fec5ab58-9ef0-436e-afb2-464e98c1b8d2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-589-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02165-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovės atstovas, ir LukiÅ¡kių TI-K), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, neužtikrinant nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui – 3,6 kv. m.

Teigė, kad tuo buvo pažeista jo teisė kalėti tinkamomis sÄ lygomis. Nurodė, kad į priklausantį gyvenamÄ jį plotÄ (3,6 kv.

m) įskaičiuojami visi baldai, todėl kameroje laisvos vietos pajudėti neliko, jis buvo priverstas nuolat gulėti lovoje, o mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia organizmÄ . Teigė, kad dėl to, kad kameros buvo perpildytos, sumažėjo kubinė oro talpa, todėl buvo jaučiamas deguonies trÅ«kumas, ir todėl paÅ«mėdavo dusulio priepuoliai, o nuolat laikant atidarytus langus, atsirasdavo didelis skersvėjis, perpÅ«sdavo nugarÄ , jis sirgo perÅ¡alimo ligomis. Be to, perpildytose kamerose neužtekdavo vietos visiems susėsti prie stalo pavalgyti, dažnai tekdavo valgyti lovoje, tai ne tik žemino orumÄ , bet ir prieÅ¡taravo higienos normoms.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas jo orumas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis pasidarė dirglus, sutriko miegas, prasidėjo depresija, nuo kurios jis negalėjo gydytis, nes yra alergiÅ¡kas vaistams, jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nuolat jautė stresÄ , dėl to buvo emociÅ¡kai prislėgtas. NurodytÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 2000 Eur suma, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 40–43) į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, į kokias kameras pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ginčo laikotarpiu, koks buvo Å¡ių kamerų plotas, ir kiek kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma asmenų. PaaiÅ¡kino, kad kameros buvo vėdinamos per langus, tai atitinka Higienos normos reikalavimus. Nurodė, kad visose kamerose buvo stalas ir taburetės (suoliukai). Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÅ« apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, Å¡ie paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais įrodymais.

Darė iÅ¡vada, kad nėra bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ sÄ lygos. Skundas atmetamas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 30 d. (su pertrauka nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d., kuomet buvo iÅ¡vykęs į Kauno tardymo izoliatorių) (b. l. 40, 31–32, 63).

Byloje esant tokiems duomenims apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime datas, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skundėsi, kad jam kamerose teko per mažai gyvenamojo ploto, ir teigė, kad buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui (3,6 kv. m). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 papunktis nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis (b. l.

40) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2017 m. gruodžio 12 d. – kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,71 kv. m ploto; toliau nuo 2017 m. gruodžio 13 d. – kameroje Nr. 280, kurios plotas 7,82 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,91 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 21 d. – kameroje Nr. 304, kurios plotas 8,11 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 4,06 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 28 d.

– toje pačioje kameroje Nr. 304, vienas, todėl jam teko 8,11 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 29 d. – toje pačioje kameroje Nr. 304, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 4,06 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 4 d. – kameroje Nr. 174, kurios plotas 7,94 kv. m, vienas, todėl jam teko 7,94 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 5 d. – toje pačioje kameroje Nr. 174, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,97 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 15 d. – kameroje Nr. 185, kurios plotas 7,94 kv. m, vienas, todėl jam teko 7,94 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 21 d. (2018 m. sausio 21 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių) – toje pačioje kameroje Nr. 185, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,97 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 24 d.

– kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,71 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 25 d. – kameroje Nr. 286, kurios plotas 7,60 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,80 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 26 d. – toje pačioje kameroje Nr. 286, vienas, todėl jam teko 7,60 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 27 d. – toje pačioje kameroje Nr. 286, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 3,80 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. sausio 30 d.

– kameroje Nr. 189, kurios plotas 7,86 kv. m, kartu su kitu vienu asmeniu, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,93 kv. m ploto. Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas tinkamomis ploto sÄ lygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (Ä®sakymo 1.3.1 papunktis). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K direktoriui praÅ¡ymų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų neteikė, t. y. tokio pobÅ«džio praÅ¡ymų ar skundų nėra registruota (b. l. 43, 70), nors pareiÅ¡kėjas skunde ir teigė, kad jis dažnai teikdavo pretenzijas LukiÅ¡kių TI-K administracijai, praÅ¡ydamas tinkamų kalinimo sÄ lygų (b. l. 2).

Be to, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos (85straipsnio 1 dalies 4 punktas), drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ (86 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ patvirtino, kad nuteistiesiems yra užtikrinama teisė pasivaikščioti (b. l. 40, 42), o pareiÅ¡kėjas skunde patvirtino, kad jis galėjo kasdien pasivaikščioti (b. l. 3).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems, be to, yra sudaroma galimybė naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis (b. l. 40). Teismas sprendžia, kad pasivaikščiojimai, minėtos programos galėjo suÅ¡velninti laikymo kamerose neigiamÄ poveikį. IÅ¡ 2017 m. birželio 13 d. darbų atlikimo akto Nr. 24-3867 kopijos (b. l. 35–37) matyti, kad 2017 m. vasario–balandžio mėn., t. y. iki ginčo laikotarpio, kamerose Nr. 174, 185, 189, 280, 304 buvo iÅ¡montuotos nereikalingos lovos.

Minėtose kamerose vėliau ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nereikalingi baldai iÅ¡ kamerų buvo paÅ¡alinami, ir jie neužėmė kamerose esančio ploto. Dalį ploto kamerose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas (b. l. 39, 41, 44), tačiau Ä®sakymas nenumato, kad į jame įtvirtintÄ minimaliÄ vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų tardymo izoliatoriuje atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2834-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-85-822/2018).

Remiantis minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartimis, į plotÄ , skirtÄ baldams įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas. Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo kamerose.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl to, kad kameros buvo perpildytos, sumažėjo kubinė oro talpa, todėl buvo jaučiamas deguonies trÅ«kumas, ir todėl paÅ«mėdavo dusulio priepuoliai, o nuolat laikant atidarytus langus, atsirasdavo didelis skersvėjis, dažnai perpÅ«sdavo nugarÄ , jis sirgo perÅ¡alimo ligomis. Å ioje byloje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui kameroje teko nuo 3,71 iki 8,11 kv. m ploto, ir kad pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas arba kartu su dar vienu asmeniu. Byloje nebuvo nustatytas minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas.

Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kameros buvo perpildytos, kaip skunde teigė pareiÅ¡kėjas. Ginčo laikotarpiu galiojo ir Å¡iuo metu galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kuri nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (jos 1 punktas).

Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ginčo laikotarpiu galiojusių ir Å¡iuo metu galiojančių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14 punktas nustato, kad kameroje turi bÅ«ti: langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . [...] (14.1 papunktis); natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas (14.10 papunktis).

Jų 23 papunktis nustato, kad tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai ir inventorius eksploatuojami laikantis Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovas į bylÄ yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-320(16.16.8.10.1) (b. l. 48–49) ir 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-338(16.17.7.10.12) (b. l. 50–51) kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2017 m. kovo 23 d. ir 2017 m. kovo 16 d. patikrinęs LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerÄ Nr. 123 (kurioje vėliau ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas), nustatė, kad yra sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langÄ , langai atsidaro, langų rėmai nesulūžę, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimÄ (b. l. 48, 50).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

42) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Ūkio skyriaus inspektorė 2018 m. spalio mėn. pranešime (b. l.

44) patvirtino, kad kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kamerų vėdinimas per langus atitinka aptartÄ teisinį reglamentavimÄ . Teismas sprendžia, kad esant blogam orui ar žiemÄ , langus galima buvo atidaryti trumpesniam laikui. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl deguonies trÅ«kumo kamerose yra nepagrįstas, todėl jį atmeta. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto dusulio priepuolio ir perÅ¡alimo ligų Å¡iame sprendime bus pasisakyta vėliau.

PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad perpildytose kamerose neužtekdavo vietos visiems susėsti prie stalo pavalgyti, dažnai tekdavo valgyti lovoje, tai ne tik žemino orumÄ , bet ir prieÅ¡taravo higienos normoms. Å ioje byloje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui kameroje teko nuo 3,71 iki 8,11 kv. m ploto, ir nebuvo nustatytas minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas. Byloje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas arba kartu su dar vienu asmeniu. Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kameros buvo perpildytos, ir kad pareiÅ¡kėjui neužteko vietos prie stalo, kaip skunde teigė pareiÅ¡kėjas.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.8 papunkčiuose yra išvardinti baldai, kurie turi būti kameroje, 14.6 papunktyje yra nustatyta, kad kamerose pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Nurodytos teisės normos nustato, kad kameroje turi būti vienas stalas, ir nenustato, kiek kameroje turi būti taburečių (suoliukų). Teismas sprendžia, kad taburečių (suoliukų) skaičius kameroje turėtų atitikti kameroje laikomų asmenų skaičių.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

41) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Ūkio skyriaus inspektorė 2018 m. spalio mėn. pranešime (b. l.

44) patvirtino, kad visose kamerose yra stalas ir taburetės arba suolai (tose kamerose, kuriose yra iki 4 lovų , yra taburetės (kėdutės), o tose kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos, yra suolai). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks kamerų apstatymas atitinka aptartÄ teisinį reglamentavimÄ . O kadangi pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas arba vienas, arba su vienu asmeniu, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui turėjo užtekti vietos prie stalo. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir jo pareigÅ«nų veiksmus (neveikimÄ ). Nenustačius neteisėtų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam dėl deguonies trÅ«kumo kamerose paÅ«mėdavo dusulio priepuoliai, kad skersvėjis kamerose dėl atidarytų langų jam perpÅ«sdavo nugarÄ ir jis sirgo perÅ¡alimo ligomis (b. l. 3), kad jis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pasidarė dirglus, jam sutriko miegas, prasidėjo depresija, jis patyrė stresÄ (b. l. 4). Tačiau bylos medžiagoje tai patvirtinančių duomenų nėra. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 61–69) nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos tarnybos medikus su minėtais nusiskundimais dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sÄ lygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta kita bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga – neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalia Pranckienė