Legislator Case Law & Legislation
fec9d343-6567-4f85-9780-e79464e914a5 AI generated

fec9d343-6567-4f85-9780-e79464e914a5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fec9d343-6567-4f85-9780-e79464e914a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-470-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41613-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; (S) 2.6.1.6.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Betono gaminiai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekvada“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betono gaminiai“ dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

fec9d343-6567-4f85-9780-e79464e914a5 · Vilniaus apygardos teismas: Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Betono gaminiai“ valstybei 109,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-470-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41613-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; (S) 2.6.1.6.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Betono gaminiai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekvada“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betono gaminiai“ dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė pripažinti atsakovės 2015 m. kovo 24 d. atliktÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ prieÅ¡prieÅ¡inį 6 300,00 Eur vienarūšio piniginio reikalavimo įskaitymÄ pagal UAB „Ekvada“ 2015 m. kovo 20 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. EKV000286 negaliojančiu ab initio, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 6 300,00 Eur skolÄ ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Å ioje byloje teismas patvirtino 183 631,87 Eur dydžio kreditorių reikalavimus. Todėl ieÅ¡kovės bankroto administratorius pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 8 ir 14 punktus, gindamas ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesus, actio Pauliana pagrindu reikalauja panaikinti atsakovės 2015 m. kovo 24 d. prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšio piniginio reikalavimo įskaitymÄ ir taikyti restitucijÄ .

Atsakovės atliktas įskaitymas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir pagal CK 1.80 straipsnį, kadangi atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡ku įskaitymu pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ .

2. Ginčijamu sandoriu atsakovei buvo suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai įskaitymo taikymo dienÄ buvo pradelsti. IeÅ¡kovė neprivalėjo atlikti (sudaryti) ginčijamo sandorio, kuris pažeidžia ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teises. Ä®skaitymo taikymo metu atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, jog pažeidžia kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises, todėl sudarydama šį sandorį buvo nesÄ Å¾ininga. IeÅ¡kovė pagal 2014 m. balansÄ turėjo 284 446 Eur vertės turtÄ , kurio didžiÄ jÄ dalį (271 158 Eur) sudarė trumpalaikis turtas.

Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 246 641 Eur. Pagal ieÅ¡kovės 2015 m. rugsėjo 18 d. balansÄ ji turėjo 84 799 Eur vertės turtÄ , iÅ¡ kurio ilgalaikio turto vertės buvo 3 016 Eur, o trumpalaikio – 81 783 Eur. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 161 620 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4799-553/2015 buvo atsisakyta ieÅ¡kovei kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovės veiklos ir 2017 m. vasario 15 d. bankroto administratoriui pateikė duomenis, tarp kurių buvo ir ginčijamas įskaitymas. Bankroto administratoriui iki tol nebuvo žinoma apie ginčijamo sandorio egzistavimÄ . Todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra suėjęs. Atsakovė įskaitymÄ atliko vienaÅ¡aliÅ¡kai, be iÅ¡ankstinio perspėjimo ar ieÅ¡kovės valios, todėl įskaitymo ieÅ¡kovė sudaryti neprivalėjo. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad praleistas senaties terminas dėl sandorio nuginčijimo, ieÅ¡kovė prašė atnaujinti senaties terminÄ , nes ginčijamas sandoris pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

4. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , buvęs ieÅ¡kovės vadovas visus įmonės dokumentus ir turtÄ perdavė bankroto administratoriui 2015 m. rugsėjo 30 d. Taigi bankroto administratorius apie ieÅ¡kovės sandorius sužinojo nuo Å¡ių dokumentų gavimo dienos. Pagal CK 6.66 straipsnį ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo to momento, kada sužinota arba turėjo bÅ«ti sužinota apie teises pažeidžiantį sandorį.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bankroto administratorius 2015 m. lapkričio 27 d. FNTT perdavė tik 2013 metų bendrovės dokumentus, o 2015 m. ir kitų metų dokumentai FNTT buvo perduoti tik 2016 m. liepos 21 d. Taigi bankroto administratorius galėjo peržiÅ«rėti visus ieÅ¡kovės sandorius, juos įvertinti ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį per įstatymų nustatytÄ vienerių metų terminÄ , tai yra iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Tačiau ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik 2017 m. lapkričio 16 d. IeÅ¡kovė nenurodo pagrįstų ir objektyvių aplinkybių, kodėl laiku nesikreipė į teismÄ dėl sandorio nuginčijimo, dėl kokių priežasčių terminas buvo praleistas.

5. Ä®skaitymas buvo atliktas teisėtai, teisės aktai nenumato jokio iÅ¡ankstinio perspėjimo apie įskaitymÄ , užtenka tik vienaÅ¡aliÅ¡ko praneÅ¡imo. IeÅ¡kovė nenurodo bei nepagrindžia tokio įskaitymo neteisėtumo. Ä®skaitymas yra draudžiamas tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o nagrinėjamoje byloje įskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji tapo nemoki dėl ginčijamo sandorio. Pagal ieÅ¡kovės 2015 m. balandžio 30 d. balansÄ ji turėjo 205 884 Eur vertės turtÄ , o pradelsti įsipareigojimai sudarė 92 064 Eur. Dėl sudaryto sandorio ieÅ¡kovė netapo nemoki.

6. IeÅ¡kovė nepateikė jokių atsakovės nesÄ Å¾iningumo įrodymų. CK 6.67 straipsnyje iÅ¡vardinti atvejai, kai preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Todėl, jei nėra Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintų atvejų, sandorį sudarę asmenys pripažintini sÄ Å¾iningais ir jų sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ turi paneigti ginčijantis sandorius kreditorius. Atsakovė neturėjo tikslios informacijos, apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, mokumÄ , nes tik 2015 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta naujausia finansinė atskaitomybė.

IeÅ¡kovė dirbo sėkmingai iki 2014 m. IeÅ¡kovės ir atsakovės veiksmai buvo nulemti ekonominio bÅ«tinumo, jie buvo atliekami sÄ moningai, siekiant apsaugoti kreditorių interesus, siekiant pozityvių tikslų. Kadangi dėl ginčijamo sandorio ieÅ¡kovės padėtis nepasikeitė, todėl neįrodyta, jog buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ 2015 m. kovo 24 d. sandorio nuginčijimui ir pripažino atsakovės UAB „Betono gaminiai“ 2015 m. kovo 24 d. atliktÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšio piniginio reikalavimo įskaitymÄ pagal BUAB „Ekvada“ 2015 m. kovo 20 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. EKV000286 negaliojančiu ab initio, taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Betono gaminiai“ ieÅ¡kovei BUAB „Ekvada“ 6 300,00 Eur dydžio skolÄ ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 300,00 Eur) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisė iš atsakovės UAB „Betono gaminiai“ valstybei 109,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2015 m. rugsėjo 30 d. IeÅ¡kovės treiginiai, kad praėjus mėnesiui nuo bendrovės dokumentų perdavimo bankroto administratorius visus BUAB „Ekvada“ dokumentus perdavė ikiteisminio tyrimo specialistams neatitinka tikrovės. Bankroto administratorius 2015 m. lapkričio 27 d. perdavė tik nedidelę BUAB „Ekvada“ dokumentų kopijų dalį. Kita dalis dokumentų buvo perduota 2016 m. liepos 21 d. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Ä¯skaitymui ginčyti.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad tik iÅ¡ ikiteisminio tyrimo specialistų sužinojo apie rastus abejotinus sandorius, nes administratorius disponavo visais BUAB „Ekvada“ perduotais dokumentais iki pat 2016 m. liepos 21 d. Kadangi ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, teismas tenkino šį praÅ¡ymÄ , siekdamas apginti vieÅ¡Ä interesÄ . Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtintame BUAB „Ekvada“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡e atsakovės nėra.

Å iame sÄ raÅ¡e yra 29 juridiniai asmenys, todėl atsakovės nebuvimas tarp ieÅ¡kovės kreditorių patvirtina, jog atlikdama įskaitymÄ atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai. Teismas pripažino, jog tai yra pagrindas termino atnaujinimui.

9. Teismas nustatė, jog atsakovė, prieÅ¡ atlikdama prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ , jai prieinamomis priemonėmis privalėjo pasidomėti ieÅ¡kovės finansine padėtimi. Kiekvienas Å«kio subjektas turi galimybę sužinoti apie kito Å«kio subjekto finansinę padėtį vieÅ¡oje erdvėje. Teismas pripažino, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Iki ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Ekvada“ turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Pradelsti įsipareigojimai vien ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintiems kreditoriams sudaro 65 976,58 Eur sumÄ , kuri yra gerokai didesnė nei pusė viso į 2015 m. rugsėjo 18 d. ieÅ¡kovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Ekvada“ buvo nemoki.

10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4799-553/2015 konstatavo, UAB „Ekvada“ yra nemoki, kadangi Å¡ios įmonės nuostoliai po pirmojo 2015 metų ketvirčio jau sudarė beveik pusę 2014 metų nuostolio, o įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo Å¡iek tiek daugiau nei 4 kartus, pradelsti įsipareigojimai, kurie sudaro 92 064,59 Eur, žymiai virÅ¡ija į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Ekvada“ nuostoliai po pirmojo 2015 m. ketvirčio jau sudarė beveik pusę 2014 m. nuostolio, o įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo daugiau nei 4 kartus.

IeÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad debitorių skolos, įtrauktos į UAB „Ekvada“ balansÄ kaip įmonės turtas, dar nebuvo realus įmonei priklausantis turtas, kadangi, daliai debitorių bankrutavus, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas tapo praktiÅ¡kai neįmanomu. BUAB „Ekvada“ 2015 m. kovo 24 d. atlikto įskaitymo metu buvo susidÅ«rusi ne su laikinais, o nuolatinio pobÅ«džio finansiniais sunkumais.

11. Pagal teismų praktikÄ actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo taikomas ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Atsakovė, taikydama įskaitymÄ ir patenkindama savo 6 300 Eur dydžio reikalavimÄ , sumažino BUAB „Ekvada“ turtÄ , į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas kitų, pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams tenkinti.

Å iuo metu BUAB „Ekvada“ bankroto byloje nepadengti kreditorių reikalavimai sudaro 183 613,87 Eur dydžio sumÄ . Todėl atsakovo atliktas sandoris pažeidė skolininkės kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimÄ pirmiau ir vienodomis sÄ lygomis. Taigi buvo pažeisti likusių ieÅ¡kovės kreditorių teises ir teisėti interesai. Atsakovė turėjo ir galėjo žinoti apie faktinį ieÅ¡kovės nemokumÄ ir aplinkybę, jog įskaitymas pažeis kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus, taigi veikė nesÄ Å¾iningai arba nesidomėjo ieÅ¡kovės padėtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Atsakovė UAB „Betono gaminiai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai atnaujino ieÅ¡kovei praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė senaties terminÄ praleido daugiau kaip vienerius metus ir nenurodė pagrįstų ir objektyvių aplinkybių, kodėl laiku nesikreipė į teismÄ dėl sandorio nuginčijimo.

Teismas nepagrįstai teigė, jog kreditorių interesų gynimas bankroto byloje yra vieÅ¡as interesas. Kreditorių teisių gynimas yra bankroto administratoriaus pareiga, todėl bankroto administratoriaus pareigų netinkamas vykdymas negali bÅ«ti traktuojamas kaip vieÅ¡as interesas. Teismui pritaikius ieÅ¡kinio senatį, kreditorių interesai galėtų bÅ«ti apginti, pareiÅ¡kiant reikalavimus bankroto administratoriui dėl netinkamo pareigų vykdymo ir reikalaujant atlyginti žalÄ . 12.2. IeÅ¡kinio senaties netaikymas dėl vieÅ¡o intereso ir fakto, jog byloje yra kreditorių, reikÅ¡tų, jog nustatytas senaties termino institutas tokiose bylose iÅ¡ viso neturi prasmės ir yra netaikomas.

Tačiau jis turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant užtikrinti pusiausvyrÄ bei kitų asmenų teisėtus interesus. Patenkinus ieÅ¡kinį, kreditorių interesai nagrinėjamoje byloje nebus patenkinti, nes iÅ¡ priteistų lėšų pagal Ä®BÄ® 36 straipsnį pirmiausia bus apmokamos bankroto administravimo iÅ¡laidos. Taigi bus patenkinti tik bankroto administratoriaus interesai. IeÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko, galimybių susipažinti su bankrutuojančios bendrovės dokumentais per įstatymo nustatytus terminus, todėl laiku nepareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio administratorius turi prisiimti atsakomybę už savo pareigų nevykdymÄ ir ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti taikomas. 12.3.

Teismas pažeidė CK 6.66 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, numatančios, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas nesiaiÅ¡kino ir netinkamai nustatė dvi bÅ«tinÄ sias actio Pauliana taikymo sÄ lygas, tai yra ieÅ¡kovės nemokumÄ ir atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovė ir ieÅ¡kovė nebuvo ir nėra susiję juridiniai asmenys, kuriems bÅ«tų galima konstatuoti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos egzistavimÄ .

NesÄ Å¾iningumo nepatvirtina ir faktas, kad abi Å¡alys bendradarbiavo versle. Teismas nemotyvuotai konstatavo, jog atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovė nepajėgi sumokėti visų skolų, ir, kad sutartys sudaromos, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. UAB „Ekvada“ esant nemokiai, jos buvęs vadovas privalėjo ginčyti atsakovės atliktÄ Ä¯skaitymÄ , nes tik jis galėjo žinoti realiÄ UAB „Ekvada“ finansinę padėtį ir jos kreditorių interesų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ .

Tačiau ieÅ¡kovės vadovas neginčijo įskaitymo, todėl visa atsakomybė turi tekti buvusiam ieÅ¡kovės vadovui. 12.4. Atsakovė buvo sÄ Å¾ininga ir negalėjo objektyviai žinoti apie ieÅ¡kovės finansinės padėties sudėtingumÄ ir (ar) nemokumÄ . Ä®skaitymo metu ieÅ¡kovei dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, kuri buvo iÅ¡kelta tik po pusės metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įskaitymus 2013-2015 m. taikė ir kiti ieÅ¡kovės verslo partneriai. IeÅ¡kovės 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai dar nebuvo parengti, tik 2015 m. balandžio 30 d. buvo sudarytas balansas už pirmÄ 2015 metų ketvirtį.

Taigi įskaitymo sudarymo metu atsakovė negalėjo žinoti tikrosios ieÅ¡kovės bÅ«klės, o iki tol UAB „Ekvada“ veikė pelningai. Atliekant įskaitymÄ kreditorių teisės iÅ¡ esmės nebuvo pažeistos, nes ne su vienu, o su daugeliu kreditorių buvo atsiskaitoma, buvo užbaiginėjami rangos darbai, gaunami atsiskaitymai, iÅ¡ kurių taip pat buvo atsiskaitoma su kreditoriais. Todėl niekas negalėjo žinoti, kol nebuvo sudarytos finansinės atskaitomybės, kol galutinai nebuvo iÅ¡analizuota UAB „Ekvada“ finansinė situacija, jog ji yra nemoki. 12.5.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, ir kad Å¡iuo sandoriu buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisės. Ginčijamo sandorio sudarymo metu Å¡alių veiksmai buvo objektyvÅ«s, Å¡alys veikė aplinkybių sÄ lygomis ir 6 300 Eur sandorio suma, lyginant su ieÅ¡kovės turimu turtu, buvo gana maža. Å i suma taip pat sudarė tik nedidelę visiems kitiems kreditoriams tuo metu ieÅ¡kovės įvykdytų įsipareigojimų dalį.

Ginčijamas sandoris faktiÅ¡kai neturėjo poveikio ieÅ¡kovės mokumui. Sandorio tikslas nebuvo apgauti kitus ieÅ¡kovės kreditorius ar iÅ¡vengti atsiskaitymo su jais. Teismas tinkamai nenustatė visų bÅ«tinų actio Pauliana taikyti reikalingų sÄ lygų visumos, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ .

13. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Betono gaminiai“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Ekvada“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kurio buvimas visais atvejais yra konstatuojamas bankroto bylose ir bylose, kai viena iÅ¡ Å¡alių yra bankrutavusi įmonė.

Todėl teismas turi pareigÄ užtikrinti visapusiÅ¡kÄ ir maksimaliÄ bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugÄ , nes ieÅ¡kinio patenkinimo atveju priteistos ir iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos naudojamos įmonės kreditorių reikalavimų padengimui. Teismai laikosi pozicijos, jog vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui iÅ¡ esmės, todėl formalÅ«s proceso pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų atnaujinimu. Nagrinėjamu atveju vieÅ¡as interesas reikalauja apginti ieÅ¡kovės kreditorių, kurių nepatenkintų finansinių reikalavimų suma yra 183 631,87 Eur, interesus. Todėl teismas pagrįstai prioritetÄ suteikė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, o ne procesinės teisės normos pažeidimui. 13.2. IeÅ¡kovės nemokumÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu visų pirma patvirtina UAB „Ekvada“ 2015 m. rugsėjo 18 d. balanso duomenys, pagal kuriuos 2015 metų viduryje, tai yra iki atsakovės taikyto įskaitymo, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė gerokai daugiau nei pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Ekvada“ buvo nemoki, daugybė kreditorių turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ teisę į UAB „Ekvada“.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir faktas, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinti ir iki Å¡ios dienos nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 183 631,87 Eur dydžio sumÄ . 13.3. IeÅ¡kovės nemokumas nėra bÅ«tinas siekiant konstatuoti, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti.

UAB „Ekvada“ įskaitymo metu buvo nemoki, todėl Å¡is sandoris pažeidė kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teises, kurie bÅ«tų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkei sÄ lygomis. Jeigu be kreditoriaus, kurio atžvilgiu atliktas įskaitymas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad kitu kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito.

Ginčijamu sandoriu atsakovei buvo suteikta pirmenybė gauti atsiskaitymÄ anksčiau nei kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams, bei sumažinta ieÅ¡kovės turto masė, tai yra galimybė gauti iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigines lėšas. 13.4. Pagal teismų praktikÄ sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi.

Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Ekvada“ turėjo itin didelių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir buvo faktiÅ¡kai nemoki. Atsakovė neįvykdė pareigos pasidomėti ieÅ¡kovės kreditoriais, veikė iÅ¡imtinai savo interesais. Aplinkybė, jog atsakovė nesidomėjo ieÅ¡kovės padėtimi, vertintina kaip nesÄ Å¾iningas neveikimas. Teismas tinkamai nustatė visas reikÅ¡mingas faktines ir pagrįstai taikė CK 6.66 straipsnį, kaip sandorių negaliojimo pagrindÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 14.

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atsakovės 2015 m. kovo 24 d. atliktas 6 300 Eur įskaitymas buvo pripažintas negaliojančiu ab initio ir, pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 6 300 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė pateikė atsakovei 2015 m. kovo 20 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei 6 300,00 Eur už parduotas transporto priemones (el.b., 1 t., l. 15). Atsakovė 2015 m. kovo 24 d. pareiÅ¡kimu apie įskaitymÄ pranešė ieÅ¡kovei, jog pagal 2015 m. kovo 20 d. pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atlieka prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį 6 300 Eur piniginio reikalavimo įskaitymÄ (el.b., 1 t., l. 14). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Tačiau jau nuo 2015 m. balandžio 16 d. buvo siekiama ieÅ¡kovei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , ieÅ¡kovė turėjo pradelstų skolų, kurių mokėjimo terminai buvo suėję 2014 m. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi yra patvirtinta iÅ¡ viso 183 613,85 Eur ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų suma. Todėl ieÅ¡kovės bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl atsakovės taikyto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms nuostatoms pagal CK 1.80 straipsnį, kadangi įskaitymu buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumas.

Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo 16. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovės bankroto administratorius praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė turėjo pareikÅ¡ti iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau pareiÅ¡kė tik 2017 m. lapkričio 16 d., tai yra vėliau nei po vienerių metų. Tačiau pirmos instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atnaujinti šį terminÄ , motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kiniu yra siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , taip pat, jog atsakovės veiksmai, taikant įskaitymÄ , patvirtina jos nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su šiais teismo argumentais.

17. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintÄ bendrÄ visų kreditorių reikalavimų sumÄ â€“ 183 613,85 Eur, į tai, jog iÅ¡ Å¡ios sumos 9 351,12 Eur sudaro pirmos eilės kreditorių reikalavimai, o net 68 820,16 Eur – antros eilės kreditorių reikalavimai, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje pirmenybę teikė ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieÅ¡kinio senatį), bet bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teisėtai atnaujino CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento 19. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčijamo 2015 m. kovo 24 d. įskaitymo taikymo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki, ir teigia, kad tuo metu UAB „Ekvada“ turėjo tik laikinų finansinių sunkumų, kuriuos buvo siekiama iÅ¡spręsti restruktÅ«rizavimo bÅ«du, ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusios FNTT specialisto iÅ¡vadoje buvo konstatuota, jog tuo metu ieÅ¡kovė buvo moki. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡ie atsakovės argumentai yra nepagrįsti.

20. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nustatė, jog pagal UAB „Ekvada“ 2014 m. balansÄ ieÅ¡kovė tuo metu turėjo 284 446,53 Eur vertės turto, iÅ¡ kurio ilgalaikį sudarė tik 13 288,05 Eur vertės turtas, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 246 641,28 Eur. IeÅ¡kovės 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino jos veiklos nuostolingumÄ , nes nuostolius sudarė net 82 743,57 Eur suma. IeÅ¡kovės ilgalaikio turto likutinė vertė 2015 m. liepos 29 d. jau sudarė tik 3 145,76 Eur. Taigi jau 2014 m. pabaigoje ieÅ¡kovės per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai virÅ¡ijo daugiau kaip pusę jos turimo turto vertės, o taip pat per 2015 m. pirmÄ jį pusmetį buvo nustatytas itin spartus viso ieÅ¡kovės turimo turto mažėjimas.

21. Pirmasis pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei Vilniaus apygardos teisme buvo pateiktas 2015 m. balandžio 16 d., tai yra nepraėjus nei mėnesiui nuo atsakovės atlikto įskaitymo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4569-603/2015 atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Kitas pareiÅ¡kimas buvo pateiktas 2015 m. gegužės 11 d., o 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4799-553/2015 pareiÅ¡kimas buvo priimtas.

Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi buvo atsisakyta iÅ¡kelti ieÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , nurodant, jog įmonės nuostoliai po pirmojo 2015 m. ketvirčio jau sudarė beveik pusę 2014 m. nuostolio, o įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo Å¡iek tiek daugiau nei keturis kartus. Teismas taip pat pripažino, jog nustatyti įmonės sunkumai yra ne laikini, pateiktas ieÅ¡kovės 45 kreditorių sÄ raÅ¡as yra netikslus ir neatspindi visos realių ieÅ¡kovės skolų.

22. Atsakovės minėtame 2017 m. liepos 13 d. FNTT specialisto paaiÅ¡kinimo protokole, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, yra nurodyta, jog nuo 2015 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė buvo nemoki. Nors Å¡iame paaiÅ¡kinime kitoje vietoje yra pažymėta, jog ieÅ¡kovės įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir bankroto procedÅ«ros nebuvo galima pradėti, tačiau tuo pačiu yra pripažinta, jog bendrovėje buvo sunki ekonominė padėtis ir ji tuo metu buvo nemoki (el.b., 2 t., l. 54-55).

Taigi Å¡ie FNTT specialisto vertinimai yra gana prieÅ¡taringi ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina atsakovės teiginio, jog ieÅ¡kovė įskaitymo sudarymo metu buvo moki ir turėjo tik laikinų finansinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų, nagrinėjusių ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo bei bankroto bylas, nutartyse konstatuotas aplinkybes bei iÅ¡vadas, pripažįsta, jog nuo 2015 m. pradžios ieÅ¡kovė jau turėjo visus nemokios įmonės požymius ir jos finansinė padėtis visÄ pirmÄ jį 2015 m. ketvirtį sparčiai blogėjo.

Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įskaitymo taikymo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki. Dėl atsakovės (ne)sÄ Å¾iningumo 23. Viena iÅ¡ CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo bÅ«tinų sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, tai yra jis žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, jog neturėjo galimybių žinoti apie ieÅ¡kovės finansinius sunkumus, nes bankroto byla jai buvo iÅ¡kelta tik po pusės metų nuo įskaitymo taikymo, atsakovei buvo prieinami tik vieÅ¡ai paskelbti 2013 m. ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentai, pagal kuriuos ieÅ¡kovė veikė pelningai.

24. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas trečiojo asmens (kitos sandorio Å¡alies) pareigos domėtis bankrutuojančios įmonės mokumu turinį sÄ Å¾iningumo aspektu, yra konstatavęs, kad protingu ir apdairiu, tai yra sÄ Å¾iningu, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014 ir kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovės argumentais, jog Juridinių asmenų registre esantys kitų įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai ne visada gali bÅ«ti vieÅ¡ai prienami be papildomo mokesčio, taip pat, jog juose nurodyti duomenys ne visada atitinka faktinę įmonės padėtį. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra nustatyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovės vadovas 2015 m. balandžio 16 d., tai yra nepraėjus nei vienam mėnesiui nuo ginčijamo įskaitymo taikymo, pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Pažymėtina, jog teikiant tokį pareiÅ¡kimÄ pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus įmonės kreditoriai turi bÅ«ti informuoti apie tokį pareiÅ¡kimÄ bei įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenis.

26. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus 2016 m. vasario 17 d. ataskaita, kurioje yra nurodyti visi patikrinti bei nustatyti ieÅ¡kovės 2012-215 m. sudaryti sandoriai, tame tarpe ir su atsakove (el.b., 2 t., l. 26-46). Å ioje ataskaitoje nurodyta, jog UAB „Betono gaminiai“ 2013 m. balandžio 22 d. tiekimo sutartimi Nr. 02/31-06 pardavė ieÅ¡kovei statybines medžiagas, o ieÅ¡kovė 2013 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio užskaitymo skolų aktu užskaitė atsakovės 5 537,67 Lt skolÄ , atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 21 764,46 Lt, 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovė su atsakove sudarė nuomos sutartį Nr. 2013/3 dėl patalpų, kompresorinės ir sandėlio nuomos už 605 Lt mokestį, nuo 2014 m. birželio 1 d. – už 641,30 Lt. Taigi atsakovė su ieÅ¡kove turėjo ilgalaikius verslo santykius, todėl pripažintina, jog atsakovė turėjo domėtis ir domėjosi, kokia yra ieÅ¡kovės finansinė padėtis.

27. Å alių bendradarbiavimas tęsėsi ir 2015 m., tai yra ieÅ¡kovė 2015 m. kovo 20 d. pardavė atsakovei dvi transporto priemones, atsakovė atliko ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ , 2015 m. balandžio 1 d. Å¡alys sudarė nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės iÅ¡sinuomojo transporto priemonę už 234,71 Eur nuomos mokestį, 2015 m. balandžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieÅ¡kovė perleido atsakovei 12 768,47 Eur reikalavimo teisę į UAB „Statmaxc“, o 2015 m. rugpjūčio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi – 12 676,79 Eur reikalavimo teisę į UAB „Kvadrika“.

Byloje yra ir ieÅ¡kovės 2015 m. balandžio 16 d. atsakovei teiktas praÅ¡ymas skolos sÄ skaita apmokėti 100 Eur UAB „Lukoil Baltija“ ir 382,36 Eur – MB „Transvilda“ (el.b., 2 t., l. 53). Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo bÅ«ti gerai informuota apie tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, todėl nemokėdama ieÅ¡kovei už perduotas dvi transporto priemones, o taikydama visai pardavimo kainai – 6 300 Eur – įskaitymÄ , atsakovė elgėsi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, nes turėjo žinoti, jog Å¡is sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės teises.

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu 28. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame atsakovės taikytÄ Ä¯skaitymÄ jau ginčijo dviem teisiniais pagrindais: actio Pauliana ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvų CK 6.9301 straipsnį. Nors pirmos instancijos teismas sprendime pastarojo teisinio pagrindo detaliai neaptarė, apsiribodamas tik sandorio teisėtumo įvertinimu pagal actio Pauliana nustatytas sÄ lygas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti pasisakoma ir dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį.

29. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

30. Pagal kasacinio teismo praktikÄ kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumas ir Å¡io eiliÅ¡kumo laikymasis, priklausomai nuo įrodinėjimo dalyko, gali bÅ«ti reikÅ¡mingi, sprendžiant klausimÄ dėl vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų – kreditoriaus (kreditorių) teisių pažeidimo (jeigu reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo nesilaikymas yra nurodomas kaip kreditoriaus ar kreditorių teisių pažeidimo pagrindas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliÅ¡kumo srityje. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarkÄ , laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir Å¡is privalo grÄ Å¾inti skolininkui viskÄ , kÄ nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

31. Nagrinėjamoje byloje 2015 m. kovo 24 d. įskaitymo taikymo metu ieÅ¡kovė buvo skolinga kitiems kreditoriams. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4799-553/2015 buvo nustatyta, jog pagal ieÅ¡kovės 2015 m. balandžio 30 d. kreditorių sÄ raÅ¡Ä jos pradelsti įsipareigojimai sudarė 92 064,59 Eur, tik 25 618,49 Eur reikalavimų daliai nebuvo praėjęs trijų mėnesių terminas po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino, o 66 446,10 Eur dydžio kreditorių finansiniams įsipareigojimams praėję trys ir daugiau mėnesių po įsipareigojimų įvykdymo termino suėjimo.

Taigi įskaitymo taikymo metu ieÅ¡kovė buvo skolinga kitiems kreditoriams 66 446,10 Eur, kurių visų atsiskaitymo terminai buvo suėję iki ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje pateiktame 2015 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡e ieÅ¡kovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo 5 427,30 Eur, VSDFV Vilniaus skyriui – 9 529 Eur, iÅ¡ kurių 4 959 Eur skolos dalis buvo pradelsta virÅ¡ 30 d., skola darbuotojas sudarė 13 922 Eur (el.b., 2 t., l. 61).

Pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 dalį ieÅ¡kovė su minėtais kreditoriais turėjo atsiskaityti antrÄ ja bei trečiÄ ja eile, todėl atsakovė, pritaikiusi įskaitymÄ ieÅ¡kovės 6 300 Eur reikalavimui, o ne sumokėjusi jai nurodytÄ sumÄ , faktiÅ¡kai sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , jog ieÅ¡kovė su atsakove atsikaitė anksčiau, negu su pirmesnės eilės kreditoriais, taip pat anksčiau, negu su tais kreditoriais, kurių reikalavimų tenkinimų terminas jau buvo suėjęs.

32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažįsta itin reikÅ¡minga aplinkybe tai, jog atsakovės 2015 m. kovo 24 d. pareiÅ¡kime apie įskaitymÄ nebuvo nurodyta, kokio dydžio reikalavimÄ ieÅ¡kovei turėjo atsakovė, kokiu pagrindu Å¡is reikalavimas ir kada buvo atsiradęs (el.b., 1 t., l. 14). Atsakovė Å¡ių aplinkybių nenurodė nei pirmos instancijos teismui, taip pat jų neatskleidė ir apeliaciniame skunde. Todėl atsakovės taikytas įskaitymas kaip tik tokio dydžio sumai, kuriÄ ji turėjo sumokėti ieÅ¡kovei už parduotas transporto priemones, ir tokiu metu, kada jau turėjo bÅ«ti ruoÅ¡iami dokumentai pareiÅ¡kimui dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė taikydama įskaitymÄ buvo nesÄ Å¾ininga ir sÄ moningai pažeidė jos kreditorės, tai yra ieÅ¡kovės teises.

33. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės jos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl joms bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė Renata Volodko