2021-06-02 Nr. AB-12142-3-61-3-00211-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; spręsti klausimą dėl administracinėse bylose Nr. 12-4916-1066/2020, Nr. AS-744-442/2020, Nr. 13-1962-821/2021 teismo sprendimais pareiškėjui padarytos 26 491 500 Eur žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2021-06-02 Nr. AB-12142-3-61-3-00211-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti „Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos direktorių, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per septynias dienas, priimti potvarkį dėl dalinio dalyvavimo būdų, pastatyto 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto (namų, butų Vilniuje) perdavimo nuosavybės teise pareiškėjui, savo lėšomis apmokėjusiam jų statybą“.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-374-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00211-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti „Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos direktorių, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per septynias dienas, priimti potvarkį dėl dalinio dalyvavimo būdų, pastatyto 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto (namų, butų Vilniuje) perdavimo nuosavybės teise pareiškėjui, savo lėšomis apmokėjusiam jų statybą“.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (3 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.), taip pat skundo turinį, konstatavo, kad pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, į kurio statybą, pareiškėjo teigimu, jis buvo investavęs savo pinigines lėšas, todėl ginčas šiuo atveju kildinamas iš civilinių teisinių santykių.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjas analogišką skundo reikalavimą jau buvo pareiškęs administracinėje byloje Nr. I2-4916-1066/2020, kurioje pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti, nes ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-744-442/2020 pritarė teismo išvadoms ir minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad dėl galimai pažeistų savo teisių jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
III. Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo:
1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
2) spręsti klausimą dėl administracinėse bylose Nr. 12-4916-1066/2020, Nr. AS-744-442/2020, Nr. 13-1962-821/2021 teismo sprendimais pareiškėjui padarytos 26 491 500 Eur žalos atlyginimo.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 17 str. 1 d. 2 p., 20 str. 1 d.), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 „Dėl gyvenamųjų namų, butų, kurių statybai buvo naudojamos gyventojų lėšos, perdavimo šiems gyventojams tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatas (1, 2, 3 p.) ir užkirto kelią tolimesnei bylos eigai.
Pirmosios instancijos teismas dėl viešojo subjekto Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šios institucijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, administracinėje byloje pažeisdamas Nutarimo 1, 2, 3 punktų nuostatas, padarė neteisingas išvadas ir vertinimus. Nutarimo pagrindu Vilniaus miesto valdybą yra įpareigota: 1) dalinio dalyvavimo būdu pareiškėjo Įmokėtas lėšas į uždarosios akcinės bendrovės „Dieona“ kasą įskaityti, kaip įmoką už pastatytus gyvenamuosius namus, butus Vilniaus mieste; 2) priimti potvarkį dėl gyvenamojo namo, buto perdavimo nuosavybės teise asmeniui, savo lėšomis apmokėjusiam jų statybą; 3) dalinio dalyvavimo būdu pastatytų gyvenamųjų namų, būtų pardavimo jiems kaina apskaičiuoti pagal privatizavimo normatyvinį aktą, kas iki šiol nepadaryta.
Administracinis teismas ne tik privalo spręsti viešojo administravimo srities ginčus, bet ir nustatyti ar Vilniaus miesto savivaldybės veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas prašo suteikti jam nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą yra neteisingos. Kadangi viešojo administravimo srities ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosios institucijos administracijai Nutarimo 1, 2 ir 3 punktais priskirtų funkcijų, nevykdymo, tai pareiškėjo atžvilgiu, dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 28 d. priimtos nutarties administracinėje byloje Nr. 13-1962-821/2021, žala tik padidėja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. P. skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas skundu iš esmės siekia įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, į kurio statybą, pareiškėjo teigimu, jis buvo investavęs savo pinigines lėšas, taigi ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, kai pareiškėjas, jo teigimu, investavo savo pinigus į nekilnojamojo turto statybą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas yra kildinamas iš civilinių sandorių, o ginčai dėl civilinių teisių įgijimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Tai, kad pareiškėjas siekia įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, t. y. subjektą, kuris vykdo ir viešojo administravimo funkcijas, suteikti jam nuosavybes teisę į nekilnojamąjį turtą, savaime nepaneigia minėtos išvados, kad tai yra civilinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pirmąjį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Vertindama pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą, kuri, pareiškėjo manymu, jam padaryta administracinėse bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į ABTĮ 154 straipsnyje įtvirtintas apeliacinės instancijos teismo teises, tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėjami ir dėl jų nepriimami sprendimai, sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos sąlygos, būtinos valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti (valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp tų neteisėtų veiksmų ir žalos; kaltė nėra viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų), yra vertinamos nagrinėjant administracinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir neprivalo (vadovaujantis ABTĮ 11 str. įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, ir neturėtų) būti nustatinėjamos atskirų teisminių procesų metu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad prašymas priteisti žalos atlyginimą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2018).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, taigi, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsniu ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė