fed2c965-3cca-41ee-bf6a-e66d4917ee7b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-5190-621/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00662-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Â

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Å iauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcin4s bendrov4s „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. M.,

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyriaus atstovui,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovė, Å iaulių skyrius) 2021 m. kovo 5 d. nutarimÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UÄ®) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19781 (toliau – ir Nutarimas).

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnis reglamentuoja administracinę atsakomybę nustačius nelegalų darbÄ . Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad bauda už minėtÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal ANK administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik fizinis asmuo (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Nelegalų darbÄ bei atsakomybę už jį reglamentuoja ne tik ANK 95 straipsnis, tačiau ir UÄ® 56 straipsnis.

Susiklosčiusioje situacijoje yra aktualus minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas, nurodantis, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ gali Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skirti baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Å io straipsnio 10 dalis nurodo, kad Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . Vadinasi, Užimtumo įstatymas pateikia iÅ¡imtį, kuria nurodo, kad jei padaryta veika užtraukė atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda negali bÅ«ti skiriama. Viena iÅ¡ darbdavio pareigų yra užtikrinti, kad trečiųjų Å¡alių piliečiai bÅ«tų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.

Akivaizdu, kad Å¡i pareiga gali bÅ«ti įgyvendinama tik per jo teisėtus atstovus ir įgaliotus asmenis. Taigi M. L., bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, buvo atsakingas už minėtos pareigos užtikrinimÄ , Å¡ios pareigos vykdymo niekam nepavedė, dėl ko jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Atsakovė, skyrė baudÄ Bendrovės direktoriui, taip pat skyrė 3000,00 Eur baudÄ ir Bendrovei, kaip darbdaviui, remdamasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu.

Atsakovas skyrė minėtÄ ekonominę sankcijÄ ignoruodamas ir neatsižvelgdamas į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, kuri aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodo, kad Å¡io straipsnio 5 dalies 4 punkte bauda gali bÅ«ti skiriama tik tuo atveju, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . Minėtina nuostata reiÅ¡kia, kad jei padaryta veika užtraukė atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda darbdaviui negali bÅ«ti skiriama.

Pažymėjo, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytÄ teisės pažeidimÄ , atitinkantį Å¡iame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksÄ , jeigu Å¡is padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ANK 5 straipsnis). Nagrinėtinu atveju pavojinga veika yra pareigos užtikrinti, kad trečiųjų Å¡alių piliečiai bÅ«tų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos nesilaikymas.

Atsižvelgiant į padarytÄ administracinį nusižengimÄ Bendrovės direktorius, fizinis asmuo, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi akivaizdu, jog susiklosčiusioje situacijoje egzistuoja visos sÄ lygos taikyti minėtÄ iÅ¡imtį: padaryta veika (nelegalus darbas) Å¡iuo atveju jau užtraukė fiziniam asmeniui, kaip darbdavio atstovui, atsakomybę, todėl darbdaviui negali bÅ«ti skirta ir ekonominė sankcija. Atsakovė, priimdama skundžiamÄ NutarimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį bei pažeidė teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Dėl šios priežasties, Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinis skyrius atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir reikalavimu, praÅ¡o skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudÄ moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudÄ gavęs subjektas - juridinis asmuo. UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistas non bis in idem principas. Pažymėjo tai, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudÄ moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudÄ gavęs subjektas – juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį. 2021 m. kovo 5 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUÄ®PBJ 19781 ekonominė sankcija paskirta juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta Å¡io juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti iÅ¡vados dėl to paties asmens baudimo už tÄ pačiÄ veikÄ arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 5 d. Nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19781, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ skirta 3000,00 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 9 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktÄ Nr. NDA 0997-0255. Tikrinamas subjektas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos atstovas direktorius M. L.. Minėtame akte nurodoma, kad VDI Å iaulių teritoriniame skyriuje buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tas Nr. 14PR-3298, kuriuo perduota informacija, apie tai, kad Ukrainos piliečiai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos RespublikÄ neturėdami Lietuvos Respublikos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodyta, kad minėti Ukrainos piliečiai buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)).

Patikrinimo metu nustatė, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. faktiÅ¡kai atliko tinkuotojo pareigas, tarp V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (tinkuotojo), paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui, nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniams skyriui apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tačiau nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d. dirbo neturėdamas leidimo dirbti, nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. V. M. dirbo neteisėtai bÅ«damas Lietuvos Respublikoje. Nustatė, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai.

Patikrinimo metu taip pat nustatė, kad D. P. ir R. H. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. faktiÅ¡kai atliko statybininkų-betonuotojų pareigas, tarp D. P., R. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (statybininko-betonuotojo), paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui, nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniams skyriui apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tačiau nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. ir R. H. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai bÅ«dami Lietuvos Respublikoje. Nustatė, kad D. P. ir R. H. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai.

2021 m. vasario 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausioji darbo inspektorė S. M. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. UÄ®PPJ 0997-0025. Protokole nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. L., bÅ«dama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, atsakingu už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ pažeidė UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatas.

2021 m. vasario 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausioji darbo inspektorė S. M. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VDI-ANR_P-114-2021. Protokole nurodoma, kad M. L. bÅ«damas Bendrovės darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ pažeidė UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-442-951/2020 konstatavo, jog M. L. kaltė iÅ¡ dalies be jo paties paaiÅ¡kinimų įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga: 2021 m. vasario 9 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0997-0255; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienių rinktinės Migracijos skyriaus pateikta informacija; administracinio nusižengimo protokolu; nutarimu dėl administracinio nusižengimo; nutarimais administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesuraÅ¡omas; darbo sutartimis; praÅ¡ymais dėl priėmimo į darbÄ ; praÅ¡ymais dėl darbo sutarties nutraukimo; 2020 m. rugsėjo 21 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymais dėl priedų už kilnojamojo pobÅ«džio darbÄ ; Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstiniu iÅ¡raÅ¡u; iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus. M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirta 1000 Eur bauda.

Å iaulių skyrius priėmė NutarimÄ , kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatų reikalavimus ir vadovaujantis UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytÄ teisės pažeidimÄ skyrė 300,00 Eur baudÄ (UÄ® 56 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis UÄ® 56 straipsnio 5 dalies 3 punktu įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti V. M., D. P. ir R. H. grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę iÅ¡laidas.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UÄ® nuostatų pažeidimus reglamentuoja UÄ® IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiÅ¡ka veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UÄ® 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiÅ¡kos veiklos prevencijÄ vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Å io įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Å io įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Å ie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UÄ® 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UÄ® nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankcijÄ .

UÄ® 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbÄ ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu  darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (1 punktas) ir dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos (2 punktas).

UÄ® 56 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ :1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtÄ atlyginimÄ už darbÄ , iÅ¡skyrus atvejį, kai Å¡is atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas Å¡ioje dalyje numatytų sumų pervedimo į Å¡alį, į kuriÄ grįžo ar buvo grÄ Å¾intas trečiosios Å¡alies pilietis, iÅ¡laidas ir trečiosios Å¡alies piliečio grÄ Å¾inimo iÅ¡laidas; 4) Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimÄ per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudÄ darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį; 5) perduoda informacijÄ apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui. Taigi, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankcijÄ už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

Å io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Å¡io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytÄ baudÄ , jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi bÅ«ti motyvuotas. Bauda iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ (UÄ® 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimÄ , užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimÄ nutraukė, pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo įgaliotiems pareigÅ«nams atlikti pažeidimo tyrimÄ , geranoriÅ¡kai atlygino žalÄ , taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UÄ® 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimÄ , slėpė padarytÄ pažeidimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigÅ«nų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UÄ® 60 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, jog atsakovė jį priimdama tinkamai taikė UÄ® 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teisės normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankcijÄ buvo atsižvelgta į tai, jog pareiÅ¡kėja atsakomybėn už UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimÄ , pripažino pažeidimÄ , sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir buvo nuspręsta skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudÄ (ekonominę sankcijÄ ).

Kaip ir anksčiau minėta bylos dėl UÄ® nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas priima nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, iÅ¡dėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

Skunde pareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad atsakovė nagrinėdama UÄ® pažeidimo bylÄ nepagrįstai netaikė UÄ® 56 straipsnio 10 dalies nuostatos, kuri numato, jog Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . PareiÅ¡kėja savo pozicija grindžia aplinkybe, jog 2021 m. kovo 17 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutarimu Bendrovės direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, taigi Bendrovės direktorius jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, eliminuojančiÄ pakartotinio baudimo už tÄ pačiÄ veikÄ galimybę.

Teisėjų kolegija su pareiÅ¡kėjos UÄ® 56 straipsnio 10 dalies aiÅ¡kinimu nesutinka. Pirmiausia, už padarytÄ veikÄ administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris pažeidimo metu buvo bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimu. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalis numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Å iuo atveju 2021 m. kovo 5 d. nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta ne direktoriui, o pareiÅ¡kėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudÄ , buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sÄ lygos UÄ® 56 straipsnio 10 dalies taikymui.

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekdamas eliminuoti dvigubÄ nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ tikslingai UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatÄ , kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . Tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui. Å iuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudÄ moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. UÄ® 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 2921 straipsnyje nustatytÄ veikÄ . Å ioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

PareiÅ¡kėja skunde teigia, jog susiklostė situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuota du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek Bendrovės direktorių, tiek patį juridinį asmenį. PareiÅ¡kėjos vertinimu Nutarimas priimtas pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principÄ , neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiÅ¡kiantis, kad niekas negali bÅ«ti persekiojamas ir baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ , už kurio padarymÄ jis jau buvo nubaustas pagal įstatymÄ , arba iÅ¡teisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubÄ baudimÄ , nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tÄ patį pažeidimÄ taikyti asmeniui ne vienÄ sankcijÄ ; sprendžiant, ar už tÄ patį teisės pažeidimÄ Ä¯statymu nustačius ne vienÄ sankcijÄ nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobÅ«dį, taip pat visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiÅ¡kinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti tÄ patį asmenį už tÄ patį pažeidimÄ , nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tÄ pačiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis ar bausti tÄ patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimÄ padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tÄ patį pažeidimÄ (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).

Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytÄ pažeidimÄ . Taigi, Å«kio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymÄ si veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklÄ , jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors bÅ«du atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiÅ¡kia, kad Å«kio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties Å¡io Å«kio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tÄ patį teisės pažeidimÄ atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymÄ buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktÄ , bÅ«tina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatÅ«s, t. y. ar skiriant nuobaudÄ juridiniam asmeniui, Å¡ios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tÄ patį pažeidimÄ jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu bauda – ekonominė sankcija buvo skirta ne M. L., o pareiÅ¡kėjai – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudÄ , buvo pažeistas non bis in idem principas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Bendrovės ir M. L. veiksmai buvo tapatÅ«s ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinusi pareiÅ¡kėja, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrovei, o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutarimu administracinio nusižengimo byloje bauda buvo skirta Bendrovės direktoriui, tuo metu buvusiam atsakingam už Bendrovės veiklÄ , todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo, tiek finansiniu požiÅ«riu.

Ä®vertinus minėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 5 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19781 neteisėtumo pagrindų, pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Å ioje byloje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Ginčas nėra iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjai Žanas Kubeckas

Virginijus Stankevičius

Laisvutė Kartanaitė