fec2804c-b222-4e7a-8a1a-ecc229be136a · Vilniaus apygardos teismas

                                                   NUORAÅ AS                   Administracinė byla Nr. ATP-123-190/2015 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12726-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)                                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo A. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , paskirta 100 Lt (28 €) bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 3000 Lt (868 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant Å¡velnesnę nuobaudÄ , ir A.

T. paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt (868 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. n u s t a t ė: A. T. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 9 d., apie 6.09 val., važiuodamas Liepkalnio gatve link Minsko pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ ACTROS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KOEGELSIKH 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavusį automobilį MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones.

IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-13169-865/2014, dalį, kuria jis nubaustas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.A. T. teigimu, dėl didžiulio kontakte dalyvavusių automobilių masės skirtumo (Mazda 626 svoris 1,18 tonos, o jo automobilio - 28 tonos), dėl praktiÅ¡kai nematomos kabinos deÅ¡inės pusės apačios, dėl ypač efektyvios kabinos garso izoliacijos, bei to, kad automobiliai kontaktavo be smÅ«gio vienas į kitÄ , kÄ patvirtino ir liudytojai, dėl automobiliams padarytų nežymių pažeidimų, jis nepamatė ir nepajautė automobilių kontakto sankryžoje.

Tai, kad automobilių kontakto metu garsas buvo, neginčytina, tačiau, anot apelianto, nėra pagrindo teigti, kad jį vienodai galėjo iÅ¡girsti jis bei Å¡alia įvykio vietos autobusų sustojime buvęs liudytojas V. M.. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja L. J. patvirtino, kad automobiliams kontaktuojant, lengvasis automobilis buvo stumiamas, o ne nublokÅ¡tas į Å¡onÄ dėl krovininio automobilio smÅ«gio į jį. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos netyčia.

             A. T. atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis negalėjo matyti automobilio Mazda 626 apgadinimo įvykio metu, nes pats S. L. teisme parodė, kad iÅ¡kart po kontakto jis sustojo ir nebuvo iÅ¡važiavęs prieÅ¡ jo automobilį, juolab, kad tai įvyko tamsiu paros metu. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo pajusti kontaktÄ , nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo automobilio apgadinimais, tačiau nevertino, kad jo vairuojamam automobiliui padaryti tik keli įbrėžimai plastmasinėje kabinos detalėje, Å¡io apgadinimo net nebuvo bandoma slėpti, remontuojant ar keičiant Å¡iÄ detalę.             Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog ATPK 127 ir 130 straipsniai yra blanketinės teisės normos, nustatančios administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau skundžiamame nutarime neminimos Kelių eismo taisyklės ir nėra nurodyti konkretÅ«s pažeisti KET reikalavimai. 2014-10-24 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.10P-20546332-14 nurodoma, kad jis pažeidė KET 9,132 ir 234 punktus, tačiau KET ir 234 punkte yra nustatytas reikalavimas, jog „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai“, tačiau akivaizdu, kad Å¡is KET reikalavimas nėra taikytinas aptariamam eismo įvykiui.             A.

T. atkreipia dėmesį į tai, kad jis į bylÄ pateikė vairuoto automobilio techninės apžiÅ«ros ir draudimo dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, jog automobilis buvo pilnai teisiÅ¡kai ir techniÅ¡kai paruoÅ¡tas vieÅ¡ajam eismui, todėl tereikėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir nekentėjusiajam asmeniui draudimas kompensuotų visus nuostolius, dėl ko nėra paskatos kaltajam vairuotojui sÄ moningai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Be to, jis vairavo didelį krovininį automobilį, kurį labai paprastai galima identifikuoti ne tik pagal registracijos numerius, bet ir pagal įmonės - automobilio savininkės reklaminius užraÅ¡us ant visos krovininės puspriekabės, kas reiÅ¡kia, jog su tokiu automobiliu neįmanoma pasiÅ¡alinti, tikintis, kad automobilis nebus surastas.

Pažymėtina ir tai, kad vos po valandos po eismo įvykio, praÅ¡vitus, jis, pastebėjęs savo automobilio apgadinimÄ , tuoj pat apie tai pranešė į darbovietę vadovui ir į kitÄ bendrovę, kur prieÅ¡ tai (bet jau po įvykio) krovėsi prekes. Tai, kad jis net neįtarė, jog automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas kertant sankryÅ¾Ä , patvirtina ir aplinkybės, jog jis prašė tiek savo darbovietėje, tiek kitoje įmonėje, kur krovėsi prekes, peržiÅ«rėti stovėjimo aikÅ¡telių stebėjimo vaizdo kamerų įraÅ¡us, tikslu nustatyti, ar kokia nors kita transporto priemonė kliudė jo automobilį.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.A.

T. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.

T. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai juos iÅ¡analizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. IÅ¡ bylos duomenų turinio matyti, kad apeliantas neneigia, jog jis 2014 m. spalio 9 d., apie 6.09 val., važiuodamas Liepkalnio gatve link Minsko pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ ACTROS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KOEGELSIKH 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavusį automobilį MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes susidÅ«rimo neiÅ¡girdo ir nepajuto, dėl ko tokiuose jo veiksmuose nėra tyčios ir jis negali bÅ«ti baudžiamas už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Å¡is jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad, nors apeliantas kaltu dėl to, jog tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos neprisipažino, tačiau tokiÄ jo versijÄ paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie, skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimÄ .

A. T. kaltė dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais: liudytojų V. M., L. J. parodymais, nukentėjusiojo S. L. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1 bÅ«rio vyr. patrulio O. G. tarnybiniu praneÅ¡imu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu, foto lentelėmis.Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iÅ¡ Å¡io įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , sÄ moningai ignoruodamas pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Å ių aplinkybių buvimas reiÅ¡kia, kad asmuo nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ padarė tyčia.

Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), nėra bÅ«tinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau Å¡ios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį. Apeliantas savo skunde teigia, jog jokio susidÅ«rimo nepajuto, nurodydamas savo subjektyviÄ nuomonę pagrindžiančius duomenis, t.y. automobilių svorio ir dydžio skirtumus, apgadinimų mastÄ ir susidÅ«rimo pobÅ«dį, jo automobilio kabinos garso izoliacijÄ bei deÅ¡inės pusės kelio matomumÄ , tačiau Å¡ie A.

T. teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigti liudytojų, kurie iki eismo įvykio nei pažeidėjo, nei nukentėjusiojo nepažinojo, dėl ko nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, fotolentelėmis ir kita administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad smÅ«gio bÅ«ta gana stipraus, nes jį liudytojas V. M. aiÅ¡kiai girdėjo stovėdamas už sankryžos esančioje visuomeninio transporto stotelėje, o liudytoja L. J. sėdėdama kitame automobilyje girdėjo metalo traÅ¡kėjimo garsÄ .

Be to, nukentėjusiojo automobiliui MAZDA 626 buvo padaryti šie apgadinimai: deformuotas kairės pusės priekinis žibintas, brėžtas - lenktas kairės pusės priekinis bamperis, brėžtas - lenktas kairės pusės sparnas, brėžtos - lenktos kairės pusės priekinės durelės, suskilęs kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio stiklas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, brėžtas - laužtas kairės pusės priekinio rato ratlankis, o pažeidėjo vairuojamam MERCEDES BENZ ACTROS brėžtas ir įskilęs dešinės pusės priekinis bamperis.

Todėl apeliantas, turintis didelį vairavimo staÅ¾Ä , t.y. virÅ¡ 30 metų, net jei ir dėl kabinos izoliacijos smÅ«gio neiÅ¡girdo, tačiau turėjo jį pajusti. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamame nutarime neminimos Kelių eismo taisyklės ir nėra nurodyti konkretÅ«s pažeisti KET reikalavimai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo 4 lape yra nurodyta jog A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 132, 234 punktų reikalavimus.

Tačiau sutiktina su A. T. teiginiu, jog 2014-10-24 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.10P-20546332-14 (ir, kaip minėta aukščiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime) yra neteisingai nurodyta, jog jis pažeidė KET 234 punktÄ , nes byloje aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad A. T., vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ ACTROS, važiuodamas nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavusį automobilį MAZDA 626, apgadino abi transporto priemones ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, t.y. 232 punkto reikalavimus, kas, skundo nagrinėjančio teismo nuomone, pripažintina technine klaida, kuri nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamÄ nutarimÄ nepagrįstu ir neteisėtu.

Konstatuotina, kad A. T. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, jog nukentėjęs asmuo jam reikÅ¡ pretenzijas dėl Å¡io įvykio ir automobilio apgadinimo, ir, turėdamas laikytis KET 232 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ arba kviesti policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , tačiau to nepadarė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo. Å ios aplinkybės rodo, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iÅ¡ jos pasiÅ¡alina, t. y.

LR ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.Apeliacinio skundo teiginiai, jog jo vairuojamas automobilis yra teisiÅ¡kai ir techniÅ¡kai tvarkingas, be to, didelis, todėl jį galima lengvai identifikuoti ne tik pagal registracijos numerius, bet ir pagal įmonės - automobilio savininkės reklaminius užraÅ¡us ant visos krovininės puspriekabės, kas neva patvirtina, jog pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos yra nelogiÅ¡ka, nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A.

T. pažeidimai yra įrodyti, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                   Vladislavas Lenčikas NuoraÅ¡as tikras