Legislator Case Law & Legislation
fedc8569-8346-4d2d-8db3-9b4c6497dbf0 AI generated

fedc8569-8346-4d2d-8db3-9b4c6497dbf0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fedc8569-8346-4d2d-8db3-9b4c6497dbf0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurias iÅ¡dėstė ieÅ¡kovė. Nurodė, kad dėl sudėtingos bei konkurencingos situacijos leidybos versle, pablogėjusios vyro sveikatos bei ieÅ¡kovės nėštumo, buvo nuspręsta parduoti turimas atsakovo akcijas. Kadangi atsakovo akcijų pirkimo - pardavimo data konkrečiai nustatyta nebuvo, gavusi darbingumo pažymėjimÄ dėl vaiko ligos kartu su medikų iÅ¡duota pažyma apie nėštumÄ , Å¡iÄ pažymÄ 2009-05-27 ieÅ¡kovė įteikė atsakovui.

Legislator headnote

AI generated

fedc8569-8346-4d2d-8db3-9b4c6497dbf0 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nurodė, kad bÅ«tent darbdavio priimtas įsakymas, potvarkis ar kitoks darbo sutarties nutraukimÄ (atleidimÄ ) iÅ¡ darbo patvirtinantis dokumentas, o ne praneÅ¡imas Sodrai apie draudimo pabaigÄ , yra juridinis faktas, bÅ«tinas darbo santykiams pasibaigti. PraneÅ¡imas Sodrai apie draudimo pabaigÄ Å¡alims nesukuria jokių teisinių padarinių, nes toks praneÅ¡imas tiek pavadinimo, tiek turinio prasme yra grynai informacinio pobÅ«džio. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, todėl vienos Å¡alies valia nutraukti darbo sutartį turi bÅ«ti reiÅ¡kiama kitai sandorio Å¡aliai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠAS                                                Civilinė byla Nr. 2A-1556-450/2011                                           Teisminio proceso Nr. 2-02-3-16304-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 121.21.; 11.9.; 11.9.1.;14.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS             S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2011 m. liepos 08 d.     VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. A., jos atstovui adv. Tomui Bagdanskiui, atsakovo UAB „Bomba“ atstovui adv. Viktorui Lavrinovič,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

A. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Bomba“ dėl darbo santykių pripažinimo pasibaigusiais ir piniginių sumų priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: pripažinti, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 125 str. 1 d. nuo 2009 m. birželio 6 d; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „BOMBA“ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 5 % dydžio palÅ«kanas nuo neiÅ¡mokėtų sumų nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, 6 % dydžio procesines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, neturtinės žalos atlyginimÄ 5000 Lt sumai ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2003 m. sausio 30 d., t.y. dienos, kada buvo pasiraÅ¡yta Darbo sutartis Nr. 153, dirbo pas atsakovÄ UAB „Bomba“, kurio akcininku bei įmonės vadovu [direktoriumi] buvo ieÅ¡kovės sutuoktinis R. A.. Nusprendus parduoti atsakovo akcijas, R. A. sutiko vesti derybas su dabartiniu įmonės direktoriumi L. L. Kaip nurodo ieÅ¡kovė, 2009 m. gegužės mėn. ji pateikė darbdaviui pažymÄ apie nėštumÄ , o jau 2009 m. birželio 2 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis, ieÅ¡kovei raÅ¡tu sutikus, pardavė turėtas atsakovo akcijas UAB „Itervid“ ir D.B.

Nedelsiant [2009 m. birželio 2 d.] R. A. buvo atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų, naujuoju direktoriumi paskirtas L. L.. TÄ pačiÄ 2009 m. birželio 2 d., prieÅ¡ pasiraÅ¡ant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ naujojo atsakovo direktoriaus 2009 m. balandžio 1 d. (t.y. atgaline data) datuotÄ tuometinio atsakovo direktoriaus [R. A.] vardu parengtÄ , tačiau jo nepasiraÅ¡ytÄ , pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu nurodytomis sÄ lygomis: darbo sutartis nutraukiama nuo 2009 m. birželio 2 d. pagal LR DK 125 str. 1 dalį (Å¡alių susitarimu); atleidimo dienÄ iÅ¡mokant priklausantį atlyginimÄ už dirbtas dienas, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Kaip teigia ieÅ¡kovė, UAB „Intervid“ ir bÅ«simasis atsakovo direktorius L. L. reikalavo pasiraÅ¡yti minėtÄ pasiÅ«lymÄ kaip sÄ lygÄ , kad bÅ«tų sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, todėl ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis pasiÅ«lymÄ priėmė ir jį pasirašė. Atsižvelgdama į aplinkybes, kad 2009 m. birželio 2 d. ji pasirašė sutikimÄ dėl jos darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu nuo 2009 m. birželio 2 d. bei kitomis pasiÅ«lyme aptartomis sÄ lygomis, todėl ieÅ¡kovė laikė, kad atsakovas su ieÅ¡kove darbo sutartį nutraukė 2009 m. birželio 2 d., apie tokį darbo sutarties pasibaigimÄ informuodamas teritorinį valstybinio socialinio draudimo valdybos skyrių.

Visgi dėl aplinkybių, kad ieÅ¡kovė 2009 m. birželio 2 d. turėjo nedarbingumÄ , todėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo diena buvo nukelta į 2009 m. birželio 6 d., kuri ir pripažintina darbo sutarties tarp Å¡alių nutraukimo diena. IeÅ¡kovės teigimu, abiejų Å¡alių konkliudentiniai veiksmai (atsakovas informavo SodrÄ apie darbo santykių pabaigÄ , atsakovas į ieÅ¡kovę nesikreipė, jokių nurodymų nedavė, ieÅ¡kovė į darbÄ nevyko, įsidarbino kitoje įmonėje, o atsakovas ilgiau kaip 3 mėnesius neprašė ieÅ¡kovės atvykti į darbÄ ir/ar pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ ) įrodo, kad darbo sutartis buvo nutraukta bÅ«tent 2009 m. birželio 6 d.

Tačiau vėliau, t.y. 2009 m. rugsėjo 17 d. (praėjus 3 mėnesiams nuo atleidimo datos) atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai, neva remdamasis DK 132 str. 1 dalimi, pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis nenutraukta ir jis nukelia ieÅ¡kovės atleidimo datÄ Ä¯ pirmÄ darbo dienÄ po to, kai sueis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kartu pareikalaudamas pateikti dokumentus, pateisinančius ieÅ¡kovės neatvykimÄ Ä¯ darbÄ iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios.

Dar daugiau, 2009 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡tu „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų įtikslinimo“ atsakovas nurodė teritoriniam valstybinio socialinio draudimo valdybos skyriui, kad „praneÅ¡imai apie atleidimÄ buvo iÅ¡siųsti per klaidÄ , o darbo sutartis su I. A. nutraukta nebuvo, nes ji nusprendė pasinaudoti Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija“. Kaip nurodo ieÅ¡kovė, toks atsakovo elgesys yra neteisėtas ir neleistinas. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje LR DK 132 str. aiÅ¡kintinas, kaip darbuotojo teisė (garantija), bet ne pareiga, t.y moteriai, tapusiai nėščia, įstatymas nustato garantijÄ - draudimÄ atleisti jÄ tam tikrÄ laikÄ iÅ¡ darbo, tačiau darbuotojos (moters) valia, kuri buvo iÅ¡reikÅ¡ta ir Å¡iuo atveju, nuspręsti, ar Å¡ia garantija pasinaudoti [2005 m. vasario 9 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-92/2005]. Pagrįsdama kitus ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovė nurodė, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovas su ja neatsiskaitė, todėl prašė priteisti jai priklausančias pinigų sumas. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl įtemptų santykių su darbdaviu, atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , dėl ko komplikavosi jos nėštumas. IeÅ¡kovės bÅ«klė dar labiau pablogėjo 2009 m. rugsėjo 23 d., gavus aukščiau nurodytÄ 2009 m. rugsėjo 17 d. atsakovo raÅ¡tÄ Nr. BMB09/09/17-01, ko pasėkoje ieÅ¡kovei 2009 m. rugsėjo 25 d. prasidėjo prieÅ¡laikinis gimdymas.

Dėl patirtų neigiamų emocinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovė prašė atlyginti jos patirtÄ neturtinę žalÄ 5000 Lt sumai. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad 2009 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu nuo 2009 m. birželio 2 d., tačiau 2009 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovui pažymÄ apie nėštumÄ , taip iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ pasinaudoti įstatymo suteikta garantija ir nebÅ«ti atleista iÅ¡ darbo.

Vėliau jokio raÅ¡ytinio atsisakymo pasinaudoti minėta garantija ieÅ¡kovė nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad darbo sutartyje esančio įraÅ¡o apie sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu nebuvo [Å¡alys nepasirašė], todėl, vadovaudamasis LR DK 132 str. 1 d., teismas sprendė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove po 2009 m. gegužės 27 d. nutraukta nebuvo, o jos atleidimo iÅ¡ darbo data įstatymo pagrindu buvo perkelta į kitÄ datÄ - pirmÄ darbo dienÄ po to, kai sueis vienas mėnuo po ieÅ¡kovės nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, t.y. 2010 m. vasario 9 d.

Teismas nurodė, kad bÅ«tent darbdavio priimtas įsakymas, potvarkis ar kitoks darbo sutarties nutraukimÄ (atleidimÄ ) iÅ¡ darbo patvirtinantis dokumentas, o ne praneÅ¡imas Sodrai apie draudimo pabaigÄ , yra juridinis faktas, bÅ«tinas darbo santykiams pasibaigti. PraneÅ¡imas Sodrai apie draudimo pabaigÄ Å¡alims nesukuria jokių teisinių padarinių, nes toks praneÅ¡imas tiek pavadinimo, tiek turinio prasme yra grynai informacinio pobÅ«džio. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, todėl vienos Å¡alies valia nutraukti darbo sutartį turi bÅ«ti reiÅ¡kiama kitai sandorio Å¡aliai.

Atmesdamas ieÅ¡kovės argumentÄ , kad darbo sutarties nutraukimÄ patvirtina abiejų Å¡alių konkliudentiniai veiksmai, teismas nurodė, kad konkliudentiniais veiksmais gali bÅ«ti sudarytas ne bet koks sandoris, o tik toks, kuriam įstatymai nenustato konkrečios fonuos (CK 1.71 2 d.). Kadangi darbo sutarčiai įstatymas nustato konkrečiÄ , t.y. raÅ¡ytinę formÄ [LR DK 99 str. 2 d.], todėl darbo sutarties nutraukimas taip pat turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Teismo nuomone, atsakovas pateikė Sodrai praneÅ¡imÄ apie ieÅ¡kovės valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ ir vėliau jį tikslino, nes nežinojo, nuo kada ieÅ¡kovė pageidaus nutraukti darbo sutartį.

Be to, ieÅ¡kovė buvo pateikusi neuždarytÄ nedarbingumo pažymėjimÄ ir nepranešė apie jo uždarymÄ , todėl buvo manoma, kad ieÅ¡kovė nevyksta į darbÄ pagrįstai. Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovei pradėjus bendrauti raÅ¡tu, atsakovas iÅ¡ karto raÅ¡tu paprašė ieÅ¡kovę pateikti neatvykimo į darbÄ pateisinančius dokumentus, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovė įsidarbino kitoje įmonėje, pati savaime neįrodo darbo santykių su atsakovu pasibaigimÄ , apie Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė atsakovo neinformavo, todėl Å¡iuo faktu ieÅ¡kovė remiasi nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai.

Teismas konstatavo, kad kiti šalių paaiškinimai ir pridėti rašytiniai įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl sprendė, kad ieškovės prašymas pripažinti, kad jos darbo sutartis nutraukta nuo 2009 m. birželio 6 d., prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kadangi atmestas pagrindinis ieškovės reikalavimas, teismas konstatavo, kad netenkintini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ja visiÅ¡kai atsakovas atsiskaitė, sumokėdamas darbo užmokestį, taip pat kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, todėl priteisti kitų sumų taip pat nėra teisinio pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurias iÅ¡dėstė ieÅ¡kovė. Nurodė, kad dėl sudėtingos bei konkurencingos situacijos leidybos versle, pablogėjusios vyro sveikatos bei ieÅ¡kovės nėštumo, buvo nuspręsta parduoti turimas atsakovo akcijas. Kadangi atsakovo akcijų pirkimo - pardavimo data konkrečiai nustatyta nebuvo, gavusi darbingumo pažymėjimÄ dėl vaiko ligos kartu su medikų iÅ¡duota pažyma apie nėštumÄ , Å¡iÄ pažymÄ 2009-05-27 ieÅ¡kovė įteikė atsakovui.

Netrukus po Å¡ių dokumentų pateikimo, ieÅ¡kovės sutuoktinis nurodė, kad atsakovo akcijų pirkimo - pardavimo sutartis pasiraÅ¡yti numatyta 2009-06-02. IeÅ¡kovės teigimu, aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis po atsakovo akcijų pardavimo nutrauks darbo sutartis, tapo akivaizdžios, kai paaiÅ¡kėjo, kad naujuoju įmonės vadovu bus paskirtas L. L.. Dėl susiklosčiusių prieÅ¡iÅ¡kų santykių, vadovaujant L. L., kaip nurodė ieÅ¡kovė, ji dirbti pas atsakovÄ nepageidavo. Be to, vėliau, kaip akcijų pirkimo sÄ lygÄ , reikalavimÄ nutraukti ieÅ¡kovės darbo santykius su atsakovu aiÅ¡kiai iÅ¡kėlė naujieji įmonės akcininkai ir tai, ieÅ¡kovės vertinimu, buvo esminė akcijų pirkimo pardavimo sÄ lyga ir kartu naujų atsakovo akcininkų ir vadovų siekimas įforminti ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimo faktÄ .

Nors pastebėjus, kad pateiktas pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį yra parengtas atbuline data (t.y. 2009-04-01), tačiau ieÅ¡kovė nemanė, kad tai gali vėliau pakenkti, todėl pasiÅ«lymas buvo pasiraÅ¡ytas taip, kaip to reikalavo L. L. ir kiti naujųjų akcininkų atstovai. Dėl nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovė teigia, kad, pasiraÅ¡ydama pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, ji suprato, kad nuo turimų atsakovo akcijų pardavimo datos, t.y. nuo 2009-06-02 yra nutraukiama jos darbo sutartis, su tuo ji sutiko, o jokie kiti su ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimu susiję dokumentai jai pasiraÅ¡yti pateikti nebuvo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimas atsakovui buvo pateiktas dar kartÄ 2009-06-08, tačiau tik todėl, kad ji manė, kad privalo tai padaryti, nes darbo sutartis, esant jos nedarbingumo laikotarpiu, nutraukta negali bÅ«ti. Pažymėjo, kad, pateikus atsakovui minėtÄ nedarbingumo pažymėjimo kopijÄ , ji buvo patikinta, kad darbo sutarties nutraukimas įsigaliojo iÅ¡ karto kitÄ dienÄ , pasibaigus pirmojo nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiui, t.y. 2009-06-06 ir, nors Sodrai nepranešė, atsakovas ieÅ¡kovei nedarbingumo pažymėjimo kopijÄ grÄ Å¾ino.

Kadangi atsakovas neprašė pateikti praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovė nurodo, kad ji suprato, kad darbo santykių nutraukimas buvo tinkamai registruotas ir įformintas, todėl galimybės pasinaudoti darbo įstatymų suteikta garantija nė nesvarstė, neprašė suteikti pas atsakovÄ nėštumo ir gimdymo ir ieÅ¡kojosi naujo darbo.            2. Teismas nepagrįstai taikė LR DK 132 str., esant ieÅ¡kovės sutikimui nutraukti darbo sutartį. Nurodė, kad jei moteris praÅ¡o nutraukti su ja sutartinius darbo santykius - darbdavys privalo vykdyti pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl darbo santykių nutraukimo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiama moters teisė į jos pareikÅ¡tos valios įgyvendinimÄ .

Draudimas atleisti nėščiÄ moterį iÅ¡ darbo yra skirtas darbdaviui, tuo tarpu moters valios bÅ«ti atleista toks draudimas neįtakoja. Pažymėjo, kad užtikrinti darbo sutarties nutraukimo - kaip sandorio – įforminimÄ privalo iÅ¡skirtinai tik darbdavys, Å¡iuo atveju atsakovas, tuo tarpu ieÅ¡kovė, kaip buvusi atsakovo darbuotoja, niekaip negalėjo įtakoti darbdavio - atsakovo pareigos tinkamai dokumentuoti pasibaigusius darbo santykius.           3. Teismas neteisingai vertino atsakovo veiksmus, t.y. veiksmus, kad atsakovas, kaip draudėjas, apie darbo sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove tinkamai pranešė Sodrai ir nuo 2006-06-06 neskaičiavo ieÅ¡kovei darbo užmokesčio, nepervedė Sodrai privalomų socialinio draudimo įmokų.

Tokie veiksmai akivaizdžiai patvirtino atsakovo suvokimÄ , jog darbo santykiai su ieÅ¡kove yra baigti, kaip to ir buvo siekiama. Pažymėjo, kad pagal Darbo kodekso nuostatas, darbas, nepraneÅ¡us Sodrai apie apdraustÄ jį prieÅ¡ jo darbo pradžiÄ , laikytinas nelegaliu darbu, todėl pats įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad darbo santykių atsiradimas kaip ir pasibaigimas siejamas su praneÅ¡imais Sodrai.            4. Teismas neteisingai interpretavo ieÅ¡kovės argumentÄ dėl abiejų Å¡alių konkliudentinių veiksmų suvokimo, ieÅ¡kovės įvardintiems konkliudentiniams veiksmams priskirdamas darbo sutarties, kaip dokumento, nutraukimo formÄ , nors ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad konkliudentiniais veiksmais, sÄ lygotais iÅ¡skirtinai atsakovo bei ieÅ¡kovės adekvataus elgesio, buvo patvirtintas darbo sutarties nutraukimo faktas.

Tokiu bÅ«du teismas neleistinai perkėlė ieÅ¡kovei pareigÄ užtikrinti teisingÄ darbo sutarties nutraukimo dokumentavimÄ , kai Å¡i pareiga vienareikÅ¡miÅ¡kai priskirta juridiniam asmeniui – atsakovui. Nurodė, kad dėl konkliudentinių veiksmų teismai yra pasisakę jau ne vienoje byloje, o pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ pirmenybė teikiama ne procedÅ«riniams aspektams, tačiau teisinių santykių esmei, t.y. Å¡alių tikrajai valiai.           5. Teismas nepagrįstai nesirėmė faktais, kad atsakovas nesikreipė į ieÅ¡kovę, neieÅ¡kojo, nebandė su ja susisiekti, nebuvo iÅ¡leidęs jokių lokalių teisės aktų dėl jos nebuvimo darbe.           6.

Teismo pateikiamas faktų apraÅ¡ymas apie tai, kad „ieÅ¡kovei pradėjus bendrauti raÅ¡tu, atsakovas iÅ¡karto raÅ¡tu paprašė ieÅ¡kovę pateikti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pateisinančius dokumentus“, realiai neatitinka teismui pateiktų dokumentų turinio.            7. Teismas iÅ¡samiai nesiaiÅ¡kino, kodėl atsakovas tik 2009-09-17, t.y. po to, kai ieÅ¡kovė paprašė pateikti duomenis apie 2009 m. balandžio ir gegužės mėnesiais jai priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta, kad darbo sutartis su ja nėra nutraukta, o vėliau, t.y. 2009-09-22 apie tokį savo apsigalvojimÄ informavo SodrÄ .

            8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad su ieÅ¡kovė buvo pilnai atsiskaityta. Nors po bylos iÅ¡kėlimo teisme atsakovas pervedė 7255,79 Lt sumÄ , tačiau Å¡itos sumos pervedimÄ atsakovas laiko sÄ skaitos klaida [2010-03-26 raÅ¡tas Nr. BMB100326-01], reikalaudamas Å¡iÄ sumÄ gražinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nesutiko su apeliaciniu skundu, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė neįvardijo, kokių konkrečių faktinių aplinkybių neįvertino ar neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, o apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos nei ieÅ¡kinyje, nei nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės teisme, ir kurių vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Atsakovo teigimu, apeliacinis skundas grindžiamas ieÅ¡kovės subjektyviu situacijos suvokimu, emocijomis ir prielaidomis, kurios nėra pagrįstos įrodymais. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės sutikimas nutraukti darbo santykius tapo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu po to, kai atsakovui buvo pateikta pažyma apie ieÅ¡kovės nėštumÄ ir tai sÄ lygoja imperatyvios LR DK 132 str. nuostatos bei atitinka kasacinio teismo praktika. Be to, ieÅ¡kovė pateikė net du nedarbingumo pažymėjimus, kurių pateikti neprivalėjo, LR DK 132 str. 1 d.

įtvirtintos garantijos neatsisakė, nepasirašė darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimÄ . Atsakovas pažymėjo, kad įstatymo nustatytos formos praneÅ¡imas Sodrai apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pabaigÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo su ieÅ¡kove sudarytos darbo sutarties nutraukimas, nes jokių juridinių faktų, patvirtinančių darbo sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove nuo 2009 m. birželio 6 d., byloje nėra. Darbo sutartis taip pat negali bÅ«ti nutraukta konkliudentiniais veiksmais, o raÅ¡ytinių įrodymų, įtvirtinančių darbo sutarties nutraukimÄ , byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys ieÅ¡kovo, Valstybinės darbo inspekcijos ir Sodros raÅ¡tai neabejotinai patvirtina, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta nebuvo. IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai sutapatina Å¡ios bylos aplinkybes su aplinkybėmis bylų, kuriose teismai pasisakė dėl konkliudentinių veiksmų, susijusių su darbo sutarties sÄ lygų keitimu, nes darbo sutarties sÄ lygų pakeitimui nėra keliami tokie patys reikalavimai, kaip sutarties sudarymui ar nutraukimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas naikintinas iÅ¡ dalies ir priimtinas dalyje naujas sprendimas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės nurodytais argumentais, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes dėl šalių pasirašyto susitarimo- pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo.

IeÅ¡kovė I. A. ir atsakovas UAB „Bomba“, vadovaujantis DK 125 str., 2009-04-01 pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytu pagrindu nuo 2009-06-02, ieÅ¡kovei iÅ¡mokant priklausantį darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog esant tokiai situacijai, kai ieÅ¡kovės sutuoktinis ir UAB „Bomba“ vadovas bei akcininkas susitarė dėl bendrovės akcijų pardavimo ir UAB „Bomba“ akcijas ieÅ¡kovė su sutuoktiniu pardavė UAB „Intervid“ ir D.B., visiÅ¡kai suprantamas naujų akcininkų ir naujo bendrovės vadovo pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, kuri ėjo bendrovėje direktoriaus pavaduotojos administracijai pareigas.

NežiÅ«rint tokio susitarimo, ieÅ¡kovė I. A. 2009-05-27 atsakovui pateikė 2009-05-27 medicininį pažymėjimÄ Nr. 298, kuris patvirtino, kad ieÅ¡kovė yra nėščia. 2009-06-02 darbo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo nutraukta, nebuvo priimtas joks bendrovės vadovo įsakymas dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo, tačiau atsakovas UAB „Bomba“ 2009-06-03 pateikė teritoriniam valstybinio socialinio draudimo valdybos skyriui praneÅ¡imÄ Nr. 21 apie apdraustosios ieÅ¡kovės socialinio draudimo pabaigÄ nuo 2009-06-02.

IeÅ¡kovė 2009-06-08 pateikė nedarbingumo pažymėjimÄ už laikotarpį nuo 2009-05-25 iki 2009-06-05, atitinkamai darbdavys informavo teritorinį socialinio draudimo valdybos skyrių apie apdraustosios ieÅ¡kovės socialinio draudimo pabaigÄ 2009-06-06. Pasak ieÅ¡kovės, kadangi ji buvo patikinta, jog darbo sutartis bus nutraukta iÅ¡ karto po to, kai pasibaigs pirmojo nedarbingumo laikotarpis, t.y. 2009-06-06, ji net nesvarstė apie pasinaudojimÄ garantijos, numatytos DK 132 str. IeÅ¡kovė 2009-06-10 pateikė nedarbingumo pažymėjimÄ už laikotarpį nuo 2009-06-08 iki 12 d., tačiau toks nedarbingumo pažymėjimas grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei.

Esant tokiai aplinkybių visumai pirmos instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl DK 132 str. taikymo. Å alys susitarimÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pasirašė laisva valia, suprato Å¡io susitarimo pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors toks susitarimas galėjo bÅ«ti sÄ lygotas akcijų pardavimo aplinkybės, tačiau vertinant Å¡alių valiÄ dėl pasiraÅ¡yto susitarimo, tai reikÅ¡mės neturi. Remiantis DK 127 str. 4 p. ieÅ¡kovė galėjo atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos.

Vėliau Å¡ia teise galima pasinaudoti tik darbdaviui sutikus. DK 133 str. numatyta garantija darbuotojams, draudžianti atleisti juos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-09 nutartyje Nr. 3K-3-92/2005 teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad darbuotoja, dirbusi pagal terminuotÄ darbo sutartį ir jos metu tapusi nėščia, gali laisva valia nuspręsti, ar pasinaudoti įstatymo DK 132 str. 1 d. numatyta garantija-draudimu atleisti jÄ iÅ¡ darbo. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad DK 132 str. 1 d. numatyta garantija gali pasinaudoti darbuotoja, tačiau jÄ taikyti, nesant moters valios, darbdaviui nėra pareigos.

Å iuo atveju įstatymas suteikia garantijÄ moteriai, tapus nėščia pasinaudoti tokia garantija, t.y. draudžia jÄ atleisti tam tikrÄ laikÄ iÅ¡ darbo. Tačiau pati valia, pasinaudoti ar ne tokia įstatymo suteikta garantija tenka moteriai, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei. Draudimas atleisti nėščiÄ moterį iÅ¡ darbo yra skirtas darbdaviui, tuo tarpu moters valios bÅ«ti atleistai Å¡alių susitarimu toks draudimas neįtakoja. Kadangi Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė noro pasinaudoti DK 132 str. 1 d. garantija ir Å¡alims abiejų valia esant susitarus ir pasiraÅ¡ius susitarimÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo nuo nurodyto termino, darbdavys neturėjo pareigos taikyti įstatymo numatytos garantijos ieÅ¡kovės atžvilgiu ir turėjo jÄ atleisti Å¡alių susitarimu pagal abiejų, tiek darbuotojos, tiek darbdavio pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ .

Kadangi nuo nurodytos susitarime datos ieÅ¡kovė turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , todėl ji turėjo bÅ«ti atleista nuo 209-06-06, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad patys ieÅ¡kovės ir atsakovo veiksmai po susitarime nurodytos datos, t.y. atsakovo praneÅ¡imas Sodrai apie darbo sutarties nutraukimÄ , vėliau ryÅ¡ium su nedarbingumo laikotarpiu datos nukėlimas, darbo užmokesčio neskaičiavimas, nereikalavimas [raÅ¡tu] ar kitais bÅ«dais atvykti į darbÄ , pagaliau informacija gauta iÅ¡ Sodros, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo įformintas nuo 2009-06-06, bei ieÅ¡kovės įsidarbinimas nuo 2009-06-22 į kitÄ darbÄ , UAB „ADCOM“, bei ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė atsakovo įmonėje neprašė nėštumo ir gimdymo atostogų, visi Å¡ie veiksmai patvirtino, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo atsakovo įmonėje pagal Å¡alių susitarimÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove I. A. nutraukta pagal DK 125 str. 1 d. nuo 2009-06-06.Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys teismo posėdžio apeliacinėje instacijoje metu pripažino, kad su ieÅ¡kove atsakovas UAB „Bomba“ pilnai atsiskaitė 2010-02-09, sumokėdamas 7255,79 Lt, todėl reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ atmestini.

IeÅ¡kovė prašė priteisti procesines palÅ«kanas, t.y. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo neiÅ¡mokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos [CK 6.210 str.] ir atsakovas Å¡ias iÅ¡mokas pervedė ieÅ¡kovei tik 2010-02-09, todėl yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovės naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 7255,79 Lt sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, 2010-01-04 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, t.y. 2010-02-09.IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti jai vidutinį atlyginimÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

             LR DK 141 str. numato darbdavio pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ . DK 141 str. 3 d. nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Tokiu bÅ«du pripažinus, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove Å¡alių sutarimu nutraukta nuo 2009-06-06, jai priklausytų vidutinis atlyginimas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Atmestinas atsakovo argumentas, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės, t.y. dėl to, kad ji raÅ¡tu neatsisakė DK 132 str.

įtvirtintos garantijos, t.y. aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios nutraukti darbo sutartį jos nėštumo metu, bei po susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo nuo susitarime nurodytos datos 2009-06-02, pateikė du nedarbingumo pažymėjimus, reiÅ¡kiančius, kad darbo sutartis su ja negali bÅ«ti nutraukta, bei pasiskundė Valstybinei darbo inspekcijai, apkaltindama atsakovÄ neteisėtu jos atleidimu, su ja nebuvo atsiskaityta 2009-06-06. Kaip jau aukščiau pasisakė teisėjų kolegija, DK 132 str. taikymas yra imperatyvus darbdavio atžvilgiu, tačiau moters valios bÅ«ti atleistai pagal Å¡alių susitarimÄ , visiÅ¡kai neįtakoja.

Kadangi abi Å¡alys buvo pasirašę susitarimÄ atleisti ieÅ¡kovę nuo nurodytos datos iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu, todėl atskiro ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo dar kartÄ praÅ¡yti jÄ atleisti Å¡alių susitarimu ar praÅ¡ymo netaikyti jos atžvilgiu DK 132 str. 1 d., pateikti ieÅ¡kovei įstatymas nereikalauja. Nedarbingumo pažymėjimo pateikimas darbdaviui yra numatytas darbo kodekse ir ieÅ¡kovė turėjo teisę jį pateikti, tuo tarpu kreipimasis į Valstybinę darbo inspekcijÄ yra darbuotojo teisės dėl jo tariamai pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti pagrindu nepriteisti ieÅ¡kovei vidutinio atlyginimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl termino iki kada priteistinas vidutinis atlyginimas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , teisėjų kolegija ima už pagrindÄ aplinkybę, jog toks Å¡alių susitarimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo buvo pasiraÅ¡ytas iÅ¡ dalies dėl tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu pardavė atsakovo UAB „Bomba“ akcijas. Todėl ieÅ¡kovė galėjo aiÅ¡kiau savo veiksmais prisidėti prie tokio darbo sutarties nutraukimo tinkamo įforminimo.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės neatvykimas, ar atvykus tinkamas neįforminimas nurodytÄ datÄ , t.y. 2009-06-02, ar po pirmojo nedarbingumo pažymėjimo pasibaigimo datos, t.y. 2009-06-06, darbo sutarties nutraukimo, jos nepasidomėjimas ilgÄ laikÄ , kodėl su ja neatsiskaitoma, pagaliau nereikalavimas jai priklausančių iÅ¡mokų, kai tuo tarpu pati laikė esanti atleista nuo 2009-06-06, rodo jos netinkamÄ požiÅ«rį atsakovo atžvilgiu, todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, bei aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nuo 2009-06-22 įsidarbino kitoje įmonėje UAB „Adcom“ ir gavo darbo užmokestį, tai patvirtina medžiaga, gauta iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, bei vadovaujantis CK 1.5 įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti vidutinį atlyginimÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki jos įsidarbinimo į kitÄ darbovietę datos, t.y. 2010-06-21 ir tai sudarytų 1457,50 Lt.

Atitinkamai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 1457,50 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-01-04 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kovės naudai priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi Å¡alis siejo darbiniai santykiais, kuriuos reguliuoja specialios darbo kodekse esančios normos. Teisėjų kolegija sutinka, kad darbo kodekso normos yra privatinės teisės dalykas ir jos pagrindu kylančių teisinių santykių aiÅ¡kinimui gali bÅ«ti atskirais atvejais subsidiariai taikomos civilinio kodekso nuostatos, tačiau nesant tarp Å¡alių prievolinių santykių, nėra pagrindo darbdaviui mokėti įstatyme nustatyto dydžio palÅ«kanų už kokios tai prievolės neįvykdymÄ .

Dėl neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad atsakovas neteisėtai atnaujino ieÅ¡kovės darbo sutarties galiojimÄ , taip siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo ir vidutinio atlyginimo už pavėlavimÄ sumokėjimo, vengiant iÅ¡duoti dokumentus, reikalingus motinystės paÅ¡alpai skaičiuoti, ieÅ¡kovei sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , turėjo neigiamos įtakos jos emocinei ir dvasinei bÅ«klei, sukėlė netikrumo ir nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ , bei neužtikrintumÄ savo ateitimi, dėl ko jai, 34 nėštumo savaitę, įvyko prieÅ¡laikinis gimdymas.

Tokiu bÅ«du ji patyrė didelę nematerialinę žalÄ , nes niekas negali atpirkti patirtų iÅ¡gyvenimų dėl ne laiku gimusio kÅ«dikio gyvybės, jos pačios sunkios fizinės bÅ«senos, negalėjimo maitinti kÅ«dikio savo pienu, kitų jos vaikų iÅ¡gyvenimo dėl ieÅ¡kovės.            Šis ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas.            LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos kompensacijos sÄ lygos, pagrindai ir dydis nustatomi vadovaujantis CK 6.250 str.

įtvirtintais kriterijais bei pagrindais. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnioji teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių Å¡aliai, suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbÄ , atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir t.t., tad ir keliami griežtesni teisių ir pareigių bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ darbdaviui piktnaudžiauti įgalinimais.

Tai ypač svarbu dėl to, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso socialinė, materialinė ir psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2006).       Vertinant ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, dėl patirtos neturtinės žalos, teismas neturi pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovės nurodytų atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių bei jos minimo fakto, t.y. 2009-09-17 gauto iÅ¡ atsakovo raÅ¡to apie tai, kad darbo sutartis su ja nenutraukta.

Ä®vertinus minėto raÅ¡to turinį, jo tekstas pats savaime negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip sukeliantis kokius tai dvasinius iÅ¡gyvenimus. Minėtu raÅ¡tu darbdavys pranešė ieÅ¡kovei, kad su ja darbo sutartis nenutraukta, kadangi ji yra pateikusi pažymÄ apie nėštumÄ , todėl taikytinas DK 132 str. 1 d. ir, kaip matyti iÅ¡ vėlesnių atsakovo veiksmų, darbo sutarties nutraukimas su ieÅ¡kove buvo įformintas nuo datos, kai pasibaigė jos nėštumo ir gimdymo atostogos. Aplinkybė, jog įvertinus raÅ¡to turinį, galima bÅ«tų laikyti, kad ieÅ¡kovė dirba dvejose darbo vietose [pas atsakovÄ ] ir naujoje, kurioje ieÅ¡kovė savo noru įsidarbino, pati savaime niekaip nepablogina ieÅ¡kovės padėties ir negali sukelti kokių tai nepatogumų, kuriuos galima bÅ«tų vertinti, kaip dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Toks praneÅ¡imas greičiau galėtų bÅ«ti vertinamas, kaip bÅ«tinumas papildomai pasiaiÅ¡kinti su buvusiu darbdaviu apie situacijÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo įforminimo, galimai pareikalausiantis papildomų laiko sÄ naudų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovei nuo 2009-06-22 įsidarbinus į kitÄ darbÄ , jos socialinė, materialinė padėtis, bei jos teisė į darbÄ taip pat nebuvo pažeistos. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, skaičiuodama iÅ¡mokas susijusias su nėštumo ir gimdymo atostogomis, rėmėsi turima informacija ir tinkamai apskaičiavo paÅ¡alpos dydį.

Byloje pateikta Epikrizė [b.l. 11, t.1] patvirtina, kad prieÅ¡laikinis gimdymas buvo sÄ lygotas ne atsakovo kokių tai neteisėtų veiksmų, o pačios ieÅ¡kovės fiziologinių priežasčių. Epikrizėje nurodyta, kad „Amnezija- pirmas spontaninis persileidimas, du normalÅ«s gimdymai, vienas prieÅ¡laikinis gimdymas. Å io nėštumo metu 20 savaitę gydyta nuo gresiančio persileidimo“. Kaip matyti iÅ¡ pačios klinikinės diagnozės ieÅ¡kovė turėjo įgimtÄ infekcijÄ -pneumonijÄ .

Tokiu bÅ«du, iÅ¡ pateikto medicininio dokumento galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra duomenų ir apie tai, kad bÅ«tent kokie tai atsakovo veiksmai pagilino, sustiprino tas sveikatos problemas, kurios yra nurodytos epikrizėje ar lėmė prieÅ¡laikinį gimdymÄ ir su tuo susijusius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas iÅ¡ dalies ir priimamas dalyje naujas sprendimas, t.y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, perskirstytinas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas.

IeÅ¡kovė pateikė 2344,38 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų pirmos instancijos teisme, apmokėjimÄ patvirtinantį kvitÄ . IÅ¡ dalies patenkinant ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jai priteistina dalis turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju teisingas ir protingas yra 1172,19 Lt dydžio ieÅ¡kovės iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimas, t.y. praÅ¡omų iÅ¡laidų sumažinimas per pusę, atsižvelgiant į priteistų reikalavimų dalį, bylos sudėtingumÄ , pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir pobÅ«dį, teismo posėdžių skaičių.

Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad jis turėjo 5082 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmos instancijos teisme ir 1210 Lt apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš dalies patenkinti, todėl nepatenkintų reikalavimų dalyje atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, todėl tuo pačiu principu ir aukščiau paminėtais kriterijais jos mažinamos per pusę ir priteistina atsakovo naudai 3146 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės. Bylose dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ieškovai (darbuotojai) atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.).

Å iuo sprendimu ieÅ¡kovei priteisiama 1457,50 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, todėl nuo Å¡ios sumos apskaičiuotas žyminis mokestis turi bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ (CPK 96 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Â panaikinti iÅ¡ dalies ir dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovės I.

A. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui UAB „BOMBA“ (duomenys neskelbtini) patenkinti iÅ¡ dalies ir pripažinti, kad darbo sutartis su I. A. nutraukta pagal DK 125 str. 1 d. nuo 2009 m. birželio 6 d.Priteisti ieÅ¡kovei I. A. iÅ¡ atsakovo UAB „BOMBA“ vidutinį atlyginimÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo jos atleidimo dienos, t.y. 2009-06-07 iki 2009-06-21, viso 1457,50 Lt [vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis litus 50 centų]. Priteisti ieÅ¡kovei I. A. iÅ¡ atsakovo UAB „BOMBA“ 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1457,50 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-01-04 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti ieÅ¡kovei I.

A. iÅ¡ atsakovo UAB „BOMBA“ 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo sumokėtos ieÅ¡kovei 7255,79 Lt iÅ¡mokos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-01-04 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, t.y. 2010-02-09.Priteisti ieÅ¡kovei I. A. iÅ¡ atsakovo UAB „BOMBA“ 1172,19 Lt [vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt du litus 19 centų] bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti atsakovui UAB „BOMBA“ iÅ¡ ieÅ¡kovės I. A. 3146 Lt [tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus] bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „BOMBA“ 43,72 Lt [keturiasdeÅ¡imt tris litus 72 centus] bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Â kitoje dalyje palikti nepakeistÄ .Teisėjai                                                    Andrius Ignotas                                                                                                                                  Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė