fed9dd88-6ec5-4dc0-b782-4e7df85c4e01 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1141-1057/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45892-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G.

O. (G. O.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, reklamos gamintoju, administracine tvarka baustas, teistas: 1. 1999 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 271 straipsnio 2 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimÄ su turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2. 2002 m. spalio 17 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. 2003 m. spalio 24 d. teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 284 straipsnio l dalį, iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. 3. 2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Paskirta subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4. 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintÄ 30 parų areÅ¡to bausmę, jos atlikimÄ nustatant poilsio dienomis; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : G. O. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ Å¾mogui, t. y. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų, kurias atidarė nukentėjusysis S. G. (S. G.), žodinio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu nukentėjusiajam S. G.

į veidÄ , ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo savo bute ant grindų, po ko tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir užėjęs į buto vidų, jis gulinčiam nukentėjusiajam S. G. kumščiais sudavė ne mačiau 10 kartų į veidÄ ir krÅ«tinę. 2018 m. rugsėjo 23 d. apklaustas G. O. parodė, kad kartu su savo motina gyvena jiems priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) bute, jau apie pusę metų, nuomojamame bute, gyvena kaimynas S. G., kuris pastoviai, tiek dienos metu, tiek nakties metu garsiai leidžia muzikÄ , kuri jam ir, kiek žino, kitiems kaimynams trukdo ilsėtis.

Jau daug kartų kaimynai bandė Å¡nekėti su pastaruoju, kad jis neleistų garsiai muzikos, tačiau S. G. į tai nekreipia dėmesio. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.00 val. jis buvo savo bute nurodytu adresu, buvo iÅ¡gėręs 200 gramų degtinės. Tuo metu iÅ¡girdo kaip kaimynas iÅ¡ to pačio namo (duomenys neskelbtini) buto vėl pradėjo garsiai leisti muzikÄ , kuri jam trukdė ilsėtis. Dėl ko jis iÅ¡ savo buto, esančio 4 aukÅ¡te, išėjo į laiptinę, pakilo į 5 aukÅ¡tÄ bei pradėjo belstis į (duomenys neskelbtini) buto duris, iÅ¡ kurio sklido garsi muzika.

Tačiau nurodyto buto durų niekas neatidarė. Todėl jis 5 namo aukÅ¡te, laiptinėje, elektros skydinėje iÅ¡jungė elektrÄ (duomenys neskelbtini) butui bei nuėjo pas save į butÄ . Netrukus, bÅ«damas pas save bute, iÅ¡girdo, kad laiptinėje, 5 aukÅ¡te, kažkas atidarė elektros skydinę, todėl jis greitai vėl nuėjo į laiptinės 5 aukÅ¡tÄ . 5 namo aukÅ¡te, laiptinėje, prie elektros skydinės pamatė kaimynÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto S. G. Pastarajam pasakė, kad jis neleistų garsiai muzikos, kadangi tiek jam ir, kiek žino, kitiems jo kaimynams, jo muzika trukdo ilsėtis.

S. G. jam pasakė, kad jis muzikÄ ir toliau garsiai leis. Todėl jis supyko, tarp jo ir S. G. kilo žodinis ginčas, jie tarpusavyje apsižodžiavo bei jis 5 namo aukÅ¡te, laiptinėje, konflikto metu sudavė pastarajam kumščiu porÄ kartų į veidÄ dėl ko S. G. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis užėjo į savo buto koridorių, tačiau durų neuždarė. (Duomenys neskelbtini) buto koridoriuje S. G. vėl pradėjo sakyti, kad kaip leido garsiai muzikÄ taip ir leis, todėl jis užėjo pro atidarytas (duomenys neskelbtini) buto duris į nurodytÄ butÄ ir buto koridoriuje S. G. dar porÄ kartų kumščiu sudavė į krÅ«tinę.

Po ko iÅ¡karto nuėjo į savo butÄ . Dėl savo poelgio jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, norėtų kaimyno S. G. atsipraÅ¡yti, daugiau taip nesielgs (b. l. 76-77). 2019 m. vasario 22 d. papildomai apklaustas G. O. parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, tik dar papildomai nori nurodyti, jog 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.00 val., laiptinėje įvykusio konflikto metu kartÄ sudavė S. G. į veidÄ , ko pasėkoje jam iÅ¡ nosies ėmė bėgti kraujas. Kaimynas į jo pastabas dėl jo garsiai klausomos muzikos nereagavo, atsikalbinėjo, sakė, jog ir toliau muzikÄ garsiai klausysis, kas jam sukėlė dar didesnį pyktį.

Todėl jis užėjo į buto koridorių, kur jau stovėjo S. G., ten sudavė kumščiu jam į veido ir krūtinės sritį. Jis tikrai pamena kelis smūgius, bet neatmeta galimybės, kad jų galėjo būti ir daugiau. Kiek tiksliai kartų jis S. G. sudavė, nurodyti negali, nes pastarasis nuo jo smūgių dengėsi rankomis. Grįžus į namus, po kurio laiko į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai. Vienas iš policijos pareigūnų jo paklausė, ar jis sumušė S. G..

Jis tai patvirtino. Toliau nori nurodyti, jog po įvykio praėjus daugiau nei savaitei, jis atsitiktinai daugiabučio, kuriame gyvena, laiptinėje sutiko S. G. Jiedu pasikalbėjo, jis kaimyno atsiprašė už savo elgesį, jis jo už savo, po ko susitaikė ir S. G. nuo tada neturi jam jokių pretenzijų. Kaimynas nuo įvykio dienos daugiau garsiai muzikos nesiklauso, vieÅ¡osios rimties nepažeidinėja, todėl mano, kad daugiau konfliktų neturėtų kilti. PraÅ¡o jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, nes 2018 m. rugsėjo 22 d. konflikto metu neturėjo tikslo S. G. sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmÄ , tik norėjo jį sudrausminti.

Ikiteisminio tyrimo metu vyresnioji tyrėja L. S. supažindino jį su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. sausio 31 d. ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo Nr. 23400, kuriame nurodyta, jog S. G. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir suteiktų gydymo paslaugų kaina – 35,34 euro. Jis sutiko sumokėti minėtÄ sumÄ ir prideda tai patvirtinančio dokumento kopijÄ (1 lapas) (b. l. 84-85). 2019 m. vasario 25 d. apklaustas G. O. parodė, kad visiÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo.

Pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, nieko papildyti nenori. Sutinka ikiteisminį tyrimÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės jam nurodyta bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, tik norėtų papraÅ¡yti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo, kad leistų jam 40 parų areÅ¡to bausmę atlikti savaitgaliais, kadangi dirba ir nenorėtų prarasti darbo, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis (b. l. 93). 2018 m. rugsėjo 22 d. liudytojas S. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

Bute klausėsi muzikos. Ä® butÄ kažkas pasibeldė, jam atidarius duris, prie durų pamatė kaimynÄ iÅ¡ žemesnio aukÅ¡to. Jis ėmė priekaiÅ¡tauti, kad jis per garsiai klauso muzikÄ ir kumščiu jam sudavė smÅ«gį į veidÄ , dėl ko jis nugriuvo savo bute ant grindų. Tada kaimynas užėjo pas jį į butÄ ir pradėjo jam kumščiais smÅ«giuoti į veidÄ , į krutinę, sudavė ne mažiau 10 smÅ«gių, dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ . Jį sumušęs vyras (jam virÅ¡ 30 metų) išėjo į ketvirto aukÅ¡to butÄ .

Tik tada jis suprato, kad jis ten gyvena. Matė, kad tas vyras yra neblaivus. Jis iÅ¡kvietė policijÄ . Dėl Å¡io įvykio jis patyrė fizinį skausmÄ . Tas vyras, kuris jį sumušė, mano, kad jį primušė dėl to, kad jis klausėsi muzikos savo bute, nors kiti kaimynai neiÅ¡sakė jam niekada pretenzijų dėl muzikos. Atvykus policijos pareigÅ«nams jie tÄ kaimynÄ sulaikė (b. l. 1-3). 2019 m. sausio 30 d. apklaustas papildomai S. G. parodė, kad pasilieka prie duotų parodymų, tik dar norėtų detalizuoti tam tikras įvykio aplinkybes.

Kaip nurodė ankstesnėje apklausoje, 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.10 val. į jo buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė. Jam atsidarius duris, už jų stovėjo apie 30 metų amžiaus neblaivus vyras, kuris tiek lietuvių, tiek rusų kalba reiÅ¡kė jam pretenzijas dėl neva tai per garsiai klausomos muzikos. Jis jam paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu yra 12 val. dienos ir jis įstatymo nepažeidinėja. Mano, kad vyrui toks pasiaiÅ¡kinimas nepatiko, po ko jis jam tyčia vienÄ kartÄ kumščiu, kurios rankos nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, sudavė į veidÄ , ko pasėkoje jis bute nugriuvo ant grindų.

Kai atsistojo, minėtas vyras užėjo į buto vidų ir ten tyčia kumščiu, kurios rankos taip pat neįsidėmėjo, sudavė jam apie 10 smÅ«gių į veido bei krÅ«tinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Jis, gindamasis rankomis dengė veidÄ , kol vyras liovėsi smurtavęs jo atžvilgiu. Tuomet jis, nieko jam nesakęs, išėjo iÅ¡ jo buto ir laiptais nulipo iki 4 aukÅ¡to, kur matė, kad užėjo į vienÄ iÅ¡ ten esančių butų. IÅ¡ to suprato, kad tai yra toje pačioje laiptinėje gyvenantis asmuo.

Dėl įvykio jis iÅ¡kvietė policijÄ , o atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė butÄ , į kurį po smurto jo atžvilgiu užėjo jį sumušęs vyras. Jis su policijos pareigÅ«nais nuėjo iki minėto buto durų, kokiu numeriu jos pažymėtos jis tuo metu neįsidėmėjo. Jas atidarė tas pats vyras, kuris policijos pareigÅ«nams neneigė smurtavęs jo atžvilgiu, teigė jiems, kad jis garsiai klausėsi muzikos, o jam tai trukdė. Jis pamatęs jį, norėjo pulti jo atžvilgiu ir vėl smurtauti, tačiau to nepadarė, nes buvo pargriautas ir sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Kadangi ant jo veido buvo mėlynių bei kraujosruvų, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jis buvo apžiÅ«rėtas, jam buvo suteikta bÅ«tinoji pagalba ir toliau gydytis liudytojas buvo iÅ¡leistas į namus. Po kurio laiko sužalojimai sugijo, jis dėl jų daugiau į jokius medikus nesikreipė. Taip pat su tÄ dien jį užpuolusiu ir sumuÅ¡usiu vyru buvo susitikęs jo daugiabučio laiptinėje, jiedu pasikalbėjo, vyras dėl jam sukelto fizinio skausmo atsiprašė ir jis jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 16-17). 2019 m. sausio 29 d. apklaustas liudytojas A.

S. (A. S.) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 12.20 val. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas vykti į (duomenys neskelbtini), kur kaimynas sumušė pranešėjÄ . Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko S. G., kuris jiems paaiÅ¡kino, kad jį sumušė kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, kuris, pasak pranešėjo, sumušė jį dėl to, kad jis bute garsiai klausėsi muzikos. Ant S. G. veido matėsi akivaizdÅ«s smurto požymiai, t. y. buvo mėlynės ir kraujosruvos.

Kartu su pranešėju nuėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų ir į jas paskambinus, duris atidarė, kaip vėliau nustatyta G. O. Pranešėjas jiems nurodė, jog tai tikrai tas asmuo, kuris jį sumušė. G. O. bendraujant apie įvykio aplinkybes jiems neneigė, jog sumušė S. G. Pokalbio metu G. O. elgėsi agresyviai, kalbėdamas vartojo necenzūrinius žodžius, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o pamatęs už jų stovintį S. G. norėjo suduoti jam juos stumdamas nuo durų ir būdamas užsimojęs ranka, sugniaužęs kumščius.

Norėdami G. O. sutramdyti, jie panaudojo fizinę jėgÄ , pargriovė bute G. O. ant grindų ir uždėjo jam antrankius, sulaikė. Dėl sužalojimų S. G. buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pranešėjÄ iÅ¡vežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. G. O. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi (b. l. 22). Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pats kaltinamasis patvirtino, jog kilusio žodinio konflikto metu jis nukentėjusiajam S. G. sudavė į veidÄ , po ko užėjęs į jo butÄ nukentėjusiajam dar sudavė į veido ir krÅ«tinės sritį (b. l. 76-77, 84-85, 93). Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog po pirmojo smÅ«gio nukentėjusysis nukrito, o vėliau į veido ir krÅ«tinės sritį jam buvo suduota nemažiau 10 smÅ«gių, jis juto fizinį skausmÄ (b. l. 1-3, 16-17).

Svarbu pažymėti, jog nustatydamas G. O. kaltę teismas remiasi ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo, bet ir liudytojo A. S. parodymais. Nors liudytojas A. S. pats įvykio nematė, tačiau jam kaip policijos pareigÅ«nui atvykus į įvykio vietÄ , liudytojas A. S. matė ant nukentėjusiojo veido akivaizdžius smurto požymius, be to, nukentėjusysis bÅ«tent G. O. nurodė jam kaip smurtÄ naudojusį asmenį, o G. O. liudytojui pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 22). Pažymėtina, jog kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma ir netiesiogine tyčia.

BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Å iuo atveju kaltinamasis neturėjo tikslo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, buvo abejingas padarinių atžvilgiu, kaltinamajam nerÅ«pėjo, kad gali sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam.

Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia teigti, jog G. O. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu sutiko, prašė leisti areÅ¡to bausmę atlikti savaitgaliais (b. l. 95-96). Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pagrindams, sprendžia, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Dėl bausmės skyrimo Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibÅ«dina tai, kad yra administracine tvarka baustas, baudų nemoka (b. l. 46-52), teistas (b. l. 53-61), turi mažametę dukrÄ (b. l. 62).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o sunkina tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pažymėtina, jog su nukentėjusiuoju kaltinamasis susitaikė, žalÄ Valstybinei ligonių kasai atlygino (b. l. 88). BK 55 straipsnyje numatyta, jog pirmÄ kartÄ už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Vis tik teismas pažymi, jog kai kurie ankstesni kaltinamojo padaryti nusikaltimai buvo smurtinio pobÅ«džio, kaltinamasis yra teistas ir už sunkaus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis, 149 straipsnio 2 dalis).

Nors visi ankstesni teistumai yra iÅ¡nykę, vis tik tai, jog kaltinamasis konfliktÄ sprendė ne taikiais bÅ«dais, o jėga ir padarė dar vienÄ smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , parodo, jog Å¡iuo atveju reikalinga skirti su kaltinamojo izoliavimu nuo visuomenės susijusiÄ bausmę. Todėl teismas nustato 60 parų areÅ¡to bausmę. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esÄ s kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 40 parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 13.22 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.55 val. (b. l. 73, 82) iÅ¡bÅ«tas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama viena areÅ¡to parai. Atsižvelgiant į kaltinamojo praÅ¡ymÄ ir vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi teismas nustato areÅ¡to bausmės atlikimÄ savaitgaliais. Kiti procesiniai klausimai Proceso iÅ¡laidų byloje nėra. Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 35,34 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 27), tačiau kaltinamasis savanoriÅ¡kai atlygino žalÄ (b. l. 88), todėl procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio yra nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Diskas su BPC garso įrašais (b. l.

43) paliekamas saugoti prie bylos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pradėjus vykdyti bausmę panaikinama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pripažinti G. O. (G. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi leisti atlikti bausmę poilsio dienomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 13.22 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.55 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (vienÄ parÄ ), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama viena areÅ¡to parai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

DiskÄ su BPC garso įraÅ¡ais palikti saugoti prie bylos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti G. O., kad:

1. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areÅ¡tas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl Å¡ių paskirtos bausmės atlikimo sÄ lygų: areÅ¡tinės, kurioje bus atliekamas areÅ¡tas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areÅ¡tas, atvykimo į areÅ¡tinę ir iÅ¡leidimo iÅ¡ jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sÄ lygų. Apie susitarimo sÄ lygas Kalėjimų departamentas praneÅ¡a nuosprendį priėmusiam teismui ir areÅ¡tinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl areÅ¡to bausmės atlikimo sÄ lygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo praÅ¡ymu.

2. Poilsio dienomis atliekamÄ areÅ¡tÄ nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat Å¡venčių dienomis ir savo atostogų metu.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti areÅ¡tinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

4. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areÅ¡tinę atlikti bausmės ir nepranešė areÅ¡tinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija. IÅ¡aiÅ¡kinti G. O., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

2. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal gautÄ kaltinamojo praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Evelina Petraitienė Nuorašas tikras: