fecdfd6e-9737-4af8-b567-6482d03b905e · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-74-1021/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01604-2018-5 Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 9 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai K. V. J., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims O. K., K. A., E. Å ., E. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K.

V. J. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. K., K. A., E. Å ., E. J.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja K. V. J. (toliau –pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, K. V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis G.

J., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., bei sodo žemės sklypÄ , esantį Kybartuose, VilkaviÅ¡kio r. sav. Jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas yra registruotas jos vardu, o sodo žemės sklypas – jos sutuoktinio G. J. vardu. Kadangi ji yra G. J. sutuoktinė, tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.13 str. turinti teisę paveldėti jai priklausantį turtÄ .

Kad paveldėti sutuoktiniui priklausantį turtÄ , ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjusi kreiptis į notarų biurÄ , paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui dėl jam priklausančio palikimo priėmimo, tačiau to nepadariusi, kadangi neturėdama teisinių žinių buvo įsitikinusi, kad jokių paveldėjimo dokumentų jai tvarkyti nereikia. JÄ suklaidino tas faktas, kad paveldimas butas yra registruotas jos vardu (apie sodo žemės sklypÄ buvo pamirÅ¡usi), todėl buvo įsitikinusi, kad jis savaime ir lieka jos nuosavybe.

Tik visiÅ¡kai neseniai, kai kreipusis į notarÄ dėl jiems priklausančio sodo žemės sklypo pardavimo, sužinojusi, kad kol kas ji parduoti Å¡io žemės sklypo negalinti, nes susitvarkiusi dokumentų dėl sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo. Tai sužinojusi kreipusis į notarÄ dėl sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo, tačiau kadangi praėjęs trijų mėnesių terminas po jo mirties, tai notaras priimti iÅ¡ jos pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo jau nebegali.

Å iuo metu, norint jai susitvarkyti sutuoktiniui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, bÅ«tina kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad priėmusi palikimÄ po savo sutuoktinio mirties, pradedamÄ jį faktiÅ¡kai valdyti. Tai, kad ji faktiÅ¡kai priėmusi palikimÄ po savo sutuoktinio mirties, įrodo tokie faktai. Po sutuoktinio mirties likusi gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., todėl jai atiteko ir visi sutuoktiniui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai.

Å iame bute gyvenanti iki Å¡iol, mokanti už jį komunalinius mokesčius, jį prižiÅ«rinti, tvarkanti, pagal poreikį remontuojanti. Be to, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ji naudojasi ir jiems priklausančiu sodo žemės sklypu, jį dirbanti, prižiÅ«rinti, jame auginanti daržoves, vaisius. Tokiu bÅ«du ji priėmusi palikimÄ po savo sutuoktinio G. J. mirties, pradedamÄ jį faktiÅ¡kai valdyti (b.l.2-3). Suinteresuoti asmenys O. K., K. A., E. Å ., E. J. pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , su kuriuo sutiko visiÅ¡kai (b. l.21-24).

PareiÅ¡kėja teismo posėdyje savo pareiÅ¡kimÄ palaikė bei paaiÅ¡kino, kad jos vyras G. J. mirė (duomenys neskelbtini) Turėję bendrÄ turtÄ . Butas buvo jos vardu, o sodas vyro. Suinteresuoti asmenys yra jos dukros. Dėl palikimo į notarÄ nesikreipusi, nes nežinojusi, galvojusi, kad butas jos vardu tai nereikia, dėl laidotuvių net nepasidomėjusi. Bute gyvenusi kartu su vyro iki jo mirties, ir po jo mirties, sodu naudojusis taip pat. Bendro naudojimosi daiktai - baldai, televizoriai liko jai. Dukra gyvenanti kartu nesikreipė, kad jai bÅ«tų nustatytas palikimo priėmimo faktas. (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio - garso įraÅ¡o 6 min. 20 sek.

– 8 min. 56 sek.). Suinteresuoti asmenys O. K., K. A., E. Å ., E. J. pateiktuose atsiliepimuose prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems buvo praneÅ¡ta, pareiÅ¡kėja teismo posėdyje nurodė, kad jiems žinoma apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , nurodė, kad byla galima nagrinėti jiems nedalyvaujant, į kÄ teismas atsižvelgdamas bylÄ iÅ¡nagrinėjo suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu teisme taip pat buvo apklausti liudytojai R.

D. (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio - garso įraÅ¡o 10 min. 50 sek. – 12 min. 20 sek.), bei R. N. (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio - garso įraÅ¡o 14 min. 20 sek. – 15 min. 40 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a: Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , faktas yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu - mirties įrašo kopija nustatyta, kad G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Santuokos įrašo kopija nustatyta, kad pareiškėja ir G. J. jo mirties metu buvo sutuoktiniai (b.l.6). Iš pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ išrašų matyti, kad mirusiojo vardu registruotas žemės sklypas, o pareiškėjos vardu butas adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kurie įgyti santuokos metu (b.l.7-8). Gyventojų registro išraše nurodoma, kad pareiškėjos ir mirusiojo palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (b.l.11-12).

VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. 2018 m. spalio 23 d. liudijimo duomenimis, dėl mirusiojo palikimo paveldėjimo byla neužvestas, nes niekas nesikreipė (b.l.13) Remiantis CK 5.13 straipsniu pareiÅ¡kėja turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visÄ jos turtÄ . Ji palikimÄ galėjo paveldėti trims bÅ«dais – faktiniu valdymu, pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimÄ turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarÄ , jeigu paveldi pagal testamentÄ ar įstatymÄ , ar palikimÄ priimdamas faktiniu valdymu per tÄ patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.).

PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu, bei paaiÅ¡kinimu teismo posėdžio metu, liudytojų R. D. ir R. N. parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis iki jo mirties gyveno jiems priklausančiame bute, naudojosi jiems priklausančiu sodu, po jo mirties Å¡iais daiktais naudojosi ji viena, pasiliko visus kilnojamus sutuoktinio ir bendro naudojimo buities daiktus. Å iais aktyviais veiksmais ji po savo sutuoktinio mirties iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį palikimÄ , Å¡iuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ .

Jokie kiti asmenys G. J. palikimo nepriėmė nei vienu iÅ¡ CK numatytu bÅ«du, ir Å¡iuo metu į jį nepretenduoja Ä®vertinus visus byloje esančius teismo iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiÅ¡kėja faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ palikimÄ , atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.

Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu bÅ«du gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 straipsnis). PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.).

Jokio ginčo dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteistinos, nes jos (15,02 Eur) virÅ¡ija minimaliÄ 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01:

Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793), bei susidariusios dėl pareiÅ¡kėjos kaltės, laiku nesikreipus pas notarÄ dėl turto paveldėjimo. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio G.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. FaktÄ nustatyti turto paveldėjimo tikslu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos K. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidas) – 15,02 Eur (penkiolika eurų 2 euro centus); sumokant į vienÄ pasirinktinÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

„Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ -5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-74-1021/2018.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio ar kitus Å¡io teismo rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis