2019-04-10 Nr. AB-9051-3-61-3-03135-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-105-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03135-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. G. (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, VKEKK, atsakovas) 2016 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. O3-202 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-202).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nutarimas Nr. O3-202 yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 55, 56 ir 57 punktams, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimais, taikomais individualaus administracinio akto motyvavimui (Bendrovė ne kartą Komisijai nurodė priežastis, objektyviai neleidžiančias įvykdyti reikalavimo pateikti bazinės šilumos kainos dedamųjų projektą (toliau – ir Projektas), tačiau šios aplinkybės nei Pažymoje, nutarime Nr. O3-202 nevertintos).

3. Nutarimas Nr. O3-202 yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, nes priimtas dėl konkretaus subjekto – Bendrovės – teisių ir pareigų, t. y. dėl Bendrovės prašymo netenkinimo. Nutarime Nr. O3-202 konstatuojama, kad Bendrovė pažeidė reguliuojamos veiklos nuostatas, t. y. nesilaikė Metodikos 82.1.1 punkte nustatytų terminų ir tvarkos, taigi nutarimas Nr. O3-202 tiesiogiai liečia Bendrovės teises ir interesus. Be to, pažeidimo konstatavimas pareiškėjui sukuria tiesioginius padarinius, nes pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalį, pakartotinio pažeidimo padarymas per paskutiniuosius 12 mėnesių laikytinas sunkinančia aplinkybe. Taigi Bendrovei ir toliau negalint parengti ir pateikti Projekto per Komisijos nustatytą 30 d. terminą, nutarime Nr. O3-202 konstatuotas pažeidimas būtų traktuojamas kaip Bendrovės atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas nutarimas tiesiogiai pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus, nes daro žalą jos turtiniams interesams, Bendrovė turi subjektinę teisę ginčyti nutarimą Nr. O3-202 kaip individualų administracinį aktą.

4. Pažymi, kad skundžiamas nutarimas Nr. O3-202 yra neteisėtas, nes pažeidžia Metodikos 55 punktą, prieštarauja Metodikos 56 (56.4), 57 (57.7) ir 58 punktams. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte prašė Savivaldybės nurodyti jos poziciją dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų laikotarpio, t. y. 3 ar 5 metams turėtų būti apskaičiuotos bazinės šilumos kainos dedamosios. Šias aplinkybes, kad Bendrovė nežinojo Savivaldybės pozicijos dėl to, kokiam laikotarpiui tarp 3 m. ir 5 m. turėtų būti apskaičiuotos šilumos bazinės kainos dedamosios, ir kad dėl to kreipėsi į Savivaldybę dar 2016 m. balandžio 6 d., Bendrovė nurodė Komisijai 2016 m. balandžio 22 rašte.

Pati Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte nurodė Savivaldybei, jog Savivaldybė privalo pasirinkti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpį ir apie tai informuoti Bendrovę, rengiančią bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą, taip pat paragino Savivaldybę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir pareiškėją apie Savivaldybės poziciją dėl bazinės šilumos kainos laikotarpio. Taigi Bendrovė, atsakydama į Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. raštą, nurodė iš Savivaldybės vis dar negavusi informacijos apie Savivaldybės poziciją dėl to, kokiam laikotarpiui nuo 3 m. iki 5 m.

Projektą turėtų rengti Bendrovė. Pareiškėjui taip pat nepateikta informacija, ar Savivaldybė Komisijai pateikė atsakymą į Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą. Šias aplinkybes Bendrovė, be kita ko, nurodė ir 2016 m. birželio 22 d. rašte ir Komisijos 2016 m. birželio 30 d. vykusio posėdžio metu, informuodamas Komisiją, kad dėl šių aplinkybių Pažyma yra nepagrįsta, nes Bendrovė objektyviai negalėjo parengti Projekto, nežinodama, kokiam laikotarpiui Projektas turėtų būti rengiamas, kai būtent Savivaldybės kompetencija yra nuspręsti dėl to, kokiam laikotarpiui 3 m. ar 5 m. ribose turėtų būti parengtos ir patvirtintos bazinės šilumos kainos dedamosios.

Nepaisydama to, Komisija nutarime Nr. O3-202 nusprendė pritarti Pažymai, ignoruodama Bendrovės nurodytas aplinkybes, ir konstatuoti, kad Bendrovė neva pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. laiku nepateikė projekto dėl bazinės šilumos kainos dedamųjų nustatymo, ir privalo pateikti per 30 dienų Projektą, nors neįmanoma pateikti pilnaverčio Projekto be Savivaldybės duomenų apie kainos galiojimo laikotarpį. Taigi nutarimas Nr. O3-202 iš esmės nesuderinamas su Metodikos 55 punktu ir yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.

5. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Savivaldybei nurodė, kad dar 2015 m. lapkričio 23 d. raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama gauti Savivaldybės šilumos ūkio strategijos Kazlų Rūdos mieste darbo grupės 2015 m. spalio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 26, siekdama susipažinti su priežastimis ir argumentais, dėl kurių nepritarta Bendrovės pateiktam investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015 m.–2016 m. planui, tačiau 2016 m. balandžio mėn. joks atsakymas dar nebuvo gautas. Bendrovė nurodė, kad investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui. Šias aplinkybes, kad Bendrovė nežinojo Savivaldybės pozicijos, dėl kokių priežasčių nepritarta Bendrovės parengtam investicijų planui, ir šiuo klausimu dar 2016 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Savivaldybę, Bendrovė nurodė Komisijai 2016 m. balandžio 22 d. rašte. Pati Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte nurodė Savivaldybei, jog investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui, taip pat paragino Savivaldybę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir Bendrovę apie Savivaldybės poziciją dėl investicijų derinimo. Taigi pareiškėja, atsakydama į Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. raštą, nurodė iš Savivaldybės vis dar negavusi informacijos apie Savivaldybės poziciją dėl to, kokios priežastys lėmė, kad Savivaldybė netvirtino Bendrovės parengto investicijų plano. Pareiškėjai taip0 pat nepateikta informacija, ar Savivaldybė Komisijai pateikė atsakymą į Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą. Šias aplinkybes pareiškėja, be kita ko, nurodė ir 2016 m. birželio 22 d. rašte, informuodama Komisiją, kad dėl šių aplinkybių Pažyma yra nepagrįsta, nes pareiškėjas objektyviai negalėjo parengti Projekto, neturėdamas duomenų, kokios investicijų plane numatytos aplinkybės lėmė Savivaldybės nepritarimą investicijų planui. Atsižvelgiant į tai, kad investicijų plano duomenys naudojami tiek nustatant pastoviąsias, tiek kintamąsias sąnaudas, tiek ir įvertinant investicijų grąžą.

6. Nepaisydama to, Komisija nutarime Nr. O3-202 pritarė Pažymai, ignoruodama pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ir konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. laiku nepateikė Projekto, ir privalo pateikti per 30 dienų Projektą, nors neįmanoma pateikti pilnaverčio Projekto be Savivaldybės duomenų apie kainos galiojimo laikotarpį. Taigi nutarimas Nr. O3-202 iš esmės nesuderinamas su Metodikos 56, 57 ir 58 punktais, įtvirtinančiais, jog investicijų planas ir jo vykdymas yra vienas iš kriterijų apskaičiuojant bazinės šilumos kainos dedamąsias, taip pat ir pastoviąsias bei kintamąsias sąnaudas, ir neįmanoma pateikti pilnaverčio projekto be Savivaldybės duomenų apie investicijas, o todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

7. Pareiškėjas nurodo, kad nutarimas Nr. O3-202 yra neteisėtas, nes neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Bendrovė ne kartą nurodė Komisijai priežastis, dėl kurių Komisijos nurodytu laiku objektyviai negalėjo pateikti Projekto, šias priežastis svarbiomis pripažino ir Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte. Be to, Bendrovė informavo Komisiją, kad dėl nurodytų ir šiame skunde išsamiai atartų aplinkybių kreipėsi į Savivaldybę, tačiau atsakymo negavo. Nurodytos aplinkybės visiškai nevertintos Pažymoje. Bendrovė, atsakydama į Pažymą, dar kartą nurodė, jog nėra gavusi informacijos, būtinos Projekto parengimui, taip pat informacijos, ar Savivaldybė atsakė į Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą.

Nepaisant to, priimant skundžiamą nutarimą šios aplinkybės nevertintos, o Bendrovei taip ir nepateikta informacija, ar Savivaldybė pateikė savo poziciją dėl bazinės šilumos kainų dedamųjų projekto laikotarpio bei investicijų derinimo. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė 2016 m. balandžio 22 d. rašte prašė Komisijos įvertinti susiklosčiusią neapibrėžtą situaciją ir atidėti Filialo Kazlų Rūdoje Projekto parengimo terminą, kol civilinėje byloje Nr. 2-1261-728/2016 bus pateikti pirmosios instancijos teismo išaiškinimai dėl Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomos sutarčių galiojimo termino arba iki kol tarp šalių bus sudaryta taikos sutartis.

Komisija jokio atsakymo į 2016 m. balandžio 22 d. raštą iki skundo padavimo teismui dienos nepateikė. Tokią Komisijos poziciją pareiškėjas galėjo suprasti tik kaip pareiškėjo argumentų supratimą ir leidimą neteikti Projektų, kol neišsisprendė klausimai, susiję su neatliktomis Savivaldybės pareigomis (bazinės kainos dedamųjų galiojimo termino nustatymas ir investicijų plano patvirtinimas). Tokį pareiškėjo supratimą pagrindė ir Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštas Savivaldybei. Tuo atveju, jeigu Komisija būtų tokios nuomonės, kad Bendrovė privalo bet kokiu atveju pateikti Projektą, Komisija apie tai privalėjo informuoti Bendrovę, atsakydama į 2016 m. balandžio 22 d. raštą, tačiau to nepadarė.

Bendrovė tik iš Pažymos pirmą kartą sužinojo, kad Komisija vis tik laikosi nuomonės (apie kurią pareiškėjas niekada nebuvo informuotas), kad Bendrovės 2016 m. balandžio 22 d. rašte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti Projekto pateikimą. Taigi Bendrovė negali būti laikoma pažeidusi reguliuojamas veiklos sąlygas, kai pati Komisija jos neinformavo, kad Bendrovė privalo pateikti Projektą, nepaisydama Savivaldybės neveikimo.

8. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija, priimdama nutarimą Nr. O3-202, neįvertino esminių aplinkybių, kurias pati 2016 m. gegužės 9 d. rašte pripažino svarbiomis, objektyviai nesudarančių galimybės Bendrovei parengti ir pateikti pilnaverčio Projekto. Taip pat Komisija neatsakė į Bendrovės 2016 m. balandžio 22 d. prašymą, dėl to Bendrovė iki pat Pažymos gavimo nežinojo Komisijos pozicijos. Dėl šių priežasčių nutarimas Nr. O3-202 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo individualiame akte nurodyti jo motyvus.

9. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Komisija 2013 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. O3-115 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padaliniui“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-115) nustatė Filialui Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2016 m. kovo 31 d. Bendrovė 2015 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1.2-790 pateikė prašymą bei argumentus dėl šilumos bazinės kainos projekto pateikimo termino atidėjimo, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. TS V(5)-2445 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje“ (toliau – ir sprendimas Nr. TS V(5)-2445) teisingumo priėmimo. Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. R2-3429 informavo Bendrovę, kad, atsižvelgus į užsitęsusį šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymą antriesiems bazinės kainos galiojimo metams dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, t. y. paaiškėjus, kad senoji Eglės katilinė Kazlų Rūdoje demontuota ir parduota, o Savivaldybės įmonės UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ atliktos naujos biokuro katilinės investicijos turi reikšmingą įtaką, nustatant kuro struktūrą ir šilumos kainos dedamąsias, bei atsižvelgus šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo terminus, Komisija neprieštarauja Bendrovės prašymui pratęsti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo. Komisija 2015 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. O3-664 (toliau – ir nutarimas Nr. O3-664) konstatavo minėto Savivaldybės sprendimo pažeidimus. Savivaldybė 2016 m. sausio 28 d. rašte Nr. SD-357(.4.14) pateikė Komisijai Savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. TS V(9)-2509 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. TS V(9)-2509), kuriame pašalino nutarime Nr. O3-664 nurodytus pažeidimus. Komisija 2016 m. vasario 19 d. nutarime Nr. O3-53 konstatavo, kad Savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 27 d. sprendime Nr. TS V(9)-2509 šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų.

11. Įvertinus Bendrovės prašytą papildomą Projekto pateikimo terminą, jis turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d., tačiau Bendrovei nepateikus Projekto, Komisija pakartotinai 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-1020 paragino pateikti Projektą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos. Bendrovė nepateikė Filialo šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto nei per Metodikoje nustatytus, nei per Komisijos suteiktus papildomus terminus. Komisijos Šilumos ir vandens departamento skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė nepateikė Projekto, 2016 m. birželio 22 d. parengė Pažymą ir nutarimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ projektą ir šiuos dokumentus pagal Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarime Nr. O3-47 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 64 punktą paskelbė viešai Komisijos interneto svetainėje www.regula.lt bei 2016 m. birželio 22 d. rašte Nr. R2-(VV)-1682 informavo Bendrovę apie posėdžio medžiagos paskelbimą. Bendrovė 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 1.21-525, kuris Komisijoje gautas 2016 m. birželio 28 d., pateikė pastabas dėl Pažymos ir nutarimo projekto. Komisijos posėdyje, vykusiame 2016 m. birželio 30 d., Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-202, kuriame konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto bei įpareigojo Bendrovę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo Nr. O3-202 įsigaliojimo ištaisyti jo 1 punkte nurodytą pažeidimą ir pateikti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą.

12. Komisija dėjo visas pastangas, siekdama geranoriškai, bendradarbiaudama su Bendrove, gauti Projektą, tokiu būdu užtikrinant, kad vartotojai šilumą gautų kainomis, kurios pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis, tačiau Bendrovei neatsižvelgiant į Komisijos prašymus ir nustatytus terminus, Komisija privalėjo imtis kitų priemonių, siekdama užtikrinti Įstatymo ir Metodikos nuostatų įgyvendinimą. Pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai išskiria vieną Metodikos nuostatą, tokiu būdu nesistemiškai ir klaidingai interpretuodama teisės normas. Bendrovė kaip prioritetinį nurodo Metodikos 55 punktą, nustatantį bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpį. Šis sąmoningas vienos nuostatos suabsoliutinimas nesuteikia teisės pareiškėjui subjektyviai interpretuoti jam teisės aktuose nustatytas pareigas.

13. Įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, kokioje bazinių kainų nustatymo stadijoje savivaldybių tarybos privalo priimti sprendimą dėl bazinių kainų galiojimo laikotarpio. Taigi, Projekto pateikimo stadijoje nesvarbu, kokiam laikotarpiui – 3, 4 ar 5 metams, skaičiuojama bazinė šilumos kaina. Šis laikotarpis yra svarbus kainų nustatymo stadijoje, Komisijai nustatant šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį. Nesvarbu, ar bazinė kaina galios 3 m. ar 5 m., Komisija vertins tik tuos Bendrovės duomenis, kurie nustatyti Metodikoje, todėl jokie Bendrovės veiklos pokyčiai per vėlesnius nei pirmi reguliavimo periodo metai įtakos bazinei šilumos kainai neturės. Bendrovės argumentas, kad nežinodama bazinės kainos galiojimo laikotarpio, kurio nenustatė Savivaldybė, ji negali pateikti pilnaverčio Projekto, vertintinas kaip nepagrįstas, akivaizdžiai neatitinkantis Metodikoje įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

14. Bendrovė, teikdama Projektą, Komisijai ir Savivaldybei gali teikti siūlymus dėl bazinių kainų galiojimo laikotarpio, kurį parenka Savivaldybių tarybos. Atitinkamai rengiamas ir bazinių šilumos kainų projektas, kuris projekto derinimo stadijoje gali būti tikslinimas, atsižvelgiant į tai, ar Savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl bazinės šilumos kainos taikymo laikotarpio. Taigi, Bendrovės nurodyta Projekto nepateikimo priežastis – bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio nežinojimas – yra neadekvati Įstatyme ir Metodikoje nustatytos pareigos nevykdymui pateisinti ir vertintina kaip nepagrįsta. Bendrovei laiku nepateikus Projekto ir pasibaigus nutarime Nr. O3-115 nustatytų bazinių kainų galiojimo laikotarpiui, neužtikrinama vartotojų teisė šilumos energiją gauti mažiausiomis sąnaudomis pagrįstomis kainomis, todėl Komisija, įvertinusi Bendrovės argumentus bei jų pagrįstumą, privalėjo imtis visų teisės aktuose nustatytų priemonių, kurios užtikrintų pagrindinių Įstatymo tikslų įgyvendinimą ir vartotojų teisių apsaugą.

15. Nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad negali pateikti Projekto, nes Savivaldybė nėra patvirtinusi Bendrovės investicijų plano, cituoja Metodikos punktus, kuriuose nurodyta, kad skaičiuojant bazinę šilumos kainą vertinama investicijų plano įgyvendinimas ir investicijų grąža. Metodikoje siekiama nustatyti tokį reguliavimą, kuris skatintų tiek šilumos tiekėją, tiek savivaldybę tinkamai vykdyti savo pereigas bazinių šilumos kainų projekto rengimo etape ir neužkirstų kelio vartotojams už šilumos energiją mokėti mažiausiomis sąnaudomis pagrįstą šilumos kainą. Savivaldybei nepatvirtinus investicijų plano Bendrovei nesudaroma kliūtis pateikti Projektą, todėl Bendrovės argumentas nesudaro jokio pagrindo atleisti jį nuo teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo. Komisija nutarimu Nr. O3-202 įgyvendino išimtinai Įstatymo 32 straipsnio 6 dalį ir Metodikos nuostatas ir negalėjo nukrypti, nustatyti kitokio teisinio reguliavimo, nei nustato įstatymai. Komisijos veiksmai, priimant nutarimą Nr. O3-202 ir įpareigojant Bendrovę per 30 dienų pateikti Projektą, atitinka Įstatyme nustatytus tikslus mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus ir kt. Komisija, įvertinusi Įstatyme reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirinko tinkamiausią abiejų šilumos ūkio subjektų interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimą.

16. Komisija pažymėjo, kad Nutarimas Nr. O3-202 atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus VAĮ 8 straipsnyje. Vertinant, ar nutarimo Nr. O3-202 teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai yra pakankami, būtina atsižvelgti į tai, jog šis nutarimas grindžiamas ne tik konkrečiomis teisės normomis, tačiau ir Komisijos atliktu faktinių aplinkybių bei situacijos vertinimu, kas yra neatskiriama nutarimo Nr. O3-202 dalis. Pažyma yra neatsiejama nutarimo Nr. O3-202 dalis, kurioje nurodomi nutarime pateikiamo sprendimo motyvai, argumentai, kiti duomenys, į kuriuos atsižvelgdama Komisija balsuoja ir pritaria / nepritaria pateiktam nutarimo projektui. Pažyma buvo užregistruota ir paskelbta viešai 2016 m. birželio 22 d., pastabos gautos 2016 m. birželio 28 d. Komisijos darbo reglamente nenustatyta pareiga koreguoti ar keisti jau paskelbtas pažymas, atsižvelgiant į gautas pastabas; tokios pastabos išklausomos ir vertinamos Komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti ir Bendrovės atstovai. Komisijos posėdyje 2016 m. birželio 30 d. dalyvavo Bendrovės atstovai ir jie pateikė tas pačias pastabas, kaip ir 2016 m. birželio 27 d. rašte, klausimo svarstymo metu buvo atsakyta į visas Bendrovės atstovų pateiktas pastabas, taip pat ir dėl bazinių šilumos kainų laikotarpio bei investicijų plano nebuvimo, Komisija išklausė Bendrovės atstovų ir, įvertinusi jų pateiktas pastabas bei Pažymos rengėjų atsakymus, nusprendė pritarti Pažymai bei parengtam nutarimo projektui. Tai, kad Komisija nesutiko su Bendrovės pastabomis ir atitinkamai nepakoregavo Pažymos ir nutarimo projekto ar nepriėmė kitokio sprendimo negu nutarimas Nr. O3-202, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo motyvų trūkumo. Skundžiamo nutarimo priėmimo motyvai ir teisinis reglamentavimas išliko tokie patys, kaip ir nurodyta Pažymoje ar nutarimo projekte, todėl nutarimas Nr. O3-202 atitinka visus VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Komisija 2013 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. O3-115 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padaliniui“ nustatė Filialui Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamąsias iki 2016 m. kovo 31 d. Bendrovė 2015 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1.2-790 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ prašė dėl objektyvių ir nuo Bendrovės nepriklausančių aplinkybių atidėti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 dienų terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo.

Bendrovė nurodė, kad Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo. Minėtame sprendime nustatytų Filialo Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų skaičiavimai, kuriuose įvertinama ne pačios Bendrovės atlikta investicija į biokuro katilinę, turės reikšmingos įtakos Projekto parengimui. Užsitęsus daugiau kaip metus Bendrovės dar 2014 m. birželio 30 d. rašte Nr. 1.21-550 pateikto šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto (toliau – ir Perskaičiavimo projektas) nagrinėjimui ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms, Bendrovė buvo priversta ne tik teikti nemažai papildomos informacijos, bet ir Perskaičiavimo projektą, kas pareikalavo iš Bendrovės specialistų papildomų darbo laiko sąnaudų ir didino administracinę naštą.

Be to, spalio mėn. buvo gautas sprendimas Nr. TS V(5)-2445, priimtas, nesilaikant Perskaičiavimo projekte pateiktų skaičiavimų, todėl Bendrovės specialistai, negavę visos būtinos informacijos iš Savivaldybės, atliko sprendime Nr. TS V(5)-2445 nustatytų šilumos kainos dedamųjų teisingumo įvertinimą ir pateikė argumentuotas pastabas Komisijai. Įvertinus paminėtas, nuo Bendrovės nepriklausančias aplinkybes (Bendrovė negalėjo žinoti / nuspėti, jog Perskaičiavimo projektas bus nagrinėjamas daugiau kaip metus) ir vis dar neturint galutinio sprendimo dėl Perskaičiavimo projekto, Projektas negali būti parengtas ir pateiktas per teisės aktuose nustatytus terminus.

Nutarime Nr. O3-115 nustatytų šilumos kainų dedamųjų (pagal jas nustatytų šilumos kainų) faktinis taikymas pradėtas tik nuo 2013 m. liepos 1 d., sistemiškai analizuojant teisės aktus, antros bazinės kainos dedamųjų reguliavimo periodas baigiasi 2016 metu birželio 30 d., t. y. pratęsus Projekto pateikimo terminą, naujų bazinės šilumos kainų dedamųjų nustatymui vis tiek lieka daugiau kaip 5 mėnesiai.

19. Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. R2-3429 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ informavo Bendrovę, kad, atsižvelgus į užsitęsusį šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymą antriesiems bazinės kainos galiojimo metams dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, t. y. paaiškėjus, kad senoji Eglės katilinė Kazlų Rūdoje demontuota ir parduota, o Savivaldybės įmonės UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ atliktos naujos biokuro katilinės investicijos turi reikšmingą įtaką, nustatant kuro struktūrą ir šilumos kainos dedamąsias, bei atsižvelgus į šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo terminus, Komisija sutinka pratęsti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo. Komisija 2015 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. O3-664 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ nutarė konstatuoti, kada sprendime Nr. TS V(5)-2445 šilumos kainos dedamosios nustatytos, nesilaikant Metodikos 74.4, 74.5 ir 75.2 punktų, taip pat nurodė, kad Savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepašalinus nutarime nurodytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.

20. Teismas nurodė, kad Savivaldybė 2016 m. sausio 27 d. sprendime Nr. TS V(9)-2509 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. TS V(9)-2509) nustatė Filialo Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio). Komisija 2016 m. vasario 19 d. nutarime Nr. O3-53 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų“ nutarė konstatuoti, kad sprendime Nr. TS V(9)-2509 šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280„Dėl naujos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio“ Savivaldybei, be kita ko, nurodė, kad: šilumos tiekėjui nežinant vietos savivaldybės tarybos pasirinkto šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpio, neįmanoma parengti Projekto, todėl atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus Bendrovė prašo pateikti Savivaldybės poziciją (tarybos sprendimą) dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų laikotarpio (3 m. ar 5 m.); Bendrovė 2015 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 3.5-657 kreipėsi į Savivaldybę, prašydama gauti Savivaldybės Šilumos ūkio strategijos Kazlų Rudos mieste darbo grupės (toliau – ir Darbo grupė) 2015 m. spalio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 26, siekdama susipažinti su priežastimis / argumentais, kuriais vadovaudamasi Darbo grupė nepritarė Bendrovės 2015 m. rugsėjo 28 d rašte Nr. 3.5-541 pateiktam Investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015 m.–2016 m. planui, tačiau Bendrovė iki šiol negavo Savivaldybės atsakymo; pažymėtina, kad investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui.

21. Komisija 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-(Š)-1020 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ nurodė Bendrovei kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos, pateikti Projektą, informuodama, kad nustatytos informacijos nepateikimas Komisijai, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimas, remiantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas inicijuoti sankcijos skyrimo procedūrą energetikos įmonei ir skirtį piniginę baudą.

Rašte Nr. R2-(Š)-1020), be kita ko, nurodyta: Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. R2-3429 informavo Bendrovę, kad neprieštarauja Bendrovės prašymui pratęsti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo; Komisija 2015 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 03-664 konstatavo, kad sprendime Nr. TS V(5)-2445 šilumos kainos dedamosios nustatytos su pažeidimais, o 2016 m. vasario 19 d. nutarime Nr. 03-53 konstatavo, kad sprendime Nr. TS V(9)-2509 šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų;

įvertinus Bendrovės prašytą papildomą Projekto pateikimo terminą, t. y. per 30 dienų nuo Komisijos patvirtinimo, kad Savivaldybės tarybos sprendime šilumos kainos (kainos dedamosios) nustatytos be pažeidimų, Projektas turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d., tačiau Komisija jo nėra gavusi. Bendrovė 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 1.2-330 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ Komisijai, prašė Komisijos įvertinti susiklosčiusią neapibrėžtą situaciją ir atidėti Filialo Kazlų Rūdoje Projekto parengimo terminą, kol civilinėje byloje Nr. 2-1261-728/2016 bus pateikti pirmosios instancijos teismo išaiškinimai dėl Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomos sutarčių galiojimo termino arba šioje byloje tarp šalių bus sudaryta taikos sutartis, o tuo atveju, jeigu Komisija spręstų, kad atidėti Projekto rengimo nurodytam periodui nėra pakankamo pagrindo, įvertinus išsamaus ir pagal galiojančius teisės aktus Projekto parengimui reikalingas laiko sąnaudas, taip pat į kitas Bendrovės pagal galiojančius teisės aktus turimas neatidėliotinai vykdyti prievoles (šiuo metu susitelkta į reguliacinės apskaitos sistemos (RAS) ataskaitų parengimą už 2015 m.), gavus privalomą Savivaldybės poziciją jai pateiktais klausimais, t. y. dėl Savivaldybės tarybos pasirenkamo Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio galiojimo bei dėl pateikto investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį plano, Bendrovė tokią poziciją atitinkantį Projektą galėtų pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės pozicijos pateikimo.

Bendrovė Komisijai nurodė, kad Tarp Savivaldybės ir Bendrovės yra kilęs civilinis ginčas dėl šilumos ūkio nuomos sutarčių termino ir galiojimo, Savivaldybė ieškinyje prašo panaikinti susitarimus dėl nuomos sutarčių termino pratęsimo, Bendrovė priešieškinyje prašo pripažinti susitarimus dėl nuomos sutarčių negaliojimo tik tiek, kiek susitarta pratęsti nuomos terminą ilgesniam negu 10 m. terminui, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą. Esant tokioms teisinio neapibrėžtumo aplinkybėms, šiuo metu neaišku, kiek ilgai Filialas galės / turės vykdyti šilumos tiekimo veiklą Kazlų Rūdos savivaldybėje, yra sudėtinga parengti teisingą, galiojančius teisės aktus atitinkantį Projektą, paremtą ateities veiklos gairėmis, planuojamais pokyčiais, numatytomis veiklos efektyvinimo priemonėmis naujam reguliavimo periodui, be to, dėl tokios situacijos Bendrovė negali priimti konkrečių veiklos sprendimų, kurie gali daryti įtaką konkretiems Projekto skaičiavimams.

Pagal Įstatymą šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatomos ne trumpesniam kaip 3 m. ir ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui, kurį pasirenka savivaldybių tarybos. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280 pateikė Savivaldybei prašymą pateikti savo sprendimą dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio, tačiau atsakymo nėra gavusi. Bendrovė rašte Nr. 1.2-280 prašė Savivaldybę pateikti jos poziciją / išaiškinimus, dėl kokių priežasčių Savivaldybė nepritarė Bendrovės 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 3.5-541 pateiktam Investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015–2016 planui.

Minėtas investicinio plano suderinimas ar aiškiai įvardijamos tokio plano nederinimo priežastys taip pat reikšmingi išsamaus Projekto pagal Metodikos reikalavimus parengimui.

22. Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-1319 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ paragino Savivaldybę tinkamai vykdyti jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas ir prašė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir Bendrovę apie Savivaldybės poziciją dėl šilumos bazinės kainos laikotarpio ir investicijų derinimo.

23. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė nepateikė Projekto, kuris, po termino pratęsimo turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d., o jo nepateikus Komisija 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-(Š)-1020 paragino Bendrovę pateikti Projektą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto Nr. R2-(Š)-1020 gavimo dienos, tačiau Projektas nebuvo gautas, 2016 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. O5-166 „Dėl pažeidimo, vykdant Komisijos reguliuojamą veiklą“ nurodė, kad Bendrovė, nepateikdama Projekto nei per Metodikoje nustatytus, nei per Komisijos suteiktus papildomus terminus, nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, ir, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, Metodikos 82.1.1 punktu, pasiūlė Komisijai pritarti parengtam nutarimo, kuriame konstatuojamas reguliuojamos veiklos pažeidimas ir nustatomas pažeidimo pašalinimo terminas, projektui. Pažymoje nurodyta, kad į posėdį kviečiami Bendrovės ir Savivaldybės atstovai, Pažyma paskelbta interneto svetainėje www.regula.lt.

24. Bendrovė, atsakydama į Pažymą, 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 1.21-525 „Dėl 2016-06-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos ir vandens departamento šilumos skyriaus pažymos Nr. O5-166“ nurodė, kad Pažymoje nurodyti faktai neatitinka tikrovės, o formuluojamos išvados / siūlomas Komisijos nutarimo projektas apie neva Bendrovės reguliuojamos veiklos pažeidimą neturi jokio pagrindo, todėl siūlė Komisijai nepritarti nepagrįstai Pažymai. Pažymoje neteisingai / nevisiškai išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės, Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-1319 Savivaldybei ir Bendrovei išdėstyta pozicija, dėl kurios Bendrovė objektyviai negali parengti / pateikti Filialo Kazlų Rūdoje Projekto.

Pažymoje nurodoma, kad Bendrovė nepateikė Projekto per Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-(Š)-1020 nurodytus terminus. Pažymoje nepasisakoma, kad į minėtą Komisijos raštą buvo atsakyta Bendrovės 2016 n balandžio 22 d. rašte Nr. 1.2-330, be kita ko, išsamiai paaiškinant, jog: šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatomos pagal Įstatyme nustatytą tvarką ne trumpesniam kaip 3 m. ir ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui, kurį pasirenka savivaldybių tarybos. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280 pateikė Savivaldybei prašymą pateikti savo sprendimą dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio, tačiau atsakymas negautas;

Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280 kreipėsi į Savivaldybę dėl jos pozicijos / išaiškinimų, kodėl Savivaldybė nepritarė Bendrovės 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 3.5- 541 pateiktam Investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015–2016 planui. Minėtas investicinio plano suderinimas ar aiškiai įvardijamos tokio plano nederinimo priežastys yra taip pat reikšmingi išsamaus Projekto pagal Metodikos reikalavimus parengimui. Bendrovė taip pat informavo Komisiją, kad gavus privalomą Savivaldybės poziciją jai pateiktais klausimais, t. y. dėl Savivaldybės tarybos pasirenkamo Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio galiojimo bei dėl pateikto investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį plano, Bendrovė tokią poziciją atitinkantį Projektą galėtų pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės pozicijos pateikimo.

Atsižvelgdama į Projekto pateikimo terminus, Bendrovė prašė apie Komisijos priimtus sprendimus šiame rašte nurodytais klausimais informuoti kaip galima greičiau. Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-1319 aiškiai nurodė Savivaldybei, kad Savivaldybė privalo pasirinkti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpį ir apie tai informuoti Bendrovę, rengiančią Projektą, taip pat Savivaldybės taryba yra subjektas, priimantis sprendimą dėl investavimo krypčių, o investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui, todėl Komisija paragino Savivaldybę tinkamai vykdyti jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas ir prašė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir Bendrovę apie Savivaldybės poziciją dėl bazinės šilumos kainos laikotarpio ir investicijų derinimo.

Tuo atveju, jeigu Komisija gavo Savivaldybės atsakymą į savo raštą, apie tai Bendrovės neinformavo, apie tai nenurodė ir Pažymoje. Bendrovė jokio atsakymo iš Savivaldybės nei dėl Projekto parengimui būtino Savivaldybės sprendimo dėl bazinės kainos laikotarpio, nei dėl investicijų derinimo negavo.

25. Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, Metodikos 82.1.1 punktu, atsižvelgdama į Pažymą, 2016 m. birželio 30 d. nutarime Nr. O3-202 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ nutarė, kad UAB „Litesko“ pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto ir nurodė UAB „Litesko“ ištaisyti šio nutarimo 1 punkte nurodytą pažeidimą ir pateikti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą per 30 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo.

26. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Pareiškėjas laiku nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto, todėl pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto. Šis nutarimas grindžiamas Pažyma, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas negrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, t. y. kad pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas vertino, kad Komisija, vadovaudamasi gero administravimo principu, buvo suteikusi pareiškėjui galimybę minėtą projektą teikti per ilgesnį laiko tarpą, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė. Pareiškėjo nurodomi kiti Metodikos punktai šiuo atveju nėra reikšmingi, nes pareiškėjo pareiga laiku teikti Projektą yra besąlyginė. Be to, pareiškėjas turi teikti Projektą, kurį vėliau visuomet galima koreguoti, todėl jo teiginiai, esą, kitos institucijos neteikė reikiamų duomenų, nėra pagrįsti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III. 27. Pareiškėjas UAB „Litesko“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neįvertintos aplinkybės, susijusios su skunde pateiktais reikalavimais ir teisiniais motyvais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą sprendimą, dėl to jis naikintinas.

29. Pareiškėjo teigimu, sprendime neįvertinta, kad nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo sudėties. Komisija, vertindama, ar ūkio subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus, be kita ko, turėtų vertinti ne tik objektyvias, bet ir subjektyvias aplinkybes. Priešingu atveju tai būtų nesuderinama su Komisijos kaip priežiūros subjekto, kuriam pavesta teikti metodinę pagalbą ir konsultacijas, funkcijomis. Baudžiant ūkio subjektus be kaltės, būtų iškreipta administracinės atsakomybės taikymo (administracinio baudimo) sistema. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje formuojama nuosekli pozicija, jog ekonominių sankcijų taikymas reiškia būtent administracinės atsakomybės taikymą, taigi, jų atžvilgiu turėtų būti taikomos tokios pat taisyklės ir garantijos kaip ir administracinės atsakomybės taikymo atveju.

30. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta prielaida, neva pareiga teikti bazinės kainos projektą yra besąlyginė, todėl neturėtų būti vertinami kiti aspektai, pavyzdžiui, susiję su pareiškėjo kalte, yra nepagrįsti. Sprendime nevertinta, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja Metodikos 55 punkto nuostatoms, nurodant, neva tai nėra reikšminga. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka.

31. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas nurodyti Savivaldybės poziciją dėl pareiškėjo filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų laikotarpio, t. y. 3 ar 5 metams turėtų būti apskaičiuota bazinės šilumos kainos dedamosios. Šias aplinkybes, kad pareiškėjas nežinojo Savivaldybės pozicijos dėl to, kokiam laikotarpiui, tarp 3 ir 5 metų, turėtų būti apskaičiuotos šilumos bazinės kainos dedamosios, ir dėl to yra kreipęsis į Savivaldybę dar 2016 m. balandžio 6 d., pareiškėjas Komisijai nurodė 2016 m. balandžio 22 d. raštu.

Pažymi, kad pati Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte nurodė Savivaldybei, jog ji privalo pasirinkti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpį ir apie tai informuoti Bendrovę, rengiančią bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą. Komisija taip pat paragino Savivaldybę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir pareiškėją apie Savivaldybės poziciją dėl bazinės šilumos kainos laikotarpio. Pareiškėjas, atsakydamas į Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. raštą, nurodė iš Savivaldybės vis dar nėra gavęs informacijos apie Savivaldybės poziciją dėl to, kokiam laikotarpiui nuo 3 iki 5 metų šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą turėtų rengti pareiškėjas.

Pareiškėjui tai pat nebuvo pateikta informacija dėl to, ar Savivaldybė Komisijai pateikė atsakymą į Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą, kuriuo Komisija taip pat prašė Savivaldybės nurodyti, kokiam periodui turėtų būti apskaičiuotos bazinės šilumos kainos dedamosios. Šias aplinkybes pareiškėjas, be kita ko, nurodė ir 2016 m. birželio 22 d. rašte ir Komisijos 2016 m. birželio 30 d. posėdžio metu, informuodamas Komisiją, kad dėl šių aplinkybių Pažyma yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjas objektyviai negalėjo parengti šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto, nežinodamas, kokiam laikotarpiui šis projektas turėtų būti rengiamas, kai būtent Savivaldybės kompetencija yra nuspręsti dėl to, kokiam laikotarpiui trejų ar penkerių metų ribose turėtų būti parengtos ir patvirtintos bazinės šilumos kainos dedamosios.

Nepaisant to, Komisija Nutarimu nusprendė pritarti Pažymai, ignoruodama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ir konstatuoti, kad jis neva pažeidė Metodikos 82.1.1 p., t. y. laiku nepateikė projekto dėl bazinės šilumos kainos dedamųjų nustatymo, ir privalo pateikti per 30 dienų bazinės kainos dedamųjų projektą, nors neįmanoma pateikti pilnaverčio projekto be Savivaldybės duomenų apie kainos galiojimo laikotarpį. Tokiu būdu priimtas Nutarimas yra iš esmės nesuderinamas su Metodikos 55 punktu, įtvirtinančiu, kad būtent Savivaldybė turi pasirinkti, kokiam laikotarpiui bus nustatomos bazinės šilumos kainos dedamosios, ir neįmanoma pateikti pilnaverčio projekto be Savivaldybės duomenų apie kainos galiojimo laikotarpį.

32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi jame nevertintas skundžiamo nutarimo prieštaravimas Metodikos 56, 57 ir 58 punktų nuostatoms. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Komisijos nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, kadangi motyvacija yra nurodyta Pažymoje. Komisija, priimdama Nutarimą, neįvertino esminių aplinkybių, kurias pati 2016 m. gegužės 9 d. rašte pripažino svarbiomis, objektyviai nesudarančiomis galimybės pareiškėjui parengti ir pateikti pilnaverčio bazinės šilumos kainos dedamųjų projekto. Taip pat Komisija neatsakė į pareiškėjo 2016 m. balandžio 22 d. prašymą, dėl to pareiškėjas iki pat Pažymos gavimo nežinojo Komisijos pozicijos. Dėl šių priežasčių Komisijos Nutarimas pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

33. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir jų nevertino, buvo priverstas apeliaciniame skunde pateikti susiklosčiusios situacijos, šalių veiksmų teisinį vertinimą ir analizę, pateikti argumentus dėl kaltės vertinimo ir administracinės atsakomybės sistemos ir joje taikomų baudžiamajame procese egzistuojančių garantijų, kadangi nesitikėjo, jog pirmosios instancijos teismas neatliks jokio teisinio aplinkybių vertinimo. Taigi pareiškėjas tik plačiau paaiškino savo argumentus įrodinėdamas, kodėl 2017 m. kovo 22 d. sprendimas yra nepagrįstas, o ne pateikė absoliučiai naują teisinį ar faktinį pagrindą, kaip tai nepagrįstai savo atsiliepime nurodo Komisija. Pažymi, kad pareiškėjo teisės nurodyti papildomus teisinius pagrindus ABTĮ neriboja. Pareiškėjas nekeičia ir nenurodo naujų faktinių aplinkybių, t. y. nekeičia faktinio skundo pagrindo. Papildomas teisinių aplinkybių išplėtojimas apeliaciniame skunde buvo nulemtas pirmos instancijos teismo sprendimo ir yra susijęs su šio sprendimo nepagrįstumu, todėl Komisijos teiginiai, neva šios teisinės aplinkybės, susijusios su administracinės atsakomybės sistema, yra naujos, nepagrįstas.

34. Akcentuoja, kad atsakomybės taikymo funkcija, kaip ūkio subjektų priežiūros srities dalis, apima ne tik patį galutinį sprendimą skirti sankciją, bet ir visą su galimu pažeidimu susijusių aplinkybių tyrimą, iki tol priimamus nutarimus ūkio subjekto atžvilgiu. Be to, jokie Komisijos teisės aktai nenustato, kokią procedūrą vykdant yra priimami nutarimai, kuriais konstatuojami pažeidimai, jei tai nepatenka į poveikio priemonės/sankcijos skyrimo sritį. Todėl nesutinka, jog nutarimas, kuris konstatuoja pažeidimą kaip neginčijamą faktą, nepriskirtinas baudimo funkcijai, kadangi tokiu atveju būtų apribotos ūkio subjektų teisės gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų ir naudotis procesinėmis garantijomis.

35. Pažymi, kad Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia savo teisės aktų interpretaciją, su kuria pareiškėjas kategoriškai nesutinka. Kadangi detali informacija išdėstyta pareiškėjo apeliaciniame skunde, nenurodo nesutikimo argumentų ir palaiko savo apeliacinį skundą bei jame išdėstytus reikalavimus bei motyvus visoje apimtyje.

36. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

37. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais, atsižvelgė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei teisės normomis pagrįstą sprendimą.

38. Atsakovo teigimu, šioje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas skundžiamo nutarimo neteisėtumo motyvus, remiasi iš esmės kitomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos, analizuotos ir vertintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei kitu teisiniu reglamentavimu, t. y. pareiškėjas pakeitė skundo pagrindą ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ nuostatas, kad apeliacinės instancijos teisme negalima keisti ar papildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Komisijos nuomone, toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu pagrindinius administracinio proceso principus ir piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis.

39. Pažymi, kad pareiškėjas naujai teikiamomis aplinkybėmis bando įrodyti, kad Komisija, konstatuodama Bendrovės padarytą pažeidimą, turėjo įvertinti ir subjektyviąją pažeidimo pusę, tai yra kaltę. Pareiškėjas pažeidimo konstatavimo procedūrą prilygina sankcijos skyrimui, kuriam, pareiškėjo teigimu, taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir baudžiamajam procesui. Komisija nesutinka su šiais argumentais, kadangi Bendrovei nebuvo pradėta sankcijos skyrimo procedūra. Sankcijų skyrimo taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta sankcijos skyrimo procedūros pradžia, t. y. protokolo surašymo momentas. Šiuo atveju pareiškėjui protokolas surašytas nebuvo, todėl visi pareiškėjo argumentai ir nurodyta teismų praktika, susijusi su sankcija, neatitinka faktinės bylos situacijos. Akcentuoja, kad Bendrovei nebuvo taikytos absoliučiai jokios poveikio priemonės, kadangi ji įvykdė skundžiamame nutarime nustatytą įpareigojimą ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padalinio bazinių šilumos kainų projektą. Atkreipia dėmesį, kad šio projekto pateikimo metu pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis teigė negali pateikti bazinių šilumos kainų projekto, nebuvo išnykusios. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėjo būti pagrįsta priežastimi nevykdyti besąlyginės teisės normos, t. y. nepateikti projekto.

40. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi aplinkybė, jog motyvuojamoji dalis yra nedidelės apimties, nesudaro pagrindo teigti, kad joje netinkamai išdėstyti motyvai ir vertinimas. Teismas tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes nustatė, kad Metodikos nuostatos, pagal kurias reguliuojamas šilumos tiekėjas privalo likus 5 mėnesiams iki reguliavimo periodo pabaigos teikti Komisijai naujų šilumos bazinių kainų projektą, yra besąlyginės, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos Metodikoje nustatytos pareigos vykdymui. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į Bendrovės prašymus ir siekdama padėti jai įgyvendinti Metodikos reikalavimus, suteikė papildomus terminus prievolei įvykdyti. Be kita ko, kaip Komisija nurodė procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, pateiktą bazinių šilumos kainų projektą galima tikslinti ir koreguoti ir šia teise naudojasi beveik visi šilumos tiekėjai, kurių kainas nustato Komisija. Todėl sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas turi teikti projektą, kurį vėliau visuomet galima koreguoti, todėl jo teiginiai, esą, kitos institucijos neteikė reikiamų duomenų, nėra pagrįsti.

41. Komisija pažymi, kad savalaikis bazinių kainų projekto pateikimas užtikrina sklandų kainų nustatymo procedūros vykdymą, tokiu būdu realizuojant Įstatyme nustatytą kainų pagrįstumo būtinosiomis mažiausiomis sąnaudomis principą. Komisija, kaip valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą atliekanti institucija, be kita ko, atsakinga už šilumos tiekėjų, realizuojančių daugiau kaip 10 GWh per metus, bazinių kainų nustatymą, privalo imtis visų priemonių, kurios užtikrintų Įstatyme ir Metodikoje nustatytų reikalavimų vykdymą. Bendrovės filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padaliniui bazinė šilumos kaina buvo nustatyta 2013 m. balandžio 15 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-115 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padaliniui“. Šiuo nutarimu nustatytos bazinės kainos galiojo iki 2016 m. kovo 31 d. Naujos bazinės šilumos kainos projektą Komisijai ir Savivaldybei pareiškėjas privalėjo pateikti iki 2015 m. spalio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į Bendrovės prašymus, bazinių šilumos kainų projekto pateikimo terminą buvo ne kartą atidėjusi – suteikė papildomą 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo (bazinės šilumos kainos projektas turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d.) bei pakartotinai 2016 m. balandžio 11 d. raštu Nr. R2-1020 kreipėsi į pareiškėją ragindama pateikti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos. Taigi Komisija siekė geranoriškai, bendradarbiaujant su pareiškėju, gauti bazinės šilumos kainos nustatymo projektą, tokiu būdu užtikrinant, kad vartotojai šilumą gautų kainomis, kurios pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis. Bendrovei nepateikus projekto per nustatytus terminus, Komisija privalėjo imtis kitų priemonių, siekiant užtikrinti Įstatymo ir Metodikos nuostatų įgyvendinimą.

42. Komisija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja Metodikos nuostatoms, savo nesutikimą grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Pažymi, kad Savivaldybei nepatvirtinus investicijų plano, pareiškėjui nėra sudaroma kliūtis pateikti bazinių šilumos kainų projektą, todėl pareiškėjo nurodyti projekto negalėjimo pateikti argumentai nesudaro jokio pagrindo atleisti jį nuo teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo. Komisijos veiksmai priimant skundžiamą nutarimą ir įpareigojant pareiškėją per 30 dienų pateikti bazinių šilumos kainų projektą atitinka Įstatyme numatytus tikslus mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus ir kt. Tokiu būdu Komisija, įvertinusi Įstatyme reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirinko tinkamiausią abiejų šilumos ūkio subjektų interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimą.

43. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamo nutarimo prieštaravimo VAĮ nuostatoms, kadangi jis atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus VAĮ 8 straipsnyje. Skundžiamo nutarimo preambulėje nurodoma, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į Pažymą. Taigi vertinant Komisijos priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumą, turi būti vertinamas ne tik nutarimas, bet ir Pažyma. Pažymoje išanalizuota ir pateikta medžiaga, kurios pagrindu priimtas sprendimas. Pagal Komisijos darbo reglamento patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47, 59 punktą, Komisijos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų.

Pažyma yra neatsiejama skundžiamo nutarimo dalis, kurioje yra išdėstomi nutarime pateikiamo sprendimo motyvai, argumentai, bei kiti duomenys, į kuriuos atsižvelgdama Komisija balsuoja ir pritaria arba nepritaria pateiktam nutarimo projektui. Pagal teisės aktais nustatytas Komisijos funkcijas bei kompetenciją, Komisija priima sprendimus, kuriems pagrįsti dažnai reikalinga nurodyti ne tik teisės aktų normas, kuriomis vadovaujamasi, bet būtina pateikti ir skaičiavimus, lenteles bei kitus duomenis. Todėl minėtas reglamentas įtvirtina, kad posėdžiui pateikiamą medžiagą sudaro ne tik nutarimas, kuriame nėra tikslinga pateikti visus, sprendimo priėmimui aktualius duomenis, skaičiavimus, formules, analizes ir kt., bet ir pažyma.

Taigi, Pažyma yra neabejotinai laikytina sudėtine skundžiamo nutarimo dalimi. Pažyma buvo užregistruota ir paskelbta viešai 2016 m. birželio 22 d., kai tuo tarpu pastabos gautos 2016 m. birželio 28 d. Komisijos darbo reglamente nėra nustatyta pareiga koreguoti ar keisti jau paskelbtas pažymas atsižvelgiant į gautas pastabas. Tokios pastabos yra išklausomos ir vertinamos Komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti ir pareiškėjo atstovai. 2016 m. birželio 30 d. Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovai bei pateikė tas pačias pastabas, kaip ir 2016 m. birželio 27 d. raštu.

Klausimo svarstymo metu buvo atsakyta į visas pateiktas pastabas, įskaitant bazinių šilumos kainų laikotarpio bei investicijų plano nebuvimą. Tai, kad Komisija nesutiko su pareiškėjo pastabomis ir atitinkamai nepakoregavo Pažymos ir nutarimo projekto, ar nepriėmė kitokio sprendimo nei skundžiamas nutarimas, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo motyvų trūkumą. Skundžiamo nutarimo priėmimo motyvai ir teisinis reglamentavimas išliko tokie patys, kaip ir nurodyta Pažymoje ar Nutarimo projekte, todėl nutarimas atitinka visus VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-202 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. O3-202 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto.

46. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas laiku nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto, pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, reikalaujantį ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos pateikti Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą, pareiškėjo skundą atmetė.

47. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su skundo reikalavimais ir teisinių motyvų. Dėl to sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas nevertino, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidžia Metodikos 55, 56 ir 57 punktų nuostatas.

48. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

50. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

51. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, įvertinusi ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei skundžiamame sprendime nurodytiems argumentams, todėl papildomai jų nekartoja, o tik pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

52. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pastabas, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. <...>.

53. Metodikos 55 punkte numatyta, kad šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatomos Įstatyme numatyta tvarka ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Minėtą laikotarpį parenka atitinkamos savivaldybės taryba arba Ūkio subjektas Įstatyme numatytais atvejais. Metodikos 56 punkte numatyta, kad nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), atsižvelgiama į: atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtį paskutiniais trejais metais (56.1 p.); faktiškai suteiktų atitinkamų paslaugų (produktų) kiekius paskutiniais trejais metais (56.2 p.); lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes.

Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas didesnis nei Ūkio subjekto, Ūkio subjektui nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti šių sąnaudų apimtis. Jei Ūkio subjekto efektyvumas viršija atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumą, nustatoma Ūkio subjekto faktinių sąnaudų apimtis (56.3 p.); suplanuotus pokyčius Ūkio subjekto veikloje pirmaisiais reguliavimo periodo metais, įskaitant Investicijų plano įgyvendinimą, turėsiančius poveikio sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, apimčiai bei patiektinų paslaugų (produktų) kiekio apimčiai (56.4 p.); po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, turinčius įtakos sąnaudų dydžiui ir struktūrai (56.5 p.); priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą (56.6 p.);

Komisijos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Komisijos patvirtintu Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus (56.7 p.). Metodikos 57 punkte numatyta, kad pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliuojamo periodo metams nustatoma kaip Metodikos 57.1–57.7 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 57.8 punkte.

Pastoviųjų reguliuojamo periodo sąnaudų nustatymui taikomi Metodikos 39 punkte nustatyti apribojimai. Metodikos 57.3–57.4 punktų atvejais Ūkio subjektui efektyvumo užduotis nustato Reguliuojančioji institucija. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai (produktui), apimtis nustatoma atsižvelgiant į 57.1–57.8 punktuose nurodytus atitinkamus kriterijus.

54. Pagal Metodikos 82–82.1.1 punktus, šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo procedūra, kai šilumos tiekėjas realizuoja ne mažiau 10 GWh šilumos per metus: šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) atveju: šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Komisijai bei atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą. Bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos.

55. Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas: už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

56. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė Projekto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pareiga laiku pateikti Projektą yra besąlyginė, todėl pareiškėjo nurodyti kiti Metodikos punktai, į kuriuos, pareiškėjo teigimu, Komisija neatsižvelgė, nagrinėjamu atveju nepašalina teisės aktuose nustatytos pareiškėjo pareigos pateikti Projektą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Projekto pateikimo terminas, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, buvo ne kartą pratęstas. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė atsakovas, Bendrovė 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padalinio bazinių šilumos kainų projektą, nors aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis negalėjo pateikti Projekto, nebuvo išnykusios.

57. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Proceso šalių pateikti įrodymai, pagrindžiantys jų reikalavimus, jų interpretacija ir nuomonė dėl įrodymų galios nesaisto teismo, kadangi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3221/2012). Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

58. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė Projekto, todėl Komisijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

59. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su VAĮ 8 straipsnio pažeidimu priimant skundžiamą Įsakymą, teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

60. VAĮ 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

61. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamo Nutarimo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Pažymą, taigi, ji yra sudedamoji Nutarimo dalis. Todėl pareiškėjo argumentai minėtu klausimu yra nepagrįstai ir atmestini.

62. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su sankcijos skyrimu, kadangi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, Bendrovei nebuvo pradėta sankcijos skyrimo procedūra, protokolas nebuvo surašytas, jokios poveikio priemonės nebuvo taikytos. Kaip minėta, Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sankcija taikoma, jeigu pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, nebuvo pašalinti. Šiuo atveju pareiškėjas įvykdė skundžiamame Nutarime nustatytą įpareigojimą ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Projektą.

63. Apibendrindama nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktų ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, o apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

64. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas