fec5ee76-bf8a-4377-ba8f-3b6d1744a97f · Lietuvos apeliacinis teismas

       Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-307/2016 Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00521-2012-8       Procesinio sprendimo kategorijos:       1.2.3.2.8; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnienei,nuteistiesiems E. Z., T.

P.,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Irmantui Motužiui,teismo medicinos ekspertui Leonui Gogeliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. Z. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas dvylikos metų laisvės atėmimo bausme, pirmuosius ketverius metus paskiriant atlikti kalėjime, likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, E. Z. pripažintas pavojingu recidyvistu.T.

P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį - Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir T. P. paskirta subendrinta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė;vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir T.

P. paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius ketverius metus paskiriant atlikti kalėjime, likusiÄ bausmės dalį - pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, T. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,nustatė:E. Z. ir T. P. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos I valdyboje, 2012 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo14.00 val. iki 15.00 val., susitarę sumuÅ¡ti nukentėjusįjį I.

P. D. už tai, kad jis paėmė ir suvalgė sriubÄ nuteistųjų valgykloje nuo kitos kriminalinės subkultÅ«ros nuteistųjų kastos stalo, dėl ko valgykloje kilo nuteistųjų nepasitenkinimas, PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-os valdybos, esančios adresu PravieniÅ¡kių II k., PravieniÅ¡kių sen., KaiÅ¡iadorių r., Å¡eÅ¡tajame lokaliniame sektoriuje, 9-ojo bÅ«rio, 93-ios brigados gyvenamoje patalpoje, T. P. paguldžius nukentėjusįjį I. P. D. kniÅ«bsčiÄ tarp dviejų aukÅ¡tų lovos metalinių atramų ir laikant jį už rankų taip, kad Å¡is negalėtų pabėgti bei pasiprieÅ¡inti, tuo sukeliant I.

P. D. fizinį skausmÄ bei padarant odos nubrozdinimus deÅ¡inio kelio srityje, poodines kraujosruvas kairio kelio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais veiksmais T. P. paÅ¡alinus kliÅ«tis E. Z. smurtauti, E. Z. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. pasinaudojus menkaverte dingstimi, tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam I. P. D. per kairįjį žastÄ , abi sėdmenų puses, abi Å¡launis ir deÅ¡inę blauzdÄ . Tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam I.

P. D. poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡te, taip pat poodines kraujosruvas kairiame žaste, abiejose sėdmenų pusėse, abiejose Å¡launyse ir deÅ¡inėje blauzdoje, kas komplikavosi trauminiu Å¡oku, nuo ko nukentėjusysis I. P. D. 2012 m. kovo 11 d., apie 22.30 vai., vežamas į ligoninę, mirė. Tokiu bÅ«du E. Z. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė nukentėjusįjį I. P. D., o T. P. sukėlė nukentėjusiajam l. P. D. fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir padėjo E. Z. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nužudyti nukentėjusįjį I.

P. D..Nuteistasis E. Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Nuteistasis tvirtina nepadaręs Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos. Taip pat jis neigia taręsis su T. P. nužudyti I. P. D.. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo mirtis nuo patirtų sužalojimų buvo atsitiktinė; Å¡iÄ aplinkybę, anot jo, patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas.

E. Z. neneigia sudavęs kelis smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau mano, kad tokie jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma suÅ¡velninti paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus.Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį perkvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį ir paskiriant Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas nurodo, kad, pagal neoficialias laisvės atėmimo vietose galiojančias taisykles, už netinkamÄ poelgį nukentėjusysis I. P. D. turėjo bÅ«ti muÅ¡amas per sėdmenis. Suduodamas smÅ«gius medine lazda į sėdmenis bei kojas nuteistasis teigė nesupratęs, kad tokiu bÅ«du gali padaryti nukentėjusiajam mirtį lėmusius sužalojimus. Apeliantas pažymi, kad buitinės Å¡luotos medinis kotas negali bÅ«ti pripažįstamas įrankiu, pritaikytu žaloti žmones. Todėl T. P., neturėdamas specialaus medicininio iÅ¡silavinimo ir žinių apie žmogaus fiziologijÄ , suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam Å¡luotos kotu į sėdmenis bei kojas, negalėjo numatyti kilsiančių padarinių.

Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nurodo, kad jo veikoje nebuvo tyčios nužudyti I. P. D.. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas Leonas Gogelis paaiškino, kad paprastai smūgių sudavimas į sėdmenis ir kojas, kurie nėra laikomi gyvybiškai svarbiais organais, suaugusiam, normalaus išsivystymo asmeniui, nesukelia gyvybės atėmimo. Liudytojas R. B., dirbantis Pravieniškių pataisos namuose prižiūrėtoju, parodė, kad nukentėjusysis I. P. D. visuomet būdavo išblyškęs ir išsekęs. Oficialiame I.

P. D. mirties liudijime nurodyta, kad Å¡is mirė nuo Å¡irdies veiklos sutrikimo. Taip pat ekspertas Leonas Gogelis paaiÅ¡kino, kad I. P. D. mirties bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti, jei jam bÅ«tų laiku suteikta medicininė pagalba. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų bendrosios praktikos slaugytoja R. P. greitosios medicinos pagalbos nekvietė, o nukentėjusysis į gydymo įstaigÄ buvo vežamas konvojavimui skirtu automobiliu, nepritaikytu vežti sužalotus asmenis. Å ios aplinkybės, anot apelianto, patvirtina, kad jis negali bÅ«ti teisiamas už tyčinį I.

P. D. nužudymÄ .Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. Z. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2014 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybių, neatsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, todėl Å¡io teismo nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Z. ir T.

P. nuteisti už tai, kad E. Z. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam I. P. D. per kairįjį žastÄ , abejus sėdmenis, abejas Å¡launis ir deÅ¡inę blauzdÄ , tai komplikavosi trauminiu Å¡oku, nuo to vežamas į ligoninę nukentėjusysis mirė, t. y. E. Z. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė nukentėjusįjį I. P. D., o T. P. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir padėjo E. Z. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nužudyti nukentėjusįjį I.

P. D.. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių I. P. D. sužalojimo aplinkybių, tačiau tvirtina, kad tyčios nužudyti nukentėjusįjį jie neturėjo, o jų bendrai padaryti sužalojimai nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su I. P. D. mirtimi ir paprastai tokie sužalojimai nesibaigia mirtimi. Apeliantas E. Z. apeliaciniame skunde neigia taręsis su T. P. nužudyti nukentėjusįjį ir praÅ¡o perkvalifikuoti jo veiksmus į sveikatos sutrikdymÄ , o apeliantas T.

P. apeliaciniame skunde praÅ¡o perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 132 straipsnio 1 dalį (neatsargus gyvybės atėmimas) bei paskirti Å¡velnesnes bausmes. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , sprendžia, kad Å¡ie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iÅ¡ anksto numatomi.

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 244/12(02) nustatyta, kad I. P. D. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, abiejose sėdmenų pusėse, abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje. Tai komplikavosi trauminiu šoku (t. 1, b. l. 32-38). Iš esmės tokia pati I. P. D. mirties priežastis nurodyta ir specialisto išvadoje Nr. pM16/12-M144/12(02), kurioje be to nurodyta, kad sužalojimai dėl kurių įvyko I. P. D. mirtis padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 41-43).

Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas L. Gogelis patvirtino minėtas iÅ¡vadas ir jas detalizuodamas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, jam esant gyvam, atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų iÅ¡sivystė sunkaus laipsnio trauminis Å¡okas, kuris ir lėmė mirtį. Specialistas taip pat paaiÅ¡kino, kad esant tokiems sužalojimams, kokie buvo padaryti I. P. D., mirtis gali įvykti ir atmetė tikimybę, jog nukentėjusiojo mirčiai įtakos bÅ«tų galėję turėti kokie nors kiti sveikatos sutrikimai (t. 3, b. l. 153-154).

Dar kartÄ apklaustas apeliacinės instancijos teisme specialistas L. Gogelis paaiÅ¡kino, kad jis tyrimo metu iÅ¡skyrė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius, kurie sukėlė nukentėjusiojo mirtį, tačiau pažymėjo, kad suduotų smÅ«gių skaičius iÅ¡ tikrųjų buvo žymiai didesnis, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negalima, nes sužalojimų vietose kraujosruvos buvo susiliejusios. Kaip matyti iÅ¡ specialisto L. Gogelio apeliacinės instancijos teisme duotų paaiÅ¡kinimų, nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičių jis konstatavo visų pirma atribodamas atskiras kÅ«no sritis, kuriose buvo nustatytos masyvios kraujosruvos.

Taigi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti trauminiais poveikiais į Å¡launis ir sėdmenis (viena sritis), Å¡launis ir sėdmenų pusę (antra sritis), deÅ¡iniÄ jÄ blauzdÄ (trečia sritis) ir kairįjį žastÄ (ketvirta sritis), vadinasi, į tas pačias sritis galėjo bÅ«ti suduota žymiai daugiau smÅ«gių. Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimÄ , specialistas L. Gogelis patikslino ir nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje jis aprašė, tačiau schemoje nepažymėjo sužalojimo, padaryto deÅ¡inės Å¡launies priekiniame iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, todėl iÅ¡vadoje teisingiau bÅ«tų nurodyti, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau penkių smÅ«gių.

Be to, minėtas specialistas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad smÅ«giai buvo suduoti gana didele jėga ir bÅ«tent muÅ¡imo intensyvumas nulėmė nukentėjusiojo mirtį. Teismo medicinos specialistas duodamas paaiÅ¡kinimus apie I. P. D. mirties priežastis patvirtino, kad kai žmogui sukeliamas labai didelis skausmas, sutrinka ir kraujotaka ir visi Å¡ie reiÅ¡kiniai susideda į vienÄ kompleksÄ , kuris vadinamas Å¡oku. Jeigu tokiame Å¡oke esančiam žmogui nesuteikiama tinkama pagalba, nenuimamas skausmas, tai žmogus mirÅ¡ta.

Jeigu nukentėjusiajam būtų laiku suteikta pagalba, tai labai tikėtina, kad jis būtų išgyvenęs. Specialisto L. Gogelio išvadas ir paaiškinimus teisme, kad nukentėjusysis buvo stipriai ir intensyviai mušamas patvirtina ir liudytojos R. P. apeliacinės instancijos teisme duoti paaiškinimai. Minėta liudytoja parodė, kad įvykio metu dirbo Pravieniškių pataisos namų slaugytoja, nukentėjusysis į medicinos dalį buvo atneštas labai sunkios būklės, jį apžiūrėjusi nustatė, kad sumušimai nukentėjusiajam buvo padaryti suduodant lazda ir buvo tikrai stiprūs, itin stipriai buvo sumušti sėdmenys, taip pat labai sužalotos šlaunų sritys, lytiniai organai padidėję, ištinę, sumuštos buvo ir rankos.

Kad smÅ«gių buvo daugiau negu keturi matyti ir iÅ¡ įvykį mačiusio liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie perskaityti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Liudytojas patvirtino, kad E. Z. daug kartų smÅ«giavo I. P. D. per sėdmenis ir Å¡luotos kotu jam sudavė apie 20 smÅ«gių (1 t., b. l. 108). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad matė, kaip E. Z. nukentėjusiajam sudavė kokius 3-5 smÅ«gius, taigi minėti parodymai taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis buvo muÅ¡amas intensyviai, lazda suduodant ne keturis kartus, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, o didesnį, tačiau tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. Å . parodė, kad atėjęs į 9-ojo bÅ«rio patalpas, kuriose buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis, matė daug Å¡luotos kotų nuolaužų, o kadangi pagal neraÅ¡ytas nuteistųjų taisykles už nusižengimus buvo muÅ¡ama Å¡luotos kotu per sėdmenis, suprato, jog tos nuolaužos atsirado muÅ¡ant nukentėjusįjį. Be to, minėtas liudytojas parodė, kad bÅ«damas ketvirtame aukÅ¡te, girdėjo rėkimÄ ir suprato, jog kažkas yra baudžiamas.

Minėta aplinkybė taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis buvo muÅ¡amas labai stipriai, sukeliant jam didelį skausmÄ . Kaip minėta, specialistas L. Gogelis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jeigu nukentėjusiajam bÅ«tų laiku suteikta pagalba, tai jis tikėtina bÅ«tų iÅ¡gyvenęs, o pirmoji pagalba tokiu atveju yra nuskausminimas ir skysčiai, siekiant kompensuoti kraujo nutekėjimÄ iÅ¡ gyvybiÅ¡kai svarbių organų. Tiek byloje esanti pažyma (1 t., b. l. 56-57), tiek liudytojos R. P. parodymai patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo suteikta pirminė medicininė pagalba (suleisti nuskausminamieji vaistai, statoma laÅ¡elinė, kelyje nukentėjusiojo bÅ«klei blogėjant, buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas, iÅ¡orinis Å¡irdies masažas), tačiau net ir suteikus tokiÄ pagalbÄ , nukentėjusiojo mirties iÅ¡vengti nepavyko.

Taigi visos Å¡ios aukščiau nurodytos aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas intensyviai, o kaltininkų smurtiniais veiksmais padaryti sunkÅ«s kÅ«no sužalojimai, kurie komplikavosi Å¡oku ir sukėlė mirtį.IÅ¡ Å¡ioje byloje surinktų įrodymų nustatyta, to neginčija ir nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose, kad smÅ«gius pagaliu į sėdmenis bei kojas I. P. D. sudavė E. Z., o T. P. tuo metu laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie lovos, tokiu bÅ«du sudarydamas sÄ lygas E. Z. smurtauti.

Teisėjų kolegija atmeta liudytojo T. M. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus jog nukentėjusįjį tarp lovų įkiÅ¡o ir mušė vien tik E. Z., o T. P. nukentėjusiojo nelaikė, nes tokie parodymai paneigti byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Akivaizdu, kad jeigu nukentėjusysis nebÅ«tų laikomas, vienas E. Z. nebÅ«tų galėjęs atlikti visus abiems apeliantams inkriminuotus veiksmus. Be to, ir pats nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde, neigdamas tyčios nužudyti nukentėjusįjį buvimÄ , neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių I.

P. D. sužalojimo aplinkybių, o apeliacinės instancijos teisme sakydamas paskutinį žodį savo kaltės neneigė, pripažino, jog nukentėjusįjį laikė. Taigi, tarp nuteistųjų neteisėtų veiksmų (smūgių sudavimo mediniu pagaliu į sėdmenis bei kojas) ir kilusių padarinių (I. P. D. mirties nuo trauminio šoko) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šios išvados nepaneigia apelianto T. P. skunde nurodomi argumentai, kad nukentėjusiojo mirčiai įtakos turėjo prasta I.

P. D. sveikatos bÅ«klė. Nors liudytojas R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad I. P. D. niekada nebÅ«davo žvalus, visada iÅ¡blyÅ¡kęs, nedaug valgydavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. P. D. bÅ«tų sirgęs kokiomis nors ligomis, kurios bÅ«tų galėjusios turėti įtakos jo mirčiai. Be to, kaip minėta, teismo posėdyje apklaustas specialistas L. Gogelis atmetė versijÄ , jog I. P. D. mirčiai įtakos galėjo turėti kokios nors sveikatos problemos. Nagrinėjamu atveju priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistųjų padarytos veikos ir kilusių padarinių nepaneigia ir ta aplinkybė, kad, kaip paaiÅ¡kino specialistas L.

Gogelis, laiku suteikus tinkamÄ medicininę pagalbÄ , I. P. D. mirties buvo galima iÅ¡vengti. Teismų praktikoje bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams atsirasti (be jos Å¡ie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-755/2007, 2K-342/2009).

Kita vertus, kaip minėta, bylos duomenimis, nukentėjusiajam pirmoji medicininė pagalba buvo suteikta (suleisti nuskausminamieji vaistai, statoma laÅ¡elinė, kelyje reanimuojamas), tačiau nukentėjusiojo mirties iÅ¡vengti nepavyko. Priežastinis ryÅ¡is gali bÅ«tų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidÄ buvo pavartoti ne tie vaistai, į avarijÄ patekęs automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan.).

Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo I. P. D. mirtį, iÅ¡skyrus nuteistųjų E. Z. ir T. P. prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ . Akivaizdu, kad jeigu E. Z. ir T. P. nebÅ«tų smurtavę prieÅ¡ I. P. D., Å¡iam, nuo padarytų sužalojimų, nebÅ«tų iÅ¡sivystęs trauminis Å¡okas, nuo kurio vėliau jis mirė. Taigi nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad I. P. D. mirtį sukėlė smurtiniai intensyvÅ«s nuteistųjų veiksmai, kurie vertintini kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios nukentėjusysis nebÅ«tų miręs.Sprendžiant dėl kaltininko veikos pripažinimo pagal BK 129 straipsnį nužudymu svarbu nustatyti ne tik objektyviuosius nužudymo požymius – veikÄ , padarinius (nukentėjusiojo mirtį), bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, bet ir subjektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius.

Tai, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko veika, savaime dar nereiÅ¡kia, jog buvo padarytas nužudymas. Å iuo atveju turi bÅ«ti įrodyta ir kaltininko tyčia atimti nukentėjusiajam gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2011; 2K-46-895/2015).

             Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantai nužudymÄ padarė esant netiesioginei tyčiai, nes suvokė, jog jų veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymÄ ar net jo mirtį, tačiau pasekmių nedetalizavo, toliau intensyviai vartojo fizinį smurtÄ , tuo parodydami, kad jiems nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas ir nors nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Apeliaciniame skunde T.

P. nurodo, kad jis suvokė, jog keturių smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam medine lazda į sėdmenų, Å¡launų bei blauzdų sritis yra pavojingas sveikatai ir blogiausiu atveju tokie veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei atitinkamo laipsnio jo sveikatos sutrikdymÄ , bet, neturėdamas specialaus iÅ¡silavinimo, nesuprato, jog tokie veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, dėl to jo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į neatsargų gyvybės atėmimÄ . Be to, T. P. apeliaciniame skunde pažymi, kad minėtais veiksmais siekta nukentėjusįjį paauklėti, muÅ¡ant per žmogui nepavojingas kÅ«no vietas.

Apeliantas E. Z. skunde taip pat nurodo, kad suduodamas kelis smÅ«gius nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai nesvarbias kÅ«no vietas nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka.              Visų pirma bylos duomenys duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nukentėjusiojo mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti suduodant ne keturis, o žymiai didesnį skaičių smÅ«gių. Nors tikslus nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičius nenustatytas, tačiau pirmiau aptarti bylos įrodymai leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis buvo muÅ¡amas žymiai intensyviau negu suduodant tik keturis smÅ«gius lazda per sėdmenis.

Tokia iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja kaltinimo formuluotei „ne mažiau kai keturis“, nes ji iÅ¡ esmės reiÅ¡kia „keturis ir daugiau“.             Kaip minėta, nusikalstama veika yra padaryta netiesiogine tyčia tada, kai asmuo suvokia daromos nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato pavojingų padarinių kilimÄ ir nors nenori tų padarinių, tačiau sÄ moningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 3 d.). BK 16 straipsnyje pateikiami neatsargios kaltės formos apibrėžimai.

Nusikalstamas pasitikėjimas įstatyme apibrėžiamas taip: nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 str. 2 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

IÅ¡oriÅ¡kai ir dėl tyčios, ir dėl nusikalstamo pasitikėjimo, asmuo, darydamas pavojingÄ ar rizikingÄ veikÄ , numato pavojingų padarinių kilimo galimybę. Tačiau pavojingų padarinių numatymo laipsnis ir pobÅ«dis esant tyčinei ir neatsargiai kaltei iÅ¡ esmės skiriasi. Tyčiai bÅ«dinga, kad numatoma, jog pavojingi padariniai neiÅ¡vengiami ar labai tikėtini, o esant nusikalstamam pasitikėjimui – padariniai numatomi kaip labai mažai tikėtini. Nustatydamas kilusių padarinių numatymo pobÅ«dį, teismas analizuoja padarytos veikos aplinkybes ir pagal jas vertina pavojingų padarinių numatymo pobÅ«dį ir laipsnį.

Jei asmuo suvokė nusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, ji laikoma padaryta tyčia net jei padarinių tikėtinumas objektyviai buvo gana nedidelis.Nagrinėjamoje byloje nustatytas nuteistųjų panaudoto smurto intensyvumas, taip pat panaudota kÅ«no sužalojimo priemonė neabejotinai patvirtina, jog nuteistieji E. Z. ir T. P. veikė tyčia. Pagal nuteistųjų E. Z. ir T. P. panaudoto smurto pobÅ«dį, intensyvumÄ kaltininkai ne tik suvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnį ir galėjo numatyti pasekmes – galimÄ nukentėjusiojo mirtį, bet ir faktiÅ¡kai jas numatė, tačiau sÄ moningai leido joms kilti.

Dėl to nėra jokio pagrindo kvalifikuoti nuteistųjų veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ pagal BK 132 straipsnį. Teismo posėdyje specialistas L. Gogelis patvirtino, jog nors nukentėjusiajam sužalotos buvo ne gyvybiÅ¡kai svarbios kÅ«no sritys, tačiau tokiu bÅ«du padarytų sužalojimų pasekmės priklauso nuo muÅ¡imo intensyvumo, o kadangi Å¡iuo atveju padaryti sužalojimai virÅ¡ijo žmogaus organizmo fiziologinių galimybių ir skausmo toleravimo ribas, nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų sukelto Å¡oko mirė.

Dėl to apeliantų skunde akcentuojama aplinkybė, jog smÅ«giai buvo suduoti į kÅ«no vietas, kurios nėra laikomos gyvybiÅ¡kai svarbiomis, Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl netiesioginės tyčios nužudyti nukentėjusįjį buvimo nuteistųjų veiksmuose.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nužudymo kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas. LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Apeliantas T. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal neraÅ¡ytas laisvės atėmimo vietose galiojančias nuteistųjų taisykles, už netinkamÄ elgesį nukentėjusysis turėjo bÅ«ti muÅ¡amas per sėdmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įkalinimo įstaigoje galiojančios neformalios pačių nuteistųjų susikurtos subkultÅ«ros taisyklės negali bÅ«ti pagrindas nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių moralės ir visuotinai priimtino elgesio normų, Å¡iuo atveju - pagarbos kito asmens kÅ«no ir sveikatos neliečiamumui bei apsaugai.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistųjų nurodytos smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusįjį priežastys buvo menkavertės, todėl nuteistųjų veika pagrįstai pripažinta kaip padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Apeliantai E. Z. ir T. P., neigdami bendrininkavimo požymį, savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nebuvo iÅ¡ anksto susitarę nei nužudyti nukentėjusiojo, nei smurtauti prieÅ¡ jį. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Byloje nustatyti nuteistųjų veiksmai – tai, kad T. P. laikė prispaudęs I. P. D. prie lovos tuo metu, kai E. Z. sudavė jam smÅ«gius pagaliu į įvairias kÅ«no vietas, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantai, nužudydami nukentėjusįjį, veikė bendrai, o jų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais – abu jie matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė ir veikdami vieninga tyčia siekė bendro tikslo sužaloti nukentėjusįjį.

Apygardos teismas, nustatęs tokias aplinkybes, E. Z. pripažino nusikaltimo vykdytoju, o T. P. – padėjėju, kvalifikuodamas Å¡io nusikalstamus veiksmus su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, nuteistiesiems paskyrė teisingas ir tinkamai motyvuotas bausmes. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas apeliantams bausmes teismas atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ (padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), nuteistųjų asmenybes (E. Z. teisiamas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniems teistumams, charakterizuojamas neigiamai;

T. P. teisiamas penktÄ kartÄ už tyčinius smurtinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus ankstesniems teistumams, charakterizuojamas neigiamai); vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu abu nuteistieji pagrįstai pripažinti pavojingais recidyvistais; nenustatyta nei jų atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Abiems nuteistiesiems paskirtos bausmės, mažesnės negu sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkis, tokios bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos ar neteisingos, todėl Å¡velninti jų nėra pagrindo.

Be to, iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistųjų prašymai švelninti paskirtas bausmes iš esmės yra siejami su nusikalstamos veikos kitokiu kvalifikavimu, todėl, teisėjų kolegijai atmetus prašymus perkvalifikuoti nuteistųjų veiksmus, prašymai švelninti bausmes taip pat atmetami.Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gautos pažymos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistiesiems E. Z. ir T. P., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų (t. 4, b. l. 111-112).

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (iÅ¡teisintojo) valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistųjų E. Z. ir T. P. iÅ¡laidas už advokatų jiems suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų E. Z. ir T. P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                               Laima Garnelienė                                                                                                                            Regina Gaudutienė