fed133b4-cc2d-4d10-a3db-5a2f5f9a8e32 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedskundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,          n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas R. P. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir KalÄjimas), priteisti 12000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nuo 2010 metų gruodžio mÄnesio skirtingu laiku buvo kalinamas KalÄjime.
Legislator headnote
AI generatedfed133b4-cc2d-4d10-a3db-5a2f5f9a8e32 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinÄs normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavÄs, kad bÅ«tinybÄ atlyginti asmeniui padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinÄ ar moralinÄ Å¾alÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisÄs ribas.
Full text
       AdministracinÄ byla Nr. I-5240-561/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08153-2013-6                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas ArÅ«nas Kaminskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,          n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas R. P. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir KalÄjimas), priteisti 12000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nuo 2010 metų gruodžio mÄnesio skirtingu laiku buvo kalinamas KalÄjime.
PažymÄjo, kad nuolatos pažeidžiamos galiojanÄios teisÄs aktų nuostatos, nes kameros nuolat perpildytos. Tvirtino, kad kalint perpildytose kamerose buvo pažeistos jo teisÄs bei teisÄs aktų nuostatos. Visos Å¡ios neigiamos aplinkybÄs sukÄlÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus.AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama KalÄjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .AtsakovÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas į KalÄjimÄ pirmÄ kartÄ atvyko 2011-03-31.
AtsakovÄ teismui pateikÄ pareiÅ¡kÄjo viso kalinimo laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2011-03-31 iki 2013-11-29.PažymÄjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau â ir Ä®sakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2.
PaaiÅ¡kino, kad KalÄjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. PažymÄjo, kad KalÄjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstanÄiųjų bei esanÄiųjų įstaigoje skaiÄiaus, nes į KalÄjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dÄl bylų nagrinÄjimo teismuose, todÄl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.NurodÄ, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todÄl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs aktuose nustatytos ribos.
Susidarius tokiai situacijai, KalÄjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas KalÄjime iÅ¡buvo neilgÄ laikÄ bei į tai, kad skunde pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kuo grindžia savo žalos dydį ir kaip konkreÄiai žala pasireiÅ¡kÄ, nepateikÄ jokių įrodymų, todÄl praÅ¡Ä nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.NurodÄ, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinÄs atsakomybÄs atvejį, kai žala atlyginama dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų.
Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu, todÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad KalÄjimo pareigÅ«nai neteisÄtai veikÄ arba neveikÄ, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
Byloje kilÄs ginÄas dÄl neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.
AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinÄs normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavÄs, kad bÅ«tinybÄ atlyginti asmeniui padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinÄ ar moralinÄ Å¾alÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisÄs ribas.
Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinÄs teisÄs normomis.Valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs (CK 6.271 str. 1 dalis).
Taip nustatoma civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs, todÄl vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrÄžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (LVAT sprendimai administracinÄse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs priteisti 12000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ , kuri jam padaryta dÄl netinkamų suimtųjų laikymo KalÄjime sÄ lygų, pažeidžianÄių SuÄmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus (b. l. 1).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas į KalÄjime atvyko 2011-03-31 (b. l. 14). Teismas sprendžia galimus vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisÄtus veiksmus laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2013-11-29. GinÄui taikytini laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiââ patvirtinimoââ.
Pagal normos 6 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nÄra nurodytas. Pagal Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad KalÄjime buvo laikomas nuo 2010 m. gruodžio mÄn. PažymÄtina, kad raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas į KalÄjimÄ pirmÄ kartÄ atvyko 2011-03-31 (b. l. 14).
Teismas neturi pagrindo abejoti KalÄjimo pateiktais duomenimis. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2011-03-31 iki 2013-11-29 pareiÅ¡kÄjas 19 dienų buvo laikomas kameroje su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekÄ 3,6 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto.NagrinÄjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esanÄius duomenis apie pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2013-11-29 (iÅ¡skyrus tas dienas, kuriomis nebuvo pažeistos teisÄs normos) kalint KalÄjime, buvo pažeista jo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
PastebÄtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmÄ, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentÄjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (bylos Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad dÄl kalinimo kameroje, kurioje jam nebuvo užtikrintas minimalus teisÄs aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, jis patyrÄ tam tikrų nepatogumų.
Aplinkybių, kad dÄl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kÄjo sveikata, psichinÄ ar fizinÄ bÅ«klÄ, ar jis bÅ«tų patyrÄs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galÄtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas nenustatÄ, jų nenurodÄ ir pats pareiÅ¡kÄjas. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyÄia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmÄ (19 dienų), į tai, kad kalinimas teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis nepadarÄ negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kÄjo fizinÄs ar psichinÄs sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti, jog ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas atliko bausmÄ Å¾mogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžianÄiomis, sÄ lygomis.PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. LVAT administracinÄje byloje Nr. A-520-2275/2012 yra nurodÄs, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinÄ teisÄ, kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais.NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika taikoma ir LVAT nagrinÄtose bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (bylos Nr. A-2-718/2007, A-444-619/2008, A-146-1240/2011, A-756-143/2012 ir kt.). Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , proceso Å¡alių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad KalÄjimo pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ patalpÄ , kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisÄs aktais nustatytas minimalus, nesilaikÄ paminÄto teisinio reglamentavimo, t. y. pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, todÄl konstatuotina, jog gyvenimas kameroje, neatitinkanÄioje teisÄs normų reikalavimų dÄl ploto, galÄjo sukelti pareiÅ¡kÄjui nepatogumų.
TaÄiau, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo reikalavimo dÄl neturtinÄs žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinÄjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad jo laikymas KalÄjime ginÄo laikotarpiu turÄjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai (pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ gydytojus), bei taip pat ir į tai, kad į įstaigos administracijÄ dÄl nepatogumų, atsiradusių ryÅ¡ium su mažesniu plotu, pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ, todÄl, tuo remiantis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmÄ (19 dienų) laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisÄs normomis garantuotÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ KalÄjime fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis byloje Nr. A-444-619/2008).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo R.
P. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. Vadovaudamasis ABTÄ® 85â87 straipsniais, 88 str. 1 bei 4 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d Ä:              PareiÅ¡kÄjo R. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo R. P. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.
             PareiÅ¡kÄjo R. P. reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.               TeisÄjas                                                                                     ArÅ«nas Kaminskas