur pensijÄ naudoja Å¡eimos poreikiams, nuo 2021 m. gruodžio mėn. gauna 320 Eur už mamos slaugÄ . Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės turimas santaupas, kitus iÅ¡laikytinius, taip pat duomenų, kad ieÅ¡kovė yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.

42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, iÅ¡laikymo dydis yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ ; mažesnis nei reikalingas bÅ«tiniems vaiko poreikiams patenkinti iÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sÄ Å¾iningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ , toks didesnis iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas.

43. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius.

44. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neiÅ¡gali teikti didesnio, nei 160–200 Eur iÅ¡laikymo vaikui, pažymėtina, jog vaiko iÅ¡laikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingumu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kia, jog toks iÅ¡laikymas vaikui nepriklauso, ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, susidariusio dėl tėvo, tinkamai nevykdžiusio įstatyminės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo pareigos, neturi nukentėti Å¡alių sÅ«naus interesai.

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, jog visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , turi bÅ«ti nustatytos ne tik esamos Å¡alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, bet taip pat tai, ar Å¡alys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

46. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

47. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iÅ¡ esmės turi finansines galimybes teikti sÅ«nui didesnį, nei Sprendimu buvusį nustatytÄ iÅ¡laikymÄ . Vaikas turi bÅ«tinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų Å¡alių pareiga ir atsakovo galimybės jÄ vykdyti nėra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas Å¡iai pareigai tinkamai vykdyti. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, neįrodęs teismui, kad jo metinės pajamos sudaro tik 2650 Eur, prieÅ¡ingai, visuotinai žinomos nekilnojamojo turto brokerių pajamos tikrai ženkliai didesnės nei 220 Eur/ mėn., taigi Å¡iuo atveju manytina, kad atsakovas nesÄ Å¾iningai teikia duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi galimybes iÅ¡naudoti laisvÄ laikÄ siekiant papildomi užsidirbti tinkamam vaiko iÅ¡laikymui. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, nepaliekant iÅ¡laikymo naÅ¡tos vien tik vaiko motinai. Paminėtina ir tai, kad ieÅ¡kovei gyvenant kartu su sÅ«numi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rÅ«pintis kasdiene vaiko priežiÅ«ra, pareiga rÅ«pintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimÄ , priežiÅ«rÄ jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, iÅ¡klausant, skatinant, sprendžiant iÅ¡kylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiÅ«ros klausimus.

IeÅ¡kovė atlieka namų ruoÅ¡os darbus, užtikrina vaiko gerbÅ«vį (gaminant maistÄ , tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau neiÅ¡vengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų iÅ¡laidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė nepraÅ¡o nustatyti tėvui didesnės vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tos, net nepraÅ¡o pusę vaiko poreikiams reikalingos sumos, prieÅ¡ingai, kaip minėta, prisiima 79 Eur didesnę iÅ¡laikymo prievolę.

48. Atsakovas, reikÅ¡damas nesutikimÄ dėl iÅ¡laikymo padidinimo, taip pat nurodo, kad kas mėnesį moka už sÅ«naus gyvybės draudimÄ ir, anot jo, Å¡ios sumos įskaitytinos į iÅ¡laikymÄ . Su Å¡iais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad iÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, bÅ«stui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Taigi susitarimas mokėti draudimo įmokas iÅ¡eina už nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo tikslų.

Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodoma, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Teismo vertinimu, sÅ«naus gyvybės ir sveikatos draudimas negali bÅ«ti pripažįstamas bÅ«tinomis vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka iÅ¡laikymo instituto paskirties – sudaryti vaikui sÄ lygas, reikalingas visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaikÄ gyvybės draudimu nėra bÅ«tina.

Draudimo įmokų mokėjimas gali bÅ«ti tik savanoriÅ¡kas tėvų pasirinkimas. Be to, atsakovas gali pasinaudoti savo teise nutraukti sudarytÄ gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį, o sumokėtas lėšas pasiimti sau, kaip ir atsitiko su kitu, jau pilnamečiu tapusiu, apdraustu Å¡alių vaiku.

49. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡ esmės pasikeitusius (padidėjusius) Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi Sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis 500 Lt (atitikmuo 144,81 Eur), teismo vertinimu, Å¡io sprendimo priėmimo momentu neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų Å¡alių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nustačius, kad Å¡alių sÅ«naus E. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 736 Eur per mėnesį atėmus iÅ¡ Å¡ios sumos 70 Eur valstybės mokamÄ iÅ¡mokÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinas 254 Eur dydžio iÅ¡laikymas nepilnamečiam sÅ«nui E. K., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki sÅ«naus pilnametystės. Kadangi iÅ¡laikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteisiamas nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamÄ vaiko interesų užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; ir kt.).

50. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieÅ¡kovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Dėl papildomų iÅ¡laidų (ne)priteisimo 51. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti pusę jos patirtų papildomų 687,10 Eur iÅ¡laidų, susijusių su nepilnamečio sÅ«naus sveikatos priežiÅ«ra (žr. sprendimo 6 punktÄ ). Atsakovas Å¡ias iÅ¡laidas neigia, teigdamas, kad skiepai yra blogis, jie silpnina imunitetÄ , todėl sÅ«nui skiepų nereikia (žr. sprendimo 11 punktÄ ).

52. Pagal įstatymÄ vaiko iÅ¡laikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimÄ si vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobÅ«džio papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidomis. Remiantis kasacinio teismo praktika, vienkartinio pobÅ«džio papildomų vaiko poreikių atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl Å¡io poreikio patenkinimui skirtų iÅ¡laidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindÄ spręsti dėl vienkartinės sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidas, priteisimo iÅ¡ tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai.

Paprastai ši suma ar turtas priteisiami po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos, tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.). Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

53. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. vaikui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos:

1) nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. odontologo paslaugos, kas sudarė viso 408 Eur; 2) 2021 m. kovo 26 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 1 dozė – 19,90 Eur; 3) 2021 m. balandžio 27 d. mokamas skiepas nuo erkinio encefalito, 2 dozė – 19,90 Eur; 4) 2021 m. rugpjūčio 18 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 1 dozė – 81,70 Eur; 5) 2021 m. spalio 6 d. mokamas skiepas nuo pneumokokinės infekcijos – 54,10 Eur; 6) 2021 m. spalio 19 d. mokamas skiepas nuo meningokokinės infekcijos, 2 dozė – 81,70 Eur; 2021 m. lapkričio 4 d. mokamas skiepas nuo sezoninio gripo – 12,80 Eur.

54. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsižvelgdama į esamÄ situacijÄ Å¡alyje ir sÅ«naus gydytojų rekomendacijas, ji buvo priversta imtis priemonių dėl papildomų mokamų sveikatos priežiÅ«ros priemonių ir paslaugų vaikui suteikimo. Tam, kad iÅ¡vengti papildomų ligų, kurių eiga ir galimos komplikacijos yra sunkiai gydomos, o kartais turi net lėtalines pasekmes, ieÅ¡kovė ėmėsi prevencinių priemonių ir nepilnametis E. buvo paskiepytas nuo erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, o taip pat nuo pneumokokinės infekcijos ir sezoninio gripo, o kadangi minėtos paslaugos nėra atlyginamos ar kompensuojamos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pripažintinos bÅ«tinomis, ieÅ¡kovė patyrė papildomas iÅ¡laidas, prie kurių atlyginimo turėjo prisidėti ir atsakovas.

55. Atsakovas apie ieÅ¡kovės priimtÄ sprendimÄ buvo neinformuotas, nes tuo laiku joks bendravimas su atsakovu nevyko, atsakovas buvo nusiÅ¡alinęs nuo vaiko priežiÅ«ros. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alių vaikui tokios paslaugos nebuvo reikalingos, ar kad jas buvo galima atlikti pigiau ar nemokamai (CPK 178 straipsnis). Kadangi vaiko gydymÄ ir susijusias iÅ¡laidas ginčo laikotarpiu užtikrino ir apmokėjo ieÅ¡kovė, tokiu bÅ«du įvykdydama ir savo, ir atsakovo pareigÄ tinkamai prisidėti prie vaiko sveikatos poreikių tenkinimo, todėl praÅ¡ymas priteisti vienkartines papildomas iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui tenkintinas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei, įvertinus jų pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ bendrumÄ , priteistina 1/2 dalis patirtų iÅ¡laidų (339 Eur) (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo 56. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

57. Minėta, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiÅ¡kia tinkamÄ vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir norus.

Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbÅ«s, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rÅ«pinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

58. Sprendžiant klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismÄ nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

59. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečio tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, Sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka (žr. Å¡io sprendimo 13.3.3. punktÄ ). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas visiÅ¡kai nebendrauja ne tik su pilnamečiais vaikais, bet ir su nepilnamečiu E. Tėvas kategoriÅ¡kai laikėsi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, neatsižvelgdamas į sÅ«naus užimtumÄ mokykloje, sporto treniruotėse ir varžybose, nors sÅ«nus jam sakydavo, kad nori lankyti futbolÄ , intensyviai lanko treniruotes. Atsakovas pripažino, kad su E. nebendravo metus laiko, paskutinį kartÄ sÅ«nui skambino 2021 m. rugsėjo 19 d., per Viber programėlę pasveikino su Kalėdom ir Naujais metais.

60. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieÅ¡kovės ir jos atstovės argumentais, kad Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka Å¡ių dienų realijų. Remiantis teismui pateiktais užimtumo grafikais mokykloje ir sporto klube matyti, kad Å¡alių sÅ«nus fiziÅ¡kai neturi galimybės matytis su tėvu kas antrÄ neporinį penktadienį (kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį turi varžybas) bei darbo dienomis (pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį), nes turi dalyvauti treniruotėse arba skirti laiko pamokų ruoÅ¡imui, papildomų užduočių atlikimui ir pan.

61. Tėvui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaiku, jo ir tėvo biologinis ryÅ¡ys gali sutrikti, kas vaikui gali padaryti ir nelengvÄ psichologinę traumÄ . Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvo ryÅ¡ys silpnėja, ieÅ¡kovas privalo pastoviai lankyti vaikÄ ir su juo nuolat bendrauti, bei stiprinti vaiko ryšį su tėvu. Teismo nuomone, tik toks tėvo elgesys užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimÄ , o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisė turėti galimybę pastoviai bendrauti su sÅ«numi, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui. Tarpusavio santykių kÅ«rimas yra ilgas procesas, todėl atsakovas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku. Tokia iÅ¡vada yra paremta kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

62. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad sÅ«naus nenorÄ bendrauti su tėvu lemtų netinkami motinos veiksmai. Pažymėtina, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį iÅ¡saugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryÅ¡ys yra dviejų asmenų sÄ veika, o kalbant apie vaiko ir tėvo ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant iÅ¡silygina Å¡ių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už Å¡io ryÅ¡io puoselėjimÄ . Taigi bÅ«tent atsakovas, norėdamas bendrauti su savo vaiku, atkurti santykius, turi rodyti ypatingÄ dėmesį ir pats imtis konkrečių veiksmų, o ne tik reikalauti to iÅ¡ vaiko ar ieÅ¡kovės.

63. Teismas negali numatyti visų gyvenimiÅ¡kų situacijų ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri nustatytų tam tikrÄ elgesio modelį, iÅ¡kilus vienam ar kitam sunkumui.

64. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo praktikÄ , į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teismas pakeičia Sprendimu nustatytÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi E. tvarkÄ ir nustato atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) atsakovas, sÅ«nui nedalyvaujant futbolo treniruotėse ir varžybose, bendrauja su vaiku kas antrÄ neporinį penktadienį, vaikÄ pasiimant iÅ¡ namų ir grÄ Å¾inant jį į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val., o sÅ«nui bÅ«nant užimtam futbolo treniruotėse ir varžybose – atsakovas sÅ«nų pasiima iÅ¡ jo ugdymo vietos Å¡eÅ¡tadienį po varžybų ir grÄ Å¾ina namo tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.;

2) darbo dienomis atsakovas turi teisę paimti sÅ«nų antradienį ir ketvirtadienį po futbolo treniruočių ir parvežti sÅ«nų į namus, o sÅ«nui neturint futbolo treniruočių – turi teisę paimti vaikÄ iÅ¡ namų 18 val. ir grÄ Å¾inti sÅ«nų iki 20 val. Likusi bendravimo tvarka paliktina galioti nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 65. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

66. IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistini 29,48 Eur (254 Eur – 144,81 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

67. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir 18 Eur žyminį mokestį už reikalavimÄ dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo, viso – 93 Eur. IeÅ¡kovė taip pat patyrė iÅ¡ viso 1200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 1293 Eur (93 + 1200) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

68. Teisme patirta 16,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui E. K. (E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis po 254 (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt keturi) Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieÅ¡kovė L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi E. K. (E. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ ir nustatyti žemiau nurodytÄ atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi E. K. tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) atsakovas, sÅ«nui nedalyvaujant futbolo treniruotėse ir varžybose, bendrauja su vaiku kas antrÄ neporinį penktadienį, vaikÄ pasiimant iÅ¡ namų ir grÄ Å¾inant jį į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val., o sÅ«nui bÅ«nant užimtam futbolo treniruotėse ir varžybose – atsakovas sÅ«nų pasiima iÅ¡ jo ugdymo vietos Å¡eÅ¡tadienį po varžybų ir grÄ Å¾ina namo tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.;

2) darbo dienomis atsakovas turi teisę paimti sÅ«nų antradienį ir ketvirtadienį po futbolo treniruočių ir parvežti sÅ«nų į namus, o sÅ«nui neturint futbolo treniruočių – turi teisę paimti vaikÄ iÅ¡ namų 18 val. ir grÄ Å¾inti sÅ«nų iki 20 val. Likusi bendravimo tvarka paliktina galioti nepakeista. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtų nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo vienkartinių papildomų iÅ¡laidų kompensacijÄ 339 (trys Å¡imtai trisdeÅ¡imt devyni) Eur.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1293 (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt trys) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 29,48 Eur (dvideÅ¡imt devyni eur 48 ct) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (raÅ¡tinei). Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 16,50 Eur (Å¡eÅ¡iolika eur 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5662.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (raÅ¡tinei). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irena Bielskytė