fedd3069-0bcc-4e79-9d1b-ffee9adbf543 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1395-324/2010;Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė;Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 32.5.1; 43.2. (S)                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS Lietuvos Respublikos vardu 2010 m. spalio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovui A.

G., jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, trečiojo asmens atstovui advokatui Laimonui Pivorui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. G. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-922-451/2010 pagal N. S. ieÅ¡kinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DnB NORD bankui, S. G. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.Teisėjų kolegija nustatė: ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 55000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, 55000 Lt reikalavimams užtikrinti nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovui A.

G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 165,95 m2 bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu iÅ¡ savo banko sÄ skaitos į atsakovo banko sÄ skaitÄ kaip paskolÄ pervedė 55000 Lt, kuriÄ suteikti atsakovui prašė jos sÅ«nus A. S. ir atsakovas bendram verslui. Atskira raÅ¡ytinė paskolos sutartis dėl Å¡ios sumos perdavimo nebuvo sudaryta, todėl pinigų pervedimÄ pagal 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymÄ Ä¯ atsakovo sÄ skaitÄ traktuoja kaip atsakovo be pagrindo gautas lėšas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 55000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 1650 Lt žyminio mokesčio, 1700 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, valstybei 67,94 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, nustatė priverstinę hipotekÄ atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 165,95 m2 bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), teismo patenkintiems 55000 Lt reikalavimams užtikrinti.

Sprendė, kad ieÅ¡kovės pinigų pervedimas atsakovui negali bÅ«ti pateisinamas įstatymu. Laikė ieÅ¡kovę įrodžius, kad turtÄ atsakovas gavo be pagrindo. Konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie Å¡alis siejusius verslo santykius ( ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad jos sÅ«nus ir atsakovas vykdo bendrÄ verslÄ ). Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus akcijas įgijo 2006 m. spalio 2 d., o ieÅ¡kovė pinigus atsakovui pervedė 2006 m. gegužės 15 d., padarė iÅ¡vadÄ , kad įrodymai paneigia atsakovo argumentÄ apie jo ir ieÅ¡kovės sÅ«naus tuo metu vykdytÄ bendrÄ verslÄ .

IeÅ¡kovės pradinis ieÅ¡kinys patvirtina, kad, pervesdama pinigus bankiniu pavedimu, ji suklydo nurodydama mokėjimo paskirtį – „sÄ skaitos papildymas“, nes ieÅ¡kovė manė, jog atsakovui suteikia paskolÄ . Patenkinęs ieÅ¡kinį dėl 55000 Lt priteisimo iÅ¡ atsakovo, sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise  priklausančiam turtui nustatymo yra pagrįstas (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo pateikė atsakovas A.

G. ir tretysis asmuo AB DnB NORD bankas. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Neįvertinta, jog pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė, nurodydama, kad lėšas atsakovui perdavė kaip paskolÄ , patvirtino, jog perduodama turtÄ atsakovui ji nesuklydo, turtÄ perdavė ne dėl prieÅ¡ ieÅ¡kovę pavartotos prievartos ar apgaulės. Turto, kurį ieÅ¡kovė asmeniui perdavė savanoriÅ¡kai, suvokdama neturinti jokios pareigos tÄ daryti, negalima iÅ¡reikalauti CK 6.237 straipsnyje numatytu pagrindu. .Nepagrįsta iÅ¡vada, kad jog byloje nesama jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovo ir jos sÅ«naus bendrÄ verslÄ .

IeÅ¡kinio aplinkybės, ieÅ¡kovės sÅ«naus teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad prieÅ¡ perleisdama pinigus atsakovui ieÅ¡kovė žinojo apie savo sÅ«naus suinteresuotumÄ atsakovo vykdomu verslu, aplinkybę, jog A. S. laiko save minėto verslo dalininku. Formaliai atsižvelgus į aplinkybę, kad 33 procentus atsakovo bendrovės akcijų ieÅ¡kovės sÅ«nus įsigijo tik 2006 m. spalio 2 d., t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po ieÅ¡kovės atsakovui padaryto pavedimo 2006 m. gegužės 15 d., padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad pinigų perleidimo momentu atsakovas ir ieÅ¡kovės sÅ«nus bendro verslo nevedė.Nevertinta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2006 m. gegužės 23 d. (praėjus savaitei po lėšų gavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės) iki 2006 m. rugsėjo 28 d. atskirais pavedimais asmeniÅ¡kai įmokėjo į UAB „Jėgos sportas“ sÄ skaitÄ 73000 Lt sumÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės gauti pinigai buvo panaudoti ne asmeniniais tikslais, o verslo reikalams.Nevertinta aplinkybė, kad skiriasi atsakovo ir ieÅ¡kovės pateikti paaiÅ¡kinimai apie jų pažinties trukmę. Neatsižvelgta į atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovę pirmÄ kartÄ pamatė teismo posėdyje 2008 m. nagrinėjant teisinį ginÄÄ su ieÅ¡kovės sÅ«numi A. S., o ieÅ¡kovės nurodytame gimtadienyje 2006 m. kovo 17 d., kuriame jie neva buvo supažindinti ir atsakovas jos paprašė pinigų, jis nebuvo.

Atsakovui nepažįstant ieškovės ir su nebendraujant iki 2008 m., jis negalėjo 2006 m. prašyti jam paskolinti pinigų. Dėl to 55000 Lt atsakovui buvo perduoti išimtinai ieškovės sūnaus A. S. interesu ir prašymu.Vertinant A. S. paaiškinimus, neatsižvelgta į tai, kad liudytojas A. S., būdamas ieškovės sūnus ir turėdamas teisinių ginčų su atsakovu, yra suinteresuotas atsakovo ir ieškovės ginčo baigtimi ieškovės naudai, todėl jo pateikti paaiškinimai negali būti laikomi patikimais įrodymais ir turėtų būti vertinami kritiškai.

Neatsižvelgta į Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. posėdyje ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus A. S. duotus paaiÅ¡kinimus apie tai, kad pinigai atsakovui buvo pervesti A. S. iniciatyva ir praÅ¡ymu, jam pačiam žadant pinigus ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti. Susitarimas paskolinti pinigus buvo tarp motinos ir sÅ«naus trečiojo asmens (atsakovo) naudai, be pastarojo įpareigojimo ar įsipareigojimo pinigus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. A. S. buvo suinteresuotas parama atsakovui, tų pačių metų pabaigoje jis tapo UAB „Jėgos sportas“ 33 procentų akcijų savininku.

IeÅ¡kovė, darydama pavedimÄ , suprato, kad veikia savo interesais ir rizika, niekieno neverčiama. Jeigu viena Å¡alis patyrė nuostolių dėl savo pačios kaltės, o kita Å¡alis atitinkamai praturtėjo, nėra pagrindo taikyti CK 6.242 straipsnį, nes Å¡alis buvo priėmusi nuostolių atsiradimo rizikÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , savo suklydimÄ ar prieÅ¡ jÄ panaudotÄ prievartÄ ar apgaulę. Reikalavimas grÄ Å¾inti geranoriÅ¡kai atsakovui perduotus pinigus kilo tik tada, kai UAB „Jėgos sportas“ susidÅ«rė su finansiniais sunkumais.

Nustačius priverstinę hipotekÄ AB DnB NORD banko naudai įkeistam atsakovo turtui, pažeista CK 4.171 straipsnio 11 dalis, numatanti, kad priverstinės hipotekos objektu turi bÅ«ti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Vadovaujantis atsakovo ir AB DnB NORD banko 2009 m. lapkričio 4 d. sutartimi dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, bankui negrÄ Å¾inta paskolos suma sudaro 200473,57 Lt. Nekilnojamojo turto registre nurodyta atsakovo įkeisto turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) vidutinė rinkos vertė 2007 m. birželio 18 d. duomenimis yra 177468 Lt.

Pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos situacijai, turto kainos 2008-2009 m. krito apie 30 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009), todėl atsakovo nekilnojamojo turto vertė Å¡iandien sudaro apie 124227 Lt. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovo turto nepakaktų net pirmos eilės hipotekos kreditoriaus – AB DnB NORD banko – reikalavimams pilnai patenkinti. IÅ¡ įkeisto turto pagal eiliÅ¡kumÄ pirmiausia bÅ«tų tenkinamas banko reikalavimas, todėl atsakovo nekilnojamojo turto vertės akivaizdžiai neužtektų ieÅ¡kovės 55000 Lt reikalavimui patenkinti.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl priverstinės hipotekos AB DnB NORD bankui įkeistam turtui nustatymo.Neatsižvelgta į aplinkybes, kad ginčo turtas nėra teisės normų nustatyta tvarka tinkamas/galimas priverstinės hipotekos objektas (CK 4.171 straipsnis). Hipotekos lakÅ¡tas Nr. 02120040000373, tarp banko ir A. G. bei S. G. pasiraÅ¡yta 2009 m. lapkričio 4 d. sutartis dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo patvirtina, kad A. G. ir S. G. neįvykdytas skolinis įsipareigojimas bankui yra didesnis negu 200473,57 Lt (papildomai skaičiuojamos 9,15 proc. metinės palÅ«kanos).

Å ios skolos terminuotas (iki 2027 m. gruodžio 31 d.) grÄ Å¾inimas bankui yra užtikrintas ginčo turto hipoteka. Ginčo turto bendra rinkos vertė pagal hipotekos lakÅ¡tÄ yra 76000 Lt, todėl jos nepakaks banko reikalavimams patenkinti. Priverstinė hipoteka į ginčo turtÄ vertintina kaip perteklinė ieÅ¡kovės reikalavimo užtikrinimo priemonė, neatitinkanti hipotekos kaip daiktinės teisės, kuria siekiama realiai, o ne formaliai užtikrinti skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ (CK 4.170 straipsnio 1 dalis), prasmės. PozicijÄ , kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipotekÄ ginčo turtui ieÅ¡kovės naudai patvirtina teismų praktika – Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-39-280/2010.Neįvertinta, kad pagal hipotekos lakÅ¡to Nr. 02120040000373 sÄ lygas draudžiama be banko raÅ¡tiÅ¡ko leidimo įkeistÄ turtÄ parduoti, iÅ¡nuomoti, įkeisti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti (CK 4.170 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra rodymų, kad bankas bÅ«tų iÅ¡davęs leidimÄ /sutikęs su pakartotiniu ginčo turto ieÅ¡kovei įkeitimu. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis patvirtina, jog ginčo turtui buvo nustatyta hipoteka, tačiau nepateikta įrodymų, kad toks sutikimas banko buvo gautas.

Bylose, kuriose priimti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vardinti teismų sprendimai/nutartys, bankas nedalyvavo, todėl Å¡ios bylos nagrinėjimo kontekste vadovautis prieÅ¡ bankÄ teismų sprendimais iÅ¡ bylų, į kurių nagrinėjimÄ jis nebuvo įtrauktas, nėra teisinio pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Neatsižvelgta, kad galiojant Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 3 d. nutarčiai Nr. 02200814882-L ir 2009 m. vasario 19 d. nutarčiai Nr. 02200901632-L dėl įkeisto ginčo turto areÅ¡to ir jo pardavimo iÅ¡ varžytynių skolai bankui dengti, A. ir S. G. nedengiant skolos bankui pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį dėl skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, bankas turi teisę perduoti hipotekos nutartis vykdymui antstoliui ir pradėti vykdyti priverstinį visos skolos ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto ir banko naudai areÅ¡tuoto ginčo turto.

Dėl nurodytų aplinkybių priverstinės hipotekos nustatymas banko naudai įkeistam/areÅ¡tuotam turtui pažeidžia banko kaip hipotekos kreditoriaus turtinius interesus bei be pakankamo pagrindo suvaržo skolininkų A. ir S. G. kaip įkeisto turto bendraturčių teises.PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nustatymo teismo patenkintiems 55000 Lt reikalavimams užtikrinti ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.

Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo AB DnB NORD bankas praÅ¡o atsakovo A. G. apeliacinį skundÄ patenkinti, sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kovė praÅ¡o sprendimo nekeisti.Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, kad priverstinės hipotekos nustatymas atsakovui ir trečiajam asmeniui S. G. sukels papildomų iÅ¡laidų dėl priverstinės hipotekos įregistravimo bei esamo hipotekos lakÅ¡to (identifikavimo kodas 02120040000373) pakeitimo. Be pakankamo teisinio pagrindo bus suvaržytos atsakovo ir trečiojo asmens S. G. turtinės savininkų teisės, kadangi priverstinės hipotekos tikslas nebus pasiektas, t.y. ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisto reikalavimo nebus realių galimybių patenkinti iÅ¡ bankui įkeisto turto.

Bankui kaip hipotekos kreditoriui ėmusis priverstinių skolos iÅ¡ įkeisto turto veiksmų tuo pagrindu, kad buvo nustatyti papildomi apribojimai bankui įkeistam turtui, atsakovas ir tretysis asmuo S. G. kaip bendraturčiai patirs papildomų nuostolių ir turtinių suvaržymų.IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas netinkamai aiÅ¡kina CK 6.237 straipsnio 1 dalį, nes Å¡iame straipsnyje kalbama ne apie ieÅ¡kovės, o asmens (Å¡iuo atveju atsakovo) be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijimÄ to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir pareigÄ grÄ Å¾inti visa tai asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta.

Å ioje situacijoje pareiga įrodyti teisėtÄ turto gavimo pagrindÄ kyla atsakovui. IeÅ¡kovė niekada neturėjo tikslo atsakovui suteikti paramÄ ar pan. Pagal LR paramos ir labdaros įstatymÄ atsakovas nėra subjektas numatytai paramai gauti. IeÅ¡kovė, sÅ«naus patikinta, paskolino atsakovui pinigų ir Å¡io veiksmo tinkamai neįformino, todėl neturi kitų bÅ«dų savo piniginėms lėšoms atgauti. Atsakovas, teigdamas, kad parama buvo panaudota bendram verslui, turėjo įstatyminę pareigÄ pateikti įrodymus apie iÅ¡ ieÅ¡kovės gautų piniginių lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ UAB „Jėgos sportas“, jų panaudojimÄ bendrovės veikloje, jų kaip paramos lėšų apskaitÄ , UAB „Jėgos sportas“ paramos gavėjo statuso turėjimÄ .

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009. Teisę praÅ¡yti nustatyti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui priverstinę hipotekÄ ieÅ¡kovei suteikia CK 4.178 straipsnio nuostatos. Toks turtas gali bÅ«ti priverstinės hipotekos objektu pagal CK 4.171 straipsnio 21, 11 dalių nuostatas. Aplinkybė, kad turtas jau yra įkeistas AB DnB NORD bankui nėra pagrindas atmesti kito kreditoriaus reikalavimÄ , nes nėra įstatyminės normos, draudžiančios priverstinės hipotekos nustatymÄ , esant galiojančiai hipotekai.

AB DnB NORD bankas rėmėsi byloje esančiais senais nekilnojamojo turto vertės duomenimis, nepateikė duomenų apie Å¡iandieninę nekilnojamojo turto rinkos vertę. Atsakovas savo skundÄ motyvuoja 2007 metų turto vidutinės rinkos vertės duomenimis, tačiau priverstinė hipoteka nustatoma 2010 metais, todėl turi bÅ«ti pateikta Å¡ių metų turto vertė. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, iÅ¡dėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Apeliaciniai skundai tenkintini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo teisinį santykį kvalifikavęs pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė materialinės teisės normÄ ( CPK 330 str.). Pirminiu ieÅ¡kiniu N. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 55000 Lt, kuriuos kaip paskolÄ jam suteikė, pervesdama į asmeninę banko sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į tai, kad analogiÅ¡ki pinigų pervedimai, kuriuos tam pačiam atsakovui atliko jos sÅ«nus A. S., įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti nesukÅ«rusiais paskolinių civilinių teisinių santykių, ieÅ¡kinio įstatyminį pagrindÄ patikslino, nurodydama, jog pinigus atsakovas gavo be pagrindo ( CK 6.237 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės pinigų pervedimas atsakovui negali bÅ«ti pateisinamas jokiu teisės aktu. Sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad 55000 Lt atsakovas gavo be pagrindo, todėl Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo priteisė kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ ( CK 6.237 straipsnio 2 d.).Sutiktina su apelianto A. G. argumentu, jog teismas, neatsižvelgęs į faktinį ieÅ¡kovės nurodomÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ pinigų paskolinimÄ , piniginių lėšų perdavimÄ neteisingai kvalifikavo kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ .

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Antroji įstatymo dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti yra bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais;

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009 ir pan.).

Tai reiÅ¡kia, kad teisių ir pareigų, atsirandančių gavus turto be pagrindo, prigimtis yra nesutartinė ir neįstatyminė.IÅ¡ ieÅ¡kovės ir jos atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog paskolinti A. G. pinigų N. S. prašė jos sÅ«nus kartu su atsakovu. Atsakovo sÄ skaitos numerį nurodė sÅ«nus. GeranoriÅ¡kai pervesdama atsakovui 55000 Lt, pinigus ji skolino, tačiau, atsakovui teigiant, jog tai parama ar labdara, jaučiasi apgauta. Atsakovas pinigus žadėjo grÄ Å¾inti per metus – pusantrų metų.

Ji suklydo, kai, pervesdama pinigus, vietoje paskolos parašė žodžius „sÄ skaitos papildymas“. ( t. 2 b.l. 22). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodo, jog, sÅ«naus patikinta, paskolino atsakovui pinigų ir Å¡io veiksmo tinkamai neįformino, todėl neturi kitų bÅ«dų pinigams atgauti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jos atstovė nurodo, jog ieÅ¡kovė suklydo dėl sandorio formos – pasitikėdama atsakovu, žadėjusiu pinigus grÄ Å¾inti, pervedė pinigų į jo sÄ skaitÄ , nesudarydama raÅ¡ytinės paskolos sutarties.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pinigus skolinosi verslui iÅ¡ A. S. Pinigai į jo sÄ skaitÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos pateko ne atsakovo, o ieÅ¡kovės sÅ«naus iniciatyva ( t. 2 b.l. 22-23). Apeliacinės instancijos teisme A. G. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovės sÅ«nus rėmė atsakovo verslÄ , pervesdamas pinigus iÅ¡ savo motinos sÄ skaitos į asmeninę atsakovo sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios tÄ pačiÄ sumÄ atsakovas pervedė uždarajai akcinei bendrovei „Jėgos sportas“. IÅ¡ liudytojo A. S. parodymų matyti, jog, praÅ¡ant atsakovui, susitarė su mama, jog ji paskolins atsakovui pinigų, nurodė ieÅ¡kovei atsakovo sÄ skaitÄ .

Sutarė, kad paskola bus įforminta bankiniu pavedimu. Tarpininkavo tarp motinos ir atsakovo, sakė, kad pats tuos pinigus mamai grÄ Å¾insiÄ s ( t. 2 b.l. 23). Tokiu bÅ«du matyti, kad ieÅ¡kovė, nurodydama faktines reiÅ¡kiamo reikalavimo aplinkybes, teigia tarp Å¡alių buvus sandorį, pagal kuriÄ jie atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo prievolė grÄ Å¾inti pinigus atsirado iÅ¡ įstatymu numatyto paskolos sandorio, kurį ji sudarė suklydimo ar apgaulės įtakoje, todėl jos nurodomos faktinės bylos aplinkybės paneigia galimybę iÅ¡siieÅ¡koti perduotas pinigines lėšas kaip atsakovo be pagrindo įgytÄ turtÄ .

Atsakovas ir ieÅ¡kovės nurodomo sandorio sudarymui tarpininkavęs liudytojas A. S. taip pat pripažįsta buvus susitarimÄ , skirtingai aiÅ¡kindami prisiimtus įsipareigojimus ir Å¡alių valiÄ dėl sandorio esmės. PrieÅ¡taraudamas savo paties iÅ¡vadai dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, apeliacine tvarka peržiÅ«rimame sprendime teismas nurodė, kad, pervesdama atsakovui pinigus, ieÅ¡kovė suklydo, nurodydama mokėjimo paskirtį, tačiau tvirtai tikėdama, jog suteikia atsakovui paskolÄ .

Susitarimo sÄ lygų įrodinėjimas nėra Å¡ios bylos dalykas, nes ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovui ne dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet dėl to, kad atsakovas pinigines lėšas gavo be pagrindo (CK 6.237 str.). Aplinkybę, jog atsakovas turtÄ gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis), todėl jai nurodžius pinigų perdavimo teisinį pagrindÄ â€“ Å¡alių susitarimÄ , kuris pateisina pinigų gavimÄ , jos nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas (turto įgijimo be pagrindo) įrodymais nėra patvirtintas.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ pinigų sumÄ kaip be pagrindo gautas lėšas neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Neteisingai kvalifikavęs ginčo teisinį santykį, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, apie kurį spręstina ne iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio, o iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės ir jos atstovės paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų ( patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodomos jokios faktinės aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ - ieÅ¡kovė teigia, jog keisti įstatyminį ieÅ¡kinio pagrindÄ jÄ â€žverčia“ Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje nr. 2A-319/2009 pagal ieÅ¡kovės sÅ«naus A.

S. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo priimta nutartis, kuria buvo pakeistas 2008 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kinį tenkinantis Kauno apygardos teismo sprendimas, argumentas apie savanoriÅ¡ko pinigų pervedimo į kito asmens sÄ skaitÄ nepripažinimu paskoliniais teisiniais santykiais, neįrodžius pinigų gavėjo įsipareigojimo paskolos davėjui grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ( CK 6.870 str. 1 d.); apeliacinis teismas nurodė, kad jo nagrinėto ginčo atveju ieÅ¡kovas nepraranda teisinės galimybės reikÅ¡ti reikalavimus dėl pinigų pervedimo atsakovui ne pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o kitais civilinių įstatymų numatytais pagrindais ( pvz., numatytais CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies XX skyriuje) ( t. 1 b.l. 66).

Formuodamas teismų praktikÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformavimo ir su tuo susijusios teismo pareigos bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės klausimu, kasacinis teismas pasisako, kad „pagal civiliniame procese įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieÅ¡kinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal G. P. ieškinį atsakovei J. P., trečiasis asmuo notarė J. R., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia).Iš aukščiau aptartojo faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovės teisės galėtų būti ginamos sandorių nuginčijimo instituto pagalba, tačiau tokio ieškininio reikalavimo ji nėra pareiškusi.

Advokato atstovaujama ieÅ¡kovė žinojo savo teises ir pareigas, įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, tarp jų – ir apie teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus ( CPK 243 str.). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statymas įpareigoja teismÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims tik jų procesines teises ir pareigas, tačiau Å¡i teismo pareiga nereiÅ¡kia, kad teismas turi nurodyti, kokius konkrečius reikalavimus, praÅ¡ymus turi reikÅ¡ti dalyvaujantys byloje asmenys.

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/1999; 2003 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2003, kt.)., išskyrus įstatymo nustatytas išimtis kai kuriose nedispozityviose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v.

R. B., bylos Nr. 3K-3-518/2007). Tuo vadovaujantis apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas negali nurodyti Å¡aliai, kaip ji turėtų suformuluoti savo reikalavimÄ . Kaip minėta, ieÅ¡kinio dalyko nustatymas, t. y. tinkamas ieÅ¡kinio reikalavimo suformulavimas, yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovei nepakeitus ieÅ¡kinio dalyko, apeliacinės instancijos teismas, pareikÅ¡tuosius reikalavimus kvalifikavęs pagal faktinį jų pagrindÄ , negali nuspręsti dėl jos reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 55000 Lt teisėtumo.

Å i aplinkybė nesudaro CPK 329 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų pagrindų bylos perdavimui nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo ( nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų; bylos esmė atskleista ir pagal joje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas gali pasisakyti dėl pareikÅ¡tojo ieÅ¡kinio nepagrįstumo; pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus; ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas yra ieÅ¡kovės dispozicijoje). Vadovaujantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ir priima naujÄ Å¡io ieÅ¡kinio netenkinantį sprendimÄ .

Pagal CK 4.175 straipsnio antrosios dalies 3 punktÄ Â priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimas užtikrinti, todėl, atmetus ieÅ¡kinį dėl piniginių lėšų priteisimo, netenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, atskirai nepasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Už apeliacinį skundÄ Â atsakovas A. G. sumokėjo 400 Lt, nuo likusios Å¡io mokesčio dalies buvo atleistas ( t. 2 b.l. 29,83,96), tretysis asmuo už apeliacinį skundÄ sumokėjo 130 Lt ( t. 2 b.l. 130).

Iš ieškovės atsakovui priteistina 400 Lt, trečiajam asmeniui – 130 Lt, valstybei – 1150 Lt žyminio mokesčio ir 85,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., )             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :              apeliacinius skundus patenkinti.              Panaikinti 2010 m. kovo 19 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ . Priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 400 Lt ( keturis Å¡imtus) žyminio mokesčio atsakovui A. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 130 Lt ( Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt ) žyminio mokesčio trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB NORD bankui ( į.k. 112029270), 1150 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt ) žyminio mokesčio ir 85,56 Lt ( aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis Lt 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei ( iÅ¡ieÅ¡kotojas – valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT24 7300 0101 0239 4300 AB „Swedbank“, b/k 73000, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                              Virginija GudynienėKolegijos teisėjai                                                                    Galina Blaževič Nijolia  Indreikienė