fecbe309-1789-4e5b-bf36-1c96e07045ef · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-81/2011

          Procesinio sprendimo kategorija 42.9., 32.5.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,

Sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

atsakovo atstovui advokatui Muradui Bakanui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010

m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-71/2010 pagal  ieškovės O. S. ieškinį atsakovui AB „Gubernija“ ir trečiajam asmeniui

UAB „Respublikos investicija“ dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.  n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

          IeÅ¡kovė O. S. 2007 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kiniu, bei 2008 m. rugsėjo 2 d. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Gubernija“ 2 894 079, 12 litų skolos su palÅ«kanomis ir netesybomis. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo grindė 2004 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartimi; 2004 m. lapkričio 1 d. teisių perleidimo sutartimi; 2005 m. birželio 15 d. pavedimo sutartimi; 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovas 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei O. S. ir tretiesiems asmenims UAB „Respublikos investicija“ bei T. S. dėl sandorių 2004 m. lapkričio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 12-12, 2005-12-31 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tačiau Å¡is atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Å iaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 12 dienos teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu (civ. byla Nr. 2-224-372/2009).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Å iaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Tesimas, įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138, 6.37, 6.210, 6.873, 6.874 straipsniais, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5, 144 ir 145 straipsniais, iÅ¡ atsakovo AB „Gubernija“ ieÅ¡kovės O. S. naudai priteisė 2 894 079,12 litų skolÄ su palÅ«kanomis ir netesybomis,

5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2007 m. rugpjūčio 2d. ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas nurodė, kad šalių pasirašytos sutartys, kuriomis ieškovė grindė ieškinį, yra galiojančios ir privalomos šalims. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo 3 805

325 skolÄ su palÅ«kanomis pagal 2004 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). 2004 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę, bet kada, pranešęs apie tai paskolos gavėjui prieÅ¡ 60 dienų, reikalauti grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ arba jos dalį. IeÅ¡kovė kelis kartus kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti jai visÄ paskolos sumÄ bei sumokėti sutartyje nustatytas palÅ«kanas per 60 dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos, tačiau pinigai ieÅ¡kovei nebuvo sumokėti. Atsakovas pagal į bylÄ pateiktÄ pažymÄ yra

skolingas ieškovei pagal 2004 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį – 1 094 892,01 Lt paskolos, 123 580,94 Lt palūkanų ir 53 994,67 Lt netesybų, o pagal 2005 m. birželio 15 d. pavedimo sutartį – atsakovo skola ieškovei yra 1 565 262,07 Lt paskolos, 56 349,43 Lt netesybų.Viso atsakovas skolingas ieškovei pagal minėtas sutartis – 2 894 079,12 litų. Byloje

apklausti liudytojai V. R. ir R. D. patvirtino, kad atsakovas yra tikrai skolingas ieÅ¡kovei minimÄ sumÄ . Atsakovas įrodymų, kad bÅ«tų padengęs skolÄ ar kitaip atsiskaitęs su ieÅ¡kove, nepateikė.

            Taip pat apygardos teismas patenkino ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas įregistruoti hipotekÄ atsakovui priklausančiam turtui. Â

      Â

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Atsakovas neneigė skolos sumos, tačiau, atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl skolos, palÅ«kanų ir netesybų priteisimo, nes Å¡ioms sumoms sumokėti nėra suėjęs terminas. Tarp atsakovo AB „Gubernija“ (kredito gavėjas) ir AB „SEB Vilniaus bankas“ bei AB „Hansa bankas“ 2004 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios 10.12. punkte numatyta, jog visos kredito gavėjui jo akcininkų ir kitų susijusių trečiųjų asmenų bet kokia forma suteiktos paskolos turi bÅ«ti per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių (ar kitokio pobÅ«džio sutarčių) sudarymo subordinuojamos pagal Å¡iÄ sutartį, t.y. turi bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytiniai susitarimai tarp Å¡ios sutarties Å¡alių ir paskolÄ suteikusio asmens, pagal kurias kredito gavėjas įsipareigoja negrÄ Å¾inti, o atitinkamÄ paskolÄ suteikęs asmuo įsipareigoja nereikalauti grÄ Å¾inti kredito gavėjui suteiktų paskolų iki Å¡ios sutarties galiojimo pabaigos. Å ios sutarties metu vienu iÅ¡ atsakovo akcininkų ir valdybos narių buvo pats įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“ valdytojas ir ieÅ¡kovės tėvas T. S.. Jis su L. A., ieÅ¡kovės motina, tuo metu dirbo pas atsakovÄ .

2004 m. buvo sprendžiama dėl didelio kredito ėmimo (atsakovas – kredito gavėjas) iÅ¡ kredito įstaigų klausimas. Svarbiausių klausimų svarstyme dalyvavo ir T. S.. Jam negalėjo bÅ«ti nežinomos kreditavimo sÄ lygos. Be to, reikalavimo perleidimo sutarčių metu jis buvo bendrovės valdybos narys ir turėjo veikti vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.87 straipsnio reikalavimais.

T. S., bÅ«damas atsakovo akcininku ir valdybos nariu, tuo pačiu metu veikdamas kaip „Tower Capital Reserve Corporation“, kuri perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ ieÅ¡kovei, valdytojas, privalėjo informuoti ieÅ¡kovę apie tai, kad tarp atsakovo ir AB „SEB Vilniaus bankas“ bei AB bankas „Hansa banaks“ 2008 m. gruodžio 28 d. sudaryta kreditavimo sutartis, kurios 10.12 punkte iÅ¡dėstyti skolų grÄ Å¾inimo apribojimai, todėl skola negalės bÅ«ti grÄ Å¾inta anksčiau nei bus grÄ Å¾inta paskola pagal kredito įstaigų suteiktÄ kreditÄ .

Apygardos teismas dėl Å¡ių bylos aplinkybių ir į bylÄ pateiktų jas pagrindžiančių įrodymų nepasisakė.

2. Apygardos teismas skundžiamu sprendimu neteisėtai nusprendė įregistruoti priverstinę hipotekÄ atsakovui nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams. IeÅ¡kovės reikalavimu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - areÅ¡tuotas atsakovo nekilnojamasis turtas. 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarytas areÅ¡tuoto turto areÅ¡tas. Po to ieÅ¡kovė prašė pakeisti jau pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita – įregistruoti areÅ¡tuotam turtui priverstinę hipotekÄ (CPK 146 str.). Šį praÅ¡ymÄ teismas privalėjo iÅ¡spręsti nutartimi, o ne sprendimu (CPK 152 str. 2 d.). praÅ¡ymas taikyti priverstinę hipotekÄ nebuvo ieÅ¡kinio dalykas, todėl teismas sprendime nuspręsdamas dėl priverstinės hipotekos pritaikymo, išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį bei suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu.

3. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas nepagrįstai, nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteistos ir procesinės palÅ«kanos, žyminis mokestis, atstovavimo iÅ¡laidos ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos. Â

4. Atsakovas prašė įtraukti į bylÄ trečiuoju

asmeniu reikalavimo teisę ieškovei perleidusį „Tower Capital Reserve Corporation“, nes priimtas sprendimas

gali turėti pasekmių Å¡ios įmonės teisėms ir pareigoms. Apygardos teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė (pažeistas CPK 47 str.), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

5. Apygardos teismui netenkinus atsakovo

prašymo išreikalauti iš „Tower Capital Reserve Corporation“ duomenis apie šios įmonės steigėjus, akcininkus,

dalyvius, vadovus, naudos gavėjus ir įgaliotinius nuo įsteigimo dienos, atsakovui buvo užkirsta galimybė teikti įrodymus (CPK 42 str.).

IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. 2004 m. gruodžio 28 d. atsakovo ir AB „SEB bankas“ sudarytos kreditavimo sutarties šalimi nėra nei ieškovė, nei jos tėvas T. S., nei reikalavimo teisę ieškovei perleidusi bendrovė „Tower Capital Reserve Corporation“.

2. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad

T. S. dalyvavo derybose dėl atsakovo kreditavimo, taip pat

įrodymų, kad šis asmuo yra vienas iš pagrindinių atsakovo akcininkų. Be to, T. S. dar 2004 m. spalio mėnesį atsistatydino iš atsakovo

valdybos narių, taigi, negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo atsakovui sudarant ir pasirašant

2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutartį. Pastebėtina ir tai, kad T. S. yra ne lietuvių tautybės asmuo, nepakankamai supranta

lietuvių kalbÄ , todėl jam bÅ«tų sunku įvertinti lietuvių kalba sudarytÄ sutartį.

3. Reikalavimas, kad 2004 m. gruodžio 28 d. kreditavimo sutarties Å¡alimi nesantys asmenys jÄ pripažintų ir vykdytų, prieÅ¡tarauja sutarčių laisvės principui (CK 6.162 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.190 straipsnio 2 dalimi, atsakovas pats privalės prisiimti dėl neteisėto įsipareigojimo 2004 m. gruodžio 28 d. sutartimi atsiradusius ar atsirasiančius nuostolius, tačiau negali sukurti su Å¡ia sutartimi nesusijusiems asmenims naujų teisių ar pareigų be Å¡ių asmenų sutikimo.

4. Apygardos teismas pagrįstai sprendė įregistruoti priverstinę hipotekÄ (CK 4.178 str.) ir tokiu sprendimu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009). IeÅ¡kovės praÅ¡ymas įregistruoti priverstinę hipotekÄ buvo nagrinėjamas ne kaip praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas turės teisių ir pareigų į bylÄ neįtrauktam asmeniui „Tower Capital Reserve Corporation“.

6. Sprendimas priimtas tos kategorijos byloje, kurioje teismas turi teisę rinkti tik tuos įrodymus, kurių negali gauti pati šalis ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, kartu nurodydama teismui, kokioms įrodinėjamoms aplinkybėms įrodyti skirti šie įrodymai. Atsakovo prašymas teismui išreikalauti duomenis apie bendrovės „Tower Capital Reserve Corporation“ steigėjus, akcininkus, dalyvius, vadovus, naudos gavėjus, įgaliotinius neatitiko prašymams keliamų reikalavimų ir nebuvo susietas su ginču byloje.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis  skundas tenkintinas iš dalies.

 Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Gubernija“ 2 894 079,12 litų

skolos su palūkanomis ir netesybomis grindžia iš įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“

perimtomis reikalavimo teisėmis pagal 2004 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį ir 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal šias sutartis atsakovas „Tower Capital Reserve Corporation“ skolingas 2 660 154,08 litų pagrindinės skolos ir 233 925,04 litų palūkanų bei netesybų.

Atsakovas nesutikimÄ su pirmosios instancijos sprendimu pilnumoje patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ grindžia tuo, jog AB „Gubernija“ kaip kredito gavėjas ir AB „SEB Vilniaus bankas“ bei AB bankas „Hansa bankas“ kaip kredito davėjai 2004 m. gruodžio 28 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 (toliau – Sutartis), kurios 10.12 punkte nustatyta, jog visos kredito gavėjui jo akcininkų ir kitų susijusių trečiųjų asmenų bet kokia forma suteiktos paskolos turi bÅ«ti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių ar kitokio pobÅ«džio sutarčių sudarymo subordinuojamos pagal Sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu, t.y. turi bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytiniai susitarimai tarp Sutarties Å¡alių ir atitinkamÄ paskolÄ suteikusio asmens, pagal kuruos kredito gavėjas įsipareigoja negrÄ Å¾inti, o atitinkamÄ paskolÄ suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti grÄ Å¾inti kredito gavėjui suteiktų paskolų iki Sutarties galiojimo pabaigos, o taip pat kredito gavėjas įsipareigos nemokėti, o atitinkamÄ paskolÄ suteikęs asmuo įsipareigos nereikalauti mokėti iÅ¡ kredito gavėjo bet kokių kitų pagal tokias sutartis mokėtinų sumų iki Sutarties galiojimo pabaigos.

AB „Gubernija“ iki Å¡iol nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal minėtÄ kreditavimo sutartį, todėl mano, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu negali reikalauti atsakovo įvykdyti jai įsipareigojimus, nes Å¡ioms sumoms mokėti nėra suėjęs terminas.

Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta.

Ä®monė „Tower Capital Reserve Corporation“ nėra apelianto minimos kreditavimo sutarties Å¡alimi, todėl ir pareigos vykdyti Sutartyje numatytas sÄ lygas neturi. Be to, Sutartyje numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡ytiniai susitarimai tarp Sutarties Å¡alių ir atitinkamÄ paskolÄ suteikusio asmens, jam įsipareigojant nereikalauti grÄ Å¾inti kredito gavėjui suteiktų paskolų iki kreditavimo sutarties pabaigos. Atsakovas tokių susitarimų su ieÅ¡kove ir banku teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti esant įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“ įsipareigjimÄ nereikalauti paskolos grÄ Å¾inimo iki kreditavimo sutarties pabaigos. Tai, kad įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“ valdytojos ir ieÅ¡kovės tėvas T. S. buvo AB „Gubernija“ akcininkas bei valdybos narys ir žinojo apie Sutarties sÄ lygas, taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip dalyvavimas susitarimuose tarp atsakovo ir bankų, sudarant Sutartį. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį akcininkas neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, iÅ¡skyrus įsipareigojimÄ nustatyta tvarka apmokėti visas pasiraÅ¡ytas akcijas emisijos kaina.

Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas, kadangi T. S. iki 2004 m. spalio mėn. buvo AB „Gubernija“ valdybos narys ir tuo pačiu veikdamas kaip įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“ valdytojas žinojo apie bÅ«simÄ kreditavimo sutarties su bankais sudarymÄ ir kreditavimo sÄ lygas bei perleisdamas reikalavimo teises dukrai ieÅ¡kovei O.

S. turėjo informuoti teisių perėmėjÄ apie ribojimus reikalauti grÄ Å¾inti skolas.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais taip pat nesutinka, nes Sutarties sudarymo metu T. S. AB „Gubernija“ valdybos nariu nebuvo, Sutartis sudaryta jam nedalyvaujant. T. S. nebuvo Sutarties Å¡alimi, todėl Å¡i Sutartis jam teisių ir pareigų nesukÅ«rė. Be to, ieÅ¡kovė reikalavimo teises parėmė ne iÅ¡ T. S., o iÅ¡ įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“, kuri taip pat nėra Sutarties Å¡alimi. Kaip jau buvo minėta, Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas AB „Gubernija“ ir kreditÄ suteikę bankai per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų paskolos sutarčių sudarymo sudarys raÅ¡ytinius susitarimus su paskolas suteikusiais asmenimis, kuriais įsipareigos nereikalauti grÄ Å¾inti suteiktų paskolų iki kreditavimo sutarties galiojimo pabaigos, tačiau tokie susitarimai su įmone „Tower Capital Reserve Corporation“ sudaryti nebuvo, todėl ir ieÅ¡kovei, perėmusiai iÅ¡ Å¡ios įmonės reikalavimo teises, prievolės laikytis susitarimų, kuriuose nei pati ieÅ¡kovė, nei jai reikalavimo teises perėmusi įmonė nedalyvavo, neatsirado (CK

6.2 straipsnis).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas trečiuoju asmeniu į bylÄ nepagrįstai neįtraukė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleidusios įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“, nes priimtas sprendimas gali turėti pasekmių Å¡ios įmonės teisėms ir pareigoms.

Pagal CK 6.101 straipsnį ir kasacinio teismo praktikÄ , pagrindiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alis, vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sÄ lygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Apeliantas nenurodė, kuo priimtas sprendimas gali turėti pasekmių „Tower Capital Reserve. Corporation“ teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ios įmonės neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija mano, kad nepagrįstas apelianto prašymas teismui išreikalauti ir įmonės „Tower Capital Reserve Corporation“ duomenis apie šios įmonės steigėjus, akcininkus, dalyvius, vadovus, naudos gavėjus ir įgaliotinius nuo steigimo dienos. Ši įmonė nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir reikalaujami dokumentai neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo dėl paskolų, palūkanų ir delspinigių priteisimo išsprendimui.

Dėl priverstinės hipotekos įregistravimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atskirų Civilinio kodekso knygų normose yra nuostatų, leidžiančių teismui nustatyti priverstinę hipotekÄ tam tikrų piniginių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Sisteminė Å¡ių nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų

leidėjas, nustatydamas galimybę nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ

teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192

straipsnio 1 dalis), toks asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams

užtikrinti, turėtų įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio

23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010). Nagrinėjamoje byloje toks bÅ«tinumas nenustatytas, todėl hipoteka nustatyta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas jÄ nustatydamas nenustatė konkrečių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima konstatuoti hipotekos nustatymo reikalingumÄ ir CK 4.178 straipsnio nuostatas taikė formaliai. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus interesai yra apsaugoti procesinių – laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o hipotekos nustatymo bÅ«tinybės byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priverstinės hipotekos įregistravimo naikintina.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad praÅ¡ymas nustatyti priverstinę hipotekÄ buvo pareikÅ¡tas vadovaujantis CPK 146 straipsniu, t.y. kaip praÅ¡ymas pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas pagal proceso taisykles, taikomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui kitomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ie proceso pažeidimai, kitais motyvais konstatavus, kad priverstinė hipoteka buvo nustatyta nepagrįstai, ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės nebeturi.

Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, iÅ¡ naujo paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Tačiau Å¡ioje byloje atsižvelgtina į tai, kad sprendimu patenkintas praÅ¡ymas įregistruoti priverstinę hipotekÄ buvo pareikÅ¡tas ne kaip ieÅ¡kinio reikalavimas, o kaip praÅ¡ymas pakeisti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t.y. kaip procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymas. Dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkinti visi ieÅ¡kinio reikalavimai ir panaikinus tik sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas ne ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kadangi, kaip jau minėta, reikalavimas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas kaip procesinis reikalavimas (praÅ¡ymas pakeisti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę), jis neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas procesinio pobÅ«džio reikalavimÄ iÅ¡sprendė sprendimu (remdamasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkÄ reguliuojančiomis teisės normomis, tačiau nesilaikydamas jose nustatytos Å¡io pobÅ«džio procesinių klausimų sprendimo tvarkos), nesudaro pagrindo apeliacinio skundo reikalavimÄ panaikinti sprendimÄ dalyje dėl priverstinės hipotekos įregistravimo apmokestinti žyminiu mokesčiu, taip pat į Å¡io reikalavimo patenkinimÄ atsižvelgti skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pagal bylos duomenis atsakovas AB „Gubernija“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 39 300 litų žyminio mokesčio. Kadangi apeliaciniu skundu buvo praÅ¡oma panaikinti teismo sprendimÄ , kuriuo priteista 2 894 079,12 litų (skola, palÅ«kanos ir netesybos), procesinės palÅ«kanos, įregistruota priverstinė hipoteka, už apeliacinį skundÄ mokėtinas 32 941 litų dydžio žyminis mokestis.

Pagal bylos duomenis dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme susidarė 5,4 litų išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimÄ pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta įregistruoti priverstinę hipotekÄ .

LikusiÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Gubernija“ (į. k. 144715765) 5,4 (penkis litus keturiasdešimt centų) išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

GrÄ Å¾inti apeliantui 6 359 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis) litus per daug už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                      Algirdas Gailiūnas

               Konstantinas Gurinas

               Kazys KailiÅ«nas          Â