fede2efc-49ee-41cc-8716-e580b53fe2b6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-413-390/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03199-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. A. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovÄ A. A. mirusiosios A. A. Å¡eimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su A. A. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. A. A. (ieÅ¡kovo motina) suteiktas socialinis bÅ«stas adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su A. A. gyveno jos sutuoktinis R. A. (miręs 2020 m. spalio 16 d.) ir ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo 2021 m. gegužės 6 d. praÅ¡ymu socialinio bÅ«sto nuomos sutartis pratęsta. 2021 m. lapkričio 2 d. pagrindinė bÅ«sto nuomininkė mirė. IeÅ¡kovas toliau mokėjo visus privalomus mokėjimus bei mokesčius už komunalinius patarnavimus, taip pat ir nuomos mokestį. IeÅ¡kovas atitinka Å¡eimos nariui keliamus reikalavimus, ieÅ¡kovas su mama vedė bendrÄ Å«kį, atliko ir atlieka visas nuomininkui priskirtas pareigas, tačiau atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. raÅ¡tu nurodė, jog nėra teisinio pagrindo socialinio bÅ«sto nuomos sutarties pakeisti A. A. vardu.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas buvo A. A. Å¡eimos narys, gyveno kartu su ja socialiniame bÅ«ste ir bendrai tvarkė namų Å«kį, todėl nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. IeÅ¡kovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs kitu adresu nei ginčo socialinio bÅ«sto. Pagrindinei nuomininkei A. A. pateikiant praÅ¡ymus įtraukti į sÄ raÅ¡us ir sudarant nuomos sutartį ieÅ¡kovas nebuvo nurodytas esantis jos Å¡eimos nariu. A. A. turto deklaracijose yra deklaruotos tik jos ir jos sutuoktinio pajamos. Be to, 2022 m. vasario 15 d. savivaldybės bÅ«sto perdavimo ir priėmimo aktu M. A. (A. A. dukra) pridavė socialinį bÅ«stÄ Kauno miesto savivaldybei. Kadangi ginčo butas buvo laisvas ir negyvenamas, buvo priimtas sprendimas, kuriuo vadovaujantis ginčo bute buvo apgyvendinti ukrainiečiai, kurie dėl karo veiksmų pasitraukė iÅ¡ Ukrainos. Å i aplinkybė paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad su juo yra faktiÅ¡kai nusistovėję nuomos santykiai ir nebuvo nutrÅ«kę, kad jis moka buto nuomos ir komunalinius mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog jis kartu su motina vedė bendrÄ Å«kį, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti Å¡iÄ aplinkybę. PrieÅ¡ingai byloje esantys duomenys patvirtina, jog pati A. A. nurodė esanti vieniÅ¡a, artimųjų neturinti. Todėl tai paneigia liudytojos V. B. parodymus, kad ieÅ¡kovas gyveno kartu su motina.

7. Teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir jo motinos A. A. nesiejo nuolatinis gyvenimas kartu ir bendro Å«kio vedimas iki jos mirties, todėl nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ buvusios nuomininkės A. A. Å¡eimos nariu ir ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnis).

8. Atsižvelgęs į aplinkybę, jog ginčo bute apgyvendinti Ukrainos piliečiai, ieÅ¡kovas tikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , siekdamas, jog su juo bÅ«tų sudaryta bet kokios gyvenamosios patalpos, esančios Kaune, nuomos sutartis. Teismas, atsižvelgdamas, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovo pripažinti nuomininko Å¡eimos nariu, tokį reikalavimÄ vertino, kaip siekį apeiti socialinių bÅ«stų laukiančių žmonių eilę, t. y. nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes. Teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas negyveno su savo mama, paneigia aplinkybe, jog ieÅ¡kovas buvo priverstinai atsakovės iÅ¡keldintas iÅ¡ ginčo buto, ieÅ¡kovui priklausantys daiktai buvo iÅ¡vežti ir saugomi bÅ«tų Å«kyje, o ieÅ¡kovas informuotas, iÅ¡ kur privalo daiktus pasiimti. Taip pat teismas be pagrindo nesivadovavo ir liudytojos B. B. parodymais. Be to, savivaldybės darbuotojams lankantis bute ir tikrinant situacijÄ pagal faktÄ , buvo gerai žinoma, jog kartu su A. A. gyvena ir ieÅ¡kovas. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimas nėra nepagrįstas.

9.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė varžo ieškovo laisvę sudaryti nuomos sandorį su Kauno miesto savivaldybe, nors CK 6.589 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama tokia teisė (fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai).

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 punkte aiÅ¡kiai apibrėžta, kas yra laikoma Å¡eima ir kokie Å¡eimos nariai įeina į Å¡eimos sudėtį. IeÅ¡kovas pagal Å¡iÄ normÄ , nebuvo mirusios A. A. Å¡eimos nariu. Kadangi ieÅ¡kovas nebuvo Å¡eimos narys ir niekuomet negyveno ir negyvena socialiniame bÅ«ste, remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo pagristai buvo atmestas.

10.2. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kuriomis ieškovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme - jo asmeniniai daiktai buvo iškraustyti iš socialinio būsto ir tokiu būdu jis pats buvo neteisėtai iškraustytas iš socialinio būsto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priimti įrodymÄ â€“ UAB Kauno butų Å«kio 2022 m. vasario 15 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros aktÄ Nr. KA-4897, kuriame nurodyta, kad butÄ pridavė dukra M. A., prieÅ¡ Å¡tai pasiėmusi iÅ¡ socialinio bÅ«sto visus reikalingus daiktus. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis neva buvo iÅ¡kraustytas. Apeliantas Å¡ių aplinkybių nenurodė nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdyje, todėl atsakovei iÅ¡kilo bÅ«tinybė šį įrodymÄ pateikti vėliau.

12. C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso Å¡alims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti C P K 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Jeigu nauji įrodymai bÅ«tini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali bÅ«ti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.

13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikia įrodymÄ patvirtinantį iÅ¡ ginčo patalpos ieÅ¡kovo dukros iÅ¡sikėlimo ir buto pridavimo faktÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu yra pagrindas priimti atsakovės pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ UAB Kauno butų Å«kio 2022 m. vasario 15 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros aktÄ Nr. KA-4897.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti jį mirusiosios A. A. šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog su gyvenamųjų patalpų nuomininke savo motina A. A. gyveno kartu, tvarkė bendrÄ Å«kį ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino.

17. Apeliantas apeliacinius skundu ginčija priimtÄ teismo sprendimÄ nurodydamas, kad teismas priimdamas sprendimÄ neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nepripažino, kad ieÅ¡kovas nevedė su nuomininke bendro Å«kio ir negyveno kartu. Teigia, kad priimant sprendimÄ be pagrindo nesivadovauta liudytojos B. B. parodymais. Taip pat argumentuoja, kad savivaldybės darbuotojams lankantis bute buvo gerai žinomos apelianto ir jo motinos gyvenimo kartu aplinkybės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija.

18. Pažymėtina, kad pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡io kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Å i norma koreliuoja (lot. correlatio - santykiavimas) su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiÅ¡kiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo Å¡eimos nariai nepraranda teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

19. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį (CK 6.588 str. 2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (CK 6.588 str. 4d.).

20. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį. Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-367-611/2018).

21. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro Å«kio tvarkymo, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka Å¡ia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrÄ Å«kį (CPK 12 str., 178 str.).

22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

23. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas vertindamas tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek ir liudytojos B. B. parodymus bei visÄ bylos medžiagÄ konstatavo, kad tokie įrodymai nepagrindžia mirusiosios pagrindinės nuomininkės ir ieÅ¡kovo bendro gyvenimo kartu fakto ir bendro Å«kio tvarkymo, daugiau kaip vienerius metus. Teismas atkreipė dėmesį ir pažymėjo, kad ir pati mirusioji A. A. pateikdama 2009 m. rugpjūčio 21 d. praÅ¡ymÄ dėl jos įraÅ¡ymo į asmenų (Å¡eimų), turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us, tiek ir siekiant pratęsti socialinio bÅ«sto nuomos sutartį ieÅ¡kovo nenurodė kaip savo Å¡eimos nariu, ji nurodė, kad yra vieniÅ¡a ir artimųjų neturi. Be to, ir pats ieÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nepateikė patikimų duomenų patvirtinančių nepertraukiamÄ gyvenimo ginčo bute faktÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad teismas nustatydamas faktus teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimÄ nuomininko Å¡eimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos bÅ«tų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė Å«kį. Tačiau paprastai bendru Å«kio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramÄ ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo Å¡eimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro Å«kio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobÅ«dis. Konkreti bendro Å«kio tvarkymo iÅ¡raiÅ¡ka kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita. Ä®vertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neginčijamų duomenų patvirtinančių aptartas aplinkybes nėra nustatyta.

24. Teisėjų kolegija remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendimo motyvuojamoje dalyje detaliai atskleidė ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo liudytojos B. B. parodymus ir įvertino raÅ¡ytinius įrodymus bei padarė bylos įrodymų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog kartu su savo motina iki jos mirties gyveno ginčo bute ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino ( CK 6. 602 straipsnio 2 dalis).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad savivaldybės darbuotojams lankantis bute buvo žinomos ieškovo ir jos motinos gyvenimo kartu aplinkybės yra tik ieškovo teiginiai. Be to, tokie teiginiai bylos aplinkybėmis nustatyti ir ieškovo pareikštam ieškiniui kvalifikuoti nėra esminiai reikšmingi, todėl plačiau neanalizuojami.

26. Apibendrinus kas iÅ¡dėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Šalys bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2022m. lapkričio 15d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas

Algimantas Kukalis

Albina Rimdeikaitė