fed6b256-e5c2-46cd-a67c-26f642fde1ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-28774-566/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22097-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.10; 2.5.10.2.4.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovei J. O.,ieÅ¡kovės atstovei advokatei A. V.,atsakovo 236-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovei advokatei S. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

O. ieÅ¡kinį atsakovui 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nurodydama, kad ji yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto savininkė ir 236-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) narė. Nurodo, jog Bendrijos pirmininkė, pažeisdama Bendrijos įstatuose bei įstatyme nustatytÄ tvarkÄ , pranešė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. šaukia Bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, praneÅ¡imai apie susirinkimÄ buvo iÅ¡siųsti paÅ¡tu ne visiems Bendrijos nariams, be to, raÅ¡tu nebuvo pateikti nutarimų projektai. Nurodo, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime dalyvavusiems bendrijos nariams buvo praneÅ¡ta, kad susirinkimas neįvyko. Anot ieÅ¡kovės, kadangi susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti Bendrijos valdymo organų rinkimo ir bendro naudojimo objektų metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimo klausimus, apie visuotinį susirinkimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta visiems butų savininkams, o Bendrijos nariai turėjo bÅ«ti informuojami pasiraÅ¡ytinai supažindinant su susirinkimo suÅ¡aukimo data, vieta ir darbotvarke.

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime nebuvo renkamas susirinkimo pirmininkas, sekretorius, paskelbta darbotvarkė, nebuvo raÅ¡omas susirinkimo protokolas, kuriame bÅ«tų nutarta Å¡aukti pakartotinį susirinkimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, skelbtas 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas negali bÅ«ti laikomas įvykusiu, nes buvo pažeista susirinkimo suÅ¡aukimo ir pravedimo tvarka, Å¡is susirinkimas nesukÅ«rė prielaidų Å¡aukti pakartotinį susirinkimÄ , todėl 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas nelaikytinas pakartotiniu ir jame priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais.

Taip pat pažymi, jog 2015 m. spalio 14 d. susirinkime priimti nutarimai laikytini neteisėtais dar ir dėl to, kad susirinkime nebuvo kvorumo, o susirinkime priimti nutarimai bei protokolas prieÅ¡tarauja Bendrovės įstatams bei įstatymams. Nurodo, jog naujai iÅ¡rinkta Bendrijos pirmininkė ir valdyba neapgynė ieÅ¡kovės interesų, susijusių su bendrijos veikla (ieÅ¡kovė buvo apkaltinta, jog Bendrijai nesumoka mokesčių, pirmininkė atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės pateiktÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ ir nepagrįstai reikalavo, kad ieÅ¡kovė atlaisvintų rÅ«sį, taip pat nereagavo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, nepriėmė korespondencijos), ir tokiu bÅ«du pažeisdama ieÅ¡kovės teisėtus interesus, sukėlė jai nepatogumų, bejėgiÅ¡kumÄ , pažeminimÄ ir skriaudÄ , todėl ieÅ¡kovei priteistina 1000 Eur dydžio neturtinė žala.

IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; pripažinti neįvykusiu ir neteisėtu 2015 m. rugsėjo 29 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ ir sprendimÄ organizuoti pakartotinį susirinkimÄ ; pripažinti negaliojančiais 2015 m. spalio 14 d. Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimus; priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b.l. 2-7).Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Laikėsi pozicijos, kad 2015 m. spalio 14 d. susirinkimas negali bÅ«ti laikomas pakartotiniu, nes pirmajame susirinkime 2015 m. rugsėjo 29 d. nebuvo laikomasi susirinkimo vedimo, protokolavimo tvarkos. IeÅ¡kovės teigimu, apie susirinkimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta ne tik bendrijos nariams, bet visiems bÅ«tų savininkams ir jie turėjo dalyvauti susirinkimuose. IeÅ¡kovės atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad skundžiamų visuotinių narių susirinkimų neteisėtumÄ lemia padaryti procedÅ«riniai pažeidimai – neinformavimas visų bendrijos narių, o pirmasis susirinkimas nevyko taip, kaip jo vedimÄ reglamentuoja įstatymas, todėl 2015 m. spalio 14 d. vykęs susirinkimas laikytinas pirmuoju.

IeÅ¡kovės skaičiavimu, 2015 m. rugsėjo mėnesį Bendrijai priklausė 97 nariai, iÅ¡ kurių 30 nebuvo informuoti apie vyksiantį visuotinį susirinkimÄ . IeÅ¡kovės atstovė pabrėžė, jog bendrijos įstatai nenumatė galimybės apie pirmÄ jį ir pakartotinį visuotinį narių susirinkimÄ praneÅ¡ti tuo pačiu praneÅ¡imu, todėl neįvykus pirmajam visuotiniam narių susirinkimui apie pakartotinį susirinkimÄ visus bendrijos narius reikėjo informuoti raÅ¡tu iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovės atstovės teigimu, pirmajame susirinkime turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas skelbti pakartotinį susirinkimÄ , tačiau 2015 m. rugsėjo 29 d. visuotiniame narių susirinkime toks sprendimas priimtas nebuvo.

Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 108 nekilnojamojo turto vienetai, o 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį Bendrijoje buvo 66 nariai (patikslintame Bendrijos narių sÄ raÅ¡e nurodė 68 narius). Pažymėjo, jog Bendrijos nariai apie 2015 m. rugsėjo 29 d. įvyksiantį bendrijos narių susirinkimÄ bei apie galimai įvyksiantį 2015 m. spalio 14 d. pakartotinį susirinkimÄ buvo informuojami keliais bÅ«dais, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. pakabinant skelbimÄ su priedais (įstatų projektu, bendro naudojimo objektų priežiÅ«ros metinio ir ilgalaikio plano projektais) bendrijos skelbimų lentoje; supažindinant bendrijos narius su skelbimu apie organizuojamo susirinkimo datÄ , vietÄ ir dienotvarke pasiraÅ¡ytinai; tiems, kurie atsisakė pasiraÅ¡yti supažindinimo su informacija apie organizuojamÄ susirinkimÄ lape, arba, su kuriais apskritai nepavyko susisiekti, buvo iÅ¡siųsti registruoti praneÅ¡imai apie organizuojamÄ susirinkimÄ .

Nurodė, jog Bendrijos įstatų projektas bei bendro naudojimo objektų priežiÅ«ros metinio ir ilgalaikio plano projektai buvo pakabinti bendrijos skelbimų lentoje, todėl Bendrijos nariai ir gyvenamojo namo patalpų savininkai su jais galėjo susipažinti. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju visi daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai neturėjo bÅ«ti informuojami apie ginčo susirinkimÄ , nes jame buvo svarstytas klausimas dėl bendro naudojimo objektų metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas yra susijęs su pastato naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o įstatymas numato pareigÄ Ä¯traukti pastato butų ir patalpų savininkus tik į priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, svarstymÄ .

Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime, į kurį atvyko 13 Bendrijos narių, susirinkimo pirmininkas ir sekretorė iÅ¡rinkti nebuvo, o susirinkimo protokolÄ surašė pati Bendrijos pirmininkė E. E. B.. Atsakovo vertinimu, net ir pripažinus, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas nebuvo vedamas įstatymo nustatyta tvarka, toks susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas laikytinas formaliu ir nežymiu, nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių nei Bendrijos nariams, nei ieÅ¡kovei. Nurodė, jog apie pakartotinį susirinkimÄ Bendrijos nariams buvo praneÅ¡ta raÅ¡tu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl 2015 m. spalio 14 d. susirinkimas laikytinas pakartotiniu, o jame priimti sprendimai iÅ¡reiÅ¡kė daugumos susirinkimo dalyvių valiÄ ir yra teisėti.

Atsakovo teigimu, 2015 m. spalio 14 d. susirinkime dalyvavo 37 bendrijos nariai iÅ¡ 66 (vėliau jų sumažėjo iki 30), todėl susirinkimas turėjo kvorumÄ , o atskiri sprendimai priimti susirinkimo dalyvių balsų dauguma. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tuo tarpu įstatymas nenumato neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtai priimtų juridinių asmenų sprendimų, atlyginimo. Atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, taip pat taikyti ieÅ¡kinio senatį (1 t., b.l. 53-58).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Nurodė, kad su susirinkime svarstytinais klausimais susijusiais dokumentais, įskaitant ir naujų įstatų projektu, bendrijos nariai galėjo susipažinti, nes minėti dokumentai buvo pakabinti bendrijos skelbimų lentoje. Nurodė, jog, į Bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä per klaidÄ buvo neįtrauktas buto Nr. 7 savininkas A. T., todėl 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrijai priklausė ne 68 nariai, kaip nurodoma patikslintame sÄ raÅ¡e, o - 69, tačiau pažymėjo, kad minėtas buto Nr. 7 savininkas apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimÄ informuotas pasiraÅ¡ytinai.

Pripažino, jog organizuojant visuotinius narių susirinkimus nebuvo informuoti 5 bendrijos nariai, tačiau, pabrėžė, jog apie susirinkimÄ neinformuoti ir jame nedalyvavę asmenys bendrijai pretenzijų nereiÅ¡kė, o padaryti pažeidimai buvo formalÅ«s ir nežymÅ«s, nesukėlė neigiamų pasekmių nei bendrijos nariams, nei ieÅ¡kove, be to, tai neturėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Nurodė, kad bendrijos narių registravimo knyga turi trÅ«kumų, nes jis vesta neteisingai, joje iÅ¡ pradžių buvo registruojami visi butų savininkai, atskiroje grafoje įraÅ¡ant kada buto savininkas įstojo į bendrijÄ .

Teigė, jog ieškovė nepagrįstai visus butų savininkus, užregistruotus šioje knygoje, vertina kaip bendrijos narius.Ieškinys atmestinas.Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad 236-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) įregistruota 1994 m. birželio 16 d. (1 t., b.l. 59-61). Bendrijos įstatai buvo pakeisti 2000 m. gegužės 26 d. (įregistruoti – 2000 m. liepos 1 d.), bei 2015 m. spalio 14 d. (įregistruoti – 2015 m. lapkričio 9 d.) (1 t., b.l. 59-61, 2 t., b.l. 2-17).

Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso yra 108 butai (2 t., b.l. 19-28). IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir Bendrijos narė (1 t., b.l. 19, 2 t., 136).Byloje pateiktas 2015 m. rugsėjo 11 d. praneÅ¡imas apie planuojamÄ Bendrijos narių susirinkimÄ su jame numatyta dienotvarke (Bendrijos metinės ataskaitos už 2014 m., namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas, naujos įstatų redakcijos tvirtinimas, naujo pirmininko rinkimas, valdybos rinkimas) bei numatoma visuotinio susirinkimo data 2015 m. rugsėjo 29 d., 19 val. ir vieta, taip pat nurodoma, jog esant reikalui, pakartotinis susirinkimas įvyks ten pat 2015 m. spalio 14 d., 19 val. (1 t., b.l. 82).

SusipažinimÄ su minėtu praneÅ¡imu savo paraÅ¡u patvirtino 46 asmenys (R. S. kaip dviejų bÅ«tų savininkas pasirašė du kartus) (2 t., b.l. 83-85). Remiantis patikslintu Bendrijos narių sÄ raÅ¡u, 2015 m. rugsėjo 21 d. Bendrijai priklausė 68 nariai (1 t., b.l. 136-137), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad į sÄ raÅ¡Ä liko neįtrauktas buto Nr. 7 savininkas A. T., todėl Bendrija iÅ¡ viso turi 69 narius. Bylos duomenimis, nors minėtas buto Nr. 7 savininkas A. T.

į Bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas, apie įvyksiantį visuotinį narių susirinkimÄ informuotas pasiraÅ¡ytinai (1 t., b.l. 84). Byloje taip pat pateikta Bendrijos narių registravimo knyga, kurioje įraÅ¡yti butų gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, įstojimo / iÅ¡stojimo į / iÅ¡ Bendrijos data (bylos priedas Nr. 1). Byloje taip pat pateikti 34 asmenų praÅ¡ymai priimti juos į BendrijÄ (2 t., b.l. 29-62). Nustatyta, kad visi iÅ¡ praÅ¡ymus pateikusiųjų asmenų buvo įtraukti į Bendrijos pirmininkės parengtÄ 2015 m. rugsėjo 29 d. narių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡skyrus du – kurių vienas miręs, kitas pardavęs butÄ (2 t., b.l. 30, 33).

Palyginus minėtÄ Bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä su sÄ raÅ¡u asmenų, kurie paraÅ¡u patvirtino, jog susipažino su praneÅ¡imu apie planuojamÄ narių susirinkimÄ , nustatyta, kad apie visuotinį narių susirinkimÄ pasiraÅ¡ytinai praneÅ¡ta 43 Bendrijos nariams, o kiti pasirašę asmenys neįtraukti į Bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä , todėl jų paraÅ¡ai nagrinėjamu atveju neskaičiuotini (už buto Nr. 48 savininkę V. M. pasirašė A. P., veikusi įgaliojimo, kuris yra pateiktas byloje, pagrindu; 2 t., b.l. 83).

Byloje taip pat pateiktas AB Lietuvos paÅ¡to siuntos sÄ raÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, jog iÅ¡ viso praneÅ¡imai buvo siųsti 21 asmeniui, tačiau sugretinus šį sÄ raÅ¡Ä su Bendrijos narių sÄ raÅ¡u, nustatyta, kad registruotÄ ja paÅ¡to siunta apie visuotinį narių susirinkimÄ buvo informuota 18 Bendrijos narių (1 t., b.l. 86-87). Taigi byloje nustatyta, kad apie visuotinį narių susirinkimÄ buvo informuota 61 Bendrijos narys pagal Bendrijos pirmininko parengtÄ Bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä 2015 m. rugsėjo 21 d. datai (43 – pasiraÅ¡ytinai, 18 – registruotÄ ja paÅ¡to siunta).

Byloje taip pat pateiktas ieÅ¡kovės, remiantis Bendrijos narių registravimo knyga, sudarytas Bendrijos narių sÄ raÅ¡as, kuriame nurodomi 96 Bendrijos nariai (2 t., b.l. 90-92).Byloje esančiame 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimo protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavo 13 Bendrijos narių, susirinkimo pirmininkas ir sekretorė neiÅ¡rinkti, taip pat konstatuota, kad nėra kvorumo ir susirinkimas įvykti negali (1 t., b.l. 90). Susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e pasirašė 13 dalyvių (1 t., b.l. 91-95).

Remiantis antstolio A. N. 2015 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2015 m. rugsėjo 29 d. 18.50 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukÅ¡te skelbimų lentoje be kitos informacijos buvo paskelbtas praneÅ¡imas apie bendrijos narių susirinkimÄ , namo ilgalaikės priežiÅ«ros planas ir nepasiraÅ¡ytų Bendrijos įstatų tekstas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodoma, kad 19.08 val. pradėjus susirinkimo fiksavimÄ , atvykę asmenys pasirašė dalyvių sÄ raÅ¡e (iÅ¡ viso 12 dalyvių), 19.14 val. vedančioji susirinkimÄ nurodė, jog susirinkimas baigtas ir dalyviai iÅ¡siskirstė.

Antstolis taip pat pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo suraÅ¡inėjamas susirinkimo protokolas (1 t., b.l. 143-151). Remiantis 2016 m. spalio 14 d. visuotinio pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolu, susirinkime (jo pradžioje) dalyvavo 37 Bendrijos nariai, o nuo 20.23 val. – liko 30 dalyvių (1 t., b.l. 122-125, 128-129). Dalis Bendrijos narių savo balsavimo teisę 2015 m. spalio 3 d. Balsavimo teisės perleidimo sutartimis buvo perleidę advokatei S. K. (1 t., b.l. 65-79). 37 Bendrijos narių (arba jų atstovo) dalyvavimo susirinkime faktÄ patvirtina Bendrijos pakartotinio susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡as, kuriame pasirašė bendrijos dalyvis arba jo atstovas (1 t., b.l. 16-17).

IÅ¡ minėto susirinkimo protokolo matyti, kad jame buvo svarstyta ir nuspręsta Å¡iais klausimais: patvirtinta Bendrijos pirmininkės metinė ataskaita už 2014 m. (balsavo „už“ – 29); patvirtintas namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinis planas, įtraukiant į jį J. O. (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymÄ Ä¯rengti iÅ¡orinių lauko durų uždarymo sulėtintojo alkÅ«nę (balsavo „už“ – 27); patvirtintas namo priežiÅ«ros ilgalaikis planas, įtraukiant į jį J.

O. (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymÄ Ä¯rengti kiekvieno aukÅ¡to laiptinėje elektros lemputes, įsijungiančias nuo judesio (balsavo „už“ – 25); patvirtinti naujos redakcijos įstatai (balsavo „už“ – 26); Bendrijos pirmininke naujai kadencijai iÅ¡rinkta E. E. B. (balsavo „už“ – 25); iÅ¡rinkta Bendrijos valdyba, kuriÄ sudaro E. E. B. (kaip Bendrijos pirmininkė), S. L. (balsavo „už“ – 25), G. C. (balsavo „už“ – 26).Remiantis bylos medžiaga, ieÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 12 d. registruotais laiÅ¡kais, adresuotais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Bendrijos pirmininkei E. B., iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti Bendrijos pirmininkę pateikti 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d.

Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolų, finansinės bei veiklos metines ataskaitas už 2014 m. (1 t., b.l. 20). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyrius 2015 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu dėl 236-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkės veiklos Nr. A51-119165/15(3.3.10.2-EM4) įpareigojo Bendrijos pirmininkę supažindinti ieÅ¡kovę su Bendrijos 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d. visuotinių susirinkimų protokolais bei Bendrijos finansinės ir metinės veiklos už 2014 m. ataskaitomis ir užtikrinti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų praÅ¡ymai bÅ«tų priimami, registruojami ir atsakymai pateikiami teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 23-24). 2015 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu pateikti registrui pateiktų bei saugomų įregistruotų dokumentų kopijas (1 t., b.l. 25).

Bylos duomenimis, Bendrijos pirmininkė atsisakydavo priimti kai kuriuos ieÅ¡kovės jai adresuotus laiÅ¡kus (1 t., b.l. 21-22, 35, 47), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyrius 2016 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. A51-40666/16(3.3.10.2-EM4) įpareigojo Bendrijos pirmininkę pateikti Skyriui atsakymÄ ieÅ¡kovei į jos praÅ¡ymÄ bei užtikrinti, kad Bendrijos paÅ¡to dėžutė atitiktų įstatymo reikalavimus (1 t., b.l. 42-43).

Tuo tarpu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyriui adresuotais raÅ¡tais informuodavo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma su Bendrija susijusi informacija yra skelbiama Bendrijos skelbimų lentoje, taip pat nurodant laikÄ ir vietÄ , kada ir kur galima gauti dominančiÄ informacija pas Bendrijos valdybos narius (1 t., b.l. 96-97, 100-101). Liudytoja G. C. nurodė, kad yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja. PaaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugsėjo 11 d.

Bendrijos skelbimų lentoje buvo pakabintas skelbimas apie įvyksiantį visuotinį narių susirinkimÄ , nurodant jo vietÄ , laikÄ , darbotvarkę, taip pat pakartotinio susirinkimo vietÄ ir laikÄ , jei jo prireiktų. Pažymėjo, kad dar iki susirinkimo skelbimų lentoje kalbėjo ir naujai parengtų bendrijos įstatų projektas, planuojamų atlikti darbų planas, buhalteriniai dokumentai apie narių įsiskolinimus, mokėtinas sumas ir kt., su kuriais kiekvienas galėjo susipažinti. Anot liudytojos, skelbimus ir kitus dokumentai nuo skelbimų lentos nuolat kažkas nuplėšdavo (1 t., b.l. 156, 160-161).Liudytoja J.

N. nurodė, kad yra Bendrijos narė. PaaiÅ¡kino, kad Bendrijos pirmininkė buvo pas jÄ atėjusi asmeniÅ¡kai, informavo apie vyksiantį narių susirinkimÄ ir paprašė pasiraÅ¡yti, tačiau liudytoja ginčijamuose susirinkimuose nedalyvavo (1 t., b.l. 155, 160-161).    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti Å¡io namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimų yra pripažinti neįvykusiu ir neteisėtu 2015 m. rugsėjo 29 d.

Bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ ir sprendimÄ organizuoti pakartotinį susirinkimÄ , nes apie visuotinį narių susirinkimÄ nebuvo praneÅ¡ta visiems gyvenamojo namo savininkams, o susirinkimas buvo vedamas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (neiÅ¡rinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, nesilaikyta susirinkimo protokolavimo tvarkos). Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Ä®statymas) 11 straipsnio 1 dalimi, visuotinius susirinkimus Å¡aukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad praneÅ¡imÄ apie Å¡aukiamÄ visuotinį susirinkimÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietÄ , datÄ ir laikÄ , kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siÅ«lomų sprendimų projektus arba nurodyti vietÄ , kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atÅ¡aukti bendrijos valdymo organÄ , keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ , apie visuotinį susirinkimÄ bendrijos nariams praneÅ¡ama raÅ¡tu.

Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimÄ raÅ¡tu praneÅ¡ama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. 2015 m. rugsėjo mėnesį galiojusios Bendrijos įstatų redakcijos 22 punktas numatė, kad apie įvyksiantį susirinkimÄ nariai informuojami raÅ¡tu ir paskelbiama susirinkimo darbotvarkė. Remiantis Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karÅ¡to vandens tiekėjo, Å¡ilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) Å¡ildymo bÅ«do, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų Å¡iam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sÄ lygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad pagal numatytÄ darbotvarkę visuotiniame narių susirinkime buvo numatytas Bendrijos metinės ataskaitos, namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinio plano ir namo priežiÅ«ros ilgalaikio plano tvirtinimas bei naujo pirmininko ir valdybos rinkimas. Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimÄ apie visuotinį susirinkimÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti visiems to pastato, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams sieja tik su sprendimais dėl daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų, tokių kaip karÅ¡to vandens tiekėjo, Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo ir kt., tenkinimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu bei dėl pastato atnaujinimo.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 11 punktÄ privalomųjų reikalavimų visumÄ sudaro reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (11.1. punktas) ir reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre, bÅ«tų iÅ¡laikyta estetiÅ¡ka namo ir jo aplinkos iÅ¡vaizda ir bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (11.2. punktas), o privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu bei jų nuolatine priežiÅ«ra, racionaliu pastato energetinio Å«kio valdymu, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ ir kt. (13 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad visuotiniame narių susirinkime bÅ«tų buvę numatyta spręsti klausimus, nurodytus Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalyje. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , byloje pateikta nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog apie susirinkimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta tik Bendrijos nariams, bet ne visiems gyvenamajame name esančių patalpų savininkams (Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad apie susirinkimÄ Bendrijos nariai buvo informuoti Bendrijos skelbimų lentoje paskelbiant praneÅ¡imÄ apie vyksiančio susirinkimo vietÄ ir laikÄ , numatomÄ darbotvarkę, pakartotinio susirinkimo vietÄ ir laikÄ , jo prireikus, taip pat parengtÄ Bendrijos įstatų projektÄ , namo ilgalaikės priežiÅ«ros planÄ .

Remiantis bylos medžiaga, dalis Bendrijos narių apie susirinkimÄ informuoti pasiraÅ¡ytinai (43), dalis – registruotÄ ja paÅ¡to siunta (18). Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. į visuotinį narių susirinkimÄ atvyko 13 dalyvių. Pagal Ä®statymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir Bendrijos įstatų 23 punkte. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu atsakovas neginčija. 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimo protokole, be kita ko, nurodyta, jog susirinkime nėra kvorumo ir susirinkimas įvykti negali.

IeÅ¡kovės teigimu, 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimas nebuvo vedamas ir protokoluojamas įstatyme nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog Ä®statymas nereguliuoja neįvykusio susirinkimo vedimo bei protokolavimo tvarkos. Remiantis Ä®statymo 11 straipsnio 3 dalimi, kiekviename visuotiniame susirinkime iÅ¡renkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. To paties Ä®statymo 11 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visuotiniai susirinkimai turi bÅ«ti protokoluojami; visuotinio susirinkimo protokolÄ pasiraÅ¡o susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Visuotinio susirinkimo protokolas turi bÅ«ti parengtas ir pasiraÅ¡ytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos; prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas Å¡io susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡as, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo praneÅ¡ta apie Å¡aukiamÄ visuotinį susirinkimÄ (Ä®statymo 11 straipsnio 10 dalis). Nors Ä®statymas atskirai ir nenustato tvarkos, kaip turėtų bÅ«ti vedamas susirinkimas, kuriame nėra kvorumo, tačiau teismo vertinimu, tai nereiÅ¡kia, kad neturėtų bÅ«ti laikomasi bendros Ä®statyme nustatytos susirinkimo vedimo, įskaitant ir protokolavimo, tvarkos.

Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktas 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo protokolas bei susirinkime dalyvavusių narių sÄ raÅ¡as. Minėtas protokolas nėra pasiraÅ¡ytas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, jog jį surašė Bendrijos pirmininkė E.F E. B.. Pačiame protokole nurodoma, jog susirinkimo pirmininkas ir sekretorė neiÅ¡rinkti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo nesilaikyta Ä®statymo 11 straipsnio 3 ir 10 dalyje nustatytos tvarkos. Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimÄ , sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. narių susirinkimas vyko pažeidžiant Ä®statymo nuostatas, reglamentuojančias susirinkimo vedimo tvarkÄ .

Anot ieÅ¡kovės, minėti 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimai lemia tai, kad Å¡is susirinkimas nesukÅ«rė prielaidų Å¡aukti pakartotinį susirinkimÄ , todėl nėra pagrindo 2015 m. spalio 14 d. įvykusį narių susirinkimÄ laikyti pakartotiniu. Teismo vertinimu, tokia ieÅ¡kovės pozicija neatitinka teisinio reglamentavimo. Ä®statymo 11 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi bÅ«ti suÅ¡auktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

Minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi ir ji pakartotiniam susirinkimui nekelia papildomų sÄ lygų, iÅ¡skyrus tai, kad pakartotinis susirinkimas negali bÅ«ti Å¡aukiamas anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo neįvykusio susirinkimo dienos. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad pirmajame susirinkime turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas skelbti pakartotinį susirinkimÄ , tačiau teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo su Å¡iuo teiginiu sutikti. Pagal Ä®statymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus tik esant kvorumui, tuo tarpu nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime kvorumo nebuvo ir Å¡i aplinkybė byloje nėra ginčija.

Net jeigu 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkime ir bÅ«tų buvę priimti sprendimai, įskaitant ir dėl pakartotinio susirinkimo suÅ¡aukimo, tokie sprendimai bÅ«tų neteisėti kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (Ä®statymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Taigi nors byloje ir konstatuota, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimas buvo vedamas pažeidžiant Ä®statyme nustatytÄ tvarkÄ , minėti pažeidimai nepripažintini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais vertinant pakartotinio susirinkimo teisėtumÄ .Kaip minėta, neįvykus pirmajam visuotiniam susirinkimui, pakartotinis narių susirinkimas turi bÅ«ti suÅ¡auktas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas buvo suÅ¡auktas ir vyko 2015 m. spalio 14 d., taigi pirmÄ jį ir pakartotinį narių susirinkimÄ skyrė 15 dienų laikotarpis, todėl nagrinėjamu atveju buvo laikytasi Ä®statymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto ne trumpesnio kaip dviejų savaičių laikotarpio, suėjus kuriam rio gali bÅ«ti suÅ¡aukiamas pakartotinis narių susirinkimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrijos narius informuojant apie 2015 m. rugsėjo 29 d. vyksiantį narių susirinkimÄ , praneÅ¡ime taip pat buvo nurodoma, jog esant reikalui, pakartotinis susirinkimas įvyks ten pat 2015 m. spalio 14 d., 19 val.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į numatytų svarstyti klausimų pobÅ«dį (bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimas, įstatų keitimas), apie visuotinį susirinkimÄ bendrijos nariams turėjo bÅ«ti praneÅ¡ama raÅ¡tu (Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nėra draudimo iÅ¡ anksto nustatyti ir bendrijos nariams praneÅ¡ti pakartotinio susirinkimo datÄ tuo atveju, jei pirmasis susirinkimas neįvyktų. Ä®statyme įtvirtinta Bendrijos pirmininko pareiga praneÅ¡ti Bendrijos nariams apie Å¡aukiamÄ visuotinį susirinkimÄ nustatyta tam, kad Bendrijos narys svarbiausiais bendrosios nuosavybės įgyvendinimo ir Bendrijos valdymo klausimais galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , tuo tarpu įstatymas nekelia reikalavimo apie pakartotinį susirinkimÄ Bendrijos narius informuoti atskiru praneÅ¡imu.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ne tai, ar Bendrijos nariams apie pakartotinį susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta iÅ¡ naujo, bet ar jie faktiÅ¡kai žinojo (galėjo žinoti) apie pakartotinio narių susirinkimo vietÄ ir laikÄ , taip pat ar buvo laikomasi Ä®statymo nustatytos praneÅ¡imo formos, t. y. praneÅ¡imo raÅ¡tu. Minėta, jog apie susirinkimÄ Bendrijos nariai buvo informuoti Bendrijos skelbimų lentoje paskelbtu praneÅ¡imu, taip pat pasiraÅ¡ytinai (43 nariai) arba siunčiant praneÅ¡imÄ registruotÄ ja paÅ¡to siunta (18 narių).

Dėl nurodytų priežasčių, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Bendrijos narių informavimas tuo pačiu raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu ir apie 2015 m. rugsėjo 29 d., ir apie pakartotinį 2015 m. spalio 14 d. visuotinį susirinkimÄ neprieÅ¡taravo nei Ä®statymo, nei įstatų reikalavimams bei atitiko teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.IeÅ¡kovė taip pat ginčija 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus kaip neteisėtus, nes susirinkimas neturėjo kvorumo ir balsuojant nebuvo reikiamos balsų daugumos.

Ä®statymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Tokį patį reikiamÄ susirinkimo dalyvių skaičių nustatė ir Bendrijos įstatų 23 punktas. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti visuotiniame narių susirinkime buvus kvorumÄ , reikia nustatyti kiek susirinkimo suÅ¡aukimo metu Bendrija turėjo narių bei kiek iÅ¡ jų dalyvavo narių susirinkime. Pažymėtina tai, kad už Bendrijos narių sÄ raÅ¡o sudarymÄ ir tvarkymÄ atsakingas yra Bendrijos pirmininkas (Ä®statymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas).

Remiantis Bendrijos pirmininkės parengtu patikslintu Bendrijos narių sÄ raÅ¡u, 2015 m. rugsėjo 21 d. Bendrijai priklausė 68 nariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino, jog į Bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä per klaidÄ buvo neįtrauktas buto Nr. 7 savininkas A. T., todėl 2015 m. rugsėjo mėnesį bendrijai priklausė ne 68 nariai, kaip nurodoma patikslintame sÄ raÅ¡e, bet 69. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, jos pagal Bendrijos narių registravimo knygÄ sudarytame, Bendrijos narių sÄ raÅ¡e nurodo 96 narius.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad į ieÅ¡kovės pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä yra įtraukti ir tie asmenys, dėl kurių įstojimo į BendrijÄ byloje nėra objektyvių įrodymų, t. y. narių registravimo knygoje grafoje apie įstojimo į BendrijÄ datÄ nenurodomi jokie duomenys, taip pat byloje nepateikti Å¡ių asmenų praÅ¡ymai įstoti į BendrijÄ (tokių asmenų sÄ raÅ¡e yra apie 20). Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovės pateiktame narių sÄ raÅ¡e to paties buto skirtingi savininkai (nuosavybės teisę turėję skirtingu metu arba bendraturčiai) įtraukiami į Bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä kaip atskiri Bendrijos nariai (nustatyti 8 atvejai).

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės pateiktas Bendrijos narių sÄ raÅ¡as, paremtas narių registravimo knyga, vertintinas kaip stokojantis objektyvaus pagrindimo ir iÅ¡kreipiantis realų Bendrijos narių skaičių. Pastebėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė pripažino, kad Bendrijos narių registravimo knyga vesta netinkamai, nes joje registruoti visi bÅ«tų savininkai, o ne tik esantys Bendrijos nariais. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kam priklausė butai, esantys daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesių laikotarpiu (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ byloje pateikto VÄ® Registrų centro 2016 m. lapkričio 30 d. raÅ¡to Nr. VILIN(12.5.13.)-30651, matyti, jog VÄ® Registrų centras negali pateikti gyvenamajame name esančių butų (patalpų) savininkų sÄ raÅ¡o laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. (2 t., b.l. 85). Bylos nagrinėjimo metu teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, siÅ«lė Å¡alims pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius jų nurodamas aplinkybes (1 t., b.l. 176). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų pagrindu nėra galimybės konstatuoti tikslų 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį Bendrijai priklausiusių narių skaičių.

Pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesį galiojusių Bendrijos įstatų 8 punktas nustatė, jog Bendrijos nariai yra Å¡io namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai; bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos. Bendrijos įstatai priimti 2000 m. gegužės 26 d., o Juridinių asmenų registre įregistruoti 2000 m. liepos 1 d. ir minėta įstatų nuostata atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ .

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. gruodžio 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje ir Å¡io įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i įstatymo nuostata Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 nutarimu pripažinta prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1, 2 dalims, konstatavus, kad joks fizinis asmuo negali bÅ«ti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todėl tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendrijÄ , kiti savininkai dėl to negali bÅ«ti savaime laikomi bendrijos nariais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009).

Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl butų ir kitų patalpų savininkų priklausymo Bendrijai, negali būti vadovaujamasi Bendrijos įstatų 8 punktu, kuris priimtas remiantis įstatymo nuostata, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau pažymėtina, kad nors byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti tikslų ginčijamo susirinkimo metu Bendrijai priklausiusių narių skaičių, tai nereiškia, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumas apskritai negali būti vertinamas kvorumo aspektu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pakartotiniame susirinkime dalyvavo 37 Bendrijos nariai, tuo tarpu tiek Ä®statyme, tiek Bendrijos įstatuose įtvirtinta nuostata, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Taigi Å¡iuo atveju, net ir remiantis ieÅ¡kovės pateiktu Bendrijos narių sÄ raÅ¡u, pagal kurį Bendrijai priklausė 96 nariai, 2015 m. spalio 14 d. įvykęs susirinkimas bÅ«tų pripažintas teisėtu, nes bÅ«tų turėjęs Ä®statymo ir įstatų reikalaujamÄ kvorumÄ (96/4 = 24 nariai).

Įstatymo 10 straipsnio 6 dalis numato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 7 dalį visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

Atsižvelgiant į 2016 m. spalio 14 d. susirinkime svarstytų klausimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad ginčo susirinkimui turėjo bÅ«ti taikoma Ä®statymo 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kvalifikuota dviejų trečdalių visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Remiantis 2016 m. spalio 14 d. susirinkimo protokolu, susirinkimo pradžioje dalyvavo 37 Bendrijos nariai (kvorumui reikalingi 25 balsai), o nuo 20.23 val. – liko 30 dalyvių (kvorumui reikalinga 20 balsų). Byloje nustatyta, kad kiekvienas iÅ¡ susirinkime priimtų sprendimų turėjo įstatymo nustatytÄ kvorumÄ , t. y. sprendimas patvirtinti Bendrijos metinę ataskaitÄ už 2014 m. (29 balsai „už“ iÅ¡ 37 dalyvių); sprendimas patvirtinti namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinį planÄ , įtraukiant į jį J.

O. (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymÄ Ä¯rengti iÅ¡orinių lauko durų uždarymo sulėtintojo alkÅ«nę (27 balsai „už“ iÅ¡ 37 dalyvių); sprendimas patvirtinti namo priežiÅ«ros ilgalaikį planÄ , įtraukiant į jį J. O. (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymÄ Ä¯rengti kiekvieno aukÅ¡to laiptinėje elektros lemputes, įsijungiančias nuo judesio (25 balsai „už“ iÅ¡ 37 dalyvių); sprendimas patvirtinti naujos redakcijos įstatus (26 balsai „už“ iÅ¡ 37 dalyvių); sprendimas Bendrijos pirmininke naujai kadencijai iÅ¡rinkti E. E. B. (25 balsai „už“ iÅ¡ 30 dalyvių); sprendimas iÅ¡rinkti Bendrijos valdybÄ , kuriÄ sudaro E. E. B. (kaip Bendrijos pirmininkė), S. L. (25 balsai „už“ iÅ¡ 30 dalyvių), G.

C. (26 balsai „už“ iÅ¡ 30 dalyvių). Taigi vadovaujantis bylos medžiaga yra pagrindas pripažinti, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra teisėti įstatymo nustatyto kvorumo prasme. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad Å¡aukiant visuotinius narių susirinkimus buvo pažeista susirinkimų organizavimo tvarka, nes apie įvyksiančius susirinkimus buvo praneÅ¡ta ne visiems Bendrijos nariams. Minėta, kad remiantis patikslintu Bendrijos narių sÄ raÅ¡u, 2015 m. rugsėjo 21 d.

Bendrijai priklausė 68 nariai, iÅ¡ kurių 61 nariui apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimÄ (bei prireikus – pakartotinį narių susirinkimÄ ) buvo praneÅ¡ta raÅ¡tu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas suÅ¡aukti pažeidžiant Ä®statymo nustatytÄ tvarkÄ , nes apie visuotinius susirinkimus buvo praneÅ¡ta ne visiems Bendrijos nariams (Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, procedÅ«riniai visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo pažeidimai, savaime nelemia susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumo.

Pabrėžtina, kad Å¡iuo atveju tiek pats 2015 m. spalio 14 d. visuotinis narių susirinkimas, tiek jame priimti sprendimai laikytini teisėtais kvorumo aspektu (Ä®statymo 10 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis). IeÅ¡kovė nurodo, kad 2015 m. spalio 14 d. priimti sprendimai ne tik prieÅ¡tarauja įstatymui, tačiau taip pat pažeidžia jos subjektines teises ir teisėtus interesus, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovė buvo apkaltinta, jog Bendrijai nesumoka mokesčių, Bendrijos pirmininkė atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės pateiktÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , nepagrįstai reikalavo, kad ieÅ¡kovė atlaisvintų rÅ«sį bei nereagavo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, nepriėmė korespondencijos.

Atsakovė nurodo, kad minėtais veiksmais Bendrijos pirmininkė sukėlė jai nepatogumų, bejėgiÅ¡kumÄ , pažeminimÄ ir skriaudÄ , todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1000 Eur dydžio neturtinė žalÄ . Nagrinėjamu atveju bÅ«tina pažymėti, kad ginčijamais 2015 m. spalio 14 d. susirinkime priimtais sprendimais buvo sprendžiama dėl Bendrijos metinės ataskaitos, namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo metinio plano ir namo priežiÅ«ros ilgalaikio plano tvirtinimo, naujų įstatų ir valdymo organų rinkimo, tačiau susirinkimas nesprendė dėl ieÅ¡kovės Bendrijai mokėtinų mokesčių, ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio atlaisvinimo ar jos atlikto remonto, todėl konstatuotina, kad tarp ieÅ¡kovės nurodomų teisės pažeidimų ir 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų nėra priežastinio ryÅ¡io.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė ginčijamame visuotiniame susirinkime dalyvavo pati ir nors jame svarstytais klausimais nebalsavo (susilaikė), tačiau teikė pastabas ir pasiÅ«lymus, į kuriuos buvo atsižvelgta ir po balsavimo jiems pritarta. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįvykusį 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2015 m. spalio 14 d. visuotinį narių susirinkimÄ ir jame priimtus sprendimus ginčija dėl formalių neesminių procedÅ«rinių pažeidimų. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime priimtais sprendimais bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės, kitų Bendrijos narių ar bÅ«tų savininkų subjektinės teisės. Be to, byloje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra teisėti kvorumo aspektu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2015 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimas neteisėtais ir negaliojančiais vien tik neesminiais procedÅ«riniais susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimais neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis) bei nepagrįstai paneigtų susirinkime dalyvavusių ir savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kusių Bendrijos narių teises bei teisėtus lÅ«kesčius. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės reikalavimai dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestini.CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tuo tarpu neturtinės žalos, kilusios dėl bendrijos ar kito juridinio asmens neteisėtai priimto sprendimo, atlyginimo nenumato nei CK, nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, nei kiti įstatymai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovės reikalavimai dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra atmesti, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas.Atsiliepime atsakovas taip pat prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip pateiktÄ praleidus įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Remiantis CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nors ieÅ¡kovė pati dalyvavo ginčijamame 2015 m. spalio 14 d. visuotiniame narių susirinkime ir jame priimti sprendimai jai buvo žinomi, ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nesudarė sÄ lygų susipažinti su susirinkimo protokolu, todėl ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai ginti pažeistų teisių.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu prašė atsakovo pateikti ginčijamo susirinkimo protokolÄ , o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyrius ne kartÄ atsakovÄ Ä¯pareigojo sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei susipažinti su visuotinio narių susirinkimo protokolu bei kitais Bendrijos dokumentais. Atsakovo teigimu, su Bendrija susiję dokumentai ne kartÄ buvo skelbiami bendrijos skelbimų lentoje. Nors Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja G.

C., tačiau vien liudytojos parodymai Å¡iuo atveju nėra laikyti pakankamu įrodymu, kad ieÅ¡kovė su skelbimo lentoje iÅ¡kabintu susirinkimo protokolu susipažino, nes liudytoja taip pat patvirtino, jog bendrijos dokumentai nuo skelbimų lentos buvo nuolat nuplėšiami. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2015 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovės kreipimasis raÅ¡tu į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu pateikti registre saugomų Bendrijos dokumentų kopijas, taip pat nustatyta, kad ginčijamo 2015 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolÄ su jo priedais VÄ® Registrų centras ieÅ¡kovei iÅ¡davė 2015 m. gruodžio 8 d. (1 t., b.l. 122-129).

Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieÅ¡kovė (1 t., b.l. 176). Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti bÅ«tent nuo ginčijamo 2015 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo ieÅ¡kovei iÅ¡davimo VÄ® Registrų centre dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d., todėl ieÅ¡kinys atsakovui turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki 2016 m. kovo 8 d. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovui pareiÅ¡kė 2016 m. birželio 20 d., taigi ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido 3 mėnesiais ir 12 dienų.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , motyvuodama tuo, kad ji sirgo, 2016 m. kovo mėnesį turėjo akių vokų pakėlimo plastinę operacijÄ , todėl negalėjo ieÅ¡kinio pateikti anksčiau. Aplinkybę, kad 2016 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovei buvo atliekama plastinė operacija, patvirtina byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicinos dokumentų (1 t., b.l. 48-49). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti, turi įrodyti Å¡alis, kuri praleido terminÄ kreiptis į teismÄ ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Minėta, kad ieškovei ginčijamas visuotinio narių susirinkimo protokolas VĮ Registrų centro išduotas 2015 m. gruodžio 8 d. ir ji teismui ieškinį dėl jo pripažinimo negaliojančiu turėjo pateikti per trijų mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2016 m. kovo 8 d. Tuo tarpu ieškovei plastinė operacija atlikta 2016 m. kovo mėnesį, todėl ši operacija negalėjo sukliudyti ieškovei ieškinį pareikšti laiku, dar iki įvykstant operacijai. Kitų svarbiomis pripažintinų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių teismas byloje nenustatė.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 800 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 119-120, 169-173A). Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 4,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti.Priteisti atsakovo 236-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos, į.k. 125244351, naudai iš ieškovės J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti valstybės naudai iš ieškovės J.

O., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,36 Eur (keturis eurus ir 36 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                     Diana Butrimienė