fecf8a8d-2fa3-478f-81bc-9accc97ab411 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-39-282/2013Teisminis proceso Nr. 1-40-1-00180-2011-9Teisminio proceso kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.8.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.14.13.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai GuruÅ¡kinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Laimonui Judickui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G.

G. gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 204 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.Teisėjų kolegija nustatė: G. G. nuteista už tai, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1981) 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto „...ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę...“ ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nuostatas, kuriose nurodyta, kad „...ženklo savininkas, gali uždrausti siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti...“, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. balandžio 29 d. 12.00 val., t. y. iki Å«kio subjekto patikrinimo atlikimo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurioje G.

G. vykdo veiklÄ pagal individualios veiklos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens įgytÄ svetimais prekių ženklais pažymėtÄ didelį prekių kiekį: 1 vnt. odinį dirÅ¾Ä su žymenimis „VERSACE“ – (teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausios rinkos vieneto vertė – 299 Lt), kuris yra pažymėtas Italijos įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiais registruotais prekių ženklais; 6 vnt. odinių diržų su žymenimis „DOLCE & GABBANA“ – (teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausios rinkos vieneto vertė – 493 Lt), kurie yra pažymėti Italijos įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiais registruotais prekių ženklais; 1 vnt. moteriÅ¡kÄ rankinę su žymenimis „LOUIS VUITTON“ – (teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausios rinkos vieneto vertė – 690 Lt), kuri yra pažymėta PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiais registruotais prekių ženklais; 2 vnt. moteriÅ¡kų rankinių su žymenimis „HERMES“ – (teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausios rinkos vieneto vertė – 86 320 Lt), kurie yra pažymėti PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiais registruotais prekių ženklais; iÅ¡ viso 10 prekių už 176 587 Lt, tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos prekių ženklų savininkams – Italijos įmonei (duomenys neskelbtini), Italijos įmonei (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini).Apeliaciniu skundu nuteistosios G.

G. gynėjas adv. L. Judickas praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį panaikinti ir G. G. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to nepagrįstai G. G. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, taip pat teigia, kad teismas neįsigilino į tai, jog nuosprendyje minimos prekės jau buvo įvežtos į Lietuvos RespublikÄ per Lietuvos Respublikos muitinę, kur buvo atliktas jų patikrinimas ir nenustatyta, kad prekės yra neteisėtai pažymėtos svetimais prekių ženklais, bei teismas nekvietė liudytojų, kurie Å¡ias prekes iki tol realizavo, kol jas įsigijo G.

G., neskyrė byloje, neva, suklastotų daiktų ekspertizės, o rėmėsi liudytojo K. S. parodymais bei specialisto išvada dėl prekių neteisėto žymėjimo Italijos ir Prancūzijos prekių ženklais.Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai liudytojų N. P., K. S. parodymais bei 2011 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. 110219-MPT-01 nustatė, kad buvo padaryta didelė žala, nes tik pats prekės ženklo teisėtas savininkas gali nustatyti, ar šis ženklas yra panaudotas be jo sutikimo, ar, kaip įtariama, panašus (galimai suklastotas) prekės ženklas savo erdviniais elementais yra tapatus tikrajam (originaliam) prekės ženklui.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡vadÄ dėl klastotų prekių specialistas K. S. pateikė vizualiai apžiÅ«rėjęs prekes (apžiÅ«rint prekių žymėjimÄ , etiketes, informacijÄ ant etikečių, pakuotes ir pan.), tačiau negavus Å¡ių prekių ženklų teisėtų savininkų patvirtinimo, kad Å¡ie prekės ženklai ant prekių yra naudojami be prekės ženklo savininko sutikimo, buvo privalu atlikti klastotų prekių ekspertizę, dalyvaujant gamintojui, kuri bÅ«tų nenuginčijamas įrodymas, jog prekės yra pažymėtos prekių ženklais be teisėto prekių ženklo savininko sutikimo.

Nurodo, kad 2011-12-08 specialisto iÅ¡vada Nr. 110219-MPT-01 yra abstrakti, nepaaiÅ¡kina, ar G. G. prekiautos prekės buvo sužymėtos tapačiais erdviniais ženklais, kuriais yra žymimos analogiÅ¡kos originalios prekės. Specialistas K. S. teisme paaiÅ¡kino visiÅ¡kai skirtingas aplinkybes apie tiriamus objektus nei nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, todėl apeliantui kyla abejonių, ar tinkamai buvo iÅ¡tirti objektai ir jų atitikimas originaliems prekių ženklų savininkų gaminamiems objektams. Teigia, kad teismas praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo nepagrįstai atmetė tuo pagrindu, kad Lietuvoje nėra eksperto, galinčio tokiÄ ekspertizę atlikti, nors pats specialistas K.

S. patvirtino, kad Lietuvoje jis nėra vienintelis specialistas, ir ekspertizę gali atlikti kiti asmenys. Dėl to mano, kad teismas, neįvertinęs bei nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų tarp byloje surinktų įrodymų (nepaskyręs ekspertizės), padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuosprendyje minimais prekių ženklais pažymėtos prekės yra pažymėtos be tų prekių ženklų savininkų sutikimo, kad teismas nenustatė prekių ženklų (galimai neteisėtai panaudotų) tapatumo originaliems prekių ženklams bei padarytos didelės materialinės žalos Å¡ių prekių ženklų teisėtiems savininkams.Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog G.

G. pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtÄ didelį kiekį, nes byloje asociacijos (duomenys neskelbtini) nariai prekių ženklų savininkai civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti, kiek realiai asociacijos (duomenys neskelbtini) nariai prekių ženklų savininkai patyrė materialinės žalos (nustatyta 176 587 Lt žala, vadovaujantis iÅ¡imtinai specialisto K. S. iÅ¡vadoje nurodytomis mažiausiomis vidutinėmis rinkos kainomis). Pastebi, kad pats specialistas K.

S. negalėjo nurodyti, kaip buvo nustatytos Å¡ios kainos, todėl apeliantui kyla abejonių, ar mažiausios vidutinės rinkos kainos buvo nustatytos teisingai. Teismas iÅ¡samiau Å¡ios aplinkybės neiÅ¡tyręs, pažeidė G. G. teisę į gynybÄ , į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Pastebi, kad teismas, visiÅ¡kai nesigilindamas į aplinkybes, neiÅ¡tyręs esamų įrodymų, vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais bei iÅ¡ankstine nuomone, jog G. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , atmetė visus praÅ¡ymus dėl papildomų įrodymų pateikimo ir liudytojų apklausos, nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Mano, kad teismas be nustatytinos materialinės žalos, privalėjo nustatyti ir Å¡iuo konkrečiu atveju realizuojamų neoriginalių prekių kiekį, tačiau iÅ¡ teismo motyvų neaiÅ¡ku, kokiais vertinamaisiais kriterijais jis nustatė, kad G. G. pateikė realizuoti bÅ«tent didelį kiekį prekių su galimai neteisėtai pažymėtais prekių ženklais.Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad neįrodyta, jog G. G. jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia. Teigia, kad G. G. tiriamas prekes įsigijo su visomis kitomis prekėmis, kaip įprastas prekes, kurias pardavinėjo su neženkliai didesniu antkainiu, todėl teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ji žinojo, kad prekės yra galimai pažymėtos garsių firmų prekės ženklais be Å¡ių prekės ženklų teisėtų savininkų leidimo.

Pastebi, kad nebuvo tiriama jo ginamosios versija, jog jai nežinomi prekių ženklai: VERSACE, LOUIS VUITTON, DOLCE & GABBANA, HERMES, kad ji nežino minimų prekių ženklų vizualaus vaizdo, todėl, pirkdama prekes (duomenys neskelbtini) turgavietėje, negalėjo nustatyti, ar prekių ženklai yra panaÅ¡Å«s į originalius prekių ženklus. Teigia, kad nepagrįstai apylinkės teismas rėmėsi liudytojos N. P. parodymais, jog G. G. tyrimo prekes įvardino kaip „vardines prekes“, nors Å¡i sÄ voka nebuvo paaiÅ¡kinta, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad „vardinės prekės“ yra bÅ«tent tos prekės, kurios galimai pažymėtos žymenimis be teisėtų prekės ženklų savininkų leidimo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, o yra spėjimas, kuris akivaizdžiai nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

Taip pat G. G. tyčios neįrodo liudytojos N. P. parodymai, jog jai prekes atveždavo pati G. G., todėl G. G. puikiai žinojo ir matė, kokias prekes veža, kad veža prekes neteisėtai pažymėtas garsiais prekių ženklais. Tokie pirmosios instancijos teismo samprotavimai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. G. neneigia, jog dalį prekių į parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ji vežė pati, o kitÄ dalį siųsdavo paÅ¡tu, tačiau tai neįrodo, kad ji žinojo, kokiais galimai prekių ženklais prekės yra pažymėtos, be to, ji negali ir neprivalo atpažinti garsių prekės ženklų, todėl negalėjo ir neidentifikavo prekių, kurios galimai neteisėtai buvo pažymėtos garsiais prekių ženklais.

Nurodo, kad nors dalis produkcijos buvo pažymėta prekės ženklu „Rosa“, tačiau nežinoma, kokį ryšį Å¡is prekės ženklas turi su prekių ženklais VERSACE, LOUIS VUITTON, DOLCE & GABBANA, HERMES. Klaidinga teismo iÅ¡vada, kad G. G. (duomenys neskelbtini) turgavietėje sÄ moningai, t. y. žinodama minimų prekės ženklų žymėjimÄ , pirko Å¡iais prekių ženklais pažymėtas prekes, nes pati G. G. nurodė, kad visas prekes ji pirko urmu, t. y. didelį kiekį su PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurioje nedetalizuotos prekės, tik nurodyta „diržai – 10 vnt.“.

Pastebi, kad G. G., bÅ«dama prekybininke, pasiraÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, perskaičiuodavo prekes (vnt.), tačiau negalėjo ir neidentifikavo, neva, garsiais prekės ženklais pažymėtų prekių, kadangi ant jų etikečių buvo nurodomas visiÅ¡kai kitas prekės ženklas (kaip pavyzdžiui, „Rosa“ ir pan.). NeaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad G. G. yra žinomi prekės ženklai VERSACE, LOUIS VUITTON, DOLCE & GABBANA, HERMES, kad ji sÄ moningai, t. y. tyčia, iÅ¡sirinko bÅ«tent Å¡ias prekes, žinojo, kad jos neteisėtai pažymėtos minimais prekių ženklais, taip pat kad jomis negalima prekiauti, tačiau vis tik Å¡ias prekes, kaip originalių tokių prekių atitikmenis, pateikė realizuoti.Teigia, kad nepagrįstai teismas G.

G. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertino kaip prieÅ¡taringus ir kuriais negalima vadovautis, nes jo ginamoji ikiteisminio tyrimo metu patyrė psichologinį spaudimÄ , buvo siÅ«loma bylÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodant, kad jei byla bus nagrinėjama teisme, ji bus nuteista, kelis kartus pareigÅ«nai siÅ«lė sumokėti skirtingo dydžio baudas (budos dydis nuo 3 000 Lt pakilo iki 13 000 Lt). Kadangi G. G., neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, prieÅ¡ tai neteista, tokioje situacijoje nežinojo kaip elgtis, todėl tyrėjai padarius įtakÄ , pripažino savo kaltę ir sutiko, kad byla bÅ«tų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau, kai baudos dydis buvo neprotingai padidintas, ji atsisakė ir teisme iÅ¡sakė tikrÄ jÄ savo pozicijÄ .

Mano, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamų veikÄ , atsisakymas duoti parodymus ar nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, kurios įrodo įtariamojo ir / ar kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ . Nurodo, kad dėl nežinomų priežasčių teismas vadovavosi G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o ne teisme duotais paaiÅ¡kinimais, jog nepripažįsta savo kaltės, iÅ¡dėstė visas aplinkybes apie prekių įsigijimÄ , kad vizualiai ji prekių neapžiÅ«rėjo, kad nežino kaip atrodo originalÅ«s prekių ženklai, dėl to įsigijo tyrimo prekes ir pateikė jas realizuoti.

Pastebi, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja kaltinamojo duoti nuoseklius parodymus, ar juos keisti iki byla bus iÅ¡nagrinėta.Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 3 punktai).Apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistoji sutiko bylos procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu ji patyrė psichologinį spaudimÄ , jai buvo daroma įtaka, siÅ«loma mažesnio (3000 Lt) dydžio bauda, yra nepagrįstas.

Pagal BPK 418–419 straipsnių nuostatas prokuroras pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu privalo nurodyti siÅ«lomos kaltinamajam skirti bausmės rūšį ir dydį, iÅ¡dėstyti kaltinamojo nuomonę dėl to, taip pat kaltinamojo neprieÅ¡taravimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra bÅ«tinas. Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymo nuostatas ir į tai, kad G. G. nesutiko proceso užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu tik dėl jai siÅ«lomos baudos dydžio, o ne dėl to, kad ji nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, daroma iÅ¡vada, kad nuteistoji sutiko bylos procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ne dėl jai daryto psichologinio spaudimo ar kitokios įtakos.

Nors BPK 301 straipsnis numato, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši nuostata nereiškia, kad priimant nuosprendį, remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teisme G.

G. neigė savo kaltę pateikus savo vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ be garsių firmų prekių ženklų savininkų leidimo realizuoti garsių firmų prekių ženklais pažymėtas rankines ir diržus, t. y. klastotes, ir teigė, kad policijos pareigūnų paimtos prekės neišsiskyrė iš kitų parduotuvėje buvusių prekių, kad ant rankinių bei diržų nebuvo jokių grasių firmų pavadinimų ar ženklų, tačiau apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė žinojusi, jog visos policijos pareigūnų iš jos parduotuvės paimtos „autorinės prekės“ buvo klastotės, nes tai matėsi akivaizdžiai.

Liudytoja N. P. patvirtino, kad ant diržų, kuriuos paėmė policijos pareigūnai, ji pastebėjo garsių firmų ženklus, bet ne ant rankinių. Liudytoja taip pat parodė, kad ji, dirbdama G. G. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), visas prekes gaudavo iš G. G., bet nežino iš kur pastaroji jas gaudavo, kad kartais prekės įmonės vardu būdavo siunčiamos per siuntų skyrių. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo ir teisme pripažino, kad prekes ji įsigydavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje iš nepažįstamų asmenų už rankines mokėdavo po 7-19 Lt, už diržus po 1-10 Lt (35–41 b. l.), o parduodavo brangiau: rankines po 39-145 litus, diržus po 35-59 litus, taip pat ji nurodė, kad pati du kartus per mėnesį atvažiuodavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) tikslu pristatyti prekes ir sutvarkyti parduotuvės buhalterinius dokumentus.

Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad G. G., (duomenys neskelbtini) turgavietėje pigiai įsigytas prekes parduodavo brangiau, kad pati pristatydavo prekes į parduotuvę ir matydavo kokiomis prekėmis yra prekiaujama parduotuvėje, bei atsižvelgus į tai, kad nuteistoji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nuo 2008-09-29 užsiima prekyba (36 b. l.), kaip pati patvirtino, vadovauja ne vienai parduotuvei ir žino, kad negalima prekiauti klastotomis prekėmis, daroma iÅ¡vada, kad G. G. žinojo garsių firmų pavadinimus bei jų firminius ženklus, kuriais ženklinamos prekės, bei žinojo, jog jos vadovaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekiaujama daiktais, paženklintais garsių firmų ženklais, neturint leidimo.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. G. kaltę grindė liudytojos N. P. bei pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie vieni kitus atitinka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad specialisto K. S. paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai, kad specialisto iÅ¡vada yra abstrakti, nepaaiÅ¡kina, ar ant policijos pareigÅ«nų paimtų prekių yra identiÅ¡ki originalioms prekėms žymenys. Nors specialistas teisme parodė, kad galbÅ«t jis nėra vienintelis, kuris gali atlikti prekių tyrimÄ , tačiau jis yra vienintelis asociacijos (duomenys neskelbtini) Lietuvoje atstovas bei prekių ženklų specialistas.

K. S. pateiktas kvalifikacijos pažymėjimas (154 b. l.) patvirtina, kad jis yra tinkamas prekių ženklų identifikavimo specialistas, nes yra praėjęs mokymus apie originalių ir klastotų prekių identifikavimÄ , susipažinęs su specifiniais techniniais originalių produktų gamintojų keliamais reikalavimais gaminamai produkcijai bei pakavimui ir pan., todėl teismui nekyla abejonių K. S. tinkamumu bÅ«ti specialistu Å¡ioje byloje ir pateikti specialisto iÅ¡vadÄ dėl prekių identifikavimo. K. S. taip pat atstovauja asociacijos (duomenys neskelbtini) įmones-nares – Italijos įmonę (duomenys neskelbtini), Italijos įmonę (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonę (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonę (duomenys neskelbtini), turi priėjimÄ prie riboto naudojimo prekių ženklų duomenų bazės bei kitų riboto naudojimo techninės informacijos Å¡altinių, sudarytų ir pateiktų originalių prekių gamintojų, todėl abejoti jo iÅ¡vadų patikimumu nėra pagrindo.

Specialisto išvadoje Nr. 110219LT-01 (16–23 b. l.) nurodyta, kad tyrimui pateiktos prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais, priklausančiais Italijos įmonei (duomenys neskelbtini) (odinis diržas su žymenimis VERSACE – 1 vnt.), Prancūzijos įmonei (duomenys neskelbtini) (moteriška rankinė su žymenimis LOUIS VUITTON – 1 vnt.), Prancūzijos įmonei (duomenys neskelbtini) (moteriškos rankinės su žymenimis HERMES – 2 vnt.) bei Italijos įmonei (duomenys neskelbtini) (odiniai diržai su žymenimis DOLCE & GABBANA – 6 vnt.), kad šių prekių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kad leidimas naudoti šioms įmonėms priklausančius prekių ženklus ant tyrimui pateiktų produktų nėra suteiktas jokiems, tame tarpe ir Lietuvos fiziniams ar juridiniams, asmenims.

Teisme specialistas K. S. patvirtino Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodė prekių identifikavimo metodikÄ , požymius (prekių detales), pagal kuriuos jis nustatė, jog tirti pateiktos prekės yra klastotės. K. S. nurodyta tyrimo metodika atitinka Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro patvirtintus prekių ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo metodinius nurodymus. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad specialisto tyrimas atliktas nesilaikant metodinių nurodymų. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta ir specialistas teisme patvirtino, kad ant tirti pateiktų prekių yra tapatÅ«s originalioms prekėms ženklai, tačiau tie ženklai neatitinka originalioms prekėms keliamų techninių, kokybės reikalavimų, žymėjimo ypatybių (neatitinka prekių ženklų proporcijos, atkartojimo kokybė, prekių ženklų detalės), kad ant prekės nėra originalioms prekėms privalomų etikečių, arba jų turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis.

Nors originalių prekių gamintojai nedalyvavo atliekant tyrimÄ , tačiau specialisto iÅ¡vadoje K. S. nurodė, jog jis dėl tyrimui pateiktų objektų, pažymėtų garsioms įmonėms priklausančių prekių ženklais, techninių analizių kreipėsi į minėtų įmonių atstovus, kurie patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ , kad prekės nėra originalios bei kad prekės yra pažymėtos įmonėms priklausančiais prekių ženklais be įmonių sutikimo (16–19 b. l.), todėl Å¡ios paminėtos aplinkybės rodo, kad K.

S. gavo garsių prekių ženklų savininkų patvirtinimÄ , jog tirtos prekės yra klastotės ir, kad leidimas naudoti registruotus jų prekių ženklus ant tyrimui pateiktų objektų nebuvo duotas. Ä®vertinus specialisto iÅ¡vados duomenis ir specialisto paaiÅ¡kinimus teisme, daroma iÅ¡vada, K. S. paaiÅ¡kinimai neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai, o, prieÅ¡ingai, jÄ patvirtina, todėl netikėti specialisto paaiÅ¡kinimais ar specialisto iÅ¡vada, jog tirtos prekės yra klastotės, nėra pagrindo.

Visuma šių įrodymų patvirtina, kad nuteistoji G. G., neturėdama Italijos įmonės (duomenys neskelbtini), Italijos įmonės (duomenys neskelbtini), Prancūzijos įmonės (duomenys neskelbtini), Prancūzijos įmonės (duomenys neskelbtini) prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti neoriginalias prekes, paženklintas šių firmų prekės ženklais, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 204 straipsnį.G. G. pripažinta kalta, kad pažeidė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1981) 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto „...ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę...“ nuostatas, nors jai neinkriminuotas neteisėtas realizuoti pateiktų prekių žymėjimas svetimais prekių ženklais.

Kadangi nuteistoji pateiktų realizuoti prekių pati nepažymėjo kaltinime nurodytų firmų prekių ženklais, o jas, įsigytas (duomenys neskelbtini) turgavietėje, tik pateikė realizuoti, daroma išvada, kad nepagrįstai jai inkriminuotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1981) 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pažeidimas, todėl ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo.BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris, neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos.G.

G. pripažinta kalta už tai, kad ji pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtÄ didelį prekių kiekį, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nemotyvavo Å¡io nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio, t. y., ar paimtos prekės sudaro didelį prekių kiekį. „Didelis kiekis“ yra vertinamasis požymis, o atsižvelgiant į parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Å iauliuose, prekiautų prekių asortimentÄ , į tai, kad buvo paimta iÅ¡ viso 10 prekių (vienas odinis diržas su žymenimis „VERSACE“, 6 odiniai diržai su žymenimis „DOLCE & GABBANA“, viena moteriÅ¡ka rankinė su žymenimis „LOUIS VUITTON“, dvi moteriÅ¡kos rankinės su žymenimis „HERMES“), kad Å¡ios prekės nei savo pobÅ«džiu, nei kaina neiÅ¡siskyrė iÅ¡ kitų parduotuvėje prekiaujamų prekių, daroma iÅ¡vada, kad paimtų prekių kiekis nėra didelis, ir dėl to G.

G. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, jog ji pateikė realizuoti kaltinime nurodytÄ didelį prekių kiekį, todėl Å¡i aplinkybė Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo.G. G. pripažinta kalta už tai, kad ji pateikdama realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtas prekes, padarė didelę žalÄ prekių ženklų savininkams – Italijos įmonei (duomenys neskelbtini), Italijos įmonei (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini).

Pagal teismų praktikÄ â€ždidelė žala“ taip pat yra vertinamasis požymis. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nėra pareikÅ¡tas. Kadangi minėtų garsių firmų prekių ženklai yra plačiai žinomi, nuteistoji pateikė realizuoti vartotojams kaltinime nurodytų firmų prekių ženklais paženklintas prekes, kurių kokybė neatitiko originalių prekių kokybės, nekyla abejonių, kad kaltinime minimų prekių ženklų savininkai patyrė žalos, nes buvo sumenkintos įmonių reputacija ir prestižas.

Atsižvelgiant į tai, kad G. G. pateiktų realizuoti suklastotų prekių kiekis nedidelis, prekių ženklų savininkai net nepareiškė ieškinių, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinime nurodytiems prekių ženklų savininkams buvo padaryta didelė neturtinė žala. Nors K. S. 2011-12-08 pranešime nurodė, kad asociacijos (duomenys neskelbtini) atstovaujamų prekių ženklų savininkams dėl neteisėto jiems priklausančių prekių ženklų panaudojimo padaryta turtinė žala yra prilygintina atitinkamų originalių teisėtų gamintojų gaminamų prekių kainai, kuri yra lygi 176587 Lt (15, 16–23 b. l.), tačiau nei savo rašte, nei specialisto išvadoje, nei teismo posėdyje K.

S. nenurodė normatyvinio pagrindo tokiam žalos nustatymo būdui ir neargumentavo, koks yra ryšys tarp originalios prekės kainos ir prekių ženklų savininkams padarytos turtinės žalos realizuojant neoriginalias prekes. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. (duomenys neskelbtini) turgavietėje pigiai įsigytas prekes pateikė realizuoti už žymiai mažesnes kainas nei specialisto išvadoje nurodytos mažiausios originalių prekių vidutinės rinkos kainos, kad realizuoti buvo pateiktos neoriginalios prekės, neatitinkančios originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kad „Hermes“ produkcija iš viso neprekiaujama Lietuvoje, kad nei prekių ženklų savininkai, nei jų atstovas (t. y.

K. S.) byloje nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl padarytos žalos, daroma iÅ¡vada, kad padarytos turtinės žalos dydis negali bÅ«ti tapatinamas su originalių prekių mažiausia rinkos vidutine kaina. Pastebėtina, kad pagal teismų praktikÄ padarytos didelės žalos vertinamasis požymis siejamas su prekių dideliu kiekiu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-57/2010, 1A-418/2012) bei pagal minėtų sprendimų analizę, turtine žala galėtų bÅ«ti laikoma leidimo realizuoti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtas prekes iÅ¡davimo vertė, tačiau nei K.

S., nei kaltinime nurodytos prekių ženklų savininkai nenurodė, kokia tokio leidimo vertė. Ä®vertinus visas Å¡ias paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog G. G. neteisėtais veiksmais prekių ženklų savininkai patyrė didelės turtinės žalos.Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. G. nusikalstamais veiksmais prekių ženklų savininkams – Italijos įmonei (duomenys neskelbtini), Italijos įmonei (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini), PrancÅ«zijos įmonei (duomenys neskelbtini) nebuvo padaryta didelė neturtinė bei turtinė žala, todėl BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė „didelė žala“ taip pat Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo.PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo aplinkybes – didelį kiekį ir didelę žalÄ , kurios yra BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ kvalifikuojantys požymiai, G.

G. padaryta nusikalstama veika atitinka lengvesnę veikÄ , numatytÄ BK 204 straipsnio 2 dalyje, todėl jos veika iÅ¡ BK 204 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 204 straipsnio 1 dalį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Perkvalifikavus nuteistosios veikÄ , keičiama ir G. G. paskirta bausmė. G. G. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , veikdama tiesiogine tyčia, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista, bausta už administracinius teisės pažeidimus transporte, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra vieniÅ¡a motina, augina tris nepilnamečius vaikus, dirba.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , artimÄ už baudžiamÄ jį nusižengimÄ skiriamos baudos vidurkiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:PaÅ¡alinti iÅ¡ G.

G. suformuluoto kaltinimo aplinkybes, jog ji pažeidė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1981) 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto „...ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę...“ nuostatÄ , kad pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtÄ â€ždidelį prekių kiekį“ ir „padarė didelę žalÄ â€œ.G. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 204 straipsnio 1 dalies į BK 204 straipsnio 2 dalį ir G.

G. paskirti 23 MGL (2 990 Lt) dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                  Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                               Irena Ivanovienė                                                                                Nijolė Matuzevičienė