fed480b077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1459/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01396-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 10.2; 37.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Linui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltspeda International“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltspeda International“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltspeda International“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Baltspeda International“, apeliantas) skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 26–28), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2011 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190080S; 2) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –atsakovas, Muitinės departamentas) 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-127; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. S-130(7-95/2011).

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. sausio 24 d. gavo Klaipėdos teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus pranešimą, jog Klaipėdos teritorinė muitinė 2011 m. sausio 20 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190080S ir įtraukė į apskaitą UAB „Baltspeda International“ apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Pareiškėjas nurodė, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų importavo automobilį „Hummer H2“, kėbulo Nr. 5GRGN23UX3H113727, pagamintą 2003 m., variklio cilindrų darbinis tūris 6000 cmq, variklio galia 232 kW, ir 2008 m. rugsėjo 23 d.

įformino bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – ir BAD) Nr. 8LU96406913 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Pažymėjo, kad paminėtas automobilis buvo deklaruotas Integruoto Europos Bendrijos tarifo (toliau – ir TARIC) kodu 8703 24 90 00, apskaičiuotas muitas (įmokos kodas A00) – 3 442,00 Lt, taikant 10 proc. muito tarifą, ir pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (įmokos kodas B00) – 872,00 Lt, taikant 18 proc. PVM tarifą. Nurodė, kad muitinio įforminimo metu pateikė nuosavybės dokumentą Nr. C1960U001 ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą Nr. NIS-4779.

Pažymėjo, kad visus mokesčius už šį automobilį sumokėjo ir 2008 m. rugsėjo 25 d. šį automobilį pardavė pagal pažymą–sąskaitą Nr. D501 už 41 000 Lt Lenkijos piliečiui D. C. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad muitinė, norėdama įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, po prekių išleidimo kreipėsi į valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – VĮ „Regitra“) Klaipėdos filialą, prašydama nurodyti automobilio „Hummer H2“ sėdimų vietų skaičių. Atsakydama į šį paklausimą, VĮ „Regitra“ nurodė, kad paminėtoje transporto priemonėje yra 14 sėdimų vietų.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad muitinė 2010 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 101109/1 klausė jo, kiek sėdimų vietų yra automobilyje. Kadangi automobilis jau seniai parduotas, o nei prekės sąskaitoje, nei automobilio techniniame pase sėdimų vietų skaičius nenurodytas, atsakė, kad informacijos apie sėdimas automobilio vietas neturi, tačiau pagal mašinos kėbulo tipą MPV galima nuspręsti, kad yra 9 sėdimos vietos, įskaitant vairuotoją. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. įforminant BAD importo rinkinį Nr. 8LU96406913 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai niekas nebūtų leidęs forminti muitinės deklaracijos, jei tuo metu būtų buvę daugiau nei 10 sėdimų vietų, įskaitant vairuotoją, ir, pareiškėjo nuomone, muitinės inspektorė G.

K. tai patvirtino savo asmeniniu spaudu, įformindama šią muitinės procedūrą. Be to, nurodė, kad 2008 m. į deklaracijos 31 langelį (krovinio vietos ir prekių aprašymas) nebuvo privaloma lengvajam automobiliui nurodyti sėdimų vietų skaičiaus, o pardavęs automobilį kitam asmeniui jis negali būti garantuotas, kad jis neįrengė papildomų sėdimų vietų skaičiaus. Pareiškėjo nuomone, jis jau sumokėjo visus mokesčius ir, importuodamas automobilį „Hummer H2“, nustatydamas TARIC kodą 8703 24 90 00, nepadarė jokių pažeidimų.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33–34) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 78 straipsniu, nusprendė atlikti patikrinimą po prekės išleidimo. Patikrinusi viešai prieinamą VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatė, jog automobilis „Hummer H2“, kėbulo Nr. 5GRGN23UX3H113727, registruotas nurodant M2 klasę, CW kėbulo kodą. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (toliau – Reikalavimai) III dalies „Automobilių klasifikavimas“ 8.2 punkte nurodyta, kad M2 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė ne didesnė kaip 5 tonos (autobusas), o V dalies „Kėbulų tipų apibrėžimai ir kodai“ 15.5 punkte nurodyta, kad kėbulo kodas CW – vienaukštis.

Pažymėjo, kad, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, turinčias įtakos automobilio „Hummer H2“ klasifikavimui, Klaipėdos teritorinė muitinė 2010 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (LM19)-K/14-21950 kreipėsi į VĮ „Regitra“, prašydama pateikti informaciją apie automobilyje „Hummer H2“, kėbulo Nr. 5GRGN23UX3H113727, įrengtų sėdimų vietų skaičių. VĮ „Regitra“ 2010 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (1.7)-24-443 informavo, jog automobilyje „Hummer H2“ yra 14 sėdimų vietų. Atsakovas nurodė, kad, remiantis gauta informacija, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2007), Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, nustatyta, kad naudota autotransporto priemonė, kurioje įrengta 14 sėdimų vietų, su stūmokliniu kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbinis tūris 6000 cm3, klasifikuotina KN 8702 90 19 subpozicijoje.

Taigi Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai, vadovaudamasi 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (toliau – Reglamentas Nr. 1214/2007), Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2007), KN bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, automobiliui „Hummer H2“, kėbulo Nr. 5GRGN23UX3H113727, nusprendė pakeisti TARIC kodą iš 8703 24 90 00 į 8702 90 19 00.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai teisingą prekės deklaravimą sieja su muitinės deklaracijos priėmimu. BAD įforminimo faktas dar nereiškia, kad deklarantas visas prievoles įvykdė tinkamai. Dėl objektyvių priežasčių muitinė ne visada gali įsitikinti pateiktų dokumentų bei duomenų teisingumu, todėl, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, turi teisę atlikti patikrinimą po prekių išleidimo. Tuo pačiu deklarantas turi pareigą pagrįsti deklaravimo teisingumą. Pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė teisingai pagrindė, dėl kokių priežasčių nebuvo taikytas sandorio vertės metodas bei kiti, Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalyje išvardyti, metodai.

Nesant galimybės pritaikyti konkretaus muitinio įvertinimo metodo ir nesant pateiktos turto vertintojo ataskaitos, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatomis bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 10 punktu, automobilio muitinę vertę nustatė pagal Automobilių žinyną (katalogą) „Automobilių importo kainos“ (2008 m. spalio–gruodžio mėn.) – 46 000 Lt.

Atsakovas taip pat nurodė, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti skundžiami muitinės sprendimai, yra pagrįstas ir teisingas, todėl, jo nuomone, pagrindo jį naikinti nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 37) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 13 ir 78 straipsnius muitinė turi teisę, laikydamasi sąlygų, nustatytų galiojančių nuostatų, atlikti visų rūšių tikrinimą, kurį, jos nuomone, būtina, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą. Muitinė turi teisę savo iniciatyva daryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos. Nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, norėdama įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, po prekių išleidimo atliko papildomą prekybos dokumentų ir duomenų, susijusių su atitinkamų prekių importo operacijomis, patikrinimą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, buvo išnagrinėtos visos aplinkybės dėl prekių klasifikavimo ir vertės teisingumo nustatymo bei nėra pagrindo abejoti VĮ „Regitra“ pateikta oficialia informacija dėl automobilyje įrengtų keleivių vietų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių mokėtojas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją dėl neteisingo automobilio klasifikavimo, pagrįstai buvo nuspręsta keisti automobilio TARIC prekės kodą, o, nesant galimybės pritaikyti konkretaus muitinio įvertinimo metodo ir nesant pateiktos turto vertintojo ataskaitos, ginčijamo automobilio muitinę vertę nustatyti pagal automobilių žinyną. Pritarė atsakovo išdėstytai pozicijai ir argumentams. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Mokestinių ginčų komisija, patvirtindama Muitinės departamento 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-127, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 51–56) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjo importuoto automobilio tarifinio klasifikavimo teisingumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Muitinės įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, 60 straipsnio 1 dalimi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių (toliau – Taisyklės) 4, 10, 15, 16 punktais, Bendrijos muitinės kodekso 68 straipsniu, 78 straipsnio 2, 3 dalimis.

Sistemiškai aiškindamas pacituotas teisės normas, teismas padarė išvadą, kad teisės aktai skiria „muitinės deklaracijos priėmimą“ ir „muitinės deklaracijos patikrinimą“, ir šie veiksmai, jei taip nusprendžia muitinės pareigūnas, gali būti neatliekami vienu metu. Todėl pareiškėjo argumentas, jog muitinės pareigūnės spaudas ant jo BAD reiškia, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, yra nepagrįstas, nes BAD nurodyti duomenys deklaracijos priėmimo metu nebuvo tikrinti. Be to, pagal Bendrijos muitinės kodekso 68 straipsnį muitinė turi teisę, bet ne pareigą, tikrindama jos priimtas deklaracijas, patikrinti prekes.

Vadovaudamasis Reglamentu Nr. 1214/2007, teismas nurodė, jog TARIC kodu 8703 24 90 00 klasifikuojamos šios prekės – automobiliai ir kitos autotransporto priemonės, daugiausia skirtos žmonėms vežti (išskyrus klasifikuojamas 8702 pozicijoje), įskaitant lengvuosius keleivinius krovininius automobilius (universalus) ir lenktyninius automobilius, kurių cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 3 000 cm3, ir šie automobiliai yra naudoti, o TARIC kodu 8702 90 19 00 – autotransporto priemonės, skirtos ne mažiau kaip dešimčiai žmonių, įskaitant vairuotoją, vežti su stūmokliniu kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliu, kurių cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 2 800 cm3, ir šios transporto priemonės yra naudotos.

Teismas padarė išvadą, kad esminis skirtumas tarp KN 8703 ir 8702 pozicijos yra būtent sėdimų vietų skaičius. Teismas nustatė, kad po muitinio įforminimo kilus abejonių dėl pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 23 d. deklaracijoje nurodyto automobilio „Hummer H2“ klasifikavimo teisingumo, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, buvo atliktas šio automobilio importo BAD rinkinio ir su juo susijusių dokumentų tikrinimas. Pagal VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pateiktą informaciją pareiškėjo deklaruotas automobilis „Hummer H2“ turi 14 sėdimų vietų, pats pareiškėjas jokių įrodymų dėl mažesnio sėdimų vietų skaičiaus jo deklaruotame automobilyje „Hummer H2“ nepateikė; abejoti VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis teismas neturėjo pagrindo, todėl, teismo vertinimu, Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė keisti BAD importo rinkinyje Nr. 8LU96406913 prekės TARIC kodą iš 8703 24 90 00 į 8702 90 19 00 bei įregistruoti mokestinę nepriemoką.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei teismui, nei Mokestinių ginčų komisijai, nei Muitinės departamentui pateiktuose skunduose neginčijo nustatytos muitinės vertės, naudojantis Automobilių žinyno (katalogo) „Automobilių importo kainos“ (2008 m. spalis–gruodis) duomenimis, ir jos pagrindu nurodytų sumokėti mokesčių aritmetinio apskaičiavimo, todėl teismas skundžiamų sprendimų šiuo aspektu ir nevertino. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM190080S, Muitinės departamento 2011 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 1A-4.14-127 ir Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. S-130(7-95/2011) yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 61–63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas, iš esmės pakartodamas skundo argumentus, nurodo, kad įmonė jau sumokėjo visus mokesčius importuodama paminėtą lengvąjį automobilį ir nustatydama prekių kodą nepadarė jokių pažeidimų. Pagal TARIC kodą 8703 24 90 00 yra deklaruojamos autotransporto priemonės, daugiausia skirtos žmonėms vežti (išskyrus 8702 pozicijoje (šioje pozicijoje yra deklaruojamos autotransporto priemonės, skirtos ne mažiau kaip dešimčiai žmonių, įskaitant vairuotoją, vežti)), įskaitant lengvuosius, keleivinius-krovininius naudotus automobilius, kurių cilindrų tūris didesnis kaip 3000 cmq, ir šiai autotransporto priemonei pagal šį kodą yra 10 proc. muito tarifas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70–71) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai automobiliui „Hummer H2“ nusprendė pakeisti TARIC kodą iš 8703 24 90 00 į 8702 90 19 00. BAD įforminimo faktas dar nereiškia, kad deklarantas visas prievoles įvykdė tinkamai. Dėl objektyvių priežasčių muitinė ne visada gali įsitikinti pateiktų dokumentų bei duomenų teisingumu, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, turi teisę atlikti patikrinimą po prekių išleidimo. Deklarantas turi pareigą pagrįsti deklaravimo teisingumą. Apelianto teiginys dėl to, jog papildomas sėdimas vietas automobilyje galėjo įrengti automobilį įsigijęs asmuo, nėra teisingas, kadangi vietų skaičių nulemia automobilio gamintojas. Klaipėdos teritorinė muitinė teisingai pagrindė, dėl kokių priežasčių nebuvo taikytas sandorio vertės metodas bei kiti, Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalyje išvardyti, metodai. Nesant galimybės pritaikyti konkretaus muitinio įvertinimo metodo ir nesant pateiktos turto vertintojo ataskaitos, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatomis bei Metodikos 10 punktu, automobilio muitinę vertę nustatė pagal Automobilių žinyną (katalogą) „Automobilių importo kainos“ (2008 m. spalio–gruodžio mėn.) – 46 000 Lt. Atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti Mokestinių ginčų komisijos bei muitinės sprendimai, yra pagrįstas ir teisingas, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo. Pritardamas atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, palaiko jo argumentus, atsikirtimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl pareiškėjo pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. BAD importo rinkinį Nr. 8LU96406913 importuoto automobilio HAMMER H2 TARIC kodo teisingumo. Pareiškėjas deklaravo šį automobilį TARIC kodu 8703 24 90 00. Pagal atsakovą, nurodytas automobilis pareiškėjo deklaruotas neteisingai, teisingas jo TARIC kodas yra 8702 90 19 00. Kolegija pažymi, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl byloje taikytinos prekių TARIC kodo nustatymo metodikos. Šalys taip pat sutaria dėl Europos Bendrijos ir nacionalinės teisės aktų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Nagrinėjamo ginčo esmė yra šalių nesutarimai dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ta prasme, ar jais remiantis pareiškėjo deklaruotas automobilio TARIC kodas gali būti pripažintas neteisingu. Pareiškėjas, teigdamas, kad jo deklaruotas TARIC kodas yra teisingas, nurodo, kad pats šio automobilio išleidimo į laisvą apyvartą faktas tai įrodo. Atsakovas, grįsdamas savo pozicijos teisingumą, remiasi byloje esančiais įrodymais: VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pateikta informacija dėl automobilyje įrengtų keleivių vietų skaičiaus (pagal šią informaciją, šiame automobilyje yra 14 sėdimų vietų).

Kolegija pažymi, kad Reglamento Nr. 1214/2007 taikymo požiūriu automobilio įrengtų sėdimų vietų skaičius yra esminis požymis, pagal kurį automobilis gali būti priskirtas vienokiai ar kitokiai iš aukščiau paminėtų TARIC kodo pozicijai. TARIC kodu 8703 24 90 00 klasifikuojamos šios prekės – automobiliai ir kitos autotransporto priemonės, daugiausia skirtos žmonėms vežti (išskyrus klasifikuojamas 8702 pozicijoje), įskaitant lengvuosius keleivinius krovininius automobilius (universalus) ir lenktyninius automobilius, kurių cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 3 000 cm3, ir šie automobiliai yra naudoti, o TARIC kodu 8702 90 19 00 – autotransporto priemonės, skirtos ne mažiau kaip dešimčiai žmonių, įskaitant vairuotoją, vežti su stūmokliniu kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliu, kurių cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 2 800 cm3, ir šios transporto priemonės yra naudotos.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad muitinė buvo priėmusi jo deklaraciją ir tuo sutiko su jo deklaruotu automobilio TARIC kodo teisingumu, yra tik jo prielaida ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio taikymo požiūriu jokios įrodomosios reikšmės šiai bylai neturi. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti aukščiau paminėtą VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pateiktą informaciją arba leistų suabejoti jos teisingumu ir reikšmingumu nagrinėjamai bylai. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje esančių įrodymų įvertinimu, pritaria teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas