2021-09-01 Nr. AB-17513-3-62-3-01325-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2337-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01325-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-332332 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ (toliau – ir Įsakymas) paskirtą tarnybinę nuobaudą papeikimą į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįstai per griežta ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. 2020 m. kovo 4 d. pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas – patruliavo kartu su (duomenys neskelbtini) E. D. (toliau – E. D.) nustatytu maršrutu nuo 18 val. iki 6 val. Jų ekipažo šaukinys buvo „1738“. Tarnybos metu jie turėjo 10 iškvietimų, surašė 2 administracinių nusižengimų protokolus, suteikė socialinę pagalbą trims asmenims.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad apie 2 val. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad į globos namus, esančius Purienų g. 2, negrįžo nepilnametė globotinė. Į nurodytą pranešimą pareiškėjas vyko nuo Islandijos pl. 209. Pareiškėjas teigė, kad šioje vietoje būna dažni radijo ryšio trukdžiai, todėl galimai reikėjo sustoti, kad būtų galima patikslinti ieškomos nepilnametės išvaizdos apibūdinimą. Po to pareiškėjas nurodytame rajone vykdė nepilnametės paiešką. Paieška buvo vykdoma dviejų ekipaže buvusių pareigūnų jėgomis. Jei pareiškėjas kartais nuleisdavo galvą, tuomet paiešką tęsdavo kolega E. D. Jie buvo sustoję prie vienos merginos, tačiau tai nebuvo ieškoma nepilnametė. Pareiškėjas nesutiko, kad paieška buvo vykdoma visiškai netinkamai ir kad jo elgesyje bei paieškos veiksmuose stokota susikaupimo ir atidumo.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Kauno AVPK 2020 m. balandžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-31 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) konstatuota, jog tik kartas nuo karto pareiškėjas pakeldavo galvą ir žvilgsnį nukreipdavo langų link – t. y. intensyviai pro automobilio langus nestebėjo tamsoje esančios aplinkos bei neužtikrino, kad tarnybinio automobilio salone garso ar vaizdo įrašų metu nebūtų naudojami papildomi triukšmo šaltiniai (magnetolos, radijo imtuvai, kiti garsus skleidžiantys prietaisai turėjo būti išjungti). Pareiškėjas teigė, kad paieška buvo vykdoma iš esmės tinkamai, nes pagal duotą informaciją ekipažas apvažiavo visą rajoną, prie vienintelės sutiktos merginos buvo sustoję, o daugiau duomenų, kurie leistų tiksliai žinoti kur ieškoti namo negrįžusios merginos, nebuvo pateikta.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesiekia išvengti teisinės atsakomybės, o tik teigia, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) ir nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir švelnesnę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nevertintos aplinkybės, susijusios su galimybe paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – tai, jog toks pareiškėjo poelgis niekam jokių sunkių neigiamų pasekmių nesukėlė, materialinė žala nebuvo padaryta, per tarnybos laiką pareiškėjas buvo skatintas 8 kartus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tiesioginių vadovų pareiškėjas charakterizuojamas kaip gerai susipažinęs su pareigybės aprašymu ir norminiais dokumentais, reglamentuojančiais patrulių darbą, pavestas užduotis vykdo tiksliai ir laiku, pareiškėjo tarnybinė veikla už 2018 ir 2019 metus įvertinta labai gerai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriant tokią griežtą tarnybinę nuobaudą, turi būti vertinama ir tarnybinės nuobaudos atitikimas bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

6. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal Kauno AVPK Patrulių rinktinės vado tarnybinį pranešimą. Prisijungus prie pareiškėjo tarnybiniame automobilyje sumontuotų vaizdo kamerų įrašų stebėjimo programos, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas nuo 2020 m. kovo 5 d. 2 val. 46 min. iki 2 val. 57 min. Vaizdo duomenys patvirtino, kad pareiškėjas ir jo porininkas (E. D.) užsiima visai ne su tarnybos funkcijomis susijusiais veiksmais. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip pareiškėjas sėdi tarnybinio automobilio keleivio vietoje ir galimai žiūri bei klauso filmą rusų kalba. Vėliau darbo rezultatų ataskaitoje pareiškėjas ir jo porininkas (E. D.) nurodė, kad vykdė asmens paiešką. Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš tarnybinio automobilio nuo 2020 m. kovo 5 d. 2 val. iki 3 val. 5 min. buvo matyti, kad pareigūnai važinėja gatvėmis tarnybos metu žiūrėdami filmus rusų kalba ir taip aplaidžiai vykdė savo tarnybos funkcijas – dingusių asmenų paiešką.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2016 m. sausio 29 d. Kauno AVPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-125, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatas (6.1. p., 6.2. p., 6.3. p., 6. 8. p.) ir Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) skirtos automobilinės, mobilios vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkto reikalavimus ir tyčia padarė tarnybinį nusižengimų.

9. Atsakovas pažymėjo, jog tarnybinės nuobaudos griežtumą lėmė ta aplinkybė, jog pažeidimo padarymo momentu pareiškėjas buvo patrulio vyresnysis, kuris buvo atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą. Pareiškėjas buvo atsakingas ne tik už tinkamą savo tarnybinių pareigų atlikimą, bet ir už viso ekipažo darbą, todėl jo tarnybinė atsakomybė vertinta griežčiau ir pagrįstai jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą tenkino visiškai – pakeitė Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą į įspėjimą.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos (papeikimo) pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog jam buvo paskirta aiškiai per griežta nuobaudos rūšis, ir prašo paskirtą nuobaudą pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas iš esmės tarnybinį pažeidimą pripažįsta, jo sudėties neneigia, teismas vertino tik tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimo už padarytą pažeidimą pagrįstumą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir nurodė, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) VI skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, (toliau – ir Tvarkos aprašas).

13. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas tarnybinio tyrimo metu konstatavo, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, taip pat atsižvelgęs į pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes (pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba daugiau kaip 20 metų – nuo 1996 m. gruodžio 2 d., o dabartines pareigas eina nuo 2016 m. vasario 1 d; pareiškėjas charakterizuojamas iš esmės labai gerai (detaliai susipažinęs su pareigybės aprašymu ir norminiais dokumentais reglamentuojančiais patrulių darbą, sugebantis logiškai mąstyti ir gerai orientuojasi įvairiose situacijose, pavestas užduotis vykdantis tiksliai ir laiku); pareiškėjas iškilusias problemas sprendžia pasitaręs su vadovu, su vadovo pagalba nusistato teisingus veiklos prioritetus, tinkamai surašo administracinės teisės pažeidimų protokolus ir įformina eismo įvykius; pareiškėjas noriai bendrauja su kolektyvo nariais, draugiškas, nesistengia sureikšminti savo atlikto darbo rezultatų, į dalykinę kritiką reaguoja tinkamai; pareiškėjas skatintas 8 kartus ir tarnybinių nuobaudų neturi), konstatavo, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, nebuvo grubus, jokių sunkių pasekmių nesukėlė, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui aiškiai per griežta ir neproporcinga tarnybinė nuobauda. Atsižvelgęs į tai, teismas Įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą (papeikimą) pakeitė į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – įspėjimą

III. 14. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti tarnybinę nuobaudą (papeikimą) į švelnesnę – įspėjimą prieštarauja Statuto nuostatoms, nes Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta tokia tarnybinė nuobauda (įspėjimas), t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti įvykdytas.

16. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, nėra pernelyg griežta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo nuostatas (6.1 p., 6.2 p., 6.3 p., 6.8 p.), taip pat Aprašo 11 punkto reikalavimus ir tyčia padarė tarnybinį nusižengimą.

17. Atsakovas akcentuoja, kad nuobaudos griežtumą lėmė tai, jog pareiškėjas buvo patrulio vyresnysis, kuris buvo atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą. Pareiškėjas buvo atsakingas ne tik už tinkamą savo tarnybinių pareigų atlikimą, bet ir už viso ekipažo darbą, todėl jo tarnybinė atsakomybė vertinta griežčiau ir pagrįstai jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

18. Pareiškėjas A. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo asmenybę ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, padarė teisėtą išvadą, jog Įsakymu paskirta nuobauda yra per griežta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. Ž. atsakovo Kauno AVPK viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-332332 paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) pakeista į švelnesnę nuobaudą (įspėjimą), pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo asmenybę, padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, ir ją pakeitė į įspėjimą.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sušvelnino tarnybinę nuobaudą, nes atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, Įsakymu paskirta nuobauda nėra per griežta, nes pareiškėjas buvo patrulio vyresnysis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta tarnybinė nuobauda „įspėjimas“, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti įvykdytas.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o ginčijama tik paskirtos nuobaudos rūšis.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

25. Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5486-556/2019).

26. Tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatų. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

27. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, privalėdamas užtikrinti visuomenės saugumą, vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą, atskleidimą, teikti pagalbą asmenims dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, vykdyti ieškomų asmenų paiešką, be to, kaip policijos patrulio ekipažo vyresnysis, būdamas atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, 2.07 val., ekipažui pradėjus vykdyti paiešką pagal nepilnametės dingimo aplinkybes, tinkamai nevykdė minėtos paieškos: nuo 2.10 val. iki 2.48 val. pareiškėjo elgesyje ir paieškos veiksmuose stokota susikaupimo, atidumo, nuo 2.10 val. iki 2.48 val. pareigūnas klausėsi (žiūrėjo), juokėsi iš rusų kalba vykusioje humoro laidoje skambančių tekstų, dainų, tik kartas nuo karto pakeldavo galvą (nuo l sek, iki 3, 4, 5 sek.) ir žvilgsnį nukreipdavo langų link, t. y. intensyviai pro automobilio langus nestebėjo tamsoje esančios aplinkos (gatvių, įvažiavimų į kiemus, teritorijos aplink pastatus, stovinčius automobilius ir pan.) ir neužtikrino, kad tarnybinio automobilio salone garso ar vaizdo įrašų metu nebūtų naudojami papildomi triukšmo šaltiniai (magnetolos, radijo imtuvai, kiti garsus skleidžiantys prietaisai turėjo būti išjungti). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo nuostatas (6.1. p., 6.2. p., 6.3. p., 6.8. p.), Aprašo 11 punkto reikalavimus ir tyčia padarė tarnybinį nusižengimą.

28. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjui buvo skirta griežtesnė tarnybinė nuobauda (papeikimas) dėl to, kad pareiškėjas buvo patrulio vyresnysis, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šis teiginys nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, nei Įsakyme, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokios aplinkybės (pvz., kokias teisės aktų normas, reglamentuojančias patrulio vyresniojo veiklą, pažeidė pareiškėjas) nėra nurodytos.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekyla abejonių, jog toks pareiškėjo elgesys, kai jis, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, nepakankamai atidžiai ir atsakingai vykdo Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, yra netoleruotinas, tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padarė nesunkų teisės pažeidimą, vienkartinio pobūdžio, pareiškėjas vidaus tarnyboje eina pareigas nuo 1996 metų, o dabartines pareigas eina nuo 2016 metų, buvo skatintas 8 kartus, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų apie tai, kad kitas Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir užduotis pareiškėjas būtų vykdęs neatidžiai, neatsakingai ar būtų nustatyti kiti darbo trūkumai, yra akivaizdu, kad papeikimas – neproporcinga poveikio priemonė.

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų matyti, kad nagrinėjant, ar pareiškėjui šiuo atveju buvo paskirta proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui poveikio priemonė, buvo įvertinti svarbūs faktoriai – pareiškėją charakterizuojanti medžiaga, pažeidimo pobūdis, tai, kad nėra tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių (jų nenurodo ir atsakovas).

31. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo padarytą nusižengimą ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

32. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl paskirtos nuobaudos griežtumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių bylos faktais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda.

33. Atsakydama į atsakovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima įvykdyti, teisėjų kolegija pažymi, kad Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, jog pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje. Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodytų tarnybinių nuobaudų sąraše nėra numatyta tokia tarnybinė nuobauda kaip įspėjimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš 2020 m. rugsėjo 30 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio, tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo galima spręsti, kad teismas vertino, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma pakeisti Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą (papeikimą) ir skirti pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs „įspėjimą“ vietoj „pastabos“, padarė akivaizdų rašymo apsirikimą.

34. Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) keičiama į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-332 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ A. Ž. paskirtą tarnybinę nuobaudą papeikimą pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė