fed56886-50cf-4d70-9240-e6aa8e8fc343 · Vilniaus apygardos teismas

    Baudžiamoji byla Nr. 1A-643-312/2015                       Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00226-2014-8                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8; (S)                                                                                         1.2.26.2.1; 2.1.7.4; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, teisėjų Audriaus Cinino, ArÅ«no Kisieliaus,sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nuteistajam A. N.,gynėjui advokatui Mažvydui Aliukoniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A.

N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta penkių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po dvideÅ¡imt valandų visuomenės labui (iÅ¡ viso Å¡imtÄ valandų). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, galutinę bausmę A.

N. paskiriant vienerius metus Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant A. N. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiÅ«rÄ , leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, Å¡eÅ¡is pirmus mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.IÅ¡ A. N. G. M. naudai priteista 150 EUR neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 37,60 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. N. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 8 d., apie 22.30 val., vieÅ¡oje vietoje - Laisvės prospekte, ties Architektų g. 136-uoju pastatu, Vilniuje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sėdėdamas taksi automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant priekinės sėdynės, sukėlė konfliktÄ su nukentėjusiuoju G. M. ir Å¡io konflikto metu sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį pastarajam į veido sritį, po to tyčia spyrė į minėto automobilio keleivio pusės Å¡oninį lango stiklÄ ir jį subraižė, priėjęs prie vairuotojo pusės durelių ir nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis abiejomis rankomis tampė G.

M. bei sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį pastarajam į veido sritį, o nukentėjusiajam nugriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, grumtynių su G. M. metu, tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, spyrė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir taip nukentėjusiajam G. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva kairės akies vokuose ir krÅ«tinkaulio lūžiu. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį G.

M. ir įžūliu elgesiu bei vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė vadovaudamasis iÅ¡ esmės tik vieno nukentėjusiojo parodymais, nepasisakydamas, kodėl atmeta ir nevertina kitų įrodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 str. 5 d. reikalavimus.

Å ie pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir teisingai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes buvo netinkamai nustatyti BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia bei objektyvieji požymiai – įžūlus A. N. elgesys. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi nuosprendyje nurodoma, kad A. N. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, teigdamas, jog gynėsi nuo taksi vairuotojo, dėl ko panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ .

Teismas tokiÄ Ä¯vykio versijÄ vertino kaip kaltinamojo bandymÄ suÅ¡velninti ar iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Å ioje byloje užfiksuotos aplinkybės parodo, kad tarp A. N. ir S. N. kilęs Å¡eimyninis kivirčas, nukentėjusiajam į jį įsikiÅ¡us, peraugo į asmeninį konfliktÄ tarp G. M. ir A. N., kurio metu A. N. buvo suduota neteisėtai neÅ¡iojama metaline teleskopine lazda, o pastarasis, gindamas save, sudavė smÅ«gį G. M.. Apie G. M. suduodamus smÅ«gius teleskopine lazda patvirtino nuteistasis bei liudytojai S. N. ir I.

K.. Tuo tarpu, nukentėjusysis davė melagingus parodymus, kad jis sudavė A. N. ne metaline teleskopine lazda, o su savimi vežiotu Å¡luotos kotu, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Taigi, A. N. veikė ne turėdamas tiesioginę tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o siekdamas apginti save nuo G. M. smurtinių veiksmų jų tarpusavio konflikto metu. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino dar vienos esminės aplinkybės, t. y. kad vieÅ¡ojoje vietoje sustabdęs automobilį, matant kitiems asmenims, ne A.

N., o G. M. pradėjo muÅ¡tynes ir tokiais savo veiksmais galimai sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nukentėjusiojo parodymai vertintini, kaip bandymas pateisinti savo galimai nusikalstamus veiksmus, iÅ¡kreipiant kai kurias įvykio aplinkybes. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio ir į ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 558/14(01) dėl A. N. sveikatos sutrikdymo, kurioje buvo pateiktos iÅ¡vados pagal nuteistojo nurodytas aplinkybes.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo įrodyta, kad A.

N. sudavė G. M. automobilio viduje. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja nuteistojo ir S. N. parodymams, kurie buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Å iuo aspektu teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ ir nesant patikimų įrodymų, nepagrįstai pritaikė A. N. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas taip pat rėmėsi bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo stenograma, iÅ¡ kurios matyti, kad nukentėjusysis apie prieÅ¡ jį panaudotÄ fizinį smurtÄ automobilyje neužsiminė, todėl, apelianto nuomone, minėtÄ aplinkybę jis iÅ¡sigalvojo.

TÄ patį patvirtino ir liudytoja S. N., kuri tuo metu sėdėjo taksi automobilyje.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka įstatymų reikalavimų, jame iÅ¡dėstyti motyvai nepagrįsti iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, o iÅ¡vados padarytos neatsižvelgiant ir neįvertinat visų bylos aplinkybių, kurios gali turėti reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui, dėl to Å¡is nuosprendis naikintinas ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Atsikirtimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino A.

N. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik nukentėjusiojo parodymais. Sprendžiant dėl A. N. kaltės buvo, vertinama surinktų įrodymų visuma – liudytojų ir kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo pareiškimas, specialisto išvada, apžiūros protokolai, garso įrašo apžiūros protokolas ir stenograma, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi.

Tokiu bÅ«du, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo vieta – vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Å i veika reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis vieÅ¡oje vietoje (Laisvės prospekte, ties Architektų g. 136-uoju pastatu, Vilniuje) (t. 1, b. l. 14), inicijuodamas konfliktÄ ir jį tęsdamas, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo G.

M. atžvilgiu, spirdamas į jam priklausančio automobilio keleivio pusės durelių stiklÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Toks A. N. elgesys pagrįstai pripažintas įžūliu. Padarytos veikos kvalifikacijÄ apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ar visuomenės rimtis. Kiekvienu iÅ¡ aukščiau minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015 ir kt.). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010 ir kt.).

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.). Kadangi konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko važiuojamojoje kelio dalyje, tai trukdė transporto priemonių judėjimui Laisvės prospektu, atkreipė kitų vairuotojų dėmesį, dėl ko vienas automobilis sustojo, kito automobilio keleivė apie įvykį pranešė policijai.

Kaip nurodė liudytojas I. K., antrojoje eismo juostoje jis pamatė grumtynes, pristabdė, nes negalėjo pravažiuoti. Galiausiai sustojo. Besigrumdami nuteistasis ir nukentėjusysis nulaužė jo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį (t. 1, b. l. 196-197). IÅ¡ liudytojos D. D. parodymų matyti, kad ji tuo metu važiavo su draugu, pamatę konfliktuojančius asmenis, jie nusprendė apie tai praneÅ¡ti policijai, o vėliau ir apsisukti bei sugrįžti į įvykio vietÄ , tačiau to nepadarė, nes pamatė į įvykio vietÄ jau važiuojantį policijos automobilį (t. 1, b. l. 93).

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, buvo peržengtos privataus konflikto tarp A. N. ir G. M. ribos ir veika tapo pavojinga ir aplinkai bei aplinkiniams, buvo sutrikdytas normalus transporto priemonių judėjimas, paÅ¡aliniai asmenys buvo priversti reaguoti. Tokiu bÅ«du buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka.Nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d., gali bÅ«ti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiÅ¡kia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

A. N. vieÅ¡oje vietoje, važiuojamojoje kelio dalyje, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, spirdamas į automobilio keleivio durelių stiklÄ , suvokė, kad tokie jo veiksmai trikdo visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir to norėjo. Turėdamas visas galimybes nutraukti konfliktÄ , jis toliau jį tęsė. Kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , patvirtina ir jo elgesys po neteisėtų veiksmų atlikimo – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, nesulaukus policijos pareigÅ«nų.

BK 138 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Baudžiamojoje byloje nekyla ginčo dėl nukentėjusiojo G. M. sveikatos sutrikdymo fakto, tačiau nuteistasis teigia smÅ«gį nukentėjusiajam sudavęs gindamasis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. N. veikė ne bÅ«tinosios ginties ribose, todėl teigtina, kad jis fizinį smurtÄ naudojo ne gindamasis nuo nukentėjusiojo, o siekdamas sukelti jam neigiamas pasekmes ir tuo pačiu niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad A. N. pirmas pradėjo konfliktÄ su nukentėjusiuoju. G. M. tiek savo pareiÅ¡kime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuosekliai tvirtino, kad A. N., važiuodamas taksi automobilyje, konfliktavo su S. N., grubiai su ja kalbėjo, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko jis paprašė keleivio nusiraminti ir asmeninius santykius aiÅ¡kintis vėliau, kas ir sukėlė nuteistojo pyktį, dėl ko jis liepė vairuotojui sustoti, pasakė, kad už kelionę nemokės, po to sekė smurtinio pobÅ«džio veiksmai taksi vairuotojo G.

M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 2, 15, 17-18, 195). TÄ patį nukentėjusysis paaiÅ¡kino ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams (t. 1, b. l. 67). Liudytoja S. N. taip pat patvirtino konflikto kilimo priežastis (t. 1, b. l. 83, t. 2, b. l. 17). Liudytojai I. K. ir D. D., stebėję įvykį iÅ¡ Å¡alies, nurodė, kad bÅ«tent jaunesnis vyriÅ¡kis (tai yra A. N.) plėtojo konfliktÄ , tuo tarpu, vyresnis vyriÅ¡kis (tai yra G. M.) stengėsi jo iÅ¡vengti, gintis, A. N. liudytojams pasirodė agresyvesnis (t. 1, b. l. 93, 96, 98).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. K. patvirtino, kad taksi automobilio vairuotojas labiau gynėsi, jis nebandė keleivio persekioti ar pasivyti, kaip tik bandė atsitraukti, o jam buvo suduodama, keleivis galėjo lengvai sustoti ir nueiti (t. 2, b. l. 197). Å ių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad konflikto ir fizinio smurto siekė bÅ«tent nuteistasis. IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. N. konfliktui su taksi automobilio vairuotoju pasirinko mažareikÅ¡mę dingstį, dėl kurios nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas vieÅ¡oje vietoje.

Nukentėjusiojo elgesys, stengiantis neleisti plėtotis konfliktui tarp keleivių, negali bÅ«ti laikomas neteisėtu ar amoraliu, todėl tai negali bÅ«ti pripažinta pakankama priežastimi smurtinių veiksmų panaudojimui iÅ¡ nuteitojo pusės. Tokiu bÅ«du, yra paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, kad sustabdęs automobilį vieÅ¡oje vietoje ir pradėjęs muÅ¡tynes, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė nukentėjusysis. Taksi automobilio vairuotojas sustabdė automobilį dėl to, kad pats nuteistasis jam liepė sustoti ir pasakė, kad už suteiktas paslaugas neatsiskaitys.

KritiÅ¡kai vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad G. M. sudavė nuteistajam neteisėtai neÅ¡iojama metaline teleskopine lazda ir todėl pastarasis buvo priverstas gintis. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paneigė turėjęs su savimi teleskopinę lazdÄ ir nurodė, kad taksi automobilio bagažinėje vežiojosi Å¡luotos kotÄ , apie 56-60 cm ilgio, kuriuo gindamasis, sudavė kelis smÅ«gius A. N. (t. 1, b. l. 18, 21). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad grumtynių metu jis paėmė iÅ¡ bagažinės šį medinį pagalį ir trenkė nuteistajam per rankas (t. 1, b. l. 196).

Taksi automobilio apžiÅ«ros metu, bagažinėje buvo rastas minėtas tamsios spalvos Å¡luotos kotas (t. 1, b. l. 35, 39-40). Nustatyta, kad tai medinė lazda, kurios ilgis yra 50 cm, pagaminta gamykliniu bÅ«du (t. 1, b. l. 37). Liudytoja S. N. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad taksi automobilio vairuotojas grumtynių metu rankoje laikė juodos spalvos nedidelę medinę lazdÄ , apie 50-60 cm ilgio (t. 1, b. l. 83). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad nukentėjusysis rankoje laikė juodÄ pagalį, kurį vėliau įsidėjo į bagažinę (t. 2, b. l. 17).

Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytoja nurodė, kad tai buvo medinė, o ne metalinė teleskopinė lazda. Ji taip pat nurodė nemačiusi, kaip vairuotojas Å¡ia lazda sudavė nuteistajam, o tik po įvykio pats nuteistasis jai pasakė, kad medine lazda gavo smÅ«gių (t. 1, b. l. 87). Liudytoja D. D. taip pat parodė mačiusi, kad vyresnis vyriÅ¡kis (tai yra G. M.) rankoje laikė nedidelę lazdÄ , gal medinę (t. 1, b. l. 93). Liudytojas I. K., duodamas parodymus, prisiminė, kad gavęs kelis smÅ«gius, taksi automobilio vairuotojas nubėgo prie automobilio bagažinės ir iÅ¡ ten paėmė nedidelę medinę lazdÄ , apie 45-50 cm ilgio, kuria gindamasis sudavė kelis smÅ«gius nuteistajam (t. 1, b. l. 98).

Nors teisiamojo posėdžio metu Å¡is liudytojas nurodė, kad lazda buvo prie keleivio sėdynės ir nukentėjusysis jÄ paėmė iÅ¡ ten, tačiau pats patikslino, kad jam tik taip atrodo, taip pat patvirtino, kad buvo atidaryta ir automobilio bagažinė, lazda buvo juodos spalvos, ji galėjo bÅ«ti guminė, galėjo bÅ«ti medinė. Liudytojas atpažino, kad ta lazda buvo panaÅ¡i į apžiÅ«ros protokolo priede esančioje fotolentelėje užfiksuotÄ jÄ (t. 1, b. l. 197). Taigi, ir Å¡is liudytojas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepatvirtino, kad lazda buvo teleskopinė.

Be to, kaip matyti iÅ¡ minėtų liudytojos S. N. parodymų, pats A. N. po įvykio sakė, kad smÅ«giai jam buvo suduoti medine lazda. IÅ¡ surinktų įrodymų visumos neseka iÅ¡vada, kad G. M. Å¡ia lazda nuteistajam trenkė pirmas ir, kad lazda buvo metalinė, iÅ¡ bagažinės lazdÄ jis paėmė A. N. jau inicijavus smurtinio pobÅ«džio konfliktÄ .Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistojo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 558/14(01), kurioje yra nustatyta, kad A.

N. yra padarytos kraujosruvos dešinėje rankoje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014 m. vasario 8 d.). Tokie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 124). A. N. į teisėsaugos institucijas dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus apsilankė tik praėjus savaitei po įvykio. Nors apklaustas įtariamuoju A. N. nurodė, kad tai padarė dėl to, kad jam skaudėjo krūtinę, tačiau šioje dalyje sveikatos sutrikdymas nėra nustatytas.

Sutiktina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nuteistajam galėjo bÅ«ti padarytas muÅ¡tynių metu, tačiau A. N. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tai nepaneigia. Nukentėjusysis neginčija, kad jis sudavė kelis smÅ«gius lazda nuteistajam, tai patvirtina ir liudytojai, tačiau tokių veiksmų jis ėmėsi gindamasis nuo užpuolimo.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažinta, kad nuteistasis pirmÄ jį smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė taksi automobilio viduje, kas, apelianto nuomone, nėra įrodyta.

Nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio pareiÅ¡kime nurodė, kad keleivis pirmas smogė jam į veidÄ (t. 1, b. l. 2). TÄ patį jis nuosekliai tvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, detalizuodamas, kad Å¡is smÅ«gis buvo suduotas bÅ«tent automobilio viduje (t. 1, b. l. 15, 17, t. 2, b. l. 195). Tai jis patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams (t. 1, b. l. 67). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiojo nurodomais duomenimis, duomenų, kad G.

M. bÅ«tų suinteresuotas Å¡ioje dalyje apkalbėti nuteistÄ jį taip pat nėra. Liudytoja S. N. nei vienos apklausos metu neteigė, kad automobilyje jokių smÅ«gių nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu ji teigė neprisimenanti, kad A. N. bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajam į veidÄ , įlindęs į automobilį, tačiau tvirtai pasakyti negalinti (t. 1, b. l. 86), teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad automobilio viduje buvo apsižodžiavimas, rankų gestai, ar buvo smÅ«giai, ji nematė (t. 2, b. l. 17).

Taigi, jos parodymai nukentėjusiojo parodymų nepaneigia, liudytoja Å¡io smÅ«gio galėjo nematyti arba neprisiminti mačiusi, nes, kaip pati nurodė, buvo Å¡oko bÅ«senoje. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, skambindamas į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir kalbėdamas su policijos pareigÅ«ne G. M. nenurodė, kad taksi automobilio viduje jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad to nebuvo. Telefonu nukentėjusysis tik bendrais bruožais apibÅ«dino susiklosčiusiÄ situacijÄ , jis neprivalėjo detalizuoti visų įvykio aplinkybių, tÄ jis padarė policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ .

Tuo tarpu tai, kad nuteistasis neigia smÅ«gio sudavimo taksi automobilio viduje faktÄ , laikytina jo gynybine pozicija, tokiu bÅ«du jis galimai stengiasi palengvinti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl A. N. kaltės padarius BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikalstamas veikas. Pripažintina, kad nuteistojo veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji Å¡ių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai (BK 2 str. 3 d.), todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo A. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                           Audrius Cininas                                                                                                                                                                                    ArÅ«nas Kisielius