Legislator Case Law & Legislation
fec65bbe-666d-48fa-9ff4-7775b40b5656 AI generated

fec65bbe-666d-48fa-9ff4-7775b40b5656 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Case Number fec65bbe-666d-48fa-9ff4-7775b40b5656
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

sekretoriaujant L. Å ., dalyvaujant ieÅ¡kovei N. Å ., jos atstovei advokatei JÅ«ratei Bieliauskienei, atsakovui P. Å ., jo atstovui advokatui Alfonsui  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. Å . ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl pripažinimo asmeninės nuosavybės teisės į santuokoje įgytÄ turtÄ ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

fec65bbe-666d-48fa-9ff4-7775b40b5656 · Å iaulių miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovo atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, nes 1997 m. galiojantis Santuokos ir Å¡eimos kodeksas nenumatė turto padalinimo, nutraukiant santuokÄ , o Å¡alys turtÄ pasidalijo geruoju, kÄ Ä¯rodo atsakovo veiksmai, kad atsakovas nesikreipė dėl turto padalinimo. Å alys gyveno atskirai buto privatizavimo laikotarpiu ir tai įrodo prejudicinę galiÄ turintis teismo sprendimas, kuriame nurodoma, jog 1997 m. teismas nustatė, kad Å¡alys kartu nebegyvena apie 4 metus bei liudytojų parodymai. Butas privatizuotas ieÅ¡kovės vardu iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų, atsakovas neprisidėjo prie buto privatizavimo. Ä®sigaliojus naujam civiliniam kodeksui, ieÅ¡kovė susidÅ«rė su Å¡ia problema, todėl reikalingas teismo sprendimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-674-797/2010

                      Procesinis sprendimas 116.4

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 12 d.

Å iauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant L. Š., dalyvaujant ieškovei N. Š., jos atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, atsakovui P. Š., jo atstovui advokatui Alfonsui

Daukantui,

 vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. Å . ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl pripažinimo asmeninės nuosavybės teisės į santuokoje įgytÄ turtÄ ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į santuokoje įgytÄ 3 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir buto priklausinį, dalį (377-2450 dalis) Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodo, jog dar santuokai galiojant minėtas turtas buvo įgytas, tačiau ji butÄ privatizavo jau atsakovui kartu negyvenant su ja. Ji butÄ pirko savo vardu, jos vardu yra registruotas turtas ir vieÅ¡ame registre. ButÄ su priklausiniu pirko už savo lėšas, panaudojo investicinius čekius ir pirkdama buvo įsitikinusi, jog perka savo asmeninėn nuosavybėn. Labai nustebo, kai 2008 m. nuėjusi pas notarÄ dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo, sužinojo, kad jai nepavyks parduoti buto, nes butas įgytas gyvenant santuokoje, nes visÄ laikÄ manė, jog tai jos asmeninė nuosavybė. Nurodo, jog santuokos metu buvo įgytas ir kitas nekilnojamasis turtas, kurį atsakovas pardavė ir ji tam neprieÅ¡taravo, o santuokÄ nutraukiant 1997 m. jie turto klausimų nesprendė, nes dėl turto nebuvo ginčų, nes buvo taip pasidalinę bendru sutarimu, atsakovas statėsi kitÄ namÄ ir prie jos buto (duomenys neskelbtini) nei privatizavimo, nei remonto, nei prie iÅ¡laikymo neprisidėjo.

IeÅ¡kovo atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, nes 1997 m. galiojantis Santuokos ir Å¡eimos kodeksas nenumatė turto padalinimo, nutraukiant santuokÄ , o Å¡alys turtÄ pasidalijo geruoju, kÄ Ä¯rodo atsakovo veiksmai, kad atsakovas nesikreipė dėl turto padalinimo. Å alys gyveno atskirai buto privatizavimo laikotarpiu ir tai įrodo prejudicinę galiÄ turintis teismo sprendimas, kuriame nurodoma, jog 1997 m. teismas nustatė, kad Å¡alys kartu nebegyvena apie 4 metus bei liudytojų parodymai. Butas privatizuotas ieÅ¡kovės vardu iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų, atsakovas neprisidėjo prie buto privatizavimo. Ä®sigaliojus naujam civiliniam kodeksui, ieÅ¡kovė susidÅ«rė su Å¡ia problema, todėl reikalingas teismo sprendimas.

Atsakovs su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, ad galima buvo ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, bet jiems nepavyko. Jis norėtų savo dalies, bet prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. PaaiÅ¡kino, kad turto nepasidalino su ieÅ¡kove, nes bute su ieÅ¡kove liko gyventi jų sÅ«nus M. M. mirus 2005 m., jis į teismÄ dėl turto nesikreipė, bet negali pasakyti kodėl. Kadangi turtas įgytas santuokoje, todėl, jo nuomone, jam dalis turto priklauso, nors pripažino, kad sudarant sutartį dėl buto privatizavimo jis pinigų nedavė, nedalyvavo jÄ sudarant, bet tuo metu dar gyveno kartu, todėl ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.

Atsakovo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad turi bÅ«ti taikomas CK įsigaliojimo 25 str., kuris numato, kad ginčas sprendžiamas pagal dabar galiojančio Civilinio kodekso normas, o ne pagal Santuokos ir Å¡eimos kodeksÄ . Turtas įgytas santuokos metu ir laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Nors iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovė pirko už savo pinigus, bet ar tai jos asmeninės lėšos – neaiÅ¡ku. Asmeniniu turtu gali bÅ«ti pripažintas, jeigu turtas įgytas už asmenines lėšas ir iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti turtÄ asmeninė nuosavybėn, to ieÅ¡kovė neįrodė, o turėtų bÅ«ti įrodinėjama raÅ¡ytiniais įrodymais. Be to, tai neattitinka CK 3.100 str. nurodytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų.Â

Ieškinys tenkintinas.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) teisinio režimo. Nutraukiant tarp Å¡alių santuokÄ 1997 m., nebuvo spręstas turto padalinimo klausimas (b. l. 9).

Nors ginčo butas įgytas 1992-03-27, tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.).

IeÅ¡kovė nurodo, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų ir su atsakovu jau kartu negyvenant, todėl visada manė, kad turtas yra jos asmeninė nuosavybė, kol nenutarė jo parduoti ir kol notaras atsisakė sudaryti sandorį, nes turtas įgytas dar galiojant santuokai.

 Peziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 str.

1 d). BÅ«tent Å¡ia prezumpcija ir vadovaujasi atsakovas, dėl ko praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad ieÅ¡kovės valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, jog ginčo turtÄ Ä¯gyja asmeninėn nuosavybėn, o turtas įgytas santuokoje.

 Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. numato, jog laikoma, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno asmeninė nuosavybė. Ä®statymas numato atvejus, kada turtas gali bÅ«ti pripažintas asmenine nuosavybe, t. y. sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Atsakovo motyvas, kad sudarant sutartį nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia įgyti turtÄ asmeninės nuosavybėn, yra nepagrįsta. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo įgytas turtas atitinka Civilinio kodekso 3.89 str. nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teisinę praktikÄ , todėl vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė, nes sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Ieškovė paaiškino, kad ji visada manė, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, nes ji įgijo jį už asmenines lėšas, o atsakovas prie įsigijimo neprisidėjo, ji registruota turto savininke.

Civilinio kodekso 3.89 str. 2 d. numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 1992-03-27 ieškovės asmeninėn nuosavybėn, ji viena dalyvavo sandorio sudaryme, vienos asmeninės lėšos buvo panaudotos butui pirkti, o byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas prie to prisidėjo, ko jis pat ir neneigia.

TÄ faktÄ patvirtina 1992-03-27 sutartis, kurioje nurodoma, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) su priklausiniais įgytas už 19578 talonų (b. l. 12), iÅ¡ investicinės sÄ skaitos matyti, jog už butÄ mokėta ieÅ¡kovės N. Å . 1993-03-24 (b. l. 110), o pagal suformuotÄ teismų praktikÄ investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. IeÅ¡kovės darbo užmokestis buvo pakankamas butui pirkti, tai įrodo pažyma apie gaunamas pajamas (b. l. 118). Be to, teismo sprendimu 1997 m. (b. l.

9) nustatyta, jog Å¡alys kartu nebegyveno ir nevedė bendro Å«kio apie 4 metus, o liudytojos R. M. parodymais įrodyta, jog atsakovas kartu su ieÅ¡kove nebegyveno jau nuo 1992-1993 m. (b. l. 101). Liudytoja V. L. patvirtino, kad tik nuo 1994 m. pažįstama su ieÅ¡kove, todėl pasakyti, nuo kada atsakovas kartu su ieÅ¡kove negyveno, ji negalinti, tačiau kai susipažino, ieÅ¡kovės namuose nebuvo jokių požymių, kad ten gyventų vyras, buvo tik jos ir sÅ«naus daiktai (b. l. 101). Tai, kad ginčo turtÄ ieÅ¡kovė laikė savo asmeniniu, įrodo iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® Registrų centro, kad ieÅ¡kovė užsakė pažymas ginčo buto su priklausiniu sandoriui sudaryti, kurios galiojo iki 2008-12-23 (b. l. 17, 19).

Tai, kad turtas buvo įgytas ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise ir kad Å¡alys buvo taip sutarusios geruoju pasidalinti turtÄ , įrodo ir atsakovo veiksmai, nes nuo 1997 m. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl turto padalinimo, nutraukus santuokÄ . Ginčo butas su priklausiniu yra registruotas vieÅ¡ame registre ieÅ¡kovės vardu (b. l. 15-19). Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog vieÅ¡ame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ įrašų:

1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu;

2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių  pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji.

Be to, Civilinio kodekso 3.100 str. numato, kad jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , todėl nėra pagrįstas atsakovo atstovo motyvas, kad nėra bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų. Teismas, atsižvelgdamas į buto su priklausiniu nurodytas įsigijimo aplinkybes, faktinius bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei jo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ sprendžia, kad Å¡is turtas pripažintinas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

IeÅ¡kovė patyrė 2000 Lt atstovavimo ir 983,85 Lt žyminio mokesčio valstybei iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kinį patenkinus, jos priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis yra 100 proc., todėl valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270, 307 str., Lietuvos Respublikos teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieÅ¡kovės N. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teisę į santuokoje įgytÄ 3 kambarių, 52,94 kv. m. bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir buto priklausinį 377/2450 dalis Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. Š. ieškovei N. Š. 2983,85 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus, 85 centus) bylinėjimosi išlaidų.

           Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                Edita

Kavaliauskienė