2024-08-21 Nr. ANB-769-4-70-3-00032-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-3138/2024

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00032-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės 2024 m. sausio 11 d. nutarimu R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį 390 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama aukštybinį daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojančios įmonės UAB „A“ direktore, nevykdė Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo surašytų trūkumų pašalinimo, t. y. nepašalino nustatytų trūkumų. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (toliau – ir Taisyklės), 68, 405, 422, 424 punktus.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi, iš Institucijos nutarimo pašalinus aplinkybę, kad R. J. pažeidė Taisyklių 68 punktą, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato A. Kazakevičiaus skundas netenkintas ir paliktas galioti likusioje dalyje nepakeistas Institucijos nutarimas.

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato A. Kazakevičiaus apeliacinis skundas netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartis palikta nepakeista.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovas advokatas A. Kazakevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį, Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad Institucija ir abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios teisės normų - Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – ir PSĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1, 2 ir 8 dalies, ANK 7 straipsnio ir 34 straipsnio 6 dalies pažeidimus, kurie įtakojo neteisėto nutarimo ir teismų procesinių sprendimų priėmimą.

Prašyme teigiama, kad tiek Institucija, tiek žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė PSĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 4 dalį, nustatydami, kad R. J. yra tinkamas subjektas, kurį galima traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Remiantis PSĮ 1 straipsniu, 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 11 straipsnio 3 dalimi, atsakingi dėl tinkamų Taisyklių įgyvendinimo yra Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai. Konkrečiu atveju, kas yra atsakingas dėl Taisyklėse nurodytų reikalavimų neužtikrinimą, sprendžiama pagal tai, kas yra objekto savininkas arba kieno veikloje objektas naudojamas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „A, atstovaujama R. J., buvo skirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Tačiau gaisrinės saugos sistemos išliko daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Gaisrinės saugos sistemos taip pat netapo ir UAB „A“ veiklos objektu, todėl ji nėra tinkamas subjektas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, o Apeliacinės instancijos teismo išvados apie galimybę sistemiškai taikyti PSĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 4 dalį ir 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, konstatuojant R. J. atsakomybę dėl Taisyklių nuostatų pažeidimo, yra, R. J. atstovo nuomone, nepagrįstos.

Anot pareiškėjo, apie tai, kad PSĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 dalies bei 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatose kalbama apie du skirtingus subjektus ir jų pareigas, galima spręsti ir iš CK 4.84 straipsnio 5 dalies, 4.239 straipsnio 1 dalies. UAB „A“, atstovaujama R. J., pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį būdama paprastuoju administratoriumi, turi pareigą imtis būtinų veiksmų turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užriktini, tačiau CK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu patvirtintuose „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose“ (toliau – Nuostatai) yra nustatyta daugybė saugiklių bei procedūrų, kurios riboja turto administratoriaus galimybes dispozityviai veikti savo nuožiūra.

Remiantis CK 4.72 straipsnio 1 dalimi, 4.76 straipsniu, 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.85 straipsnio 1 dalimi bei Nuostatų 6.1 punkto, 7.7 punkto analize, darytina išvada, kad Institucijos nurodyme nurodytus gaisrinės saugos sistemos neatitikimus savo sąskaita turėjo šalinti gaisrinės saugos sistemos savininkai – daugiabučio namo buto savininkai, aktyvius veiksmus, t. y. rangos darbus atlikdami per administratorių UAB „A“. Susidariusioje situacijoje UAB „A“, atstovaujama R. J., veikia kaip gaisrinės saugos sistemos savininkų atstovas, dėl to negali būti laikoma atsakinga dėl gyventojų veikimo ar jų neveikimo. Taigi UAB „A“, atstovaujama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tik kontroliuoja objekto atitiktį teisės aktams ir vykdo turto savininkų priimtus sprendimus. Laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų teisinę pareigą turi patys gyventojai ir bendro naudojimo objektų savininkai. Todėl R. J. negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Prašyme taip pat nurodoma, kad R. J. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargios kaltės. Patys daugiabučio namo savininkai 2023 m. spalio 30 d. nepritarė projekto parengimui pagal Institucijos nurodymą priešgaisrinės sistemos būklės atstatymui. Be to, namo gyventojai nėra sukaupę tam reikiamų lėšų. Taigi, administratoriui veikiant tik kaip atstovui, be administruojamojo turto savininkų sutikimo, t. y. be įstatyme (CK 4.85 straipsnis) nustatyta forma išreikštos atstovaujamųjų valios, atstovas neturi teisės atstovaujamųjų vardu prisiimti pareigų. R. J. atliko visus organizacinius darbus, kad būtų įvykdytas Institucijos nurodymas. Sutartis dėl gaisrinės saugos sistemos projektavimo darbus pasiūliusiu atlikti subjektu nebuvo pasirašyta dėl namo savininkų kaltės, nes jie nepritarė sandorio sudarymui. Taigi R. J. padarė viską, ką buvo įmanoma padaryti šioje situacijoje.

Prašyme taip pat nesutinkama su žemesnės instancijos teismų sprendimais, kad nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi tiek apylinkės, tiek apygardos teismas neteisingai nustatė tikrąją priežastį, dėl kurios nebuvo įvykdytas Institucijos nurodymas pašalinti gaisrinės saugos sistemos trūkumus. R. J. įvykdė dalį Institucijos nurodyme nustatytų įpareigojimų – pašalino Taisyklių 68 punkto pažeidimą. Daugiabučio namo bendrojo turto bendrasavininkams nepritariant šalinti gaisrinės saugos sistemos trūkumų bei neturint pakankamai remonto tikslams sukauptų lėšų, administratorius UAB „A“, atstovaujamas R. J., neturi jokių galimybių įvykdyti Institucijos nurodymo, o R. J. nekyla pareiga finansuoti gaisrinės saugos sistemos trūkumų pašalinimo darbus savo lėšomis. Taigi Institucijos nurodymas nebuvo įvykdytas ne dėl R. J., bet dėl bendrasavininkų kaltės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato A. Kazakevičiaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT- 96- 303/2015 ir kt.).

Prašyme pareiškėjas, nesutikdamas su R. J. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes, kartu savaip aiškindamas šioje administracinio nusižengimo byloje taikytus specialiuosius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, be kita ko, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens/subjekto tinkamumo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį bei pareigos vykdyti priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus atstovo duotus nurodymus dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo surašytų trūkumų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. J. atstovo apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje esantys aptarti įrodymai patvirtina apeliantės kaltę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, kad tai, kad pirmosios instancijos teismas R. J. nurodomas aplinkybes įvertino jos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai (nutarties 19 punktas).

Be to, savaip vertindamas byloje esančius įrodymus, pareiškėjas kartu ginčija ir dviejų instancijų teismų padarytas išvadas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, kuri, pareiškėjo nuomone, turėjo būti besąlygiškai taikoma skiriant R. J. administracinę nuobaudą. Šiame kontekste teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dviejų instancijų teismai padarė tinkamas ir motyvuotas išvadas dėl nuobaudos skyrimo R. J., pagrįstai įvertinę byloje nustatytų aplinkybių visumą ir padarydami išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos apeliantės naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. J. paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir apeliantės asmenybei (nutarties 20 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikti argumentai iš esmės yra analogiški apeliacinio skundo argumentams, kurie buvo nuosekliai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip antai, apygardos teismas nutarties 9-15 punktuose išsamiai išanalizavęs įstatyminį reglamentavimą motyvavo, kodėl R. J. laikytina tinkamu subjektu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, o nutarties 17-19 punkte nuodugniai pasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Kaip minėta, apygardos teismas nutarties 20 punkte išdėstė motyvuotą išvadą ir dėl galimybės R. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas nenustatė jokių Institucijos ar apylinkės teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepateikia kitokių, nei pateikė apygardos teisme, teisinių argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimo esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato A. K. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas